Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, tretieji asmenys – T. J., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Delfi“ prašydama: 1) pripažinti, kad UAB „Delfi“ 2022 m. gegužės 30 d. paskelbtoje T. J. publikacijoje ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“ yra paskelbta ši tikrovės neatitinkanti informacija: ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“; ,,Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nesiafišuodama pasirašė taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina būtų pardavusi Lietuvoje žinomam verslininkui. Tačiau po Delfi tyrimo situacija kardinaliai pasikeitė. NŽT dabar pati kreipėsi į teismą prašydama nutraukti taikos derybas“; ,,Tyrimą atlikusi Žemės ūkio ministerija, kuriai yra pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, nustatė, kad pastarosios darbuotojai priimdami sprendimus bei atlikdami kitus veiksmus, susijusius su 2021-12-17 taikos sutarties tarp NŽT ir UAB ,,SKR Baltic“ dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) sudarymu, galimai neatliko savo tarnybinių pareigų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir viršijo jiems suteiktus įgaliojimus“; ,,Sklypą bandė parduoti be aukciono“; ,,Anksčiau jame buvo didžiuliai komerciniai šiltnamiai. Tačiau galiausiai jau ilgą laiką jie stovi apleisti.“ „Tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“; ,,Pagal galiojančią praktiką, statinius valstybinėje žemėje įgijęs savininkas gali prašyti Nacionalinės žemės tarnybos, kad ši jam suformuotų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypą. Net ir tais atvejais, jei įsigydami statiniai beverčiai.“ ,,Tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono“; Tai – 7 mln. 345 tūkst. eurų. Delfi bendravo su keliais skirtingais turto vertintojais ir jie nurodė, kad rinkoje už šį sklypą šiuo metu būtų galima gauti gerokai daugiau. Tarpusavyje nesusijusių ekspertų vertinimo, sklypo kaina galėtų prasidėti nuo 8 mln. Eurų, o kainos lubos – 12 mln. eurų. Tiesa, kad valstybė gautų tokią sumą, reikėtų skelbti aukcioną. <...> Vis dėlto šiuo atveju buvo bandyta aukciono bandyta išvengti“; ,,NŽT paprašė nutraukti taikos derybas“; 2) įpareigoti atsakovą tokia pačia forma (analogiškai kaip buvo paskelbta publikacija) ir intensyvumu (paneigimą laikyti aktualų tiek pat laiko, kiek buvo skelbta publikacija, ir tokioje pačioje puslapio pozicijoje) paskelbti paneigimą: ,,T. J. 2022 m. gegužės 30 d. publikacijoje ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“ paskelbta informacija, kad valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys „SKR Baltic“, UAB, priklausantys statiniai yra beverčiai; kad „SKR Baltic“, UAB, sudarydama su Nacionaline žemės tarnyba taikos sutartį siekė išvengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono; kad susitarė dėl pardavimo kainos, kuri yra mažesnė nei žemės sklypo rinkos vertė; kad dėl Delfi tyrimo Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė taikos derybas, neatitinka tikrovės“; 3) įpareigoti atsakovą paneigimą paskelbti su antrašte: „Teismas pripažino, kad T. J. publikacijoje ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“ paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija“; 4) priteisti iš atsakovo 10 000 eurų žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB „Delfi“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad atsakovė valdo naujienų portalą www.delfi.lt, kuris yra informacinės visuomenės informavimo priemonė. Ieškovė kryptingai siekia kontroliuoti viešosios informacijos erdvę, primesti savo valią visuomenės informavimo priemonei ir jos žurnalistui dėl portalo turinio, grasina neadekvačiais ir pasikartojančiais reikalavimais dėl žalos atlyginimo. Šios strategijos ieškovė laikosi ir vykdymo procese, aiškiai nepagrįstai kreipdamasi į antstolį, vienpusiškai diktuodama, kaip pakartotinai reikia vykdyti teismo sprendimą. Tai, kad ieškovės pasirinkta taktika skųsti atsakovę ne tik savo vardu, bet ir atstovų (veikiančių savarankiškai) vardu, yra neginčijamas SLAPP (SLAPP yra anglų k. termino strategic lawsuits against public participation” lietuvių k. – strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą – trumpinys) įrodymas. SLAPP patvirtina šie aspektai: ieškovė nuolat baugina atsakovę, grasina inicijuoti daugiau bylų dėl analogiškų reikalavimų; nuolatinis UAB „Delfi“ ir žurnalisto T. J. žeminimas, diskreditavimas; reikalavimas tariamos žalos atlyginimo; bandymai nurodyti UAB „Delfi“, kaip turi būti vykdoma visuomenės informavimo veikla, rengiami konkretūs straipsniai. Tai jau trečia byla, kurioje UAB ,,SKR Baltic“ bylinėjasi prieš atsakovę, visos trys yra dėl UAB „Delfi“ vykdomos visuomenės informavimo veiklos.

3. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ atsiliepimu atsakovės prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 konstatuota, kad naujienų portalo „Delfi“ žurnalisto T. J. 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje paskleistos žinios neatitinka tikrovės, o žurnalisto teiginiai nepagrįsti ir paskleisti nesąžiningai. Ieškinys pareikštas dėl kitos atsakovų publikacijos, bet šalys yra tos pačios, o paskelbtos informacijos tematika labai panaši. Teiginiai buvo paskelbti ne tik 2022 m. sausio 11 d. publikacijose, bet ir visose vėlesnėse publikacijose, įskaitant ir 2022 m. gegužės 30 d. publikaciją, kuri buvo paskelbta jau po civilinės bylos iškėlimo.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo atsakovės prašymą spręsti įvertinus išdėstytus argumentus ir taip pat terminą nuo ginčo publikacijos paskelbimo (2022 m. gegužės 30 d.) ir termino, kada šioje byloje buvo pateiktas ieškinys.

5. Trečiasis asmuo T. J. atsiliepimu į atsakovės prašymą prašo atsakovės prašymą tenkinti, įvertinus Lietuvos žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos asociacijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus nustatytus SLAPP veiksmus prieš jį ir UAB „Delfi“.

6. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu atsakovės prašymą palaikė, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1328-794/2024 pasisakė, kad neturi būti nustatytas visų CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, užtenka vieno kriterijaus, kad būtų pritaikytas SLAPP institutas. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje ieškinys pateiktas praėjus daugiau nei 2 metams nuo pirmiau paminėtos publikacijos paskelbimo, tai kelia abejonių, ar ieškovas nesiekia pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Delfi“ prašymą ir ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

7.1. Nagrinėjama situacija formaliai atitinka tipinius požymius, kvalifikuojančius ieškinį kaip strateginį ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo (kitaip – SLAPP).

7.2. Egzistuoja pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad juo siekiama pakenti UAB „Delfi“ veiklai, daryti spaudimą dėl tolimesnio visuomenės informavimo apie ketinamą įsigyti 8 ha didelės vertės valstybinės žemės sklypą, su tuo susijusią procedūrą.

7.3. Ieškovės pareikštas ieškinys neabejotinai sukuria atsakovei ir žurnalistui T. J., rašiusiam straipsnių ciklą (2022 m. sausio 11 d. du straipsniai, 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos naujienų portale „Delfi“) apie 8 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), spaudimą – jie turi skirti bylinėjimuisi ne tik finansinius išteklius, bet ir laiką.

7.4. Ieškinys yra pareikštas išimtinai dėl atsakovės vykdomos veiklos – visuomenės informavimo apie visuomenei reikšmingą viešąjį turtą, t. y. daugiau nei 8 ha valstybinį žemės sklypą, galimybę jį įgyti privačion nuosavybėn. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovės netenkina atsakovės aktyvus veikimas, kai visuomenė yra informuojama apie vertingo, didelio valstybinio žemės sklypo įgijimo galimybes iš valstybės bei žurnalisto atliktą tyrimą, rengiant publikacijų ciklą.

7.5. Šio ieškinio pateikimą kaip tęstinę spaudimo priemonę leidžia vertinti ir tas faktas, kad ginčo publikacija, dėl kurios teiginių yra ginama ieškovės dalykinė reputacija, buvo paskelbta dar 2022 m. gegužės 30 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. po daugiau nei dvejų metų. Dalis ginčytinų ir neigtinų teiginių yra analogiški ar artimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendime Nr. e2-744-984/2023, o ginčo straipsnis buvo publikuotas po 20 dienų, kai ieškovė kreipėsi į teismą minėtoje byloje dėl dalykinės reputacijos gynimo (2022 m. gegužės 10 d. pateiktas ieškinys dėl reputacijos gynimo byloje e2-744-984/2023). Nei minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu reikalavimai nebuvo tikslinti, nei po 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos paviešinimo naujienų portale „Delfi“ ieškovė savo galbūt pažeistų teisių iš karto nesiekė ginti ir negynė.

7.6. Ne tik šis ginčo ieškinys, bet ir kreipimasis į antstolį, siekiant baudos priteisimo, vykdant įsiteisėjusį 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2VP-12056-808/2024), leidžia sutikti su atsakovės pozicija, kad tokiais veiksmais ieškovė siekia primesti savo valią dėl visuomenės informavimo turinio, tiek skleidžiant informaciją, tiek ir ją paneigiant, vykdant teismo sprendimą, ieškovei nesutikus su atsakovės sprendimo įvykdymu. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad teismo nustatytų teiginių paneigimas yra įvykdytas tinkamai ir baudos skyrimo prašymas buvo atmestas. Tokiai pozicijai pritarta ir aukštesnės instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis byloje Nr. e2S-641-866/2025).

7.7. Ieškovė abstrakčiai įvardija, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė 10 000 Eur žalą, ieškinyje kalbant ir apie didesnę, t. y. 33 401,15 Eur, nuostolių sumą. Prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio ieškovė iš esmės nesieja su ginčo teiginių paskleidimu šioje konkrečioje publikacijoje, kai pirmojoje civilinėje byloje, ginant dalykinę reputaciją, žalos klausimas iš viso nebuvo keltas ir įrodinėtas, nors teikiama informacija iš dalies buvo tapati, kaip ir ginčo publikacijoje.

7.8. Preliminariai nusprendė, kad ieškovė nesąžiningai (siekdama didesnio atgrasomojo poveikio) ieškinį pareiškė atsakovei, ieškinyje ne kartą vartoja įžeidžiančio pobūdžio teiginius ir apie publikacijos autorių žurnalistą T. J., kaip galbūt neišmanėlį, negebantį suprasti informacijos ir kt.

7.9. Įvertinęs atsakovės vykdomą visuomenės informavimo veiklą, kad 2022 m. gegužės 30 d. ginčo publikacijai yra daugiau nei dveji metai, kad ginčo publikacijos didelė dalis teiginių buvo įvertinti 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023, kvestionuojant 2022 m. sausio 11 d. bei 2022 m. kovo 31 d. išleistas publikacijas „Delfi“ naujienų portale, nusprendė, kad egzistuoja pakankamai požymių ieškinį palikti nenagrinėtą kaip pareikštą siekiant atgrasyti atsakovę nuo tolesnės visuomeninės veiklos.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Delfi“ prašymą ir priteisė atsakovei UAB „Delfi“ iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ 2 600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtą, minėta teismo nutartimi teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

8.2. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ieškovės netinkamas procesinis elgesys, įvertinant tai, kad būtent ieškovė inicijavo šios bylos iškėlimą, kuri užbaigta ieškinį palikus nenagrinėtą, pritaikius SLAPP procedūrą. Atsakovė tinkamai vykdė savo procesines pareigas – laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, rinko kitus bylai reikalingus įrodymus ir ruošėsi bylos nagrinėjimui.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

9.1. Ieškovė neneigė, kad visuomenė turi teisę ir interesą domėtis, kaip yra naudojama ieškovės statiniais užstatyta valstybinė žemė. Problema (pagrindas) yra ta, kad atsakovė užsiima ne visuomenės informavimo veikla, bet visuomenės klaidinimu, rašydama apie tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas neva turėjo / turėtų būti parduodamas aukciono tvarka.

9.2. Juridinio asmens subjektiškumo ir žalą patvirtinančių įrodymų pateikimo su ieškiniu turėtų pakakti teismui suprasti, kad ieškiniu yra prašoma turtinės žalos atlyginimo.

9.3. Teismas nutyli, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad esminė visų atsakovės publikacijų (įskaitant ginčo publikaciją) žinia neatitinka tikrovės; ieškovės veiksmai po pirmosios atsakovo publikacijos paskelbimo ir teismo sprendimo priėmimo įrodo, kad ieškovė nesiekė apriboti visuomenės informavimo apie reikšmingą viešąjį turtą – valstybinį žemės sklypą – ir su jo įgijimu vykstančius procesus.

9.4. Teismas nepaminėjo, kad ne tik ieškovė siūlė atsakovei vietoje teismo sprendime nustatyto paneigimo parengti objektyvią publikaciją apie kitą vykstantį teismo procesą dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, bet ir faktą, kad atsakovė su tokiu ieškovės pasiūlymu sutiko.

9.5. Žinodamas, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas administraciniame teisme, kurio dalykas yra Žurnalistų etikos inspektorės 2024 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimas, teismas skundžiamame sprendime rėmėsi vykstančio teisminio ginčo dalyku esančio sprendimo išvadomis.

9.6. Ieškovė turėjo ir turi teisę pareikšti penkis savarankiškus ieškinius dėl kiekvienos publikacijos, tačiau pareiškė vieną ieškinį dėl keturių publikacijų, kurios buvo paskelbtos iki to ieškinio padavimo.

9.7. Dėl šios bylos ginčo dalyku esančios publikacijos ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio ir teismas šitos publikacijos nevertino. Ieškovė turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą dėl šios publikacijos teiginių įvertinimo, o teismo nutartis pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatą ir ieškovės teises.

9.8. CPK 95¹ straipsnis negali būti taikomas siekiant paneigti teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo iš visuomenės informavimo priemonės, kaip tai supranta atsakovė, kuri siekia nevaržomai skleisti klaidinančią informaciją ir už tai neatsakyti.

10. Atsakovė UAB „Delfi“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Visuomenės informavimo priemonė negali būti paverčiama šalių tarpusavių kaltinimų ir atsikirtimų nesibaigiančio apsikeitimo vieta.

10.2. 2024 m. vasario 2 d. rašte ieškovas jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo nesuformulavo, tačiau raštas buvo geranoriškai ir greitai įvykdytas. Vėliau priimtos nutartys civilinėse bylose Nr. e2VP-12056-808/2024 ir e2S-641-866/2025 patvirtino, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas geranoriškai ir tinkamai.

10.3. Be keturių teisminių bylų (civilinė byla Nr. e2-744-984/2023; civilinė byla Nr. e2VP-12056-808/2024 ir e2S-641-866/2025; administracinė byla Nr. eI2-4360-641/2025; civilinė byla Nr. e2-5106-994/2025) ieškovė dėjo pastangas apskųsti atsakovę tiek Žurnalistų etikos inspektoriui, tiek Visuomenės informavimo etikos komisijai. Be to, ieškovė grasino: „susitiksime kitose bylose dėl kitų publikacijų“.

10.4. Ieškovė pirmą kartą paaiškina, kad prašo turtinės žalos atlyginimo, nenurodo ir neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų, nepaaiškina. Nepaaiškina ir ryšio tarp reikalavimo priteisti 10 000 Eur žalos ir nurodytų 33 401,15 Eur išlaidų, dėl kurių neva atsakinga atsakovė.

10.5. Ieškovės pateikti atsakymai visa apimtimi netrumpinant buvo publikuojami visuose ciklo straipsniuose.

10.6. Kritiškai vertintinas ieškovės teiginys apie anksčiau nepateiktus įrodymus, kadangi vykdant CPK 95¹ straipsnyje nustatytą procedūrą 2025 m. vasario 26 d. ieškovė pateikė bylai pareiškimą dėl atsakovės prašymo.

11. Trečiasis asmuo T. J. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens ir portalo www.delfi.lt atžvilgiu vykdomas SLAPP. Ši teismo išvada atitinka pateiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos asociacijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus išvadas.

12. Trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai požymių, pagrindžiančių SLAPP ieškinio pateikimą.

13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad nutarties motyvai patvirtina, kad teismas atliko aplinkybių vertinimą dėl CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros taikymo. Mano, kad sprendžiant klausimą dėl nutarties pagrįstumo turėtų būti įvertintos ir teisminiame procese Nr. Nr. 2-68-3-11117-2022-6 konstatuotos aplinkybes, taip pat įvertintas terminas nuo ginčo publikacijos paskelbimo ir ieškinio pateikimo termino bei įvertinti kitas aplinkybes, aktualias dėl CPK 95¹ straipsnio 2 dalies taikymo.

14. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

14.1. Teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties panaikinimas automatiškai reiškia 2025 m. balandžio 28 d. papildomos nutarties nepagrįstumą, kurio įrodinėti net nereikia.

14.2. Byla nuo pat pradžių buvo nagrinėta išankstinį įsitikinimą / nusistatymą bylos baigtimi turinčios teisėjos, o tai yra šiurkštus sąžiningo proceso garantijų pažeidimas.

14.3. Ieškovo vertinimu, tokios išlaidos nėra proporcingos šios bylos sudėtingumui pagal pačios atsakovės atsiliepime ir teismo nutartyje išdėstytą poziciją.

15. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

15.1. Ieškinio analizė ir atsiliepimo į ieškinį rengimas objektyviai pareikalavo itin daug laiko.

15.2. Pasirinkdamas savo procesinį elgesį ieškovas prisiėmė ir atitinkamų padarinių bylinėjimosi išlaidų pavidalu riziką.

15.3. Tai, kad teismas tenkino atsakovo prašymą dėl SLAPP, nereiškia, kad teisėja yra šališka.

16. Trečiasis asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas šioje byloje pagrįstai papildoma nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, tai niekaip nesusiję su teisėjo byloje šališkumu.

17. Trečiasis asmuo T. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų

20. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant tokias šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

21. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 2022 m. sausio 24 d. elektroninis laiškas siųstas UAB „Delfi“; 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos raštas UAB „Delfi“; UAB „Delfi“ 2022 m. sausio 27 d. elektroninis laiškas; UAB „Delfi“ 2022 m. sausio 27 d. atsakymas; 2022 m. sausio 31 d. elektroninis laiškas; 2022 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) advokatų profesinės bendrijos raštas UAB „Delfi“; 2023 m. lapkričio 20 d. UAB „Delfi“ advokato ir žurnalisto T. J. elektroniniai laiškai; 2023 m. gruodžio 7 d. UAB „Delfi“ advokato ir žurnalisto T. J. elektroniniai laiškai, su 2023 m. gruodžio 7 d. T. J. atsiųstu publikacijos tekstu; 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „SKR Baltic“ advokato elektroninis laiškas; 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Delfi“ advokato elektroninis laiškas; 2023 m. gruodžio 13 d. UAB „Delfi“ advokato ir žurnalisto T. J. elektroniniai laiškai su 2023 m. gruodžio 13 d. T. J. elektroniniu laišku atsiųstu publikacijos tekstu; 2024 m. gegužės 27 d. UAB „SKR Baltic“ skundas Visuomenės informavimo etikos komisijai; 2024 m. birželio 11 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos elektroninis laiškas. Nurodo, kad šie įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, kadangi nėra susiję su civilinės bylos nagrinėjimo ribomis, kadangi teismas skundžiamą nutartį grindžia aplinkybėmis, kurios išeina už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, prašo šiuos įrodymus pridėti prie nagrinėjamos bylos.

22. Atsakovei pateikus prašymą dėl CPK 95¹ straipsnio taikymo, 2025 m. vasario 26 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsakovės prašymo, todėl turėjo galimybę aukščiau nurodytus įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu. Atskirajame skunde nenurodomos šių įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežastys. Ieškovė nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui, neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus įrodymus ir jų nevertina.

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. papildoma nutartis. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Delfi“ prašymą ir ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 95¹ straipsniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei UAB „Delfi“ iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ 2 600 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

24. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovė atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad CPK 95¹ straipsnis negali būti taikomas siekiant paneigti teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. papildoma nutartimi akcentuoja, kad byla išnagrinėta turint išankstinį įsitikinimą ir priteistos išlaidos nėra proporcingos šios bylos sudėtingumui.

Dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties teisėtumo

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 95¹ straipsniu. Akcentavo, kad 2022 m. gegužės 30 d. ginčo publikacijai yra daugiau nei dveji metai, didelė dalis teiginių buvo įvertinti 2023 m. spalio 24 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023, vertino, kad pareikštu ieškiniu siekiama apriboti visuomenės informavimą, atgrasyti nuo tolimesnio domėjimosi valstybinės žemės sklypo likimu. Ieškovė atskiruoju skundu iš esmės akcentuoja, kad ieškovė turi teisę pareikšti penkis savarankiškus ieškinius dėl kiekvienos publikacijos, o dėl šios bylos ginčo dalyku esančios publikacijos ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio ir teismas šitos publikacijos nevertino. Sprendžia, kad CPK 95¹ straipsnis negali būti taikomas siekiant paneigti teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

26. CPK 95¹ straipsnyje numatyta, jog, jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atsakovo prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus į atsakovo prašymą, tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, taip pat informuoja apie atsikirtimų nepateikimo pasekmes. Taip pat nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškovas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų į atsakovo prašymą arba nepateikia įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu, arba teismas nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

27. Pabrėžtina, kad taip pat CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors praktika dėl CPK 95¹ straipsnio iš esmės dar tik formuojama ir nėra gausi, tačiau iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kad turi būti nustatytas visų joje nurodytų aplinkybių buvimas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1328-794/2024). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju yra aktualios 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos priimtos direktyvos Nr. 2024/1069 „Dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų“ (toliau – Direktyva) nuostatos. Tai, kad neturi būti nustatytas visų CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, patvirtina ir minėtos Direktyvos nuostatos, t. y. Direktyvos 4 straipsnio 3 punkte yra pažymėta, kad: „piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesas dėl visuomenės dalyvavimo – teismo procesas, kuris nėra pradedamas siekiant iš tiesų pareikšti teisę ar ja pasinaudoti, o jo pagrindinis tikslas – užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui, jį apriboti arba už jį bausti, dažnai išnaudojant šalių galios disbalansą, ir kuriame pareiškiami nepagrįsti ieškiniai. Tokio tikslo požymiai apima, pavyzdžiui: a) ieškinio ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo vertę; b) tai, kad ieškovas ar su juo susijusios šalys dėl panašių klausimų yra inicijavę keletą bylų; c) ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat panašų ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; d) nesąžiningą procesinės taktikos naudojimą, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape“.

29. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei UAB „Delfi“, prašė pripažinti, kad 2022 m. gegužės 30 d. išspausdintoje publikacijoje paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės; įpareigoti atsakovę paskelbti paneigimą; priteisti 10 000 Eur žalą. Atsakovė, prašydama taikyti CPK 95¹ straipsnį, akcentavo, kad ieškovė kryptingai siekia kontroliuoti viešosios informacijos erdvę, primesti savo valią visuomenės informavimo priemonei ir jos žurnalistui dėl portalo turinio, grasina neadekvačiais ir pasikartojančiais reikalavimais dėl žalos atlyginimo.

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinys tenkintas iš dalies. Minėtu teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovės UAB „Delfi“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad „...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti“, neatitinka tikrovės; įpareigojo atsakovę ta pačia forma parengti nurodyto turinio paneigimą; pripažino nepagrįstais ir nesąžiningai paskleistais atsakovės UAB „Delfi“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbtus teiginius: „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“; „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininku“; „tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“; tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme“. Ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinio 2.5 punkto reikalavimą pripažinti neatitinkančiu tikrovės atsakovo Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 8 d. pranešime nurodytus teiginius paliko nenagrinėtą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Minėtame sprendime buvo įvertintos atsakovės 2022 m. sausio 11 d. bei 2022 m. kovo 31 d. publikacijos, o iš ieškovės pareikštų 14 reikalavimų patenkinti 5 reikalavimai. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

31. Nustatyta ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12056-808/2024 netenkino antstolio pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo. Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas antstolio pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimas. Pareiškime nurodoma, kad antstoliui vykdyti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-744-984/2023, išduotas 2024 m. kovo 13 d., kuriuo atsakovė UAB „Delfi“ įpareigota paskelbti tam tikro turinio paneigimą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-641-866/2025 apeliantės UAB „SKR Baltic“ atskirasis skundas atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis palikta nepakeista.

32. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė pareikštu ieškiniu kreipėsi dėl 2022 m. gegužės 30 d. išspausdintos publikacijos. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovė turėtų teisę kreiptis į teismą siekdama pažeistų teisių gynimo, tačiau, kita vertus, vertindama byloje esančių duomenų visumą, taip pat atsižvelgiant į nagrinėtų bylų apimtį ir sąsajumą iš esmės turi pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pateiktas ieškinys turi SLAPP (angl. Strategic lawsuit against public participation) požymių. Visų pirma, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė su pareikštu ieškiniu kreipėsi dėl 2022 m. gegužės 30 d. išspausdintos publikacijos, t. y. ieškovė būtent po dvejų metų laikotarpio nusprendė teikti ieškinį dėl paskelbtų teiginių paneigimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Antra, minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimu buvo įvertintos atsakovės 2022 m. sausio 11 d. bei 2022 m. kovo 31 d. publikacijos, tačiau nei civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei po 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos paskelbimo reikalavimai nebuvo tikslinti, ieškovė galbūt pažeistų teisių iš karto negynė ir žalos atlyginimo neprašė. Tai, kad ieškovė siekia paveikti atsakovę dėl visuomenės informavimo turinio, patvirtina ir tai, kad, atsakovei įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą, ieškovė kreipėsi į antstolį, siekdama baudos atsakovei paskyrimo, ieškovei nesutinkant su atsakovės sprendimo įvykdymu. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo ieškinyje iš esmės diskredituoja ir patį atsakovės žurnalistą, apibūdindama jį kaip nesugebančiu suprasti ir perteikti informaciją; „netgi jei publikacijos autorių laikytume tokiu neišmanėliu <...>“ (ieškinio 7.43, 7.50 punktai). Be kita ko, Žurnalistų etikos inspektorius 2024 m. spalio 10 d. sprendime Nr. SPR-222, pasisakydamas dėl ieškovės atstovo advokato ir advokatų profesinės bendrijos skundo, taip pat nurodė, kad žurnalistas diskredituojamas. Iš „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eI2-4360-641/2025 pagal ieškovės atstovų skundą dėl minėto Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tai, ar ieškovė yra inicijavusi daugiau bylų, yra tik vienas iš CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų. Taigi tai, kad ieškovė jau buvo pareiškusi ieškinį atsakovei dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, taip pat kreipėsi į antstolį dėl įsiteisėjusio sprendimo netinkamo įvykdymo, niekaip nepaneigia SLAPP, kurį patvirtina kitų CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių visuma: ieškovės reikalavimų neproporcingumas, perteklinis pobūdis, ieškinio pareiškimo laikas ir t.t. Nors ieškovė teigia, kad šiuo atveju nėra CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje minimo bauginimo ar grasinimo, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jog nagrinėjamu atveju yra požymių, kad ieškovė atsakovę bando paveikti.

33. Atskiruoju skundu ieškovė teigia turinti teisę kreiptis į teismą, kadangi dėl 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos nebuvo pareiškusi ieškinio. Kaip matyti, dalis ieškovės ieškinyje nurodomų ginčytinų ir neigtinų teiginių yra analogiški ar artimi aptartiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023. Be to, dėl šalių nurodomų kitų publikacijų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-7-00001-22, kuriame priimtas 2022 m. gegužės 18 d. nutarimas „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“. Taip pat civilinėse bylose Nr. e2VP-12056-808/2024 ir e2S-641-866/2025 konstatuota, kad paneigimas dėl kitų publikacijų paskelbtas tinkamai. Visos apeliantės nurodomos ankstesnės publikacijos ir šios ketinamos iškelti bylos publikacija yra susijusi su valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuoma, taikos sutarties sudarymo aplinkybėmis. Ir ši aplinkybė nustatyta iš ieškinio 5 punkto nurodančio, kad ginčo publikacija yra šešių publikacijų apie ieškovės statinių kompleksą, juo užstatytą valstybinę žemę ir tarp ieškovės bei Nacionalinės žemės tarnybos vykusius teisminius ginčus ir taikos derybas dalis, kurią rašant ir skelbiant T. J. ir atsakovas jau turėjo visą informaciją, kurios pagrindu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-744-984/2023. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 nusprendė: pripažinti atsakovo UAB „DELFI“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleistą žinią, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės; įpareigoti atsakovą UAB „DELFI“, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės. Taip pat, pripažino nepagrįstais ir nesąžiningai paskleistais atsakovės UAB „Delfi“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbtus teiginius: „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“; „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininku“; „tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“; tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme“. Atkreiptinas dėmesys ir į ieškinio 4.6 punktą, kuriame nurodoma, kad paminėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyti faktai ir pateiktas jų teisinis vertinimas šioje byloje dalyvaujantiems asmenims turi prejudicinę ir res judicata reikšmę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai paneigia apeliantės poziciją, kad ketinamojoje iškelti byloje nurodoma publikacija neturi nieko bendro su jau išnagrinėtomis bylomis.

34. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 95¹ straipsnio 1 dalį prašymas taikyti CPK 95¹ straipsnyje numatytą procedūrą turi būti pateiktas jau atsiliepime į ieškinį, o ne kurioje nors vėlesnėje bylos proceso stadijoje. Iš nurodytos teisės normos darytina išvada, kad tokia procedūra taikytina pačioje civilinio proceso pradžioje, taip siekiant apsaugoti atsakovą nuo jo nepagrįsto įtraukimo dalyvauti nesąžiningai pradėtame civiliniame procese. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) taip pat yra pabrėžiamas tokio pobūdžio priemonių taikymo poreikis būtent ankstyvoje bylos proceso stadijoje. Direktyvos 11 straipsnyje „Ieškinio atmetimas anksčiau laiko“ atkreipiamas dėmesys į valstybės narės pareigą užtikrinti, kad teismai, tinkamai išnagrinėję, galėtų pagal nacionalinę teisę atmesti ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo kaip akivaizdžiai nepagrįstus kuo ankstesniame proceso etape (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-758-464/2024). Taigi, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nors ieškinys formaliai atitinka CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus, tačiau tai savaime neturi reikšmės, kadangi šis institutas taikomas pačioje civilinio proceso pradžioje.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 95¹ straipsnio 1 ir 3 dalyje yra kalbama apie siekimą pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos. Taigi SLAPP konstatavimui nebūtina nustatyti tai, kad pavyko pakenkti atsakovo vykdomai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ir atsakovas atgrasytas nuo šios veiklos – pakanka nustatyti, kad pareiškiant ieškinį buvo to siekiama. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šios bylos kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdama įbauginti ir nutildyti atsakovę, pakenkti atsakovų vykdomai su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusiai veiklai ir atgrasyti atsakovę nuo šios veiklos.

36. Taigi vien tik tvarkos kreiptis į teismą buvimas ir formalių reikalavimų nustatymas savaime nereiškia, kad yra suvaržyta atitinkamo asmens teisė kreiptis į teismą ir nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas ar pažeidžiama pati teisė į teisminę gynybą. Šiuo atveju ieškovė pareiškė neleistiną SLAPP ieškinį, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 95¹ straipsniu tokį ieškinį paliko nenagrinėtą, nereiškia ieškovės teisės kreiptis į teismą pažeidimo.

37. Šiuo atveju sutiktina, jog skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, teismas išsamiai pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju ieškinys kvalifikuotinas kaip SLAPP (t. y. ieškovės ieškiniu nurodomos 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos dalis teiginių buvo įvertinta; ieškovė diskredituoja publikacijos autorių; ieškovė reikalauja išskirtinai didelio neturtinės žalos atlyginimo; ieškovė aiškiai neatskleidžia, kodėl dėl 2022 m. gegužės 30 d. publikacijos kreipėsi tik po dvejų metų ir t.t.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. papildomos nutarties teisėtumo

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ atsakovei UAB „Delfi“ 2 600,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Ieškovė atskiruoju skundu akcentuoja, kad byla išnagrinėta turint išankstinį įsitikinimą bei priteistos išlaidos nėra proporcingos šios bylos sudėtingumui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

40. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismui 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nusprendus palikti ieškinį nenagrinėtą, nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

41. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (2025 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. AC-343 bei 2025 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 000355/28).

42. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

43. Kaip matyti, teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į ieškinį parengimu, suteikta 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2024 m. III ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 237,90 Eur. Pagal rekomendacijų 8.2. papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 5 594,75 Eur. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 600,00 Eur) už atsiliepimo į ieškinį parengimą laikytinos protingomis, atitinkančiomis bylos sudėtingumą, beveik per pusę mažesnės nei nustatytos Rekomendacijose.

44. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės teiginį, kad teismas buvo šališkas ar turėjo išankstinį nusistatymą ieškovės atžvilgiu. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantei (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra pagrįsti tik prielaidomis. Tai, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuota bylos baigtimi, turėjo susidariusi išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. papildoma nutartimi tinkamai įvertino byloje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirųjų skundų argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovės naudai.

50. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 120,00 Eur išlaidų (2025 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. AC-349; 2025 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. AC-352; 2025 m. gegužės 6 d. ir 2025 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymai).

51. Kaip matyti, atsakovė UAB „Delfi“ pateikė duomenis, kad išlaidoms, susijusioms už atskirojo skundo dėl 2025 m. balandžio 4 d. nutarties analizės ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą pagal 2025 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. AC-349, patyrė 1 000,00 Eur išlaidų. Nagrinėjamu atveju, pagal Rekomendacijų 8.15, 8.16 punktų nuostatas, maksimali priteistina suma sudaro 934,36 Eur. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti Rekomendacijose nustatytus dydžius. Taip pat matyti, kad už atskirojo skundo dėl 2025 m. balandžio 28 d. papildomos nutarties analizės ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, pagal 2025 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. AC-352, patyrė 120,00 Eur išlaidų, ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstomis atsakovės UAB „Delfi“ bylinėjimosi išlaidomis apeliacinės instancijos teisme laikytinos 1 054,36 Eur išlaidos (934,36 Eur + 120,00 Eur), kurios priteistinos atsakovei UAB „Delfi“ iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Atsisakyti priimti su atskiruoju skundu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ teikiamus naujus įrodymus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ 1 054,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.