Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 10-1078 ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės: 1) atmesti atsakovės R. K. prašymą nutraukti batų pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už batus sumokėtus pinigus, 2) taikyti R. K. teisių gynimo būdą - prekės kainos sumažinimą 50 proc., įpareigojant UAB „Armitana“ grąžinti R. K. prekės kainos dalį, lygią 94,99 Eur. Nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. ieškovui priklausančioje parduotuvėje „Salamander“, adresu Gedimino pr. 24, Vilnius, atsakovė nusipirko batus - vieną porą moteriškos avalynės, art. 0721021 AGL Attilo Giusti Leombruni. Praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams po batų įsigijimo, 2018 m. balandžio 17 d., pirkėja kreipėsi į pardavėją, reikalaudama nutraukti batų pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti visą už batus sumokėtą kainą - 186,99 Eur, nes dėvint batus atsirado defektų. 2018 m. balandžio 26 d. pardavėjas nurodė, kad, įvertinęs batų pažeidimus, sutinka grąžinti pirkėjai 50 proc. sumokėtos kainos. Pirkėja su pardavėjo siūlymu nesutiko, 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - VVTAT). VVTAT 2018 m. birželio 15 d. apžiūrėjo pirkėjos įsigytus batus ir surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad batų abiejų pusporių noselės dalyje nutrintas blizgus pado bortelio padengimas, kitose pado vietose nutrynimų nenustatyta, todėl buvo daroma išvada, kad blizgus padengimas noselės dalyje nusitrynė dėl neatsargaus avėjimo. Abiejų pusporių batviršių jungtelės dalyje ties pirštu lenkimosi vieta susidarę žymios, gilios raukšlės. Raukšlių vietose blizgus odos padengimas atsiskyręs (pakilęs) nuo odos pagrindo ir sutrūkinėjęs. Mechaninių pažeidimų nenustatyta. Akte pateikta išvada, kad batų gamintojas batų viršuje panaudojo odą, kurios padengimas netinkamai sujungtas su odos pagrindu (netinkama padengimo adhezija) ir avėjimo metu, batų odos padengimas daugiausiai lenkimo vietose - sutrūkinėjo ir atsiskyrė nuo odos. Patikrinimo akte dėl trūkumų masto nepasisakyta. Pardavėjas, reaguodamas į patikrinimo aktą, pateikė 2018 m. birželio 25 d. skundą dėl patikrinimo akto, kuriame, iš esmės neginčydamas paties trūkumų fakto, atkreipė dėmesį, kad akte konstatuotos aplinkybės yra ne dėl esminių trūkumų, sudarančių kliūtis naudoti daiktą pagal paskirtį (dėvėti batus), o dėl estetinių bato paviršiaus trūkumų, pasireiškusių po 18 mėnesių nuo avalynės įsigijimo. VVTAT 2018 m. liepos 13 d. raštu informavo pardavėją, kad išnagrinėjus akto išvadas ir pardavėjo skundą, pardavėjo skunde pateikti argumentai nebuvo pagrįsti įrodymais bei jokiomis naujomis ar papildomomis aplinkybėmis, kurios galėtų turėti įtakos pateiktoms išvadoms dėl batų kokybės vertinimo, todėl pardavėjo skundą laikė nepagrįstu. VVTAT 2018 m. liepos 27 d. nutarimu Nr.10-1078 tenkino pirkėjos prašymą ir nutraukė batų pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigojant pardavėją grąžinti 186,99 Eur. VVTAT konstatavo, kad batai yra netinkamos kokybės, nes pirkėjos kaltų veiksmų nebuvo nustatyta, batai avėti ir prižiūrėti tinkami, intensyvaus avėjimo nenustatė (nors batai pirkti 2016 m. spalio 3 d.), o pardavėjo siūlymą išspręsti ginčą geranoriškai, grąžinant pirkėjai 50 proc. batų kainos, netgi laikė veiksmais, kuriais pardavėjas neva tai pripažino savo kaltę. Ieškovas nurodė, kad nutraukiant pirkimo pardavimo sutartį ir įpareigojant pardavėją grąžinti visą kainą, neatsižvelgiant nei į batų dėvėjimo trukmę, nei į pačios pirkėjos neatsargius veiksmus, papildomai prisidėjusius prie trūkumų - pažeidžiami proporcingumo ir interesų derinimo principai, iškreipta teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra bei duodamas pagrindas blogos praktikos plėtojimui - vartotojams būtų duodamas stimulas bei sukuriamos sąlygos piktnaudžiauti teise. Ieškovas mano, kad atsakovės teisės būtų pilnai apgintos, jeigu būtų taikomas kitas galimas atsakovo teisių gynimo būdas - proporcingas batų kainos sumažinimas.

6. Ieškovas UAB „Armitana“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo UAB „Armitana“ ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką, netinkamai aiškino ir taikė ginčo klausimu aktualias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

6.2. Ieškinyje buvo keliamas klausimas ne dėl pačių trūkumų atsiradimo fakto ir priežasčių, o dėl pritaikytų pasekmių teisingumo ir proporcingumo, t. y. ar reikalaujama taikyti vartotojo teisių gynybos priemonė – pirkimo pardavimo sutarties nutraukimas ieškinyje nurodytomis sąlygomis, kai pardavėjas įpareigojamas grąžinti 100 proc. avalynės įsigijimo kainos, konkrečiomis aplinkybėmis nepažeidžia proporcingumo principo, yra teisingas ir sąžiningas atsižvelgiant į sutarties vykdymo aplinkybės (trūkumai, dėl kurių pareikšta pretenzija, pasireiškė tik po 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos ir daikto naudojimo pagal paskirtį, o patikrinimo akte konstatuoti pačios vartotojos neatsargūs veiksmai, įtakoję avalynės sugadinimą).

6.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nagrinėjant panašaus pobūdžio teisinius ginčus. Teismo vertinimu, ieškovo atsakomybės už defektus, atsiradusius dėl netinkamos parduotų batų kokybės, negali pašalinti ar sumažinti aplinkybė, jog ant batų yra atsiradę ir kiti defektai, kurie yra neatsargaus avėjimo pasekmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-5-915/2018). Pirkėjos neatsargūs veiksmai, įtakoję dalies batelių trūkumų atsiradimą, yra konstatuoti VVTAT patikrinimo akte. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eliminavo pardavėjo atsakomybę šalinančią aplinkybę.

6.4. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Tačiau, esant šalių ginčui, tokios vartotojų teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Sutarties nutraukimas – tai paskutinioji (kraštutinė) pažeistų teisių gynybos priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nukentėjusios sutarties materialinės subjektinės teisės negali būti apgintos kitais įstatymo numatytais būdais.

6.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra akcentuojami batų estetiniai trūkumai kaip esminiai. Tačiau teismas neįvertino faktinių aplinkybių proporcingumo aspektu, susijusiais su vartotojos neatsargiais veiksmais, kurie bent iš dalies atleidžia pardavėją nuo atsakomybės, už defektus, kurie nėra susiję su daikto kokybės reikalavimais. Savo 2018 m. gegužės 2 d. skunde vartotoja nurodė, kad pirmiausia „atsilupo batų priekinė dalis“, tačiau batai buvo ir toliau dėvimi, ir kaip nurodo vartotoja, vėliau „ėmė luptis dažai“. Šiame kontekste svarbu tai, kad 1) už „pirmąjį“ trūkumą - batų priekinės dalies atsilupimą, kaip konstatavo vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo akte, yra atsakinga pati vartotoja (trūkumas sukeltas neatsargaus avėjimo); 2) taigi, pačios vartotojos sukelti estetinius trūkumai nebuvo kliūtimi jai toliau dėvėti batus. Atsižvelgiant į tai, į pačios vartotojos elgesį, šioje situacijoje nėra pagrindo „estetinius“ trūkumus pripažinti kaip esminius.

6.6. Ieškovas byloje nekelia trūkumo fakto ir atsiradimo priežasties klausimo, tačiau, ieškovo vertinimu, visais atvejais ginčą nagrinėjanti institucija, šiuo atveju, teismas, turi vertinti parenkamą vartotojų teisių gynimo priemonės adekvatumą, įvertinęs visas faktines aplinkybes susijusias su nagrinėjimu ginču. Tuo tarpu teismas, remdamasis vien trūkumo faktu, suteikė prioritetinę teisę rinktis gynimo priemonę pirkėjui, proporcingumo aspektu nevertindamas ir neatsižvelgdamas į aplinkybes šalinančias ar mažinančias ieškovo atsakomybę, ir ar vartotojos teisėms apginti neužtektų taikyti kitos teisės aktuose numatytos priemonės.

6.7. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo nurodytą aplinkybę, kad trūkumai pasireiškė tik po 18 mėnesių nuo batų įsigijimo kaip neturinčią reikšmės vartotojo pirmumo teisę rinkti gynybos priemonę. Tokiu būdu teismas taip pat nukrypo nuo aukščiau jau cituotos LAT praktikos dėl teismo pareigos vartotojo pasirinktą teisių gynybos priemonę vertinti proporcingumo aspektu. Šiame kontekste reikšminga, kad batų trūkumai faktiškai pasireiškė dėvint avalynę po 18 mėn. nuo jos įsigijimo. Iki tol trūkumų ir kliūčių naudoti daiktą pagal paskirtį nebuvo, nors vartotojo savo neatsargiais veiksmais jau buvo sukėlusi žalą batams, taigi vartotojas turėjo pakankamai daug laiko ir galimybių naudoti daiktą pagal paskirtį, ir didžia dalimi gavo, ko objektyviai galėjo tikėtis gauti sudarydamas batų pirkimo - pardavimo sutartį. Tuo tarpu taikant vartotojos pageidaujamą teisių gynimo priemonę, neatsižvelgiant nei į dėvėjimo trukmę, nei į neatsargius savo veiksmus, vartotoja atgaus 100 proc. avalynės kainos.

6.8. Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai atmestos kaip nereikšmingos. Teismas be kita ko nemotyvavo, kodėl konkrečiu atveju ieškovo pasiūlyta 50 proc. dydžio nuolaida laikytina nepakankama priemonė ir kodėl konkrečioje situacijoje tik pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas galėjo apginti vartotojo teises, neiškreipdamas šalių interesų pusiausvyros.