- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-241-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17095-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. I., A. I., M. I., A. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros M. S., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams S. I., A. I., M. I. ir A. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir kito savivaldybės būsto suteikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš buto (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovus sudaryti nuomos sutartį dėl kito savivaldybei priklausančio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybę, kad gyvenimas bute (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę atsakovų saugumui.
Atsiliepimas
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Jų teigimu, atsakovus tenkina gyvenimo sąlygos bute (duomenys neskelbtini), ir ypatingų pretenzijų pastato (duomenys neskelbtini), būklei atsakovai neturi. Atsakovai nurodė, kad namo sienos yra 1 metro storio, stogas sveikas ir geras, vienoje vietoje ties priestato sujungimu tekėjo vanduo, tačiau dabar namo stogas suremontuotas ir vanduo per stogą neteka į butą. Nurodo, kad siūlomas butas (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario su bendru sanitariniu mazgu ir virtuve, o kaip matyti iš nuotraukų, reikalaujantis remonto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 minėtą butą perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, t. y. ieškovui. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), yra 45,65 kv. m ploto, dviejų kambarių. Iš nuomos sutarties nustatyta, kad 2001 m. gegužės 10 d. butas išnuomotas A. V.. Gyvenamosios patalpos pasas, rodo, kad bute yra virtuvė, koridorius, nuomininkas naudojasi rūsiu. Iš atsakovų paaiškinimų bute gyvena atsakovai A. V., jos dukra su vyru - S. I. ir A. I., anūkas M. I.. Ieškovas grįsdamas ieškinį, kad namas avarinės būklės, vadovaujasi 2016 m. rugsėjo 13 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ aktu Nr. A357-210/16. Teismas, susipažinęs su aktu, nenustatė, kad namas avarinės būklės. Akte parašyta: „Pastato stogo, perdangų konstrukcijos turi galimai avarinės būklės požymių“. Tai yra prielaida. Toliau akte išdėstyti siūlymai: atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę, iškeldinti buto (duomenys neskelbtini), nuomininką. Tai reiškia, kad reikia atlikti statinio ekspertizę. Minėta ekspertizė, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, neatlikta, nei kas nors ruošiasi ją atlikti. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga Nr. e2-23615-466/2017, nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini), nuomininką Z. Z. teismas sprendimu atsisakė iškeldinti, nes nėra įrodymų, kad namas avarinės būklės. Teismas ieškinį atmetė šiais motyvais – nėra įrodymų, kad namas avarinės būklės, nes ekspertizė neatlikta. Antra, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.616 ir 6.617 straipsnių normose nurodyta, kad nuomininkai iškeldinami į kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, kas reiškia, kad gyvenamoji patalpa turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus: suteikiama kita gyvenamoji patalpa negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių nei anksčiau turėtoji. Įstatymo leidėjas numatė reikalavimą, kad viename kambaryje negali būti apgyvendinti vyresni nei 9 metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, patalpos turi atitikti iškeldinamųjų sveikatos būklę. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad siūlomos patalpos (duomenys neskelbtini), yra 19,59 kv. m bendro ploto, 1 kambario 17,80 kv. m ploto, sanitarinis mazgas ir virtuvė bendro naudojimo, 4 aukšte. Medicinos dokumentai rodo, kad atsakovė A. V., gimusi 1938 metais, serga daugybė ligų, jų tarpe širdies nepakankamumu, negali vaikščioti į 4 aukštą. Kambaryje 17,80 kv. m ploto gyventi du vyrai ir dvi moterys, kur tik S. I. ir A. I. yra sutuoktiniai, negali. Teismui pateiktos nuotraukos įrodo, kad patalpos (duomenys neskelbtini), labiau panašios į avarinės būklės statinį nei namas ir butas (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini), yra nuniokotos, reikalaujančios didžiulio remonto, apgriuvusios.
4. Teismas ieškinį atmetė, nes neįrodyta namo (duomenys neskelbtini), avarinė būklė, patalpos (duomenys neskelbtini), neatitinka įstatymo leidėjo CK 6.617 straipsnyje numatytų sąlygų, siūlomas gyvenamąsias patalpas lyginant su butu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, gyvenamasis plotas mažesnis, skirtingos lyties ne sutuoktiniai bus priversti gyventi viename kambaryje. Atsakovės A. V. sveikatos būklė neleidžia jai laipioti į ketvirtą aukštą. Ieškovo siūlomas butas neatitinka įstatymo leidėjo nustatytų sąlygų CK 6.616 ir 6.617 straipsniuose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
5. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Skunde nurodo, kad atsižvelgiant į SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatus, SĮ „Vilniaus miesto būstas” pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad ieškovas yra įpareigotas prižiūrėti ginčo būstą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris ir UAB „Naujamiesčio būstas“ atliko statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-210/16(2.9.2.8-UK9.), nusprendė, kad pastato (duomenys neskelbtini) stogo, perdangų konstrukcijos turi galimai avarinės būklės požymių.
6. Apeliantas nurodo, jog nuomininkus tikslinga perkelti į kitas, tinkamas gyventi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atlaisvinus būstą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų tikslinga grąžinti jį šio būsto savininkei Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį realizuotų viešo aukciono būdu. Be to, už gautas lėšas būtų racionalu ir visuomeniškai naudinga pirkti socialinius būstus labiausiai pažeidžiamiems asmenims.
7. Pastebėtina ir tai, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo kad gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), būklė tokia, kad jos labiau panašios į avarinės būklės statinį. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nustatyta, kad minėtų patalpų fizinio nusidėvėjimo procentas sudaro 22 procentus, taip pat byloje nebuvo ginčo dėl to, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), yra po remonto. Atsakovai byloje pateikė labai prastos kokybės ir visiškai neįžiūrimas nuotraukas, kurios įvardintos (duomenys neskelbtini). Visiškai nėra aišku kas jose užfiksuota, nes dėl nuotraukų kokybės nėra įmanoma jų vertinti.
8. Pastebėtina tai, kad ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas” siūlė atsakovui įsikelti ne tik į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir į būstus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau ir į šiuos būstus atsakovai įsikelti atsisakė. Pažymėtina, kad net tuo atveju jeigu siūlyti būstai ir neatitiko CK 6.617 straipsnyje nurodytų reikalavimų, tačiau iš esmės vis tiek tai turėtų būti laikytina sąlygų pagerinimu nuomininkams, nes siūlyti būstai yra naujesnės statybos namuose, t. y. namo nusidėvėjimas yra mažesnis, su pilnai atliktu remontu, komunaliniais patogumais ir t. t.
Šalies argumentai
9. Atsakovai piktnaudžiauja teise atsisakydami persikelti į tinkamas gyventi patalpas ir toliau gyvendami netinkamame gyventi būste, kurį nuomoti pagal CK 6.581 straipsnį negalima, o jį remontuoti - neracionalu. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
10. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškeldinti atsakovus, suabsoliutino atsakovų teisę į būstą, tačiau pažeidė gyvenamųjų patalpų savininkės Vilniaus miesto savivaldybės teises ir interesus, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininkų teisių gynimo principus, viešojo intereso gynimo principą ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas prašo iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų įstatyme nenumatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad būstą netikslinga remontuoti, esant galiojančiai neterminuotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, atsakovams tinkamai vykdant jų kaip nuomininkų pareigas ir nesant kitų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindų, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12. Neatitinka tikrovės apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovų įkeldinimas į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), turėtų būti laikomas sąlygų pagerinimu nuomininkams, kad atsakovai piktnaudžiauja teise atsisakydami persikelti į tinkamas gyventi patalpas. Nagrinėjamu atveju ieškovas keturių pilnamečių, skirtingų lyčių asmenų (dviejų vyrų ir dviejų moterų, ne sutuoktinių) šeimą iš dviejų kambarių, 45,65 kv. m ploto buto, su atskira virtuve siekia įkeldinti į bendro ploto „bendrabučio tipo“ vieną kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis. A. V. turi sveikatos problemų, jai yra nustatytas neįgalumas. A. V. sveikatos būklė ypač sunki. Įkeldinus atsakovus į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), būtų iš esmės pablogintos jų gyvenimo sąlygos ir pažeisti įstatymo reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos yra netinkamos gyventi, kad darytos nuotraukos šios aplinkybės neįrodo. Atsakovai yra pateikę į bylą šios bylos nagrinėjimo metu darytas, t. y. vėlesnes tiek namo, tiek buto nuotraukas, iš kurių nematyti avarinės būklės požymių. Be to, ir faktas, kad atsakovai name (duomenys neskelbtini) gyvena apie 70 metų, o kituose namo butuose taip pat gyvena žmonės, dalis butų privatizuoti ir yra privačių asmenų nuosavybė, paneigia, ieškovo teiginį, kad namas (duomenys neskelbtini) yra netinkamas gyventi.
14. Visuma pirmiau nurodytų argumentų patvirtina, kad ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį, kuriuo jis, reikšdamas neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus, siekia ne apginti pažeistą teisę, o pažeisti atsakovų teisę į būstą, sukelti atsakovams, tarp kurių vienas ypač socialiai pažeidžiamas neįgalus asmuo neigiamas emocijas, nepatogumus, rūpesčius, įžeisti jų žmogiškąjį orumą prievartiniu būdu pabloginant jų ir taip ne pačias geriausias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, atsakovai prašo pripažinti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškus nesąžiningą ieškinį. Atsiliepime atsakovai taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, kadangi ieškovas atsakovus iš jų teisėtai nuomojamos gyvenamosios patalpos siekia iškeldinti dėl to, kad netikslinga patalpų remontuoti, nors tokio iškeldinimo pagrindo bei nuomos sutarties nutraukimo pagrindo įstatyme numatyta nėra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad teismas nepagrįstai atmetė, ieškinį, kadangi Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai priklauso butas, iš kurio prašoma iškeldinti atsakovus, yra blogos būklės, kelia pavojų jame gyvenantiems asmenims, taip pat teigiama, jog buto remonto daryti nėra tikslinga, reikia jį parduoti ir įsigyti kitas patalpas, į kurias bus galima įkelti kitus laukiančius asmenis. Apelianto nuomone, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tinkamesnis gyventi atsakovams, atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis.
19. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
20. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra viešosios nuosavybės teisės objektas, o ne privati nuosavybė, kadangi jis nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tai, kad šis butas neturi socialinio būsto statuso nepaneigia šio buto socialinės paskirties, to, kad jis yra nuomojamas kaip valstybės parama kitos gyvenamosios patalpos neturintiems ir negalintiems įsigyti asmenims. Tai nėra komercinės gyvenamosios patalpos, todėl privačios nuosavybės neliečiamybės principas, savininkų teisių gynimo principai ir panašiai šiam turtui taikomi su įstatymuose nustatytomis išimtimis (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-794/2019).
22. CK XXXI skyriaus normos reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, priklausomai nuo to, ar fiziniams asmenims, valstybei ar savivaldybėms, juridiniams asmenims priklauso nuomojamos gyvenamosios patalpos (CK 6.575 straipsnis). CK normos, skirtingai negu fizinių ir juridinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų atžvilgiu, nenumato besąlygiško neterminuotos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo reikalavimu. Savivaldybės gyvenamosios patalpos neterminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat asmenys gali būti iškeldinti tik CK 6.611 straipsnio ar kituose to paties CK skirsnio straipsniuose nurodytais pagrindais.
23. CK 6.616 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia nuomotojas arba kitas juridinis asmuo, dėl kurio interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas (2 dalis).
24. CK 6.617 straipsnyje nustatyta, kad suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus. Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje naudingasis plotas, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, buvo mažesnis už įstatymų nustatytą, iškeldinant negalima suteikti mažesnio ploto, negu yra nustatyta. Suteikiama patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, ir atitiktų iškeldinamųjų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes.
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, bei pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su atsakovų atsiliepime nurodytu argumentu, jog ieškovas prašo iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų įstatyme nenumatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad būstą netikslinga remontuoti, esant galiojančiai neterminuotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, atsakovams tinkamai vykdant jų kaip nuomininkų pareigas ir nesant kitų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindų, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus yra neteisėtas ir nepagrįstas.
26. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog atsakovų nuomojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netinkamas gyventi, jo nuomoti negalima pagal CK 6.581 straipsnį, remontuoti neracionalu, todėl buto savininkas neturi atsakyti už netinkamo gyventi būsto tolimesnį eksploatavimą ir galimas to pasekmes.
27. Vadovaujantis CK 6.587 straipsnio 1 dalimi, nuomojama patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje kelia grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Kolegijos vertinimu, iš byloje esančių duomenų, nematyti buto avarinės būklės požymių, todėl nėra pagrindo teigti, kad gyvenamosios patalpos yra netinkamos gyventi.
28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovas keturis skirtingų lyčių asmenis (du vyrus ir dvi moteris) iš buto (duomenys neskelbtini), kuris yra 45,65 kv. m ploto, dviejų kambarių, kuriame yra virtuvė, koridorius, naudojamasi rūsiu, siekia įkeldinti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios yra 19,59 bendro ploto, 1 kambario 17,80 kv. m ploto, sanitarinis mazgas ir virtuvė bendro naudojimo, patalpos 4 aukšte. Atsakovė A. V., gim. 1938 m., serga daugybė ligų, jų tarpe širdies nepakankamumu, negali vaikščioti į 4 aukštą. 17,80 kv. m ploto kambaryje turėtų gyventi du vyrai ir dvi moterys, kur tik S. I. ir A. I. yra sutuoktiniai. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad skirtingai negu nurodyta ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde, įkeldinus atsakovus į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), būtų iš esmės pablogintos jų, kaip savivaldybės būsto nuomininkų, gyvenimo sąlygos ir pažeisti įstatymo reikalavimai (CK 6.615 ir 6.617 straipsniai), todėl teismas pagrįstai šį ieškovo reikalavimą atmetė.
29. Kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, jog Vilniaus miesto savivaldybės siekia parduoti atsakovų būstą viešajame aukcione ir už jį gautus pinigus panaudoti socialinio būsto laukiančių asmenų poreikių tenkinimui, nepagrindžia nei teisės pažeidimų, nei konkrečių neigiamų pasekmių valstybei, visuomenei ar jos daliai, todėl nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad neiškeldinus atsakovų iš jų teisėtai nuomojamos gyvenamosios patalpos yra pažeistas viešasis interesas. Savivaldybė turi teisę patalpomis disponuoti tik laikydamasi įstatymo reikalavimų ir paisydama šių patalpų nuomininkų interesų. Tai, kad Vilniaus mieste yra didelis kiekis asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje socialinio būsto, kad šios šeimos daug metų laukia būsto, nors jų šeimų situacija analogiška ar dar sudėtingesnė nei atsakovų, nesuteikia teisės ieškovui šių asmenų problemas spręsti pabloginant atsakovų būsto sąlygas ir reikalauti be įstatyme nustatyto pagrindo iškeldinti atsakovus iš jų teisėtai ir neterminuotai nuomojamos gyvenamosios patalpos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-794/2019).
30. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškinys yra atmestas, nereiškia, kad teismas neišsprendė ginčo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, nes išsprendė visus ieškinio reikalavimus, pasisakė dėl visų esminių ieškovo pateiktų įrodymų, argumentų, išsprendė visus bylai reikšmingus klausimus.
31. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybės vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas ar teigti, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas byloje esačių duomenų vertinimas yra netinkamas. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
34. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pripažinti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį, kuriuo jis, reikšdamas neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus, siekia ne apginti pažeistą teisę, o pažeisti atsakovų teisę į būstą, sukelti atsakovams, tarp kurių vienas ypač socialiai pažeidžiamas neįgalūs asmuo neigiamas emocijas, nepatogumus, rūpesčius, įžeisti jų žmogiškąjį orumą prievartiniu būdu pabloginant jų ir taip ne pačias geriausias gyvenimo sąlygas.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
36. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
37. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
38. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, bei ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinio skundo pateikimas, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas, naudodamasi procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdamas apginti savo interesus. Tokio ieškovo elgesio nėra pagrindo laikyti nesąžiningu ar akivaizdžiu procesiniu teisiu naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovų prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1871-534/2018 palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovų S. I., A. I., M. I. ir A. V. prašymą dėl ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.