- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1107-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13145-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „V. B. vaistinė“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V. B. vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmesti atsakovės prašymai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1021-950/2019 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. B. vaistinė“, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovę UAB „V. B. vaistinė“ iš negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksais: 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163.
2. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d., Kauno apygardos teismui nutartimi palikus Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama atidėti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo įvykdymą 45 dienoms, skaičiuojant šį terminą nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos, taip pat taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. priverstino atsakovės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų vykdymą antstolio V. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus išspręstas atsakovės prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo.
4. Atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo buvo grindžiamas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai plintančiu COVID-19 virusu. Anot atsakovės, šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, sudarančios pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Vaistinės iškeldinimas iš ginčo patalpų prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 207, kuriuo visoje Lietuvos teritorijoje paskelbtas karantinas ir kurio trukmė šiai dienai pratęsta iki 2020 m. gegužės 11 d., bei sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijoms: tiek viešiesiems, tiek privatiems asmenims veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, vykdyti tik būtinąsias neatidėliotinas (t. y. prekybos maisto produktais, pirmosios pagalbos, saugumo ir pan.) funkcijas, asmenims vengti bet kokio fizinio kontakto, laikytis socialinės distancijos ir pan. Tinkamas sprendimo įvykdymas, nepažeidžiant prevencijos ir kovos su COVID-19 pandemija rekomendacijų ir nesukeliant pavojaus ne tik vaistinės, bet ir kitų asmenų (Kauno klinikų darbuotojų, antstolio V. K. kontoros personalui, ir t.t.) saugumui, iš esmės nėra įmanomas. Atsakovė nurodo, kad sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas, kadangi jo vykdymas, dalyvaujant nemažam skaičiui asmenų, sudarytų riziką virusui išplisti ligoninės patalpose, kas keltų pavojų tiek gydytojams, tiek ligoninės pacientams. Sprendimo įvykdymo atidėjimą taip pat būtina sieti su karantino Lietuvos Respublikoje pabaiga. Kadangi pasibaigus karantinui vaistinei reikės laiko tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (t. y. atlaisvinti patalpas, persikelti į naujas patalpa, perkelti atsargas ir įrangą ir pan.), protingas terminas sprendimo įvykdymui būtų 45 dienos po karantino pabaigos. Mano, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas nurodytam laikotarpiui nepažeistų ieškovės teisėtų lūkesčių ar interesų, kadangi prašomas sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas nėra ilgas ir yra nulemtas objektyvių aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovės UAB „V. B. vaistinė“ prašymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad dar iki civilinės bylos iškėlimo atsakovė 2017 m. gegužės 23 d. buvo pateikusi Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jos pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis iki 2023 m. liepos 18 d. atnaujinti su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija 2013 m. liepos 18 d. sudarytą valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-10 dėl 60,06 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių indeksai 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17471-191/2017, UAB „V. B. vaistinė“ ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 1 d. Taigi atsakovė jau nuo 2018 m. kovo 1 d. žinojo, kad sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis nebus atnaujinta ir turėjo numatyti bei ruoštis galimam vaistinės veiklos vietos bei darbuotojų perkėlimui, taip pat vaistinių preparatų ir kitų prekių perkėlimui. Teismas pažymėjo, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo, kuriuo atsakovė buvo iškeldinta iš ginčo patalpų, praėjo daugiau nei metai, o nuo sprendimo įsiteisėjimo – septyni mėnesiai. Be to, antstolis V. K., kuris priverstinai vykdo teismo sprendimą, atsakovei buvo nustatęs sprendimo įvykdymo terminą iki 2020 m. sausio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi jau yra kartą atmetęs atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-529-259/2020, anksčiau minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad sprendimo įvykdymą riboja aplinkybės, susijusios su COVID-19 pandemija bei Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir išsikelti iš negyvenamųjų patalpų. Visi minėti atsakovės veiksmai liudija jos sąmoningą ir nesąžiningą elgesį, piktybiškai vykdomą ieškovės teisių pažeidimą. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo leisti atsakovei toliau naudotis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į sparčiai gerėjančią epidemiologinę situaciją, 2020 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 398, kuriuo pradėjo jau antrąjį karantino draudimų švelninimo etapą, todėl nuo 2020 m. balandžio 27 d. yra visiškai neribojama vaistinės su visa jos įranga ir inventoriumi perkraustymui reikalinga įmonių veikla. Nuo paminėtos datos nebeliko kliūčių vaistinės iškraustyme betarpiškai dalyvauti tiek jos vedėjai, tiek direktorei.
9. Teismas nurodė, kad vaistinės patalpų plotas yra vos 60,06 kv. m, todėl tokio nedidelio ploto negyvenamųjų patalpų atlaisvinimas objektyviai negali sudaryti jokių didelių sunkumų atsakovei. Pabrėžė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių faktinių duomenų apie neva ginčo patalpose laikomus didelius kiekius medikamentų ir preparatų, kitą ginčo patalpose laikomą turtą ir jo apimtis, kurie apsunkintų atsakovės išsikraustymą, todėl sprendė, kad vaistinės turto iškėlimas iš ginčo patalpų, net ir paskelbto karantino sąlygomis, negali būti laikomas apsunkintu, sudėtingu ar objektyviai neįmanomu.
10. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šia teismo nutartimi iš esmės jau yra išspręstas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Todėl sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, vadovaujantis tais pačiais motyvais, kurie jau anksčiau buvo išdėstyti atmetant prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 147 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „V. B. vaistinė“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atidėti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1021- 950/2019 įvykdymą 45 dienoms, skaičiuojant šį terminą nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti vykdymo veiksmų, t. y. priverstino UAB V. B. vaistinės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksais: 1-144, 1-145; 1-161; 1-162; 1-163, vykdymą antstolio V. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus galutinai išspręstas prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nutartyje nepasisakė, kaip karantino sąlygų švelninimas turės įtakos galimybei įvykdyti sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovės prašyme dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nurodytos aplinkybės dėl karantino švelninimo nėra pasikeitusios ir vaistinės minimi ribojimai, turintys įtakos galimybei vykdyti sprendimą, galioja pilna apimtimi.
11.2. Sveikatos apsaugos ministras 2020 m. gegužės 4 d. viešai nurodė, kad karantinas greičiausiai bus pratęstas dar dviem savaitėms, t. y. iki 2020 m. gegužės 25 d. Ministras taip pat įspėjo, kad virusui vėl ėmus plisti, karantino sąlygos gali būti vėl sugriežtintos. Todėl teismo sprendimo vykdymo veiksmų, sukeliančių grėsmę virusui paplisti, atlikimas nebūtų protingas ir tikslingas, prieštarautų Vyriausybės nutarimui bei sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijoms.
11.3. Pati ieškovė Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja asmenims vengti bet kokio artimo kontakto su kitais žmonėmis, laikytis socialinės atskirties. Sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas, kadangi jo vykdymas, dalyvaujant nemažam skaičiui asmenų, sudarytų riziką virusui išplisti ligoninės patalpose, kas būtų labai pavojinga tiek gydytojams, tiek ligoninės pacientams.
11.4. Vaistinėje nuolat dirba tik viena darbuotoja, o vaistinės vedėja, kurios dalyvavimas išsikėlimo iš patalpų procese yra neišvengiamas, dirba nuotoliniu būdu iki karantino pabaigos. Vaistinės vedėja yra atsakinga už tinkamą vaistų inventorizaciją bei jų perkėlimą, todėl siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo vykdymą, jos fizinis dalyvavimas yra būtinas. Be to, iškeldinimo procese turėtų dalyvauti ir vaistinės vadovė, t. y. direktorė, tačiau ir ji vis dar dirba nuotoliniu būdu.
11.5. Atsakovė kartu su prašymu teismui į bylą pateikė vaistinės direktorės 2020 m. balandžio 1 d. įsakymą, kuriame nustatyta vaistininkių darbo tvarka ir nuotolinis darbas viso karantino metu. Tačiau teismas šio dokumento nevertino, todėl nepagrįstai konstatavo, kad vaistinės darbuotojos gali atvykti į patalpas. Be to, darbuotojų atvykimas į darbą prieštarautų aukščiau nurodytam Vyriausybės nutarimui ir specialistų rekomendacijoms.
11.6. Vaistinei reikia darbuotojų, reikalingų vaistinės inventoriaus ir įrangos perkėlimui. Šiam tikslui vaistinė planavo pasitelkti specializuotas paslaugas teikiančius asmenis. Akivaizdu, kad tokių veiksmų atlikimas be fizinio dalyvavimo ir kontaktų nėra įmanomas.
11.7. Atsakovė patalpose sandėliuoja didelės apimties bei vertės vaistinius preparatus, įskaitant ir potencialiai žmonių sveikatai pavojingus bei narkotinių medžiagų turinčius preparatus. Todėl, priešingai, nei nurodo teismas, patalpų dydis neturi esminės reikšmės galimybei vykdyti sprendimą.
11.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo patalpose veikianti atsakovės vaistinė yra vienintelė vaistinė Kauno klinikų filialo onkologijos ligoninėje. Pandemijos situacijoje vaistinės veiklos vykdymas onkologijos ligoninėje yra ypač reikšmingas, svarbus ir aktualus, nes sudaro galimybę pacientams įsigyti vaistus neišėjus iš onkologijos ligoninės patalpų.
11.9. Pateikto prašymo dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo įgyvendinimo užtikrinimui byloje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus. Priešingu atveju teismo nutartis dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo netektų prasmės, o jos įvykdymas taptų neįmanomas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismas pagrįstai sprendė, jog visi atsakovės veiksmai liudija jos nesąžiningą elgesį ir toliau sąmoningai bei piktybiškai vykdomą ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teisių pažeidimą, todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo leisti atsakovei naudotis ministerijai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atkreipia dėmesį, kad minėtas negyvenamąsias patalpas siekiama naudoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau - Kauno klinikos) įstatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, tačiau dėl besitęsiančių atskirąjį skundą padavusio subjekto veiksmų to padaryti iki šiol nepavyksta.
12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šalyje buvo paskelbtas karantinas, tačiau atsakovės (vaistinės) veikla nebuvo apribota, todėl ji buvo vykdoma visą karantino laikotarpį. Ministerijos nuomone, apeliantės argumentas, kad patalpų atlaisvinimui kliudo tai, jog atsakovės direktorė dirba nuotoliniu būdu atmestinas, nes, visų pirma, atsižvelgiant į vaistinės patalpų plotą (60,06 kv. m), sprendimas dirbti nuotoliniu būdu yra vienasmenis pačios direktorės valinis veiksmas; antra, darbas nuotoliniu būdu reiškia, kad direktorės vykdomos funkcijos vykdomos ir darbinė veikla nėra nutraukta; trečia, darbas nuotoliniu būdu gali būti organizuojamas pasitelkiant informacines technologijas su vaizdo perdavimo funkcija; ketvirta, direktorė, siekdama išlaikyti socialinę distanciją tarp vaistinės darbuotojų, turi visas sąlygas nusistatyti individualų darbo grafiką, kad atliktų savo, kaip direktorės, funkcijas, ir sudarytų sąlygas įvykdyti teismo sprendimą bei antstolio nurodymą išsikelti. Todėl karantino laikotarpiu, o juo labiau Lietuvos Respublikos Vyriausybei nuo balandžio mėnesio nuosekliai švelninant karantino sąlygas, atsakovė galėjo pasirengti ir atlaisvinti patalpas savanoriškai, nelaukdama antstolio ar ministerijos atstovų dalyvavimo. Pažymi, kad pradėtas vykdymo procesas byloje, kuris dėl karantino įvedimo šalyje kiek užtruko, neužkerta kelio atsakovei teismo sprendimą įvykdyti be papildomų raginimų, geranoriškai.
12.3. Atkreipia dėmesį, kad už sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tinkamą organizavimą yra atsakingos pačios Kauno klinikos, kurios jau keli metai kartu su ministerija ginčo teisenos tvarka siekia, kad atsakovės savavališkai užimamose patalpose būtų nutraukta vaistinės veikla ir patalpos būtų atlaisvintos. Atsakovės argumentas, kad vaistinės patalpose laikomas didelis kiekis vaistinių preparatų tik patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė-komercinė veikla nuo teismo sprendimo priėmimo momento, t. y. nuo 2019 m. kovo 25 d., buvo vykdoma pilna apimtimi, net neketinant atlaisvinti neteisėtai užimamų patalpų.
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Apie tai, kad pasibaigus nuomos sutarčiai reikės išsikraustyti ir palikti patalpas, atsakovė žinojo jau prieš keletą metų ir turėjo pakankamai laiko pasiruošti išsikėlimui iš patalpų. Nežiūrint šių aplinkybių, atsakovė elgiasi nesąžiningai, vis inicijuoja įvairius teisminius procesus, toliau be jokio teisinio pagrindo naudojasi patalpomis iš jų neišsikeldama, vykdo jose ūkinę komercinę veiklą, gauna finansinę naudą (pelną) ir visa tai daro ministerijos, Kauno klinikų ir pacientų sąskaita.
13.2. Patalpos, kuriomis vis dar neteisėtai naudojasi atsakovė, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o panaudos pagrindu – Kauno klinikų. Patalpos yra reikalingos Kauno klinikų įstatų numatytoms veikloms įgyvendinti – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vykdyti mokslo ir studijų procesus. Pažymi, kad sprendimo įvykdymo niekaip neriboja aplinkybės, susijusios su COVID-19 pandemija bei Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į sparčiai gerėjančių epidemiologinę situaciją, karantino sąlygas nuolatos švelnina ir šiuo metu jau leidžiama įvairi veikla, todėl tai niekaip netrukdo organizuoti iškraustymo iš patalpų procedūrų, nes tokia veikla nėra nei uždrausta, nei apribota.
13.3. Atsakovė skunde taip pat nurodo, jog teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į aplinkybę, kad patalpose veikianti atsakovės vaistinė yra vienintelė vaistinė Kauno klinikų filiale Onkologijos ligoninėje. Pažymi, kad vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems pacientams gydyti išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, taigi tuo pasirūpina ir užtikrina Kauno klinikos, o pacientams nėra jokio būtinumo papildomai lankytis atsakovės vaistinėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti priteistos sumos išieškojimą trijų mėnesių laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovę UAB „V. B. vaistinė“ iš negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksais: 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d., Kauno apygardos teismui nutartimi palikus Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą nepakeistą. Iki šiol teismo sprendimas yra neįvykdytas. Apeliantė negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą motyvuoja tuo, kad dėl COVID-19 viruso šalyje yra paskelbtas karantinas ir dėl to yra apribota ūkinė veikla bei bendravimas su žmonėmis, darbas vyksta nuotoliniu būdu.
17. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi tam tikras procesines teises tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir teismo sprendimo vykdymo procese. Tačiau CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais.
18. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė jau nuo 2018 m. kovo 1 d. žinojo, kad sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis nebus atnaujinta, todėl sutiktina su teismo išvada, kad nuo šios datos apeliantė turėjo galimybę ruoštis tolimesnės vaistinės veiklos, jos turto ir darbuotojų perkėlimui į naują vietą.
20. Nagrinėjamu atveju byloje dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo patalpų teismo sprendimas priimtas 2019 m. kovo 25 d., įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d., antstolis atsakovei nustatė terminą gera valia įvykdyti sprendimą iki 2020 m. sausio 10 d. Tačiau faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė iki nustatytos datos teismo sprendimo gera valia neįvykdė, iš savavališkai užimamų patalpų neišsikėlė, tačiau 2020 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Minėtas atsakovės prašymas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi buvo atmestas, o minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d. Atsakovė vėl gera valia teismo procesinio sprendimo neįvykdė ir 2020 m. balandžio 23 d. pakartotinai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodydama nevykdymo priežastį – šalyje paskelbtas karantinas.
21. Tokie apeliantės veiksmai (neveikimas) teikia pagrindo išvadai, kad atsakovė nesiekia gera valia ir kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, nes apie tai, jog ji neturi teisės naudotis užimamomis patalpomis apeliantei yra žinoma nuo 2018 m. kovo 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas akivaizdžiai pažeistų ne tik sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), bet neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo, prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principams.
22. Apeliantės nurodoma negalėjimo įvykdyti teismo sprendimą priežastis šiai dienai jau yra neaktuali, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais, kuris įsigaliojo 2020 m. birželio 17 d. Be to, kaip teisingai nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo balandžio mėnesio nuosekliai švelnino karantino sąlygas, todėl atsakovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo pasirengti ir atlaisvinti patalpas savanoriškai.
23. Kita vertus, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad atsakovė ir toliau vykdo ginčo patalpose ūkinę veiklą ir neketina gera valia išsikelti iš valstybei priklausančių patalpų, kurios yra reikalingos trečiojo asmens veiklai, susijusiai su žmonių sveikatos priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės veiksmai reikalauja išaiškinti atsakovei CPK 95 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliantė teik atskirajame skunde, tiek tiesiogiai Kauno apygardos teismui 2020 m. birželio 18 d. pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. priverstino UAB „V. B. vaistinė“ iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksais: 1-144, 1-145; 1-161; 1-162; 1-163, vykdymą antstolio V. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kol bus galutinai išspręstas prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.
25. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, todėl pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas.
26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o 2020 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.