Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus iš buto, ieškovo valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovę V. V. sudaryti su ieškovu buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pasirašyti buto perdavimo priėmimo aktą bei įpareigoti visus atsakovus įsikelti į šias patalpas. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuos 2008 gegužės 28 d. sprendimu patikėjimo teise pastaroji perdavė ieškovei. Turto patikėjimo teisė suteikia ieškovei administruoti ir prižiūrėti pagal savo įstatus gautas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Butas (duomenys neskelbtini) sudarius 2001-05-10 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 13 buvo išnuomotas R. V., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2014-04-28 su V. V. buvo sudaryta minėto buto nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0196.Pagal CK 6.589 str. 1d. nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises kaip ir nuomininkas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komisija 2014-09-02 apžiūrėjo butą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog jį netikslinga remontuoti. Atsakovams pasiūlytos kitos patalpos, į kurias jie atsisako keltis. Pagal CK 6.581 str., bei 6.485 str. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamos gyventi patalpos, o nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, todėl atsakovai, atsisakydami keltis į tinkamas gyventi patalpas piktnaudžiauja savo teise. Ieškovė negali atsakyti už netinkamo būsto tolesnį eksploatavimą, todėl prašė tenkinti ieškinį.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad V. V., J. V. ir N. L. vienintelė deklaruota gyvenamoji vieta yra ginčo butas nuo 1990-01-08, kito nekilnojamojo turto jie neturi, tinkamai moka už komunalines paslaugas. 2017-01-10 atsakovai pasirašė nesutikimą išsikelti į kitas patalpas. Nuomos sutartis yra neterminuota, ją nutraukti galima tik įstatyme ar sutartyje numatytiems pagrindams. Paaiškėjus daikto trūkumams nutraukti sutartį gali tik nuomininkas, o ne nuomotojas. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kokia reglamentuota CK 6.587str. 1 bei 6d. Į bylą nepateikta duomenų, kad patalpos kelia grėsmę gyventojų saugumui ir sveikatai. Nuomos sutartis galioja, sprendimas suteikti atsakovams ginčo patalpas nepanaikintas. Kapitalinį remontą pagal CK 6.492 str. 1 d. bei nuomos sutarties 24 p. privalo atlikti nuomotojas savo lėšomis. Pagal CK 6.615 str. reglamentuotas iškeldinimas iš gresiančių sugriūti, gaisro, stichinių nelaimių nuniokotų ar iš techniškai sudėvėtų patalpų. Iškeldinti galima pagal prokuroro sankciją, o ankstesnė nuomos sutartis laikoma pasibaigusia. CK 6.617 str. imperatyviai nustato, kad tokiais atvejais suteikiama tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa toje pačioje vietoje. Iškeldinant negalima suteikti mažesnio ploto, negu yra nustatyta, vienoje patalpoje negali gyventi skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius. Atsakovų teigimu, ieškovė siekia iškeldinti atsakovus be teisėto pagrindo ir į beveik dvigubai mažesnį vieno kambario butą su bendrojo naudojimo patalpomis, todėl prašo ieškinį atmesti.