- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- 1-18-759/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09529-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- J. Ž., VĮ „Vilniaus teritorinei ligonių kasa“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Liutauras Lukošius, Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.20.6.1Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str. 1 d.)
- 1.2.26.1Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Ž., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,
civilinės ieškovės VĮ „Vilniaus teritorinei ligonių kasa“ atstovei Martynai Langei (2023-08-29 posėdyje),
ekspertams Rasai Gaidienei (2023-03-15, 2023-08-29 posėdyje) ir Pauliui Petreikiui (2023-08-29 posėdyje),
nedalyvaujant civilinei ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-06-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 202 str. 1 d. - 30 MGL (3750 Lt) bauda; 2) 2015-12-11 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d., 187 str. 1 d., 140 str. 1 d., 20 MGL (753,20 €) bauda, bauda 2017-01-30 sumokėta, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2021 m. kovo 29 d. apie 9:45 val., prie parduotuvės „Humana“, esančios Vasario 16-osios g.19, Ukmergės m., viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčiodamasis ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė konfliktą, t. y. žmonių aplinkoje vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusios J. Ž. atžvilgiu ir tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiai J. Ž. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji atsidūrė važiuojamoje kelio dalyje, toliau stumdė nukentėjusią, suko nukentėjusiai rankas ties riešais ir taip nukentėjusiai J. Ž. padarė specialisto išvadoje fiksuotą dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį, taigi tyčiniais veiksmais nukentėjusiai J. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. Taip pat, V. P. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021 m. kovo 29 d., apie 9:45 val., prie parduotuvės „Humana“, esančios Vasario 16-osios g.19, Ukmergės m., viešoje vietoje sukėlęs konfliktą, tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiai J. Ž. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji atsidūrė važiuojamoje kelio dalyje, toliau stumdė nukentėjusią, suko nukentėjusiai rankas ties riešais ir taip nukentėjusiai J. Ž. padarė specialisto išvadoje fiksuotą dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį, taigi tyčiniais veiksmais nukentėjusiai J. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat, V. P. kaltinamas tuo, kad melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, adresu Vytauto g. 109, Ukmergėje, būdamas iš anksto pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, neva tai 2021-06-16 apie 17:28 val., (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas vyriškis, be jokios priežasties, trenkė į krūtinę abejų rankų delnais dėl ko jis nugriuvo ant nugaros, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, nors joks fizinis smurtas prieš jį naudotas nebuvo, taigi tyčia aiškiai suvokdamas V. P. melagingai pranešė apie nebūtą nusikalstamą veiką. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.
4. Nors kaltinamasis V. P. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinimai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį
5. Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu dėl 1-ojo ir 2-ojo epizodo (pagal BK 284 str. ir 138 str. 1 dalį) paaiškino, kad dėl pareikšto kaltinimo nesutinka ir neprisipažįsta. Nurodė, kad 2021-03-29 d. atvykęs prie „Humana“ pastato, esančio Vasario 16-g. 17, atsistojo į eilės galą, kur ir visi kiti prieš jį atsistoję žmonės. Ten atsistojo 7:39 min., 8 val. turėjo atsidaryti „Humaną“. Prie parduotuvės stovėjo apie 15 žmonių. Be dešimt minučių aštuonios, atėjo M. B. ir atsistojo prie durų, ji sako – „aš čia stovėjau“ ir įlindo tarp moterų. Pagalvojo, gal ji buvo užsiėmusi eilę. 8 val. atsidarė „Humana“ ir tie 15 žmonių subėgo į parduotuvę. M. B. sako – „kad eina pasivaikščioti“, pavaikščiojo ir grįžo apie 8:20 min. Nuo Vienuolyno g. atėjo jaunesnio ir vyresnio amžiaus moterys. Jos priėjo prie M. B. ir šnekėjo. Ž. liko prie B., o jaunesnė pasitraukė nuo jų apie 1,5 metro. Jos šnekėjosi. Tuo tarpu pats kalbėjo su kita moterimi. Ta moteris sako – „kad va atėjo dvi be eilės“. Tada jis atsakė, kad be eilės niekas neįeis. Matė, kad jos eina prie durų. Galimai B. nestovėjo eilėje ir prie jos dar dvi atsirado. Eilė jau artėjo, pats priėjo prie jų iš nugaros ir J. Ž. paėmė už kairės rankos dilbio, už jos striukės, su dešine ranka, o Ž. už kairės rankos dilbio ir pasakė – „prašom stoti į eilės galą“. Jos jo nematė, nes viena pasilenkė prie B., o dukra prie kitos moters ir atsakė, kad „jos čia stovėjo“, o jis joms pasakė – „prašom į eilės galą“ ir truktelėjo. Tada pasigirdo vyresnės moters balsas, kad „tu manęs čia netampysi“ ir ji pradėjo jį daužyti dešinę ranką. Nurodė, kad tas moteris abi traukė, o dukra metėsi į Vienuolyno g., kai ji jam suplojo per ranką, iš karto ištrūko, o Ž. iš jo išslydo ir nubėgo link turgaus. Tuo metu Ž. priėjo prie jo ir jam vožė prie kairio peties į viršutinę krūtinės dalį. Ją atstūmė. Kai paklausė, ką ji daro – ji atsakė – „mamą ginu“. Ž. liko stovėti ant važiuojamos kelio dalies, o Ž. atėjo pažiūrėti, kas vyksta. Atėjo, įkišo dešinę ranką į rankinuką, išsitraukė įmautę su lapu ir sako – „aš esu žurnalistė ir atvykau iš Kauno atlikti žurnalistinio tyrimo“, dar sakė, kad skambins policijai ir paskambino policijai. Be to dar pasakė, kad „Vienuolyno g. stovi kamera, kuri viską parodys“. Atvažiavo policija po 9 val. ir klausė, kas čia įvyko. Išlipo D. Kiškiūnas, o A. Nugaras sėdėjo už automobilio vairo. Kiškiūnas klausė Ž. ar jai sukėlė fizinį skausmą, nes jeigu sukėlė, tai reikia atlikti ikiteisminį tyrimą. O Ž. purtė savo ranką. Tada pats policininkui pasakė surinkti iš visų duomenis. Policija liepė jam nesikišti. Sakė policininkui, kad šitos ponios atsistojo prieš visų žmonių valią. M. B. atėjo, galimai nestovėjusi, ir tos dar dvi atėjo. Patikslino, kad gegužės 25 d. policijoje prie jo priėjo Š. ir pasakė, kad jis sulaužė ranką Ž. ir tada jie išsiskyrė. Liepė pasirašyti. Birželio 2 d. jam prokuroras leido susipažinti su bylos medžiaga. Jis atėjo pasiimti dokumentų, bet jam nebuvo leista susipažinti su bylos dokumentais. Nurodė, kad jis Ž. paėmė už striukės dilbio – norėjo jas sudrausminti, kad atsistotų į eilės galą. Apie smurtą nebuvo net minčių. Netampė, o tik patraukė, jis ištiestom rankom patraukė už striukės abiem. Jos stovėjo per pusantro metro viena nuo kitos. Jos ten buvo apie pusę valandos. Eilė trumpėjo, o jos – nesitraukė. Jis įspėjo – nelįsti. Liko Ž. ir B. – jis pagalvojo, kad jei du išeis, tai jos dvi įlįs. Kiti žmonės nenorėjo kištis. Visi, kas ateina, tai stoja į eilės galą. Konfliktas užtruko 5 sekundes – maksimum. Po to tik garsiai šnekėjo. Ji sakė, kad kvies policiją. Jis galvojo, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, todėl sakė, kad gali kviesti policiją. Ž. jam sudavė 2-3 kartus per ranką. Jis paėmė jai už kairės rankos dilbio. Ž. stovėjo nuo jo nugara, nes ji pasilenkė prie B., o jis ją patraukė, ji persisukusi pradėjo jį daužyti. Ji atsisuko beveik veidu į jį, tada jos dukra metėsi į Vienuolyno g., o Ž. metėsi link turgaus. Ž. jam trenkė į krūtinę, jis ją stūmė nuo pėsčiųjų tako į važiuojamąją kelio dalį. Be to, kaip suėmė joms rankas, jos stovėjo į jį nugara. Jis ėmė su dešine Ž. kairę ranką, o Ž. su savo kaire už dešinės ir pasakė – „prašom stoti į eilės galą“. Jas truktelėjo, o Ž. pasakė – „tu manęs čia netampysi“ ir nubėgo link turgaus. Ji sako – „aš esu žurnalistė ir atvykau atlikti žurnalistinio tyrimo“. Kaltinamasis tvirtino, kad nevartojo jokių necenzūrinių žodžių. Nurodė, kad tik garsiai šneka, kai susinervina. Jis patvirtino, kad turi pažymą iš savivaldybės, kad kameros veikė. Matė, kad ekspertizės aktas suklastotas, jam buvo šokas. Akcentavo, kad jis neprisilietė prie jos kūno, tik prie striukės ir tik Ž. atstūmė. Pažymėjo, kad dėl Ž. pareikšto civilinio ieškinio nesutinka. Nurodė, kad ten niekas nedaryta, netirtas žmogus, parašyta bet kas. Pačiai Ž. neatliko tų procedūrų, nes mano, kad ekspertizės aktas suklastotas. O dėl neturtinės žalos taip pat nesutinka, nes jis neprisilietė prie jos kūno, tik prie striukės.
6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kovo 29 d. ėjo atlikti darbo užduoties ir eidama Vasario 16-os gatve, pamatė dukros mokytoją B., su kuria sustojo pabendrauti. Baigus pokalbiui, nugirdo, nes buvo karantinas ir visi buvo su kaukėmis, kad asmuo priekaištavo, kodėl ji čia stovi, kad eitų į eilės galą, kaip suprato iš jo pokalbio, kad jis buvo patyręs blogų emocijų iš kitų žmonių. Jis pradėjo ją tampyti už rankos ir labai stipriai smogė į krūtinkaulį, kad ji net išlėkė į važiuojamąją kelio dalį, o kadangi dukra kvietė policiją, jis dar stipriau pradėjo. Kaltinamasis daužė gan ilgai, t.y. jis stvėrė už nugaros, už dešinės rankos – tiesiog suėmė ir apsukęs smogė į krūtinkaulį ir tada nugriuvo į važiuojamąją dalį. Paskui jis daužė kumščiais. Kokius 7-8 kartus į rankas. Dengėsi veidą. Matyt, kai kaltinamasis jai dėjo, tai ir sulaužė stipinkaulį. Be to, kaltinamasis stipriai apdaužė ir dukrą, jos pirštai buvo ištinę. Nurodė, kad neteisybė, kad jis paėmė ją už striukės. Jeigu jis švelniai būtų paėmęs, tai nebūtų incidento, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Jis priėjo iš nugaros, apsuko ir smogė į krūtinkaulį ir tada išskrido į važiuojamąją dalį. Sugrįžusi atgal, atsistojo ant tos dalies, kur pėstieji vaikšto, jis toliau smūgiavo. Girdėjo, kad jis minėjo – eikit į galą, kur jūs čia stovit. Kai nesulaukė policijos, pati kvietė policiją. Nors jam pradėjo aiškinti, kad atvyko atlikti žurnalistinio tyrimo, tačiau jis plūdosi. Kaip atvyko pareigūnai, nurodė, kad skauda, tačiau pirmiausia važiavo pas tyrėją, o tyrėjas nukreipė pas gydytoją. Švietė dešinę ranką ir nustatė lūžį, uždėjo gipsą, kuris buvo virš 2 mėnesių. Vaikščiojo pas gydytoją peršviesti ir darė rankos kompiuterinę. Smūgių buvo daug ir sukimų. Ne vieną kartą jis prisilietė ir purtė. Nurodė, kad nebuvo ant parduotuvės laiptelių užlipusi. Priėmimo skyriuje informavo, kad lūžo stipinkaulis dešinės rankos. Kadangi buvo stiprus smūgis į krūtinkaulį, kreipėsi į gydytoją, gavo siuntimą pasidaryti nuotrauką ar nėra neplyšusi pleura. Patikslino, kad nejuto 2-jų pirštų ir tęsė gydymą. Riešas buvo šviestas 3-4 kartus. Įvykio dieną, po to – traumatologas, vėliau kitas traumatologas švietė ir dar kartą darė kompiuterinę, kad patikslinti lūžį. Pats lūžimo faktas buvo fiksuotas priėmimo skyriuje. Krūtinės ląsta buvo šviesta sekančia dieną, kai kreipėsi pas šeimos gydytoją.
7. Liudytoja M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną pamena, tik tikslios datos negali pasakyti. Nurodė, kad tai buvo ankstyvas pirmadienio rytas, kai laukė eilėje į „Humaną“. Belaukiant, iš Gedimino g. pusės atėjo seniai nematyta ir jau daug metų negyvenanti Ukmergėje žurnalistė J. su dukra. Visos kalbėjo, kad ji atvažiavo į Ukmergę imti interviu. Tada J. nuėjo prie kito žmogaus, o prie jos (M. B.) priėjo žurnalistės dukra. Pradėjo bendrauti. Tuo metu, jos eilė pasistūmėjo iki Humanos, ir turėjo įeiti į parduotuvę. J. priėjo, o tuo metu ji pati atsisveikino ir nuėjo į parduotuvę. Kadangi tarp jų buvo tarpas, iššoko į vidurį kažkokia juoda žmogysta, nežino kokį jis veiksmą atliko, kad J. nuskrenda nuo šaligatvio ant gatvės. J. atsiduria gatvėje ir jis pradeda ją daužyti – ne stumdyti, o daužyti iš jėgos. Ji stovi ir ginasi. Ji taip dengėsi, toks įspūdis, kad jis šokinėjo. Pamena, kad jis stovėjo į ją nugara ir kažkur trenkė, kad žurnalistė nuo šaligatvio atsirado ant gatvės. Kai ji gynėsi, gali būti, kad jis buvo paėmęs už kažkurios vietos, tai vyko ilgai kokias 3-4 minutes. Visa eilė apstulbusi. J. rėkia klausdama, ar yra eilėje vyrų. Vyrų buvo du, bet visi stovėjo išsigandę. Po kiek laiko J. pradėjo ginti jos dukra. Mažiukas, juodas, jis daužo moterį vidury baltos dienos. Žurnalistė ištraukė iš tašės pažymėjimą ir parodo jam, kad ji žurnalistė. Jis panaudojo visą rusišką leksikoną ir rėkė. Rėkimas buvo toks, kad iš parduotuvių išėjo pardavėjos. M. B. eilė baigėsi, įbėgo į Humaną, o kai išėjo, tai stovėjo žurnalistė, jos dukra, policija. Policija paaiškino, kad kaltinamąjį žino, kad jis iš (duomenys neskelbtini). Pažymėjo dėl ko buvo užpulta moteris, tai dėl to, kad kaltinamajam buvo per ilga eilė. Jis pagalvojo, kad žurnalistė su dukra atsistos į eilę ir Humanoje nusipirks skudurą. Jis nesakė jai, ko čia stovi eilėje, rusiškų žodžių pliūpsnis. Jis iššoko su juoda kepure, striuke. Kai J. pasakė jam, kad yra žurnalistė, jis pasakė – „kurva tu, ne žurnalistė“.
8. Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tikslios įvykio datos nepamena, žino, kad tai buvo pavasaris. Kartu su žmona nuvyko prie parduotuvės „Humana“. Kadangi buvo ribojamas patekimas į parduotuvę, stovėjo eilėje. Priešais stovėjo kaltinamasis su moteriške. Iš pradžių viskas vyko normaliai, priešais stovėjęs žmogus piktinosi, nes manė, kad priekyje stovintys žmonės bando patekti į parduotuvę be eilės. Po kiek laiko atėjo moteriškė, ji priekyje eilės pakalbino vieną žmogų, paskui kitą. O kaltinamasis nutarė, kad ji bando patekti į parduotuvę be eilės ir nuėjo daryti tvarkos. Jis pradėjo konfliktiškai šnekėtis su moteriške, nutempė nuo laiptelių į šoną kelis metrus, laikė už rankų, tąsė. Patikslino, kad kaltinamasis liepė jai pasišalinti, kad nepatektų į parduotuvę, suėmė ją už drabužių ir nutempė nuo laiptelių. Moteriškė bandė iš jo išsivaduoti, jis jos nepaleido. Jis nutempė moteriškę į gatvės pusę, ant šaligatvio, prie pat gatvės. Tas tampymas galėjo trukti apie 10 – 15 min. Jie ten aiškinosi. Kaltinamasis neleido jai pajudėti, laikė. Paskui atėjo moteriškės duktė ir jis su ja konfliktavo, neleido ištrūkti. Eilėje stovėjo apie 20 žmonių. Mano, kad žmonės žiūrėjo, kadangi kaltinamasis atrodė agresyviai nusiteikęs, neprognozuojamas, niekas nesikišo, nes visi matė, kad virš įvykio vietos kabo policijos kamera ir galvojo, kad policija mato. Negali pasakyti, ką jie kalbėjosi, bet bendrais bruožais, tai jis tai moteriškei aiškino ko ji lenda be eilės. Moteriškė atsakė, kad „ji tik kalbasi su žmonėmis“. Kaltinamasis vartojo lengvo pobūdžio necenzūrinius žodžius. Pamena, kad kažkas kvietė policiją, kai prasidėjo rimtesnis susistumdymas, tačiau negali pasakyti kas. Nukentėjusios dukra bandė atitraukti nuo jo. Moterys nukentėjo, buvo baisingai išgąsdintos ir nukentėjusioji buvo susiėmusi už rankų. Mano, kad jai suko rankas, jai skaudėjo. Kad pastumta buvo, tai gali patvirtinti, nes ją stūmė ir nuo laiptų. Akcentavo, kad nuo konflikto vietos stovėjo maždaug 6 metru atstumu. Priešais stovėjo kokių 10 žmonių. Kaip tik ta moteris priėjo kalbėtis su kažkokiu vyru, kaltinamasis išėjo iš eilės ir nulėkė prie tos moteriškės. Moteris stovėjo veidu į žmogų, su kuriuo šnekėjosi, o ne veidu į Humanos duris. Kaltinamasis suėmė moteriai už rankų. Matė, kad jis ištiesė rankas ir ją sugriebė, ir tempė nuo tų laiptų. Kaltinamasis sugriebė vieną nukentėjusią, o paskui nebeprisimena, kaip duktė bandė jį atitraukti nuo motinos, tai buvo pačiupęs ir ją. Jis ėmė tąsyti tą vieną moteriškę. Kiek pamena, jis čiupo moteriškę už abiejų rankų ir nutempė. Girdėjosi, kaip jis šūkavo, kad eitų į eilės galą. Moteris atsakė, kad ji nesiruošia eiti į parduotuvę. Negirdėjo, ką jie tiksliau šnekėjo. Ten žmonės visiškai nesikišo ir nesiaiškino, kas kur stovėjo. Vieni žmonės ateidavo, kiti išeidavo iš eilės, jokie žmonės negalėjo nieko sakyti, nes niekas be kaltinamojo, tos eilės nereguliavo. Visiems viskas buvo gerai. Kaip policija atvažiavo, jis rėkė, kad moteriškės jį užpuolė. Moteriškės, kai ištrūko, niekur jos nebėgo, tiesiog toliau atsitraukė, nes jis jų nebepuolė. Nematė, kaip jaunesnė moteris smūgiavo kaltinamajam į krūtinę.
9. Liudytoja B. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ryte kartu su mama ėjo prie parduotuvės „Humanos“, pamatė pažįstamą moterį, su ja pradėjo šnekėtis, nes seniai matytas žmogus. Ir kuomet kalbėjosi, prie mamos pripuolė vyriškis. Jis pradėjo šūkauti, rėkti, keiktis, pradėjo mamą stumdyti ir buvo keista, kad eilėje buvo vyrų, tik niekas neužstojo. Akcentavo, kad kaltinamasis laužė mamai abi rankas, o jai pačiai jis buvo suėmęs už dilbio. Nelabai atsimena ką sakė kaltinamasis jai paėmęs už rankos, tiesiog buvo necenzūriniai žodžiai. Girdėjo, kaip mama sakė kaltinamajam - „tu manęs čia netampysi“. Nematė, kad mama trenktų jam per ranką. Kai ji pati atsitraukė į šoną, tai ir mama atsitraukė. Neatsimena, kad trenkė į kaltinamojo kairį petį. Bandė ginti mamą. Iškvietė policiją. Tas vyriškis tiesiog rėkavo, kai kurie jo žodžiai buvo neturintys prasmės. Jis net neaiškino nieko. Detales labai miglotai pamena. Tas vyras pripuolęs mamą stumdė. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis su visa jėga suko ir ranką, ir kumščiavo į krūtinę, paėmęs už striukės, ir tampė. Tas tampymas truko iki pusvalandžio. Po įvykio mama vyko į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių ir papildomai dėl rankos lūžio turėjo išlaidų. Tą dieną tiesiog vyko į policijos komisariatą ir mama viena nuėjo į priėmimo skyrių. Detalių nežino, tačiau mamai buvo dešinės rankos lūžimas, t.y. ranka lūžo ties plaštaka. Sekantį kartą pas gydytojus mama kreipėsi po kelių dienų.
10. Liudytojas Julius Vidikas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba gydytoju radiologu ir nurodė, kad pacientės nuotrauką vertino nuotoliniu būdu. Tyrimas neturi skaitmeninio vaizdo, tai programiniai neatitikimai. Ligoninės programa išmeta tokį užrašą, dėl kompiuterinės klaidos, bet tą nuotrauką yra ligoninės sistemoje ir ją galima vertinti. Pažymi, kad pamena nuotrauką, tai buvo riešo nuotrauka ir įvertinta kaip lūžis. Ten buvo daryta daugiau nuotraukų – riešas – vienas iš jų ir pakitimai buvo nustatyti riešo. Turėtų būti ir daugiau nuotraukų. Nuotrauką galima identifikuoti prie kiekvieno žmogaus ir jos negalima atlikti be paciento asmens duomenų, nes sistema atranda nuotrauką pagal asmens duomenis. Dėl stipinkaulio lūžimo – priežastys gali būti bet kokios. Dažniausiai griuvimai - žiemos metu. Rentgeno nuotraukoje padaroma vienos ekspozicijos metu. Tomografijoje šaltinis, skleidžiantis rentgeno spindulį skanuoja galūnę kas milimetrą ir tai daug tikslesnis vaizdas, kuris leidžia įvertinti išorinę ir vidinę kaulo struktūrą. Būna, kad tomografija randa tai, ko nemato rentgene. Nurodė, kad jeigu pacientė atvyko iš priėmimo, gydytojai ją ten registruoja savo sistemoje. Kur yra diagnostinio tyrimo aprašymas ir išvada, tie laukeliai yra skirti jų skyriui. Nurodė, kad jie pildo 4-5 d., užpildo kodą Z106. Kiti langeliai automatiškai užsipildo. Akcentavo, kad ACHI kodo nepateikė. Šį dokumentą suformatuoja e.sveikata. Jiems yra matomas kitas šablonas ir ten yra tyrimo tikslas, kur daktarė įrašo, kokią rentgenogramą reikia atlikti. Technologė atlieka tyrimą, o jie tą tyrimą įvertina. Pažymėjo, kad jei aprašė nuotraukas, tai vadinasi buvo nuotraukos. Buvo vertinamos visos nuotraukos, kurios buvo atliktos pacientei. Pacientas ateina į radiologijos skyrių, jį atveda ligoninės personalas ir paskui budintis radiologas įvertina nuotraukas. Pateikia instrumentinių tyrimų užsakymą vidinėje sistemoje. O jūs matote visai kitaip. Šitoje ligoninėje yra tokia tvarka, kad priėmimo daktaras padaro vieną užsakymą ir surašo ką atlikti, o ne atskirai. Pagal pavadinimą matosi, kad buvo atliktas ne tik riešas bet ir daugiau rentgenogramų, o buvo vertinta tik lūžis. Dėl tyrimo laiko pasirašymo - gal neveikė e.sveikatos sistema. Atliekamas paketinis pasirašymas - galima pasirašyti per tris dienas. Sistemoje tyrimo aprašymo negalima keisti. Kad buvo pasirašyta tą pačią dieną kai E. Daukšytė atliko tyrimą, tai sutapimas. Su E. Daukšyte nebendrininkavo ir nederino.
11. Gydytoja radiologė Eglė Daukšytė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kai padaroma rentgeno nuotrauka ne visada parodo lūžį, jei kažkokie lūžiai nėra su didelėmis dislokacijomis. Tada parašoma, kad rentgene nieko nemato ir gydytojas siunčia kompiuterinei tomografijai. Tokiais atvejais daromos dvi nuotraukos. Kompiuterinės tomografijos – labai daug nuotraukų. Nuotraukos saugomos Ukmergės ligoninėje 5 metus. Galima identifikuoti, kam priklauso nuotraukos. Tokios nuotraukos įrašomos į flešiuką. Nurodė, kad galėjo nesimatyti iš rentgeno nuotraukos lūžimo, todėl buvo daroma tomografija. Rentgeno tyrimai atliekami visą parą. Laikas fiksuojamas sistemoje. Laikas 3:46 val. galėjo būti taip, kad nuotrauka gali būti aprašoma iki trijų dienų. Kad tyrimo darymo laikas skiriasi nuo tyrimo aprašymo laiko yra normalu. Pažymėjo ir tai, kad formos visų punktų nepildo. Rentgenogramą atlikus, kai technologė užfiksuoja, laikas atsiranda automatiškai, kada radiologė aprašo tyrimą atsiranda jo aprašymo laikas. RGR kontrolė po 7 d. būna taip, kad po kelių dienų lūžis apkalkėja ir geriau matosi nuotraukoje. Šviežią lūžimą sunku pastebėti, bet kadangi traumatologas pastebėjo lūžį, ją nusiuntė tomografijai, apie viską sprendžia gydytojas traumatologas, kur siųsti. Nurodė ir tai, kad kaulo gijimas užtrunka mėnesiais, įvairiai būna, viskas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, apmokėjimo sistemos sudėtingos. Jei pacientas negydomas ligoninėje - apmoka ligonių kasos, o jei pacientas gulėjo ligoninėje, tai už tyrimą nemoka ligonių kasos. Kompiuterinei tomografijai atlikti būtinas gydytojo siuntimas. Yra sistema ligoninės, kurioje galima matytu visus gydytojo siuntimus. Viskas yra e.sveikatoje. Be siuntimo negalėjo atlikti tyrimo. Gal gydytojo specialisto aprašyme yra parašyta kad reikalingas tomografinis tyrimas ir tas matosi sistemoje. Patikslino, kad dėl laiko nuotraukoje, klaidos nebuvo. Matomai gydytojas galėjo siųsti ir naktį, nes dirba visą parą. Visada stengiamasi pasirašyti iš karto, bet dažnai sistema stringa ir tada pasirašo, kai turi galimybę. Aprašyti tyrimą reikia per tam tikrą laiką, o pasirašyti – per mėnesį. Pasirašymas priklauso nuo registrų centro veiklos. Papildyti aprašymo negalima. Dėl nurodyto 3:46 val. laiko paaiškino, kad tai galėjo būti laikas, kada atliktas tyrimas ir į sistemą įvestas toks laikas, nes galbūt kompiuteryje toks laikas nustatytas.
12. Ekspertė Rasa Gaidienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jai buvo pateikti medicininiai dokumentai, moteris buvo apžiūrėta ir apžiūrėti radiologiniai vaizdai. Pacientė buvo pati atvykusi į ekspertinę įstaigą. Tyrė dešiniojo riešo tomografijos vaizdą. Pagrinde remtasi dokumentais ir buvo atlikti radiologiniai tyrimai ir jų skyriaus radiologo išvada buvo padaryta. MRT tyrimas ir radiologiniai vaizdai. Persiuntė juos radiologui. Buvo pateikta dešinio riešo tomografijos tyrimas. Jei yra parašyta dešinio riešo, tai negali būti kairė ranka. Faktas užfiksuotas radiologiniuose vaizduose. Tas, kas atlieka tyrimą, kompiuterinę tomografiją, tai daromi pjūviai to riešo. Gydytojas, ar tai kairė, ar dešinė, atskiria pagal vaizdus. Jei kyla neaiškumų, paduoda toliau, kad būtų dar vieno specialisto išvada, kad patvirtintų tai, ką matė pirmasis. Vaizdinė medžiaga buvo pateikta ir parašius išvadą buvo grąžinta policijai. Niekada prie išvados neprideda radiologinių vaizdų. Medicininius dokumentus apžiūri specialistai ir aprašo juos. Nebūna pridėtų radiologinių nuotraukų prie bylos. Specialisto išvados 1-ajame lape buvo pateikta 5 p. išvardinti dokumentai: VŠĮ Ukmergės ligoninės 2021-03-29 gydytojo įrašas, PSPC 2021-03-30 siuntimas ir tyrimui atlikti buvo pareikalauta išvardinti 7 p. dokumentai: ambulatorinės kortelės ir 2021-05-06 buvo pateikta USB laikmena. USB laikmenoje matosi vaizdai, atsidarius programą. Akcentavo, kad buvo pateiktos 2- krypčių rentgenogramos ir dešinio riešo kompiuterinės rentgenogramos tyrimas. Patikslino, kad aiškaus lūžio požymių nebuvo matyti, bet kompiuterinės tomografijos tyrime buvo užfiksuotas lūžis. VŠĮ Ukmergės PSPC buvo fiksuota galima kaulo deformacija ir dėl įtarto lūžimo buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Labiausiai tikėtina, kad lūžis tada ir atsirado. Yra kraštinis lūžis. Neaišku, ar smūgis iš šono ar sukimas ar laužimas - negali atsakyti, kaip padarytas lūžis. Paties mechanizmo nusakyti neįmanoma. Jei asmuo su alkūne pats trenkė – tai gal būtų lūžis ir būtų buvusi kraujosruva, bet būna išimčių. Bet yra lūžis ir yra faktas. Kaip medikas matė lūžį. Be kieto buko daikto nebūtų padarytas lūžis. Nurodė, kad jeigu kyla neaiškumų, siunčia specialistui radiologui patikslinti. Siuntimo lydraštis yra prisegtas prie archyvinės medžiagos. Kai yra kompiuterinė tomografija, tai yra vaizdai dešinės pusės. Yra radiologas ir yra jo išvada, kaip specialisto. 2023 m. rugpjūčio 29 d. teisiamajame posėdyje ekspertė Rasa Gaidienė paaiškino, kad pateiktoje savo išvadoje rėmėsi gydytojos radiologės Čiobot išvada, kurioje konstatuota, kad yra kraštinis lūžis. Nors ekspertas P. Petreikis nurodė, kad radiologių išvadose skirtingos išvados, tačiau Daukšytės išvadoje buvo nustatytas lūžis ir parašyta, kad apatiniame trečdalyje, o Čiobot nustatė lūžį, tačiau jį aprašė smulkiau, bet lygiai tokia pačia diagnoze. Akcentavo, kad savo išvadoje rėmėsi abiejų radiologių išvadų aprašymais, kadangi jie abu fiksavo, kad yra kaulo deformacija. Be to, vaizdai, kuriuos matė radiologė Daukšytė, buvo siųsti jų radiologui, kuris patvirtino lūžį. Patikslino, kad kovo 29 d. po įvykio buvo darytas radiologinis tyrimas, o balandžio 29 d. buvo atliktas tomografinis tyrimas, jis buvo išsamesnis yra buvo ištirta daugiau ir abi radiologės tomografiniame tyrime matė ir patvirtino lūžį. Kovo 29 d. rentgenogramose gydytojų nebuvo užfiksuotas lūžis, tačiau dėl tikslesnių tyrimų ir buvo siųsta nukentėjusioji darytis tomografinį tyrimą, kuriame ir pasimatė lūžis. Kadangi savaitės bėgyje, t.y. 10 d. bėgyje gali net paryškėti lūžio linija, o gijimo požymiai priklausomai nuo dydžio lūžio po 3 sav. pradeda matytis. Be to gydytojų radiologų išvadose nėra aprašoma apie senus defektus. Taip pat ir pagal jos turimus duomenis jai neatrodo, kad pakitimai yra seni.
13. Ekspertas Paulius Petreikis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo pateikta išvada yra aiški, esmė buvo radiologiniai tyrimai dėl stipinkaulio kaulo lūžimo. Pateiktas nuotraukas ir medžiagą vertino pats bei davė savo žmonai radiologei vertinti, ir ji nematė kaulo lūžio. Kadangi gyjant lūžiui, jis turėtų tik ryškėti. Tačiau šioje situacijoje iš vėlesnių rentgenogramų nematyti jokių lūžių. Pagal Daukšytės vertinimą lūžis buvo apatiniame trečdalyje, pagal Majauskienės – Čiobot vertinimą lūžis buvo nurodytas žemiau nei pas radiologę Daukšytę. Esant tokiai situacijai, kada visi trys skirtingi radiologai iš tos pačios rentgenogramos mato skirtingą vaizdą, vadinasi kaulo lūžis turėtų būti atmetamas. Nurodė, kad visi radiologai skirtingai vertino, išvada tokia, kad jie nelabai matė lūžį. Patikslino, kad kaului gyjant, kaulas išplatėja, linijos rentgenogramoje ryškėja. Kaulinę deformaciją jo žmona matė ir nustatė kad pakitimai gali būti seni.
14. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09521-21 buvo pradėtas 2021-03-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, gavus nukentėjusiosios J. Ž. protokolą - pareiškimą apie tai, kad 2021-03-29, apie 9.45 val., einant su dukra pro parduotuvę "Humana", esančią Vasario 16-osios g. 19, Ukmergės m., pamate pažįstamus asmenis, laukiančius eilėje, bei sustojo pakalbėti. Bekalbant prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis (V. P.), su kuriuo kilo konfliktas. Konflikto metu vyriškis pastūmė ją į važiuojamąją kelio dalį, sugriebė už dešinės rankos, pradėjo ją sukti, ko padarinyje ji pajuto fizinį skausmą (I tomas, b. l. 11 - 14).
15. Iš objekto - įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad prie parduotuvės „Humana“, esančios Vasario 16-osios g. 19, Ukmergėje, prie parduotuvės stovi pirkėjai, kurie laikosi nurodyto (karantino metu) atstumo, žemės pagrindas trinkelės, sausas pagrindas. Šalia šaligatvio krašto įrengtas bortelis (bordiūras), kuris skiria šaligatvio dalį nuo važiuojamosios dalies. Apžiūrint įvykio vietą, įkalčių turinčių reikšmės, ikiteisminio tyrimo eigai nepastebėta (I tomas, b. l. 30 - 32; 33 - 35).
16. Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK RS vyriausiojo patrulio Dainiaus Kiškiūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-03-29, apie 08.49 val. patruliuojant Ukmergės mieste kartu su vyriausiuoju patruliu Andriumi Nugaru, iš budėtojo gavo pranešimą, kad Ukmergėje, prie parduotuvės "Humana" vyksta konfliktas tarp pranešėjos ir nepažįstamo vyro, kuris puolė pranešėją ir jos mamą. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko pareiškėja B. Ž. ir jos mama J. Ž., kurios paaiškino, kad eidamos pro parduotuvę "Humana", esančią Vasario 16-osios g., Ukmergėje, pamačiusios pažįstamą moterį sustojo pakalbėti. Bekalbant priėjo nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo V. P., ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu vyriškis sugriebęs už dešinės rankos, pastūmė į važiuojamąją kelio dalį, pradėjo ją sukti, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą. V. P. nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Visą konfliktą matė prie parduotuvės "Humana" eilėje stovėję piliečiai D. R. ir M. B., kurie gali paliudyti apie įvykusį konfliktą. Dėl ikiteisminio tyrimo įvykis perduotas Ukmergės r. PK operatyvinės grupės tyrėjui R. Kuliešiui (I tomas, b. l. 40).
17. Iš kitų objektų - vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad tarnybiniu kompiuteriu apžiūrėti 2021-03-29 policijos pareigūno "body" kameros vaizdo įrašai. 1) "Media Player" progra atidaromas vaizdo įrašas: "VLN_UKM16_5EEED6". Vaizdo įrašo kairiame kampe, apačioje matomas užrašas "VLN_UKM16_5EEED6 2021/03/29 07:56:21". Vaizdo įraše matomas filmuojamas pastatas, kuriame, kaip žinome įsikūrusi parduotuvė "Humana", adresu Vasario 16-osios g. 19, Ukmergėje. Prie parduotuvės yra nusidriekusi žmonių, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu, eilė. Girdėti, kaip pareigūnas sako nukentėjusiajai: "visą filmuotą medžiagą", į tai nukentėjusioji J. Ž. sako: "tai kiek spėjau, kiek pafilmavau, kol išsitraukiau, du telefonus turiu... pakalbinau šitą žmonių" (matyti, kaip prie pareigūno stovi, kaip yra žinoma nukentėjusioji J. Ž., kuri kairėje rankoje kartu su pirštine laiko savo mobiliojo ryšio telefoną, liečiamu ekranu ir jame kažko ieško), matyti, kad moteriai dreba rankos). Tada nukentėjusioji J. Ž. savo mobiliojo ryšio telefono ekraną rodo policijos pareigūnui, telefone matyti moters atvaizdas, paties vaizdo įrašo moters telefone nesimato. Girdėti iš nukentėjusiosios J. Ž. kairėje rankoje laikomo mobiliojo ryšio telefono moteriškas balsas, kuris sako "mes bendraujam atsistoję ir tu neturi teisės, tu neturi teisės (fone girdimas mašinų ūžesys ir vyriško balso (galimai V. P.) riksmai) čianais žvygauti... nesvarbu" kažką šūkauja vyriškis, galimai V. P., bet triukšme jo žodžių aiškiai nesigirdi. Tada nukentėjusioji J. Ž. sako: "tu filmuok, aš tau užmutinsiu", pašalinis moteriškas balsas sako "bet žmonės, ne?". Į tai pareigūnas nukentėjusiajai pasako: "supratom, vis tiek reikės tos medžiagos tai, gerai.." ir nukentėjusioji J. Ž. nutraukia vaizdo įrašo peržiūrą ir savo mobiliojo ryšio telefoną patraukia. Šalia pareigūno komentuoja nežinomas moteriškas balsas: "čia mokytoja buvusi..." kitas pareigūnas, (A. Nugaras) nukentėjusiosios J. Ž. klausia: "dėl ko kilo konfliktas?", į tai nukentėjusioji J. Ž. sako: "dėl to, kad bendravom su žmonėms atsistoję prieky". Pareigūnas D. Kiškiūnas, kurio "body" kamera daromas vaizdo įrašas., paprašo, kad prie jo prieitų V. P.. Prie pareigūno priėjęs V. P. sako pareigūnui: "aš nuo be dvidešimt aštuonios laukiu gyvoj eilėj, ta prasme", pareigūnas sako: "taip, suprantu, matau, kad gyva eilė yra", toliau V. P. pareigūnui aiškina: "be dvidešimt aštuonios aš atvažiavau, čia stovėjo visi tie žmonės ir nei vienas nematė va šitų dviejų ponių, penkiolika žmonių įleido į parduotuvę, šitos ponios prisiplakė prie kažkokių pažįstamų ir tipo eis be eilės, (į V. P. aiškinimą nukentėjusioji J. Ž. sako: "aš pasiruošusi (toliau neaiškūs žodžiai)). V. P.: "aš sakau, ponios, prašom eiti į galą, gyva eilė gale, va šita, tipo, atseit jos čia mama, (rodo į kažką ranka) mane griebė, puolė mane stumt, ta prasme, aš sakau, pala, pala, eikit į galą". Netoliese esančios moterys taip pat kažką aiškina, žodžių nesigirdi, į tai pareigūnas D. Kiškiūnas pasako: "gerai, palaukit, palaukit aš išklausysiu šitą pusę, Jus išklausiau dabar šitą išklausysiu". Į tai V. P. sako: "aha, gerai, aš paėmiau va taip ir sakiau eikit į galą prašom, sakau gyva eilė, nelįskit ta prasme savivaldžiaujat Jūs pagal 518 straipsnį, prieš mano valią atsistojat, nu, prieš kitų žmonių valią, nu atsistoja dvi ponios, ane, pagal 518 straipsnį administracinių nusižengimų kodeksą", į tai pareigūnas D. Kiškiūnas sako: "taip, supratau, užėjo be eilės", į tai V. P. atsako: "taip, be eilės, tai savivaldžiavimas, nes prieš mano valią, nes aš penkiasdešimt minučių čia stovėjau, net daugiau, jos atėjo čia apie pusė devynių, aš stovėjau čia be dvidešimt aštuonios, kiti žmonės čia stovi gal nuo šešių, šito aš nežinau, ir jos atėjo ir bando lįsti, aš sakau, prašom gyva eilė ten ir stokit į galą", į tai pareigūnas D. Kiškiūnas sako: "ir įvyko konfliktas tada?", į tai V. P. aiškina: "ir tada jos pradėjo stumdytis, aš sakau, tai yra nufilmuota, va šita puolė, šita jauna, trenkė man į krūtinę, ką tu čia sako, ta prasme". Tada pareigūnas D. Kiškiūnas paklausia šalia esančių žmonių ar jie kažką matė, į tai prie pareigūno priėjo vienas vyriškis iš pašalies, kuris pasakė: "taip, mačiau, moteris, buvo eilė, moteriškė priėjo pasikalbėti su žmogum, jis (rodo ranka į šalia stovintį V. P.) pasipiktino, priėjęs stūmė nuo laiptelių. Į tai V. P. sako: "aš nestūmiau, aš paėmiau vat taip (ir rodo rankomis lyg moterį būtų perkėlęs į kitą vietą) ir pradėjo susinervinęs čia rėkauti. Tąsė vat tas abi moteriškes (taip sakydamas parodo ranka galimai į moteris). Pareigūnas D. Kiškiūnas pasako: "supratau". V. P. nurodo pareigūnams, kad šie užsirašytų pono duomenis, į tai pareigūnas atsako, kad viską užsirašys. Tada prasideda diskusija vyriškio ir V. P., vyriškis klausia V. P.: "tai ką, ne taip buvo?, į tai V. P. atsako: "ne taip buvo, aš pasakiau eikit į galą, gyva eilė", į tai vyriškis sako V. P.: "o ko tu čia reguliuoji?", į tai V. P. sako: "kaip tai, ko reguliuoji?". Pareigūnas D. Kiškiūnas paprašo, kad vyrai nekonfliktuotų, pasako, kad jie užsirašys duomenis. Vyriškis prisistato pareigūnui nurodydamas, kad jis yra D. R., nurodo savo gimimo metus, gyvenamąją vietą, telefono numerį. Pareigūnas vyriškiui nurodo, kad esant reikalui su juo bus susisiekta. Tada paklausiama V. P. duomenų, jis pasako, kad duos savo dokumentą ir sako pareigūnui "tokie dalykai tai man nepatinka, kai pradeda savivaldžiaut, nesvarbu moteris ne moteris, negali savivaldžiaut žmogus, stovėdamas eilėje...gyvoj", ir paduoda pareigūnui savo dokumentą. Toliau V. P. sako: "aš norėčiau, kad policininkai nubaustumėte šitas dvi moteris pagal 518 straipsnį administracinio nusižengimo kodekso, už savivaldžiavimą". Pareigūnas V. P. paklausia gyvenamosios vietos adreso, jis nurodo savo adresą ir telefono numerį. Toliau filmuojamos moterys, nukentėjusioji J. Ž. galimai su savo dukra. J. Ž. kairėje rankoje matyti, kad laiko savo asmens tapatybės kortelę, dešinę ranką laiko savo striukės kišenėje. Fone girdėti, kaip V. P. kalba su kitu pareigūnu A. Nugaru, teiraujasi kur jis galės parašyti pareiškimą. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 2) Vaizdo įrašas: "VLN_UKM16_5EEED6". Vaizdo įrašo kairiame kampe, apačioje matomas užrašas: "VLN_UKM16_5EEED6 2021/03/29 08:01:21". Tai pirmo įrašo tęsinys. Pareigūnas užsirašo moterų asmens duomenis. Vaizdo įrašo fone girdėti, kaip V. P. aiškinasi su liudytoju D. R.. Pareigūnas paprašo, kad vyrai nekonfliktuotų, į tai V. P. atsako, kad jie nekonfliktuoja. Pareigūnas A. Nugaras ramina V. P., kad jis "nevadovautų" žmonėms, kad nekeltų konfliktų. Pareigūnas D. Kiškiūnas užsirašęs moterų duomenis paklausia, ko jos pageidautų iš pareigūnų, į tai nukentėjusioji J. Ž. klausia pareigūno: "o, tai čia bauda kokia priklauso?", pareigūnas D. Kiškiūnas klausia nukentėjusiosios J. Ž. "o Jūs kokį nors fizinį skausmą pajutot čia?". Į tai nukentėjusioji J. Ž. paaiškina: "nu taip, jis apdraskė rankas visas, jis taip normaliai stūmė". Į tai pareigūnas A. Nugaras pasako: "reikia ikiteisminį tyrimą pradėti, jei sukėlė fizinį skausmą", pareigūnas D. Kiškiūnas tam pritaria, pasako, kad reikia skambinti tyrėjui. Pareigūnas A. Nugaras pasako, kad jam yra žinomas V. P.. Į tai nukentėjusioji J. Ž. pasako: "nu, taip, jis sakė, kad yra žinomas policijai, pasigyrė". Vaizdo įrašo trukmė 02:09 min. 3) vaizdo įrašas: "VLN_UKM16_5EEED6". Vaizdo įrašo kairiame kampe, apačioje matomas užrašas: "VLN_UKM16_5EEED6 2021/03/29 08:32:52". Vaizdo įrašas atliktas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Imamas alkotesteris, paaiškinama, kad V. P. bus nustatomas blaivumas, nes yra tokia tvarka, paklausia ar V. P. neatsisako, šis atsako, kad neatsisako, nes paskui bus pripažintas girtu. V. P. sako: "teisėtas ir privalomas policijos pareigūno reikalavimas yra privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims, Policijos įstatymo 21 straipsnio... (pareigūnas pasako "taip, taip, malonu, kad žinot"), puikiai". V. P. pučia į alkotesterį, pūtimas neužskaitytas, nes yra per stiprus. V. P. aiškina, kad jis gyvenime nėra gėręs alkoholio, bet supranta, kad pareigūnams būtina nustatyti jo blaivumą. Alkotesterio parodymai - 0,00 promilių. Parodymai užrašomi į registracijos žurnalą. Vaizdo įrašo trukmė 01:41 min. (I tomas, b. l. 43 - 47).
18. Iš kitų objektų - vaizdo įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad tarnybiniu kompiuteriu, kurio IP adresas: Nr. 10.123.1.166 apžiūrėti 2021-03-29 policijos pareigūno "body" kameros vaizdo įrašai. 1) Vaizdo įrašas: "2021_0329_075515_001", jame matomas filmuojamas pastatas, kuriame, kaip žinome įsikūrusi parduotuvė "Humana", adresu Vasario 16-osios g. 19, Ukmergėje. Prie parduotuvės yra nusidriekusi žmonių, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu, eilė. Matyti, kad prie pareigūno N. Kiškiūno yra dvi moterys, nukentėjusioji J. Ž. su dukra. Girdėti, kaip pareigūnas A. Nugaras V. P., parašo palaukti, nurodydamas, kad pirma pašnekės su viena puse, paskui su juo. Girdėti, kaip nukentėjusioji J. Ž. pareigūnui D. Kiškiūnui nurodo, kad V. P. sakosi esąs verslininkas, klausia kas jam leido atvažiuoti iš kito miesto, prašo tai patikrinti. J. Ž. pareigūnui D. Kiškiūnui rodo savo dešiniąją ranką, sakydama "pažiūrėkit, visos rankos sudaužytos...", sako, kad jai buvo sukeltas skausmas, kaip manoma B. Ž. sako: "jis laužė rankas, mane irgi stūmė". J. Ž. pareigūnui nurodo: "nustūmė mane nuo gatvės, aš pas K. susitarus turiu eit, dabar visa drebu". Girdėti tolumoje šaukiantis V. P., kurį pareigūnas ramina, sakydamas: "palaukit, prieisim, pabendrausim". V. P. nurodo, kad yra kamera, bus viskas matyti. J. Ž. nurodo, kad ji sustojo pabendrauti, o buvo apstumdyta, mušama vidury gatvės. J. Ž. nurodė, kad ji kažkiek pafilmavo, kaip jis ją vadino visokiais keiksmažodžiais. Pareigūnas D. Kiškiūnas klausia ar ji turi visą filmuotą medžiagą, į tai nukentėjusioji J. Ž. sako: "tai kiek spėjau, kiek pafilmavau, kol išsitraukiau, du telefonus turiu... pakalbinau šitą žmonių" (matyti, kaip prie pareigūno stovi J. Ž., kuri kairėje rankoje kartu su pirštine laiko savo mobiliojo ryšio telefoną, liečiamu ekranu ir jame kažko ieško), matyti, kad moteriai dreba rankos). Tada nukentėjusioji J. Ž. savo mobiliojo ryšio telefono ekrane rodo policijos pareigūnui, telefone matyti moters atvaizdas, paties vaizdo įrašo moters telefone nesimato. Girdėti iš nukentėjusiosios J. Ž. kairėje rankoje laikomo mobiliojo ryšio telefono moteriškas balsas, kuris sako: "mes bendraujam atsistoję ir tu neturi teisės, tu neturi teisės (fone girdimas mašinų ūžesys ir vyriško balso (galimai V. P.) riksmai) ... čianais žvygauti...nesvarbu" kažką šūkauja vyriškis, galimai V. P., bet triukšme jo žodžių aiškiai nesigirdi. Tada nukentėjusioji J. Ž. sako: "tu filmuok, aš tau užmutinsiu", pašalinis moteriškas balsas sako: "bet žmonės, ne?". Į tai pareigūnas nukentėjusiajai pasako: "supratom, vis tiek reikės tos medžiagos tai, gerai...", ir nukentėjusioji J. Ž. nutraukia vaizdo įrašo peržiūrą ir savo mobiliojo ryšio telefoną patraukia. Šalia pareigūno komentuoja nežinomas moteriškas balsas: "čia mokytoja buvusi..." kitas pareigūnas - A. Nugaras nukentėjusiosios J. Ž. klausia: "dėl ko kilo konfliktas?", į tai nukentėjusioji J. Ž. sako: "dėl to, kad bendravom su žmonėms atsistoję prieky". Pareigūnas D. Kiškiūnas, kurio dėvima kamera daromas vaizdo įrašas, paprašo, kad prie jo prieitų V. P.. Prie pareigūno priėjęs V. P. sako pareigūnui: "aš nuo be dvidešimt aštuonios laukiu gyvoj eilėj ta prasme", pareigūnas sako: "taip, suprantu, matau, kad gyva eilė yra", toliau V. P. pareigūnui aiškina: "be dvidešimt aštuonios aš atvažiavau, čia stovėjo visi tie žmonės ir nei vienas nematė va šitų dviejų ponių, penkiolika žmonių įleido į parduotuvę, šitos ponios prisiplakė prie kažkokių pažįstamų ir tipo eis be eilės, (į V. P. aiškinimą nukentėjusioji J. Ž. sako: "aš pasiruošusi (toliau neaiškūs žodžiai)) aš sakau ponios, prašom eiti į galą, gyva eilė gale, va, šita, tipo, atseit jos čia mama (rodo į kažką ranka) mane griebė, puolė mane stumt ta prasme, aš sakau, pala, pala, eikit į galą", netoliese esančios moterys taip pat kažką aiškina, žodžių nesigirdi, į tai pareigūnas D. Kiškiūnas pasako: "gerai, palaukit, palaukit aš išklausysiu šitą pusę, Jus išklausiau dabar šitą išklausysiu". Į tai V. P. sako: "aha, gerai, aš paėmiau va taip ir sakiau eikit į galą prašom, sakau gyva eilė, nelįskit ta prasme, savivaldžiaujat Jūs pagal 518 straipsnį, prieš mano valią atsistojat, nu, prieš kitų žmonių valią, nu atsistoja dvi ponios, ane, pagal 518 straipsnį administracinių nusižengimų kodeksą ", į tai pareigūnas D. Kiškiūnas sako: "taip, supratau, užėjo be eilės", į tai V. P. atsako: "taip, be eilės, tai savivaldžiavimas, nes prieš mano valią, nes aš penkiasdešimt minučių čia stovėjau, net daugiau, jos atėjo čia apie pusė devynių, aš stovėjau čia be dvidešimt aštuonios, kiti žmonės čia stovi gal nuo šešių, šito aš nežinau, ir jos atėjo ir bando lįst, aš sakau, prašom gyva eilė ten ir stokit į galą", į tai pareigūnas D. Kiškiūnas sako: "ir įvyko konfliktas tada?", į tai V. P. aiškina toliau: "ir tada jos pradėjo stumdytis, aš sakau, tai yr nufilmuota, va šita puolė, šita jauna, trenkė man į krūtinę, ką tu čia sako ta prasme". Tada pareigūnas D. Kiškiūnas paklausia šalia esančių žmonių ar jie kažką matė, į tai prie pareigūno priėjo vienas vyriškis iš pašalies, kuris pasakė: "taip, mačiau, moteris, buvo eilė, moteriškė priėjo pasikalbėti su žmogum, jis (rodo ranka į šalia stovintį V. P.) pasipiktino, priėjęs stūmė nuo laiptelių ( į tai V. P. sako aš nestūmiau aš paėmiau vat taip, ir rodo rankomis lyg moterį būtų perkėlęs į kitą vietą) ir pradėjo susinervinęs čia rėkauti. Tąsė, vat, tas abi moteriškes (taip sakydamas parodo ranka galimai į moteris). Pareigūnas D. Kiškinas pasako: "supratau". V. P. nurodo pareigūnams, kad šie užsirašytų pono duomenis, į tai pareigūnas atsako, kad viską užsirašys. Tada prasideda diskusija vyriškio ir V. P., vyriškis klausia V. P. "tai, ką ne taip buvo?, į tai V. P. atsako "ne taip buvo, aš pasakiau eikit į galą, gyva eilė", į tai vyriškis sako V. P. " o ko tu čia reguliuoji?", į tai V. P. sako "kaip tai, ko reguliuoji?, pareigūnas D. Kiškiūnas paprašo, kad vyrai nekonfliktuotų, pasako, kad jie užsirašys duomenis. Vyriškis prisistato pareigūnui nurodydamas, kad jis yra D. R., nurodo savo gimimo metus, gyvenamąją vietą, telefono numerį. Pareigūnas vyriškiui nurodo, kad esant reikalui su juo bus susisiekta. Tada paklausiama V. P. duomenų, jis pasako, kad duos savo dokumentą ir sako pareigūnui "tokie dalykai tai man nepatinka, kai pradeda savivaldžiaut, nesvarbu moteris ne moteris, negali savivaldžiaut žmogus, stovėdamas eilėje...gyvoj" ir paduoda pareigūnui savo dokumentą. Toliau V. P. sako "aš norėčiau, kad policininkai nubaustumėte šitas dvi moteris pagal 518 straipsnį administracinio nusižengimo kodekso, už savivaldžiavimą". Pareigūnas V. P. paklausia gyvenamosios vietos adreso, jis nurodo savo adresą ir telefono numerį. Vaizdo įrašo trukmė 5:04 min. 2) "Media Player" programėle atidaromas vaizdo įrašas: "2021_0329_080016_002". Vaizdo įrašo kairiame kampe, apačioje matomas užrašas: "VLN_UKM15_60F8E6 2021/03/29 08:00:16". Tai pirmo įrašo tęsinys. Pareigūnas D. Kiškiūnas užsirašinėja V. P. asmens duomenis. V. P. sako: "taip negali savivaldžiauti žmogus stovėdamas eilėje (pauzė) gyvoj". V. P. nurodo pareigūnui: "aš norėčiau pareigūnai, kad Jūs nubaustumėte šitas dvi moteris pagal 518 straipsnį administracinių nusižengimų kodekso, už savivaldžiavimą". Pareigūnui D. Kiškiūnui paklausus gyvenamosios vietos, V. P. nurodo savo gyvenamąją vietą, padiktuoja telefono numerį. Užsirašęs V. P. duomenis pareigūnas D. Kiškiūnas nueina prie moterų. V. P. lieka prie pareigūno A. Nugaro, kuriam pasako, kad norės pateikti pareiškimą, pareigūnas paaiškina, kad jis galės pateikti pareiškimą elektroniniu būdu, kaip visada, nurodo, kad V. P. jau yra žinomas toks pareiškimo pateikimo būdas. V. P. nurodo, kad žino ir nueina toliau. Pareigūnas A. Nugaras prieina prie pareigūno D. Kiškiūno, kuris užsirašinėja moterų asmens duomenis. Vaizdo įrašo fone girdėti, kaip V. P. aiškinasi su liudytoju D. R.. Pareigūnas paprašo, kad vyrai nekonfliktuotų, į tai V. P. atsako, kad jie nekonfliktuoja. Pareigūnas A. Nugaras ramina V. P., kad jis "nevadovautų" žmonėms, kad nekeltų konfliktų. Pareigūnas D. Kiškiūnas užsirašęs moterų duomenis paklausia, ko jos pageidautų iš pareigūnų, į tai nukentėjusioji J. Ž. klausia pareigūno: "o tai čia bauda kokia priklauso?", pareigūnas D. Kiškiūnas klausia nukentėjusiosios J. Ž.: "o Jūs kokį nors fizinį skausmą pajutot čia?". Į tai nukentėjusioji J. Ž. paaiškina: "nu taip, jis apdraskė rankas visas, jis taip normaliai stūmė". Į tai pareigūnas A. Nugaras pasako: "reikia ikiteisminį tyrimą pradėti, jei sukėlė fizinį skausmą", pareigūnas D. Kiškiūnas tam pritaria, pasako, kad reikia skambinti tyrėjui. Pareigūnas A. Nugaras pasako, kad jam yra žinomas V. P.. Į tai nukentėjusioji J. Ž. pasako: "nu, taip, jis sakė, kad yra žinomas policijai, pasigyrė". Vaizdo įrašo trukmė 03:06 min. (I tomas, b. l. 50 - 54).
19. Bendrasis Pagalbos Centras pateikė 2021-03-29 skambučio garso įrašą (I tomas, b. l. 57 - 59).
20. Iš kitų objektų - garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad tarnybiniu kompiuteriu atvertas Bendrojo pagalbos centro el. paštu: bpc.vilnius@112.lt pateiktas garso įrašas: "2021_03_29_08-43-22_37060404680.mp3.". Toliau apžiūros metu bus rašomas girdimas pokalbis, girdimi du moteriški balsai, vienas jų BPC specialistės, kitas - pranešėjos. Pranešėja: sveiki, galima prie Ukmergės "Humanos" policijos, nes toks žmogus mus užpuolė, pradėjo stumdyt (nesuprantamas žodis) normaliai, suprantat (fone girdimas triukšmas, girdisi, kaip žinoma pil. V. P. šaukimas). BPC specialistė: koks miestas pradėkime? Pranešėja: Ukmergė, BPC specialistė: o gatvė kokia? Pranešėja: aaaaa, kažko lyg klausia "o kokia čia gatvė skaitosi?", Vasario 16-osios parašyta. BPC specialistė: o kiek, nematot artimiausio namo numerio? Pranešėja: Vasario 16-osios 19, mane ir mamą užpuolė, pradėjo stumdytis. BPC specialistė: tai čia Jūs klientai esate "Humanos"? Pranešėja: ne, mes sustojome, tiesiog, pamatėm pažįstamus, šiek tiek pasišnekėt, laikantis atstumo, o tiesiog pribėgo vyras ir pradėjo mus stumdyt ir rankas laužt (nuolat girdėti, kaip yra žinoma, garsus pil. V. P. šaukimas ir moters (galimai nukentėjusiosios J. Ž.) balsas). BPC specialistė: O greitosios nereikia? Pranešėja: galbūt ne, bet ta prasme, tada sako "nesišakok gerai", vėl girdima V. P. ir kitos moters šauksmai. BPC specialistė: alio, greitosios nereikia? (girdėti V. P. ir J. Ž. balsai (J. Ž. šaukia: "o dabar žiūrėk tu nuskambėsi per visą Lietuvą", į tai V. P. šaukia: "nu ir gerai, nu ir kas)) aliooo? Pranešėja: Klausau. BPC specialistė: greitosios nereikia? Pranešėja: nea, bet čia nu net nežinau tiesiog... BPC specialistė: vardas, pavardė Jūsų? Pranešėja: B. Ž.. BPC specialistė: laukite, vyksta pareigūnai. Pranešėja: gerai (fone girdėti V. P. šaukimas (nesuprantami žodžiai "tu ne žurnalistė"). Įrašo trukmė - 01:10 min. Po apžiūros garo įrašas įrašomas į DVD diską (I tomas, b. l. 60 - 63).
21. Iš kitų objektų - vaizdo įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti 2021-04-30 elektroniniu paštu nukentėjusiosios J. Ž. pateikti du vaizdo įrašai. 1) Atidaromas vaizdo įrašas: "MEDZIAGA NR1 mp4". Vaizdo įraše matomas filmuojamas pastatas, kuriame, kaip žinome įsikūrusi parduotuvė "Humana", adresu Vasario 16-osios g. 19, Ukmergėje. Prie parduotuvės, šaligatviu, matomas vaikščiojantis pirmyn, atgal vyras su pilkos spalvos kepure, juoda kauke ant veido su juodos spalvos striuke, juodomis pirštuotomis pirštinėmis, juodomis kelnėmis ir pilkos spalvos sportiniais bateliais. Toliau matyti stovintys žmonės, neturintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Filmuojamas vyriškis, kaip yra žinoma yra V. P., kuris sako: "neįsivaizduoju net (arba blet), firminius kaip tokius žurnalistus laiko, na.. dar sąjunga priima, eik tu sau, negaliu net pagalvot apie tuos žmones... vauuu... gaidės kažkokie na". Vaizdo įrašas labai trumpas, trukmė ir laikas nefiksuoti. 2) atidaromas vaizdo įrašas: "MEDZIAGA NR2 mp4". Filmuojamas tas pats V. P. ir už jo esantys žmonės, neturintys reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Girdėti, kaip moteriškas balsas, kaip yra žinoma nukentėjusiosios J. Ž. sako: "tai nesvarbu, nu tai aš užfiksuoju, kaip jisai elgiasi viešoj vietoj", į tai V. P. sako: "tai tu rašyk, viešoj vietoj, ė mergaite, penkiolika eurų bauda, jeigu man ir uždės va (V. P. palinkęs abejomis rankomis braukia sau ties klynu), supranti - va (V. P. vėl abejomis rankomis nuleidęs galvą žemyn braukia sau ties klynu), vieša vieta, va supranti, vieša vieta tenai matai" (ir rodo dešine ranka tiesiai sau už nugaros). Vaizdo įrašas labai trumpas, trukmė ir laikas nefiksuoti (I tomas, b. l. 71 - 74).
22. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 771/2021(01) nustatyta, kad remiantis J. Ž. apžiūros, medicinos dokumentų ir VTMT Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos duomenimis, pateikiama išvada: 1. J. Ž. nustatytas dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl stipinkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 4 Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-03-29 ir būdu (II tomas, b. l. 25 - 27).
23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertė raštu nurodė, kad VTMT Vilniaus skyriuje, remiantis J. Ž. kūno apžiūra ir pateiktų dokumentų duomenimis surašyta specialisto išvada Nr. G 771/2021 (01). J. Ž. nustatytas dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis - kraštinis lūžis esantis virš ylinės ataugos. Šis lūžis galėjo būti padarytas tiek sukant dešinę ranką, tiek tiesioginio smūgio metu, tiek nugriuvus, atsitrenkus. Šiuo konkrečiu atveju nustatytas lūžis nėra priskiriamas nei prie vienos iš Colles ar Smith lūžių grupių (II tomas, b. l. 37).
24. 2021-03-29 įvykio metu įtariamasis V. P. buvo blaivus (II tomas, b. l. 93).
25. Iš Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0025/23 nustatyta, kad remiantis J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) apžiūros, medicinos dokumentų ir VTM-T Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo konsultacijos duomenimis pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad 1) pagal pateiktą CD diską ir jame esančią informaciją, iš 2021-03-29 rentgenogramų darytų J. Ž., duomenų apie stipinkaulio lūžį nėra, bei tai paneigia pakartotinė rentgenograma atlikta 2021-04-08; 2) pagal pateiktą diską ir jame esančią informaciją, iš 2021-04-09 KT tyrimo darytų J. Ž., duomenų už stipinkaulio lūžį nepakanka, nes vienas radiologas atmetė bet kokį lūžį, o du radiologai matė galimus lūžio požymius bet skirtingose stipinkaulio anatominėse srityse, tad duomenys prieštaringi ir sužalojimu nevertinama; 3) J. Ž. dešinio stipinkaulio lūžio nėra, tad sužalojimo mastas nevertintinas (IV tomas, b. l. 222-224).
Dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį
26. Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu dėl 3-ojo (BK 236 str. 1 d.) epizodo paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta ir nurodė, kad jis pasistatė automobilį ant žalios vejos kovo 13 d. ir iš darbo grįžo jo kaimynas. Jis apsisuko ir užblokavo kelią ir sako aiškinsimės, kas yra teisus. Pradėjo rinktis mašinos. Nuo Panevėžio pusės atvažiavo fūra, o nuo Ukmergės pusės lengvas automobilis. Išlipo du vyriškiai, vienas priėjo prie vairuotojo durelių ir pradėjo tampyti jo mašinos dureles. Išėjęs iš namų pasakė tam vyrui, kokią teisę turi jo mašinos duris tampyti. Jis jį su ištiestais delnais stūmė į krūtinę ir jis nuskrido ir nukrito ant nugaros. Kai atsistojo, jau prisirinko žmonių, mašinų. Parėjęs namo paskambino į policiją, kad pilietis jam sukėlė fizinį skausmą ir pasakė mašinos valstybinį numerį, operatorė užsirašė. Po pusvalandžio, vyras, kuris jam trenkė, sėdo į mašiną ir išvažiavo, apsisuko ir pro žvyrkelį apvažiavo. Kai atvažiavo policija jis matė, kad policijos BODY kameros įjungtos. Tada jiems paaiškino, kad jį stūmė. Policija jam liepė patraukti mašiną, o jis pasakė, kad netrauks. Kaimynas patraukė, visi išvažinėjo. Policija net neieškojo, kas jam trenkė. Tada pats pradėjo skambinėti į ekspertizę dėl DNR tyrimo, parašė Š. žinutę, po kurios jam iškeliama byla. Akcentavo, kad jį kvietė ne į tą apklausą. Jam skambino Š., tačiau jam niekas neįteikė pranešimo. Jie iš karto nutraukė ikiteisminį tyrimą. Po to policija buvo išsikvietusi jį į apklausą. Kadangi policininkai prieš jį nusiteikę, jis galvojo, kad nutrauks jo bylą. Liepos 11 d. M. B. surašė liudytojo apklausos protokolą, pradėjo spausdinti miške, o paskui pabaigė kabinete. Jokių nuotraukų jam nerodė ir nežino ar buvo kam pareikšti įtarimai dėl jo pareiškimo. Nurodė, kad skundė M. B. veiksmus prokurorui G. Vaičiūnui. Patikslino, kad jį tik apklausė ir jis nežino, ar dėl jo pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
27. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. birželio 16 d. važiavo iš darbo su kolega A. T.. Ant kelio buvo užstatyta mašina, priekyje stovėjo vilkikas. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Privažiavus šalia namo, kuriame gyvena, pamatė, kad stovi sunkvežimiukas, kuriame pakrautas Bobkatas - traktoriukas ir šalimais stovėjo jo pastatyta mašina. Už traktoriuko stovėjo vilkikas. Neliko tarpo pravažiuoti, tai sustojo. Tuomet prilėkė prie mašinos, kad atidaryti dureles, bet jos buvo uždarytos, norėjo, kad vairuotojas patrauktų truputį į šoną, jog niekam nemaišytų pravažiuoti. Pats nulėkė pas kaltinamojo kaimyną, kuris sako, kad čia ne jo mašina, čia jo kaimyno mašina. Galbūt kaltinamasis per langą pamatė ir jis puolė į akis, dėl ko lenda prie jo mašinos, ko drasko. Nuo to prasidėjo, kad jis pradėjo rėkti ir pulti. Patikslino, kad ten yra toks griovelis šalia asfalto, tai jis paėjo ir griuvo, o atsikėlęs, puolė skambinti iš karto policijai. Kai kaltinamasis nugriuvo, nuo jo buvo per metrą, gal arčiau. Ką jis sakė, neatsimena. Akcentavo, kad kaime kelias asfaltuotas, o jo mašina grynai buvo pastatyta ant asfaltuotos dangos. Nors šalia buvo žolynėlis ir buvo galima ant jos pastatyti, kad neužtverti kelio. Paskui kaltinamojo kaimynas patraukė mersiuką su bobkatu, tada atsirado tarpas ir galėjo pravažiuoti. Išvažiavo, nes nesulaukė policijos pareigūnų. Nurodė, kad su kaltinamuoju susišnekėti neišėjo. Nebuvo naudojamas fizinis smurtas kaltinamojo atžvilgiu. Paaiškino, kad policijos pareigūnas atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime objektą ir ten vyko apklausa. Po apklausos policininkas atspausdino protokolą. Priekaištų, kad kažką blogai padarė iš pareigūno neišgirdo.
28. Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2021-06-16 važiavo iš darbo su kolega. Važiavo iš Šėtos, pro (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvažiavo į kaimelį, žiūri - dvi lengvos mašinos stovi ant važiuojamosios kelio dalies. Kolega ieškojo kieno mašinos, kad patraukti į kelkraštį, nes kitos mašinos galėjo pravažiuoti iš dešinės pusės. Priekyje stovėjo fūra su šiaudais ir negalėjo pravažiuoti ir traliukas stovėjo. Vėliau traliuką patraukė ir galėjo pravažiuoti. Viskas buvo apie 18 val. Pats sėdėjo už vairo, kolega sėdėjo šalia. Jis išlipo sužinoti kieno mašina stovi. Nuėjo į šalia esantį namą, kur stovėjo traliukas. Atėjo kaltinamasis ir pradėjo kalbėti su juo. Kolega paprašė patraukti mašinas. Bet jis nesutiko, ėjo atbulas, susipynė kojos ir aukštielninkas į griovelį įkrito. Ką kalbėjo, negirdėjo nes buvo už 50 m. Kolega jam nesudavė. Kontakto tarp jų nebuvo. Tada, kai nugriuvo kaltinamasis, kolega įsėdo į mašiną ir paprašė, kad patrauktų bobkatą, kad būtų galima pravažiuoti. Įvykio vietoje be jų trijų dar buvo vienas fūros vairuotojas ir kaimynas.
29. Liudytojas Vigaudas Nugaras dirba policijos pareigūnu. Paaiškino, kad yra jau turėjęs tyrimų su kaltinamuoju. Pamena, kad praeitų metų birželio 16 d. buvo iškvietimas, nes (duomenys neskelbtini) kaime vyksta konfliktas. Į iškvietimą važiavo kartu su D. Ivanausku. Po pranešimo gavimo buvo praėję apie 20-30 min. Atvykę pamatė, kad yra didelis kamštis ties ta vieta. Visi piktinosi. Matė, kad stovi kaltinamojo automobilis ir kitoje pusėje – kito kaimyno -sunkesnė technika. Jie kažko ginčijosi, kuris turėtų pasitraukti, kad galėtų pravažiuoti. Žmonių buvo daug. Iš pradžių P. nebuvo. Vėliau atėjo P. iš kiemo. Jis pradėjo aiškinti, kad kažkas jį pastūmė, primušė. Kaimo gyventojai ir susirinkę patvirtino, kad nebuvo muštynių. P. tvirtino, kad vienas iš vairuotojų jam trenkė į krūtinę, jis griuvo ir jam sukėlė fizinį skausmą. O visi žmonės aiškino, kad jis pats – lakstydamas, nugriuvo ant nugaros, ten buvo toks griovys. Patvirtino, kad jokių sužalojimų ant P. nematė. Visi paliudijo, kad nebuvo muštynių. Jam buvo pasiūlyta kreiptis raštu į policijos komisariatą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pranešime buvo aprašytas žmogus, kaip jis atrodė ir žmogus, kuris sudavė P.. Lyg ir nurodė kažką iš vairuotojų, kad jam trenkė. Tuo metu nebuvo susikoncentravę dėl fizinio skausmo sukėlimo, tačiau bandė išspręsti konfliktą, kad kamštis pasibaigtų. Be to žino, kad P. ne visada sako tiesą, todėl labai nekreipė dėmesio į tai. Akcentavo, kad prie gatvės yra griovys prie P. namo. Šalia stovėjo jo automobilis ir žmonės rodė, kad P. nugriuvo netoli jo automobilio. Pakalbėjo, išsiaiškino situaciją ir buvo įrašyta į policijos įvykių registruojamą registrą, ką išsiaiškino ir kas įvyko. Įvykio vieta buvo filmuojama BODY kameromis. P. buvo pasiūlyta kreiptis į policiją dėl įvykio dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kaip suprato, jis vėliau kreipėsi, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
30. Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. birželio 16 d. buvo atvejis, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo užstatyti automobiliai. V. mašinų buvo prisistatęs prie kelio. Atvažiavus su tralu nebuvo galima įvažiuoti į kiemą, todėl nuėjo pas kaltinamąjį ir paprašė patraukti mašiną. Jis pasakė „aš netrauksiu, man valstybė leido“. Nurodė, kad buvo sustojęs prie savo keliuko. Kadangi didelės mašinos nepravažiavo, tai susirinko eilė mašinų. Tuomet atvažiavo policija ir paprašė kaltinamojo patraukti mašiną, tačiau jis netraukė. Liudytojas savo automobilį, kuris stovėjo šalia keliuko, netgi kelkraštyje patraukė. O kaltinamojo mašina stovėjo, kaip eina kelkraštis tai 50 cm. ten ir 10 ant asfalto stovėjo, buvo P. dvi mašinos. Visas kaimas skundėsi, nes traktoriai, kombainai, fūra nepravažiavo. Fūra stovėjo ir prašė patraukti, o kai fūra nepravažiavo, tai ir lengvos susirinko. P. buvo gatvėje. Daug kas rėkavo su juo. Ir kaimynai ir svetimi žmonės. Iš fūros vaikščiojo aplink savo mašiną ant kelio išlipę. Akcentavo, kad niekas ten nebuvo sumuštas. P. buvo susikibęs su lengvos mašinos keleiviu. Ten rėkavo, teismais gąsdino. Visi buvo pikti. Nors P. sako, kad jį stūmė, tačiau žmogus ėjo link P., o P. traukdamasis atgal kelkraščiu kur nešienauta, nugriuvo. Jo niekas nestūmė, nes matė, kaip P. į griovį nugriuvo pats, tada atsikėlė ir viskas. Pats P. ir policiją iškvietė. O fizinio kontakto nebuvo. Patikslino „susikibę“ – tai rėkavo. Fiziškai nebuvo suėmę vienas kitam. Rėkė, vadinosi visaip. Žodžiais buvo susikibę.
31. Liudytojas Deividas Ivanauskas I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba policijos pareigūnu. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 16 d. kartu su kolega V. Nugaru važiavo pas kaltinamąjį, nes buvo kažkoks konfliktas dėl automobilių, kurie stovėjo ant kelio ir trukdė pravažiuoti. Konfliktas buvo tarp šito asmens ir tų kurie nori pravažiuoti. Kas kvietė policiją – neatsimena. Nuvykus, V. Nugaras bendravo su P., aiškinosi situaciją. O pats ėjo fotografuoti įvykio vietą, kaip stovi automobiliai. Akcentavo, kad nepamena, kad kaltinamasis būtų rodęs į BODY kamerą žemėtą nugarą, kad jam sukėlė fizinį skausmą.
32. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2021-07-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23216-21, dėl melagingo įskundimo ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. 1 d., dėl to, kad 2021-07-01, V. P., būdamas iš anksto, pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 str., protokole - pareiškime (medžiaga Nr. M-1-01-33847-21) pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2021-06-16, 17.28 val., prie gatvės, ties namu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo rankų delnais trenkė jam į krūtinę ir nustūmė, po ko V. P. nugriuvo ant nugaros (I tomas, b. l. 17, 18).
33. Iš 2021-07-11 V. P. pareiškimo nustatyta, kad 2021-06-16 apie 17:28 val. jis pasižiūrėjęs pro namo langą, esantį (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad kažkoks asmuo mėgina atidaryti jo automobilio "VW Passat", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles. Automobilis stovėjo prie gatvės ties jo namais. Jis po kelių akimirkų priėjo prie automobilio pasiaiškinti kas vyksta. Prie jo priėjęs nepažįstamas vyriškis be žodžių trenkė jam į krūtinę iš abiejų rankų delnų, taip jį nustūmė ir jis nugriuvo ant nugaros. Po smūgio rankomis į krūtinę jis pajuto fizinį skausmą krūtinės srityje. Atsistojęs nuėjo namo ir iš karto paskambino 112 (II tomas, b. l. 60 - 62).
34. V. P. pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą apie nebūtą nusikaltimą (II tomas, b. l. 63 - 64).
35. Liudytoju apklausus V. P. šis patvirtino, įvykio, nurodyto savo pareiškime aplinkybės dėl savo sužalojimo (II tomas, b. l. 67 - 70).
36. 2021-07-09 priimtas nutarimas dėl V. P. pareiškimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. (II tomas, b. l. 89 - 92).
37. Iš 2021-08-18 Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK VS vyresn. tyrėjos L. Šereivienės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09529-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 284 str., 236 str.. Įtarimai šioje ikiteisminio tyrimo byloje pareikšti V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo byloje reikalingi procesiniai veiksmai iki galutinio įtarimo pareiškimo V. P. yra atlikti. Įtariamasis V. P. kviečiamas procesinių veiksmų atlikimui neatvyksta, skambučius atmetinėja ir tada išjungia savo telefoną. Įtariamajam V. P., ikiteisminio tyrimo tyrėjos mobiliojo ryšio telefonas yra žinomas, nes ne kartą su juo bendrauta pokalbio metu, tiek trumposiomis sms žinutėmis. Nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., kasdien po kelis kartus bandant susisiekti, V. P. ignoravo skambučius jam, telefonu neatsiliepia arba atmeta skambučius, o vėliau savo mobiliojo ryšio telefoną išjungia. 2021-08-12 V. P. buvo išsiųsta sms žinutė, kad procesinių veiksmų atlikimui jis privalo atvykti į Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK 2021-08-16, 9 val. Į šią žinutę jis neatsakė, vėliau skambinant neatsiliepė ir nurodytu laiku policijos komisariate nepasirodė. 2021-08-16 skambinant V. P., jis į skambučius neatsiliepė, o 10:53 parašė sms žinutę su tekstu "Nusikalteliai istatymu neskaito... Jeigu ir skaito, tai nesupranta.. Jeigu supranta, tai ne Lietuvos Respublikos Seimo daugumos įteisinta forma!!!". 2021-08-16 11:05 val. parašė sms žinutę su tekstu "Apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senatis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsni - dvylika metu, kai buvo padarytas apysunkis tycinis nusikaltimas...IKI...". Iš to matyti, kad V. P. naudojasi savo mobiliojo ryšio telefonu ir tikrai perskaitė jam siųstą sms žinutę atvykti 2021-08-16 9 val., bet ją ignoravo, į skambučius neatsiliepia arba laiko išjungtą telefoną, signalui esant geram - jis skambutį atmeta ir tokiu būdu vengia atvykti į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 182 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ir kitais būdais, bet įtariamasis V. P. visa tai ignoruoja, kadangi V. P. nepavyksta procesinių veiksmų atlikimui išsikviesti tokiu būdu, todėl tikslinga taikyti atvesdinimą (II tomas, b. l. 113 - 115).
38. Iš Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK VS vyresn. tyrėjos L. Bogdienės tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021-08-19, dirbant kartu su Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK vyresniuoju tyrėju Virgilijumi Jankausku, vykdydami užduotį pagal Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK vyresniosios tyrėjos Linos Šereivienės 2021-08-19 priimtą nutarimą atvesdinti V. P., (duomenys neskelbtini) apie 14.00 val., nuvyko minėtu adresu. V. P. durų neatidarė, į durų beldimą bei žodinius kvietimus jo vardu neatsakė. Pasiteiravus aplinkinių gyventojų, kur galėtų būti V. P., buvo informuoti, kad V. P. yra savo namuose, nes prie jo namų durų yra jam priklausantis dviratis bei prie jo namų kiemo stovi jam priklausantis mėlynos spalvos automobilis. Paskambinus byloje V. P. nurodytu telefonu, atsiliepė vyriškis, prisistačiusi ir pasiteiravusi ar kalba su V. P., minėtas vyriškis paaiškino, kad gal ir taip, o gal ir ne. Kadangi su V. P. darbo metu teko bendrauti gyvai, atpažinusi iš balso, paaiškino, kad jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas jį atvesdinti procesiniams veiksmams atlikti ikiteisminiame tyrime, nes jis pats vengia atvykti. V. P. paaiškino, kad policijos pareigūnų veiksmai yra neteisėti, yra nusikaltėliai. Informavus telefonu, kad jis yra 2021-08-20, 09 val. kviečiamas procesiniams veiksmams atlikti į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK ir pasiūlius savarankiškai atvykti, pasiteiravus kur jis yra ir kaip galėtų įteikti jam šaukimą, tačiau V. P. į klausimą neatsakė, teigė šaukimą pageidaujantis gauti registruotu laišku, pasirašytinai, be to, jis jį atsiimti/neatsiimti galės per mėnesį laiko. Pasiteiravus ar jis piktybiškai vengia atvykti šaukiamas ir piktybiškai vengia priimti šaukimą ir galimai ateityje vengs, V. P. neatsakė, pasikartojo, kad pageidauja gauti šaukimą registruotu laišku, savo buvimo vietos nenurodė. Pakartotinai bandant susisiekti su V. P., jo telefonas buvo išjungtas, pakartotinai nuvykus į namus, niekas durų neatidarė. V. P. gyvena vienas, tiksli jo darbo/užimtumo vieta nežinoma, todėl šaukimas V. P. įteiktas ar perduotas kitam asmeniui įteikti nebuvo (II tomas, b. l. 116 - 117).
Motyvuojamoji dalis
39. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad įtariamasis V. P. atsisako imti šaukimus, kuriuose nurodoma atvykimo data, laikas, vieta, kokie procesiniai veiksmai bus atliekami. 2021-09-17 Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK VS vyresn. tyrėjos L. Šereivienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įtariamajam V. P. atvykus registruotis policijos įstaigoje pagal paskirtą kardomąją priemonę, informavo jį, kad pokalbis įrašinėjamas, buvo daromas vaizdo/garso įrašas "body" kamera Nr. BOF1EC5EEE68. Įteikiant V. P. šaukimą atvykti 2021-09-20 procesinių veiksmų atlikimui į Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK, jis raštu ant šaukimo šaknelės užrašė, kad "įstatymo nežinojimas neatleidžia vyresniosios tyrėjos Linos Šereivienės (LR Konstitucijos 7 str. 3 dalis) skirti ar taikyti bausmes remiantis įstatymu (LR Konstitucijos 31 str. 4 d.) arba (ir) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 1 dalis. 2021-09-03 9:15 val. V. P. (parašas)" ir atsisakė imti šaukimą. Toliau paklausus įtariamojo V. P., kodėl jis iš Lietuvos pašto nepasiima jam siunčiamų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės atsakymų į jo pateiktus skundus ir norint jam įteikti prokuroro V. Gritės siųstus atsakymus, įtariamasis atsisakė juos imti ant vieno iš jų parašydamas "Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (LR Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis) bausmes skirti ir taikyti remiantis įstatymų (LR Konstitucijos 3 str. 4 dalis). Procesinių dokumentų registruota pašto siunta negavau, priimti neatsisakiau. (LR administracinių nusižengimų kodekso 573 str. 1 dalis). 2021-09-03 9:17 val. V. P. (parašas)". 2021-09-03 su įtariamuoju V. P. buvo bendrauta dėl jo išsakyto noro 2021-08-26 įtariamojo apklausos metu turėti savo pasirinktą advokatą. Įtariamajam V. P. buvo paaiškinta, kad remiantis protingumo ir humaniškumo principais jam duodamas terminas iki 2021-09-20 sudaryti teisinių paslaugų sutartį su norimu advokatu, jo buvo paprašyta apie pasirinktą advokatą informuoti iki 2021-09-16 taip pat įtariamajam V. P. buvo paaiškinta, kad 2021-09-20 9:00 val., jam atvykus procesinių veiksmų atlikimui į Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariatą be advokato, jam bus paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas, kuris dalyvaus atliekant procesinius veiksmus su juo. Toliau V. P. dėstė savo įsitikinimus dėl ikiteisminio tyrimo bylos eigos, procesinių veiksmų atliko ir skundų pateikimo. 2021-09-14 įtariamasis V. P. žodžiu paaiškino, kad su jokiu advokatu teisinės pagalbos sutarties nesudarė (II tomas, b. l. 139 - 142).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
40. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje
41. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
42. Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. P. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė J. Ž. sveikatą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusiąją, padarė sužalojimus, dėl kurių sveikata nukentėjusiajai sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 7.1 punktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. P. faktinių nusikalstamos veiklos aplinkybių nepripažino. Neigė smūgių sudavimo faktą nukentėjusiajai, teigdamas kad ją tik truktelėjo už striukės, bet to buvo suėmęs tik už kairės rankos riešo, o ne dešinės rankos. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinime nurodytą dieną ji eidama prie parduotuvės „Humana“ sutiko senai matytą pažįstamą ir stabtelėjusi pakalbėti, nugirdo, kad eilėje stovintis kaltinamasis priekaištavo, kodėl ji čia stovi, kad eitų į eilės galą. Staiga prišokęs prie nukentėjusiosios, kaltinamasis ją pradėjo tampyti už rankos ir labai stipriai smogė į krūtinkaulį, kad net išlėkė į važiuojamąją dalį. Kaltinamasis ją daužė gan ilgai, t.y. jis stvėrė už nugaros, už dešinės rankos – tiesiog suėmė ir apsukęs smogė į krūtinkaulį ir tada nulėkė į važiuojamąją dalį. Paskui jis daužė kumščiais. Dėl sužalojimų jautė fizinį skausmą bei kreipėsi į gydymo įstaigą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kitų objektų – vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiosios parodymai dėl sužalojimo aplinkybių ir būdo taip pat patvirtinti teisiamojo posėdžio metu duotais ekspertės Rasos Gaidienės paaiškinimais, iš kurių matyti, kad jai buvo pateiktos 2- krypčių rentgenogramos ir dešinio riešo kompiuterinės rentgenogramos tyrimas. Iš jų aiškaus lūžio požymių nematė, tačiau kompiuterinės tomografijos tyrime jau buvo užfiksuotas lūžis. Jos manymu lūžis įvykio metu ir atsirado, kadangi yra kraštinis lūžis. Tik nėra įsitikinusi ar tai buvo smūgis iš šono ar sukimas ar laužimas, tačiau, kad buvo lūžis, tą patvirtino. Be to ir teisiamajame posėdyje apklausti gydytojai radiologai E. Daukšytė ir J. Vidikas patvirtino, kad iškart po įvykio rentgeno nuotraukoje galėjo ir nesimatyti lūžio požymių, tačiau gydytojas turėdamas įtarimų, nukentėjusiąją siuntė pasidaryti kompiuterinę tomografiją, iš kurios matėsi, kad yra lūžis. Ekspertė Rasa Gaidienė akcentavo ir tai, kad abu radiologai fiksavo kaulo deformaciją, o jau balandžio 29 d. atliktame tomografiniame tyrime, kuriame buvo ištirta išsamiau, pasimatė lūžis. Ekspertė pažymėjo, kad savaitės bėgyje, t.y. 10 dienų bėgyje gali paryškėti lūžio linija, o gijimo požymiai priklausomai nuo dydžio lūžio po 3 savaičių pradeda matytis. Šiuo nagrinėjamu atveju ir patvirtina faktą, kad nors rentgenogramoje matėsi tik kaulo deformacija, tačiau padarius kompiuterinę tomografiją pasitvirtina lūžis. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojo D. R. parodymai, kad kaltinamasis stovėdamas eilėje piktinosi dėl to, nes manė, kad moteriškės nori be eilės užeiti į parduotuvę „Humana“, ir nuėjo daryti savo tvarkos. Jis pradėjo konfliktiškai šnekėtis su moteriške, vartojo lengvo pobūdžio necenzūrinius žodžius ir tuomet kaltinamasis ištiesė rankas ir sugriebė nukentėjusiąją, ją nutempė nuo laiptų į šoną, tąsė. Nors moteriškė bandė iš jo išsivaduoti, jis jos nepaleido. Po konflikto moterys buvo išsigandusios, nukentėjusioji buvo susiėmusi už rankų. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis tik garsiai kalbėjo, nes buvo susinervinęs, tačiau nevartojo necenzūrinių žodžių, o tuo labiau jis nenaudojo fizinės jėgos prieš nukentėjusiąją, tačiau iš liudytojos M. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis būdamas nepatenkintas dėl to, kad ilga eilė ir galvodamas, kad nukentėjusioji nori užlįsti be eilės į parduotuvę, jis įšoko tarp liudytojos ir nukentėjusiosios esantį tarpą ir smogė J. taip, kad ji atsidūrė gatvėje ir tada jis ją pradėjo daužyti iš jėgos. Jis panaudojo visą rusišką leksikoną ir rėkė, o rėkimas buvo toks, kad iš parduotuvių išėjo pardavėjos, todėl šie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai. V. P. kaltė įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga, t.y. tarnybiniu pranešimu, kitų objektų – vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokoluose esančiais duomenimis, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios dukra skambindama į BPC teigė, kad jas sužalojo kaltinamasis V. P., yra susijaudinusi ir nežino ar joms reikalinga medikų pagalba, pokalbio metu girdisi V. P. šaukimas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 771/2021 (01). Todėl šiuo atveju paneigtina kaltinamojo versija, jog nukentėjusiajai sužalojimai padaryti tik trūktelėjus ją už striukės. Kaip minėta, nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes dėl sužalojimo atitinka eksperto išvadą, todėl pagrindo netikėti nukentėjusiąja, teismas nenustatė. Taip pat kaltinamajam V. P. kilo abejonių dėl to, ar darytose rentgeno nuotraukose matyti nukentėjusiosios sužalota ranka yra kairė, o ne dešinė, tačiau ekspertė Rasa Gaidienė paneigė tokias nurodytas kaltinamojo aplinkybes, nurodė, jog tyrė dešiniojo riešo tomografijos vaizdą, rėmėsi dokumentais ir atliktais radiologiniais tyrimais ir jų skyriaus radiologo išvada buvo padaryta. Padarytas MRT tyrimas ir radiologiniai vaizdai, kurie persiųsti radiologui. Buvo pateikta dešinio riešo tomografijos tyrimas. Jei yra parašyta dešinio riešo, tai negali būti kairė ranka. Faktas užfiksuotas radiologiniuose vaizduose. Tas, kas atlieka tyrimą, kompiuterinę tomografiją, tai daromi pjūviai to riešo. Gydytojas, ar tai kairė, ar dešinė, atskiria pagal vaizdus. Kritiškai vertintinas kaltinamojo teiginys, kad nuotraukose matyti ne dešinė bet kairė ranka, nes jokių objektyvių įrodymų kaltinamasis nepateikė.
43. Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia pavartojo fizinį smurtą J. Ž. atžvilgiu. Nusikalstama veika baigta, sukeltos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – nesunkus J. Ž. sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamojo veiksmai dėl J. Ž. sužalojimo atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuoti tinkamai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje
44. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad V. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.
45. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
46. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje – prie dėvėtų drabužių parduotuvės „Humana“, esančios Vasario 16-osios g. 19, Ukmergės m. Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis – V. P. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo smurtaujama, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bent vienu iš išvardytu būdu sukėlus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Pabrėžtina, kad viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šios taisyklės užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
47. Nagrinėjamu atveju V. P. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje, rėkavimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, įžeidinėjimai nukreipti prieš nukentėjusiąją J. Ž. – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. P. dėl menkavertės priežasties, o būtent dėl to, kad manė, kad nukentėjusioji norėjo be eilės įeiti į dėvėtų drabužių parduotuvę „Humana“, praeivę J. Ž. išplūdo necenzūriniais žodžiais, girdint eilėje prie parduotuvės stovėjusiems asmenims, stumdė, tyčia ranka sudavė smūgį J. Ž. į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji atsidūrė važiuojamoje kelio dalyje, toliau stumdė nukentėjusią, suko nukentėjusiai rankas ties riešais ir taip nukentėjusiai sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas J. Ž. sveikatą.
48. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nepripažįsta, jog keikėsi, jis tik garsiai kalbėjo, be to neigia ir tai, kad smūgiavo nukentėjusiajai ir ji dėl to buvo nublokšta į gatvę. Kaltinamojo abejones paneigia teisiamojo posėdžio metu išklausyti garso bei peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis buvo įsiplieskęs, konfliktavo su liudytojais, policijos pareigūnams ne kartą teko žodžiu perspėti kaltinamąjį, kad nusiramintų (1 tomas, b. l. 50-54). Pažymėtina, jog kilusį konfliktą prie parduotuvės matė eilėje stovėję pirkėjai. Teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai patvirtino, kad aplinkiniams buvo sukeltas išgąstis, sutrikdyta visuomenės rimtis, buvo įžeidinėjama nukentėjusioji bei jos dukra, kaltinamasis plūdosi necenzūriniais žodžiais.
49. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju neginčijimai nustatyta, kad kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. pirkėjai stovėję eilėje stebėjo konfliktą, nesikišo, nes matė agresyvų kaltinamąjį ir bijojo būti užpulti, teisiamojo posėdžio metu tokias aplinkybes patvirtino liudytojai D. R., M. B. bei B. Ž.. Taigi visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiajai, aplinkiniams žmonėms stovėjusiems eilėje buvo sukeltas išgąstis, įvykio vietoje trumpam buvo kilusi sumaištis, aplinkiniai buvo atitrūkę nuo įprastinės veiklos. Toks kaltinamojo elgesys neatitinka visuomenėje priimtinų moralės normų ir laikytinas įžūliu.
50. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. P. ne kartą parodė gestą, kurį rodė ir nusikalstamos veikos padarymo metu prie „Humanos“ parduotuvės, o būtent abiejomis rankomis braukdamas sau per klyną.
51. Taigi, teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. P. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 straipsnio 1 dalyje
52. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnio, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015).
53. Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad jis pasistatė automobilį ant žalios vejos kovo 13 d. ir iš darbo grįžo jo kaimynas. Jis apsisuko ir užblokavo kelią ir pasakė, kad aiškinsimės, kas yra teisus. Pradėjo rinktis mašinos. Nuo Panevėžio pusės atvažiavo fūra, o nuo Ukmergės pusės lengvas automobilis. Išlipo du vyriškiai, vienas priėjo prie vairuotojo durelių ir pradėjo tampyti jo mašinos dureles. Išėjęs iš namų pasakė tam vyrui, kokią teisę turi jo mašinos duris tampyti. Vyriškis jį su ištiestais delnais stūmė į krūtinę ir jis nuskrido ir nukrito ant nugaros. Kai atsistojo, jau prisirinko žmonių mašinų. Parėjęs namo paskambino į policiją, kad pilietis jam sukėlė fizinį skausmą ir pasakė mašinos valstybinį numerį, operatorė užsirašė. Po pusvalandžio, vyras, kuris jam trenkė, sėdo į mašiną ir išvažiavo, apsisuko ir pro žvyrkelį apvažiavo. Kai atvažiavo policija jis matė, kad policijos BODY kameros įjungtos. Tada jiems paaiškino, kad jį stūmė. Policija jam liepė patraukti mašiną, o jis pasakė, kad netrauks. Kaimynas patraukė, visi išvažinėjo. Policija net neieškojo, kas jam trenkė. Tada pats pradėjo skambinėti į ekspertizę dėl DNR tyrimo, parašė Šereivienei žinutę po kurios jam iškeliama byla. Akcentavo, kad jį kvietė ne į tą apklausą. Jam skambino Šereivienė, tačiau jam niekas neįteikė pranešimo. Jie iš karto nutraukė ikiteisminį tyrimą. Po to policija buvo išsikvietusi jį į apklausą. Kadangi policininkai prieš jį nusiteikę, jis galvojo, kad nutrauks jo bylą. Liepos 11 d. M. B. surašė liudytojo apklausos protokolą, pradėjo spausdinti miške, o paskui pabaigė kabinete. Jokių nuotraukų jam nerodė ir nežino ar buvo kam pareikšti įtarimai dėl jo pareiškimo. Nurodė, kad skundė M. B. veiksmus prokurorui G. Vaičiūnui. Patikslino, kad jį tik apklausė ir jis nežino, ar dėl jo pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
54. Šios kaltinamojo V. P. teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems ir teisme ištirtiems įrodymams.
55. 2021-07-11 V. P. pareiškime nurodyta, kad 2021-06-16 apie 17:28 val. jis pasižiūrėjęs pro namo langą, esantį (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad kažkoks asmuo mėgina atidaryti jo automobilio "VW Passat", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles.. Automobilis stovėjo prie gatvės ties jo namais. Jis po kelių akimirkų priėjo prie automobilio pasiaiškinti kas vyksta. Prie jo priėjęs nepažįstamas vyriškis be žodžių trenkė jam į krūtinę iš abiejų rankų delnų, taip jį nustūmė ir jis nugriuvo ant nugaros. Po smūgio rankomis į krūtinę jis pajuto fizinį skausmą krūtinės srityje. Atsistojęs nuėjo namo ir iš karto paskambino 112 (II tomas, b. l. 60 - 62).
56. Tai, kad kaltinamasis V. P. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą teisėsaugos institucijai patvirtina liudytojai R. M., A. T. ir A. Ž..
57. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. važiavo iš darbo su kolega A. T.. Ant kelio buvo užstatyta mašina, priekyje stovėjo vilkikas. Neliko tarpo pravažiuoti, tai sustojo. Tuomet prilėkė prie mašinos, kad atidaryti dureles, bet jos buvo uždarytos, norėjo, kad vairuotojas patrauktų truputį į šoną, jog niekam nemaišytų pravažiuoti. Galbūt kaltinamasis per langą pamatė ir jis puolė į akis, dėl ko lenda prie jo mašinos, ko drasko. Nuo to prasidėjo, kad jis pradėjo rėkti ir pulti. Patikslino, kad ten yra toks griovelis šalia asfalto, tai jis paėjo ir griuvo, o atsikėlęs, puolė skambinti iš karto policijai. Kai kaltinamasis nugriuvo, nuo jo buvo per metrą, gal arčiau. Kaltinamojo atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Šias liudytojo R. M. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas A. T., kuris parodė, kad 2021-06-16 važiavo iš darbo su kolega. Atvažiavo į kaimelį, žiūri - dvi lengvos mašinos stovi ant važiuojamosios kelio dalies. Kolega ieškojo kieno mašinos, kad patraukti į kelkraštį, nes kitos mašinos galėjo pravažiuoti iš dešinės pusės. Atėjo kaltinamasis ir pradėjo kalbėti su juo. Kolega paprašė patraukti mašinas. Bet jis nesutiko, ėjo atbulas, susipynė kojos ir aukštielninkas į griovelį įkrito. Kolega jam nesudavė. Kaltinamasis nemušė kolegos. Kontakto tarp jų nebuvo. Šias liudytojo A. T. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas A. Ž., kuris parodė, kad 2021 m. birželio 16 d. buvo atvejis, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo užstatyti automobiliai. V. mašinų buvo prisistatęs prie kelio. Atvažiavus su tralu nebuvo galima įvažiuoti į kiemą, todėl nuėjo pas kaltinamąjį ir paprašė patraukti mašiną. Jis pasakė – „aš netrauksiu, man valstybė leido“. Visas kaimas skundėsi, nes traktoriai, kombainai, fūra nepravažiavo. Fūra stovėjo ir prašė patraukti. Nors P. sako, kad jį stūmė, tačiau žmogus ėjo link P., o P. traukdamasis atgal kelkraščiu kur nešienauta nugriuvo. Jo niekas nestūmė, nes matė, kaip P. į griovį nugriuvo pats, tada atsikėlė ir viskas. Pats P. ir policiją iškvietė. O fizinio kontakto nebuvo.
58. Būtent šių liudytojų R. M., A. T. ir A. Ž. parodymai patvirtina, o kaltinamojo V. P. parodymus paneigia, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika kaltinamojo V. P. atžvilgiu ko pasėkoje, jis kreipėsi į teisėsaugos instituciją su pareiškimu - pranešimu apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
59. Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad be liudytojų parodymų kaltinamojo V. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d. yra įrodyta ir kitais įrodymais.
60. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms kaltinamojo V. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
61. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
62. BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
63. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
64. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys baigti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. P. – teistas, tačiau teistumas išnykęs (III tomas, b. l. 88-91), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą pagal ANK 417 str. 2 d., paskirta 15 Eur bauda, informacijos apie sumokėtą baudą nėra (III tomas, b. l. 102-111), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (III tomas, b. l. 117-118), duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą ar priklausomybės ligas nėra (III tomas, b. l. 124–147). Atsižvelgiant į šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, V. P. už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 284 straipsnio padarytą nusikalstamą veiką skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Šias bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalį iš dalies sudedant ir paskiriant galutinę 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
65. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Tai paliekama teismo diskrecijai. Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajam būtų per griežta, neproporcinga poveikio priemonė. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai. Nagrinėjamoje situacijoje teismas daro išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė, tai kad yra dirbantis, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybes charakterizuojančius bylos duomenis, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus, o būtent per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo galimybes įvykdyti bausmę, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
66. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą bei paskiriant įpareigojimus, o būtent per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
67. Kaltinamajam išaiškintina, kad vadovaujantis BK 352 straipsniu - nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymo 1 dalį - nuosprendį paskelbęs teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Kaltinamasis 50 MGL (2500 eurų) savanoriškai privalo sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
68. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. P. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d., 11.04 val. iki 2021m. rugpjūčio 26 d., 12.24 val. (II tomas, b. l. 131; 132–133), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų ir kitų klausimų
69. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 116,45 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (I tomas, b. l. 80 – 84; 85 – 88). Ieškinyje nurodyta, kad J. Ž. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
70. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė patikslintą ieškinį 722,18 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (IV tomas, b. l. 240–244). Iš priedo prie patikslinto ieškinio matyti, kad žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios J. Ž. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad patirtus sužalojimus nukentėjusioji patyrė nuo kaltinamojo V. P. smurtinio pobūdžio veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo V. P. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žalos padarytos būtent kaltinamojo V. P. veiksmais.
71. Be to, civilinės ieškovės VĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė Martyna Langė 2023 m. rugpjūčio 29 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį pateikė 2021 m. balandžio mėnesį su tokiais duomenimis kokius turėjo, todėl buvo nurodyta galutinė suma 116,45 Eur. Tačiau dabar, kai gavo iš kaltinamojo informacijos, kad nukentėjusiajai buvo suteikta kompiuterinės tomografijos paslauga, tuo pagrindu buvo informacija patikrinta ir patikslintas ieškinys. Kadangi buvo gautas prašymas iš kaltinamojo ištaisyti technines klaidas, buvo peržiūrėta sistema ir matoma, kad nukentėjusioji gavo paslaugas ne tik kovo ir balandžio mėnesiais, tačiau ir gegužės, birželio bei liepos mėnesiais. Dėl šių priežasčių buvo patikslintas ieškinys ir suma pakito. Akcentavo, kad be pagrindo negali tikrinti ir tikslinti duomenų, tačiau, kai gavo tokį prašymą, todėl ir buvo peržiūrėta iš naujo sistema ir gauti nauji duomenys apie suteiktas nukentėjusiajai papildomas paslaugas. Tiksliau paaiškino, kad buvo darytos 7 nuotraukos jos aprašytos ir tai užfiksuota turėtų būti medicininiuose dokumentuose. Mokama yra už gydytojo radiologo darbą bei konsultacijas. Teritorinė ligonių kasa apmoka tada, kai gydymo įstaiga pateikia duomenis į sistemą. Įstaiga įsipareigoja teikti teisingus duomenis, todėl jų netikrina papildomai. Yra numatytas kontrolės mechanizmas, kuris duomenis tikrina.
72. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo V. P. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 722,18 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
73. VSDFV Kauno skyriaus patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio nuostatas, žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Ieškovas J. Ž. išmokėjo 3 467,83 Eur ligos pašalpą už jos laikiną nedarbingumą laikotarpiu nuo 2021-03-29 iki 2021-07-16 ir laikotarpiu nuo 2021-08-23 iki 2021-09-03, dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo V. P. neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.280 str. 1 d. nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl jas atlyginti turi kaltinamasis. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (I tomas, b. l. 123-150).
74. Nukentėjusioji J. Ž. pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 363,18 Eur turtinės žalos (išlaidos vaistams, terapijoms, kelionei bei gydytojo konsultacijai), 5 467,43 Eur negautą darbo užmokestį ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (IV tomas, b. l. 37–41).
75. Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai J. Ž. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo V. P. veiksmų.
76. Civiliniame ieškinyje J. Ž. nurodė, kad 363,18 eurų dydžio turtinę žalą sudaro išlaidos, jos patirtos dėl vaistų pirkimo, degalų, terapijų bei gydytojo konsultacijos. J. Ž. pateikė vaistų pirkimo kvitus, gydytojo konsultacijos ir atliktų terapijų kvitus bei degalų pirkimo kvitą. Tačiau išnagrinėjus pateiktus kvitus, nustatyta, kad iš pirktų nurodytų vaistų jie yra pirkti su pritaikyta nuolaida, o ieškinyje galutinė suma pateikta už pirktus vaistus be nuolaidos. Be to yra pridėtas 2021 m. gegužės 19 d. kvitas, kurio suma yra 28,70 Eur, tačiau nėra nurodyta už ką būtent buvo sumokėta ši suma, todėl teismas vertina, kad pateiktas 28,70 Eur kvitas, bei vaistams pritaikytos nuolaidos yra išsiskaičiuotini iš nurodytos sumos.
77. Vertindamas J. Ž. civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad tyčiniais V. P. veiksmais J. Ž. buvo padaryti sužalojimai, kurie sukėlė J. Ž. skausmą, kuriai malšinti, kaip nurodė J. Ž. reikėjo eiti į terapijas bei papildomai pas gydytojus specialistus. Nors J. Ž. ir pateikė vaistų įsigijimo čekius, degalų pirkimo kvitą, gydytojo konsultacijos bei terapijų kvitus, tačiau teismas įsitikinęs, kad J. Ž. nurodyta 363,18 Eur suma, jos patirta dėl vaistų pirkimo bei vieno pateikto neįrodančio kvito yra per didelė, kadangi neatitinka pateiktuose kvituose nurodytos informacijos. Atsižvelgiant į jai padarytus sužalojimus, į pateiktų kvitų išskirtus vaistus dėl patirtų sužalojimų, terapijų ir gydytojo konsultacijos kvitus bei į degalų pirkimą tuo metu, kai vyko pas gydytojus, daroma išvada, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, t.y. 331,24 Eur sumai.
78. Be to civilinė ieškovė J. Ž. taip pat prašė išieškoti 5 467,43 Eur negautų pajamų. Nurodė, kad jai buvo sulaužyta dešinė ranka, todėl neteko darbo užmokesčio, kurį būtų gavusi dirbdama (duomenys neskelbtini), atlygis siekia 3 696 Eur, o (duomenys neskelbtini) 1 771,43 Eur. Viso suma 5 467,43 Eur. Nors J. Ž. pateikė nurodytų darboviečių atlyginimų išrašus, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog J. Ž. nedarbingumo laikotarpiu VSDF Kauno skyrius išmokėjo 3 467,83 Eur sumą ir dėl šios sumos buvo pareikštas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo dalis sumos išmokėta iš VSDF fondo, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, t.y. 1999,60 Eur sumai.
79. Patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, t. y. viso 2 330,84 Eur suma priteistina iš V. P. J. Ž. naudai.
80. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
81. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
82. Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. padaryta nusikalstama veika tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Ž. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie J. Ž. lankymąsi gydymo įstaigose, procedūrų atlikimą ir vaistų vartojimą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos J. Ž. patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Reikšminga ir tai, kad J. Ž. jaučia neigiamas pasekmes iki šiol (pavyzdžiui, ji iki šiol negali kai kuriose vietose vaikščioti, kadangi jaučia baimę, jaučiasi pažeminta kitų žmonių akyse, jaučia baimę. Be to lankosi kursuose ir seminaruose, tokiu būdu stengiasi atstatyti savo psichinę būklę). Pasak nukentėjusiosios, ji iki šiol jaučia riešo lūžio pasekmes. Taigi dėl nagrinėjamo įvykio J. Ž. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš J. Ž.. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.
84. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. Ž. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš kaltinamojo priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos dydis.
85. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.
86. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
87. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. Ž.. Pateiktoje pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1255,40 Eur.
88. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, taip pat į tai, jog nukentėjusiajai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, darytina išvada, kad atstovės advokatės dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo reikalingas. Teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje nepažeis teisingumo ir protingumo principų, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. P. tenkintinas ir iš kaltinamojo valstybės naudai priteistina 1 255,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
89. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. vasario 23 d. patikslintą pažymą Nr. (12.32Mr) PT-1511, kurioje nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą V. P. teikė Tarnybos parinktas advokatas Valentinas Giriūnas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 192,06 Eur (advokato užmokestis), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 192,06 Eur.
90. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo būtinas, todėl teismas konstatuoja, jog Tarnybos pažymoje nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su V. P. teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos prašymas priteisti iš V. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
91. Kaltinamajam V. P. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnis) (II tomas, b. l. 165–166).
92. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6 vokus su kompaktiniais diskais, kuriuose BODY kamerų vaizdo įrašai, 1 vokas su kompaktiniu disku, kuriame Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir 1 vokas su kompaktiniu disku, kuriame nukentėjusiosios pateikti vaizdo įrašai, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. P. paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL, t.y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę V. P. skirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 50 (penkiasdešimties) MGL, t.y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.
2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti bausmės laiką V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. 11.04 val. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. 12.24 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 722,18 Eur (septyni šimtai dvidešimt du eurai 18 ct) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus naudai priteisti 3467,83 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt septyni eurai 83 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. Ž. patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. P. 2000 Eur (du tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 2330,84 Eur (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt eurų 84 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo V. P. valstybės naudai 1255,40 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt penki eurai 40 centų) išlaidų sumą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteiktos nukentėjusiajai J. Ž..
Išaiškinti kaltinamajai V. P., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6 vokus su kompaktiniais diskais, kuriuose BODY kamerų vaizdo įrašai, 1 vokas su kompaktiniu disku, kuriame Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir 1 vokas su kompaktiniu disku, kuriame nukentėjusiosios pateikti vaizdo įrašai, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.