Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Armitana“ ieškinį atsakovei R. K. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams po batų įsigijimo, 2018 m. balandžio 17 d., pirkėja kreipėsi į pardavėją, reikalaudama nutraukti batų pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti visą už batus sumokėtą kainą - 186,99 Eur, nes dėvint batus atsirado defektų. 2018 balandžio 26 d. pardavėjas nurodė, kad, įvertinęs batų pažeidimus, sutinka grąžinti pirkėjai 50 proc. sumokėtos kainos. Pirkėja su pardavėjo siūlymu nesutiko, 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - VVTAT).

VVTAT 2018 m. birželio 15 d. apžiūrėjo pirkėjos įsigytus batus ir surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad batų abiejų pusporių noselės dalyje nutrintas blizgus pado bortelio padengimas, kitose pado vietose nutrynimų nenustatyta, todėl buvo daroma išvada, kad blizgus padengimas noselės dalyje nusitrynė dėl neatsargaus avėjimo, t.y. neatsargaus avėjimo pasekmė. Abiejų pusporių batviršių jungtelės dalyje ties pirštu lenkimosi vieta susidarę žymios, gilios raukšlės. Raukšlių vietose blizgus odos padengimas atsiskyręs (pakilęs) nuo odos pagrindo ir sutrūkinėjęs. Mechaninių pažeidimų nenustatyta. Akte pateikta išvada, kad batų gamintojas batų viršuje panaudojo odą, kurios padengimas netinkamai sujungtas su odos pagrindu (netinkama padengimo adhezija) ir avėjimo metu, batų odos padengimas daugiausiai lenkimo vietose - sutrūkinėjo ir atsiskyrė nuo odos. Patikrinimo akte dėl trūkumų masto nepasisakyta.

VVTAT 2018 m. liepos 27 d. nutarimu Nr.10-1078 tenkino pirkėjos prašymą ir nutraukė batų pirkimo - pardavimo sutartį, įpareigojant pardavėją grąžinti 186,99 Eur. VVTAT konstatavo, kad batai yra netinkamos kokybės, nes pirkėjos kaltų veiksmų nebuvo nustatyta, batai avėti ir prižiūrėti tinkami, intensyvaus avėjimo nenustatė (nors batai pirkti 2016-10-03), o pardavėjo siūlymą išspręsti ginčą geranoriškai, grąžinant pirkėjai 50 proc. batų kainos, netgi laikė veiksmais, kuriais pardavėjas neva tai pripažino savo kaltę, t.y. kad batai yra netinkamos kokybės.

Ieškovas pažymėjo, kad vartotojo teisė rinktis vieną ar kitą gynimo būdą nėra absoliuti, nes ir vartojimo santykiuose galioja bendrieji civiliniu santykiu reglamentavimo principai - proporcingumo, civiliniu dalyviu santykiu interesu pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo ir kt. Sutarties nutraukimas - tai paskutinioji (kraštutinė) pažeistų teisių gynybos priemonė. Nei VVTAT nutarime, nei patikrinimo akte apskritai nebuvo sprendžiama dėl prekės trūkumo masto, jo vertinimo mažareikšmiškumo aspektu, taip pat nebuvo sprendžiama dėl vartotojo pasirinkto teisiu gynimo būdo proporcingumo. Priimtas nutarimas ir parinktas vartotojo teisiu gynimo būdas yra visiškai neproporcingas. Atsižvelgiant į batų pažeidimo pobūdį ir įtaką batų dėvėjimui, į tai, kad estetiniai pažeidimai atsirado tik po 18 mėn. nuo avalynės įsigijimo, taip pat į patikrinimo akte konstatuotus pirkėjos neatsargius veiksmus, nustatytas pažeidimas negalėjo būti vertinamas kaip tokio masto, kuris sudarytų pagrindą reikalauti nutraukti sudarytą sutartį ir gauti pilnos kainos kompensaciją.

Faktinės aplinkybės, konstatuotos akte įrodo, kad batų trūkumai buvo susiję su estetiniais defektais, kurie nesudarė kliūties batų naudoti pagal jų paskirtį. Sprendžiant, ar tikrai egzistuoja pagrindas batų pirkimo - pardavimo sutarčiai nutraukti ir ar toks atsakovės teisių gynimo būdas yra proporcingas teisių pažeidimui, svarbu įvertinti, jog nors ir nustatyta, kad atsakovės įsigyti batų kokybės trūkumai pasireiškė ir dėl aplinkybių, kurios egzistavo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau akivaizdu, kad tai netrukdė atsakovei naudoti avalynės pagal paskirtį beveik 1,5 metų arba 3/4 teisės aktais nustatyto prekės garantinio termino. Trūkumų pirkimo pardavimo metu nebuvo ir jie pasireiškė daug vėliau. Tai aiškiai parodo, kad atsakovė didžia dalimi gavo tai, ką tikėjosi gauti, sudarydama batų pirkimo - pardavimo sutartį ir beveik 1,5 metų gavo „naudą“ naudodama ar turėdama galimybė naudotis batais pagal jų paskirtį. Be to, patikrinimo Akte yra konstatuota, kad tam tikri defektai atsirado ir dėl paties pirkėjo neatsargaus dėvėjimo.

Nutraukiant pirkimo pardavimo sutartį ir įpareigojant pardavėją grąžinti visą kainą, neatsižvelgiant nei į batų dėvėjimo trukmę, nei į pačios pirkėjos neatsargius veiksmus, papildomai prisidėjusius prie trūkumų - pažeidžiami proporcingumo ir interesų derinimo principai, iškreipta teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra bei duodamas pagrindas blogos praktikos plėtojimui - vartotojams būtų duodamas stimulas bei sukuriamos sąlygos piktnaudžiauti teise. Ieškovas mano, kad atsakovės teisės būtų pilnai apgintos, jeigu būtų taikomas kitas galimas atsakovo teisių gynimo būdas - proporcingas batų kainos sumažinimas.

Batų trūkumas - susidarę žymios, gilios odos raukšlės, kuriose blizgus odos padengimas atsiskyręs (pakilęs) nuo odos pagrindo ir sutrūkinėjęs - nėra pašalinamas, o nepašalinus šio defekto batai neturi estetinio vaizdo, kas yra ne mažiau aktualu nei galimybė avalynę avėti pagal paskirtį, ypač įsigyjant brangesnę avalynę. Ieškovo dėl defektų siūloma Atsakovei 50 procentų avalynės kainos kompensacija laikytina neadekvačia, nes mažai tikėtina, kad parduodant su šiais matomais defektais avalynę parduotuvėje su 50 procentų nuolaida pirkėjams tai atrodytų priimtinas sandoris.

VVTAT nurodė palaikanti 2018-07-27 išdėstytą poziciją. Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė į paskirtą teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, neatvyko, byla išnagrinėta iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Į teismo posėdį atvykusi ieškovė atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2016-10-03 atsakovė nusipirko iš ieškovo moteriškus batelius už 186,99 Eur (el.b.l. 21).

2018-04-17 atsakovė kreipėsi į ieškovą su pretenzija, prašydama grąžinti sumokėtus už batus pinigus, nurodydama, kad jie nekokybiški, nes batus nešiojo nepilnus pusę metų, o jau lupasi dažai, nusinešiojo priekinė dalis (el.b.l. 20).

2018-04-26 ieškovas, atsakydamas į pretenziją, nurodė, kad, įvertinus natūralų nusidėvėjimą, sutinka grąžinti atsakovei 50 proc. sumokėtos sumos, nes avalynė iki pretenzijos pateikimo buvo nešiota ir pirkėja turėjo naudą (el.b.l. 22).

2018-05-02 atsakovė kreipėsi į VVTAT su prašymu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą (el.b.l. 23-24).

2018-06-13 VVTAT atliko patikrinimą, surašė 2018-06-15 aktą Nr. 1AČ-43 (el.b.l. 8-9), kuriame padarė išvadą, jog moteriški batai, dėl batų viršui panaudotos odos, kurios padengimas netinkamai sujungtas su odos pagrindu, dėl ko avėjimo metu odos padengimas daugiausiai lenkimo veikiančiose vietose sutrūkinėjo ir atsiskyrė nuo odos pagrindo, neatitinka kokybinių rodiklių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. Patikrinimo metu VVTAT nustatė, kad abiejų pusporių noselės dalyje nutrintas blizgus pado bortelio padengimas. Kitose pado vietose, nutrynimų nenustatyta, padarė išvadą, kad blizgus padengimas noselės dalyje nusitrynė dėl neatsargaus avėjimo, t.y. neatsargaus avėjimo pasekmė. Taip pat nustatė, kad abiejų pusporių batviršių jungtelės dalyje ties pirštų lenkimosi vieta susidarę žymios, gilios odos raukšlės. Raukšlių vietose blizgus odos padengimas atsiskyręs (pakilęs) nuo odos pagrindo ir sutrūkinėjęs. Mechaninio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių sutrūkinėjo ir atsiskyrė blizgus viršaus odos padengimas, nenustatė. Akte konstatuota, jog batai avėti ir prižiūrėti tinkamai, intensyvaus avėjimo žymių nenustatyta (nors pirkti 2016-10-03), padaryta išvada, kad gamintojas batų viršui panaudojo odą, kurios padengimas netinkamai sujungtas su odos pagrindu (netinkama padengimo adhezija) ir avėjimo metu odos padengimas daugiausiai lenkimo veikiančiose vietose - sutrūkinėjo ir atsiskyrė nuo odos pagrindo.

2018-06-25 ieškovas kreipėsi į VVTAT nurodydamas, kad vertinant vartotojos 18 mėn. turėtą naudą dėvint iš esmės kokybišką avalynę, tai, kad neatmestina ir pačios vartotojos neatsargumo įtaka daikto kokybės pablogėjimui po jo įsigijimo, proporcingumo kriterijus atiitnkant pirkėjai grąžintina kaina sudarytų 50 proc. prekės kainos (el.b.l. 10-11). VVTAT 2018-07-13 atsakymu šį ieškovo skundą atmetė, pažymėdama, kad pardavėjo pateikti argumentai nėra pagrįsti įrodymais, naujomis ar papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos patikrinimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos patikrinimo akte pateiktoms išvadoms dėl batų kokybės įvertinimo (el.b.l. 25-26).

2018-07-27 nutarimu VVTAT nutarė patenkinti vartotojos reikalavimą ir įpareigoti pardavėją grąžinti jai visą sumokėtą batų kainą (el.b.l. 13-16).

Dėl batų kokybės ir pardavėjo garantijos už ją

Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė pažymėjo, jog ieškovas neginčija VVTAT akte padarytos išvados dėl defektų prigimties.

Minėtame akte VVTAT be kita ko nurodė, kad abiejų pusporių batviršių jungtelės dalyje ties pirštų lenkimosi vieta susidarę žymios, gilios odos raukšlės. Raukšlių vietose blizgus odos padengimas atsiskyręs (pakilęs) nuo odos pagrindo ir sutrūkinėjęs. Mechaninio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių sutrūkinėjo ir atsiskyrė blizgus viršaus odos padengimas - nenustatyta. Akte padaryta išvada, kad gamintojas batų viršui panaudojo odą, kurios padengimas netinkamai sujungtas su odos pagrindu (netinkama padengimo adhezija) ir avėjimo metu odos padengimas daugiausiai lenkimo veikiančiose vietose - sutrūkinėjo ir atsiskyrė nuo odos pagrindo.

Taigi aplinkybė, kad per įstatymo nustatytą garantinį 2 metų laikotarpį išryškėjo batų defektai, kurių priežastis yra nekokybiškas odos padengimas, yra nustatyta byloje ir iš esmės neginčijama net ir paties ieškovo (CPK 187 str.).

Ieškovo atsakomybės už defektus, atsiradusius dėl netinkamos parduotų batų kokybės, negali pašalinti ar sumažinti aplinkybė, jog ant batų yra atsiradę ir kiti defektai, kurie yra neatsargaus dėvėjimo pasekmė. Be to, VVTAT patikrinimo akte be kita ko konstatuota, kad batai avėti ir prižiūrėti tinkamai, intensyvaus avėjimo žymių nenustatyta, nors jie pirkti prieš 1,5 metų. Tai patvirtina atsakovės teiginį, jog ji batelius įsigijo išskirtinėms progoms, jie nebuvo avimi kas dieną, todėl ji tikėjosi, jog bent jau per garantinį laikotarpį defektai neatsiras.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytas parduodamo daikto garantijos taikymo privalomumas pasireiškia ir tuo, kad pardavėjas neturi teisės riboti tokios garantijos apimties, t.y. jam neleidžiama pačiam sutrumpinti garantijos terminą – įstatymo įtvirtinama garantija, faktiškai būdama pagrindinė vartotojo teisių apsauga pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju, negali būti keičiama pardavėjo iniciatyva. Pabrėžtina, kad įstatyme įtvirtintos daikto kokybės garantijos terminas yra dveji metai nuo daikto perdavimo pirkėjui ir daiktas turi išlikti tinkamos kokybės visą šį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Todėl teismas pažymi, kad vartotoja pagrįstai tikėjosi, kad per visą garantinį laikotarpį, t.y. dvejus metus nuo batų įsigijimo, ant jų neatsiras defektų, sąlygotų netinkamos kokybės.

Dėl pirkėjos teisių gynimo būdo ir jo atitikties proporcingumo principui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.363 straipsnis neįtvirtina vartotojo teisių gynimo būdų hierarchijos; vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyje įtvirtintų gynimo būdų, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018).

CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Ši vartotojo teisė yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta teise vartotojas negali pasinaudoti, arba, kitaip sakant, neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus ir vienašališkai nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Taigi, šioje byloje ieškovas, teigdamas, jog atsakovės prašoma taikyti jos teisių gynimo priemonė - sutarties nutraukimas, yra neproporcinga, privalo įrodyti, jog atsiradę defektai yra mažareikšmiai.

Šiuo atveju dėl netinkamos parduoto daikto kokybės ant batelių ties pirštų lenkimosi vietomis susidarė žymios, gilios raukšlės, raukšlių vietose blizgus odos padengimas atsiskyrė (pakilo) nuo odos ir sutrūkinėjo. Tokių defektų ištaisyti nėra galimybės. Teismas sprendžia, jog tai yra žymūs estetiniai defektai, pakankami, jog šiuo atveju sudarytų pagrindą taikyti vartotojos pasirinktą teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą.

Teismas sutinka su atsakove, kad ieškovo argumentas, jog batus vis dar galima dėvėti ir jie atlieka savo funkcinę paskirtį, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Estetinė tokio pobūdžio prekės kaip batai išvaizda yra vienas svarbiausių kriterijų pirkėjui juos renkantis (CPK 182 str. 1 p.). Šiuo atveju pirkėja įsigijo lakinius batelius, skirtus dėvėti išskirtinėmis progomis, todėl aplinkybė, kad dėl kokybės defektų bateliai nebeatlieka vienos pagrindinių savo funkcijų – gražiai atrodyti, eliminuoja galimybę vertinti tokius defektus kaip mažareikšmius.

Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą ieškovo reikalavimus atmesti, sutinkant su VVTAT nutarimu, kuriuo šalių sudaryta batų pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta ir ieškovas įpareigotas atsakovei grąžinti visą batų kainą, t.y. 186,99 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsniu, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Armitana“, juridinio asmens kodas 151182221, į valstybės biudžetą 3,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.