Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5407-971/2024 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. U. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. U. (U.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) kovo mėnesį ieškovė su sūnumi išvyko į Rusijos Federaciją (Sovetskas, Kaliningrado sritis). Šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagėgių savivaldybės civilinės būklės aktų skyriuje, nutraukta (duomenys neskelbtini). Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos pirmosios teisminės apygardos teismo sprendimu. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteista nepilnamečio sūnaus K. U. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

23. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

24. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).

25. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

26. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

27. Nagrinėjamoje byloje, be kitų aplinkybių, reikšmingų klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, visų pirma svarbu konstatuoti teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentą ir laikotarpį, už kurį ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimo, jeigu toks būtų nustatytas. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, Teismų praktika Nr. 53; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36, p. 347–393). Taigi, ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei ištaisius trūkumus, ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo teismo rezoliucija priimtas 2024 m. gegužės 15 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas yra 2021 m. gegužės 15 d.

28. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteista nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priimtas 2023 m. rugsėjo 12 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nutarta priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo priėmimo, priimta 2023 m. kovo 23 d. Taigi, nors, pagal byloje pateiktus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nurodytus duomenis, tiksli data, iki kurios ieškovė turėtų teisę reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, yra 2023 m. kovo 20 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš ieškinio reikalavimo ribų, konstatuoja, kad aktualus laikotarpis, sprendžiant klausimą, ar yra susidariusi skola dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, yra nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. kovo 17 d. (tai yra data, nurodyta ieškovės ieškinyje, iki kurios prašoma priteisti įsiskolinimą). Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. kovo 17 d. teikė išlaikymą sūnui pagal šalių susitarimą po 150 Eur per mėnesį, netiksliai nustatė ginčui aktualų laikotarpį.

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė neigė tarp šalių buvusį žodinį susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo po 150 Eur per mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatęs, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą sūnui apytiksliai po 150 Eur per mėnesį, nurodė, kad netikėti atsakovo nuosekliais paaiškinimais nėra pagrindo, ir laikė, kad įrodyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. kovo 17 d. teikė išlaikymą sūnui būtent pagal šalių susitarimą.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo po 150 Eur, rėmėsi tik tikimybių pusiausvyros principu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be deklaratyvių atsakovo teiginių, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galėtų susiformuoti pagrįstas teismo įsitikinimas, kad šalys buvo susitarusios dėl tikslaus teiktino išlaikymo dydžio (CPK 178, 185 straipsniai). Juolab, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų apie atliktus mokėjimus ginčui aktualiu laikotarpiu, atsakovo atliktų mokėjimų sumos svyruoja nuo 113,70 Eur iki 283,90 Eur ir nėra nė vieno mokėjimo, lygaus 150 Eur (koks turėtų būti pagal atsakovo tariamą šalių susitarimą). Aplinkybė, kad ieškovė nereiškė atsakovui pretenzijų dėl teikiamo išlaikymo vaikui, taip pat nepagrindžia tarp šalių egzistavus susitarimą dėl vaiko išlaikymo teikimo. Pažymėtina, kad konkretūs vaiko poreikiai ir jiems reikalinga išlaikymo suma aptarti tik bylą nagrinėjant teisme, o iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas išlaikymą teikė savo nuožiūra, duomenų apie tikslų, detalų šalių susitarimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

31. Nesant šalių susitarimo dėl teiktino išlaikymo ginčo laikotarpiu, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagrindas apskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, kaip ir vaikui reikalingą išlaikymą, yra jo poreikiai, kurių kriterijai CK nėra detalizuoti, tačiau yra nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, būstas, sveikata, higiena, mokslas ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

32. Ieškovė pateikė išlaikymo išlaidų skaičiavimus ir detalizaciją, kurioje nurodyta, kad per mėnesį minimali vaiko maitinimui, ugdymui, transportui, aprangai, laisvalaikiui, lavinimui, vaistams ir vitaminams, higienos priemonėms, komunaliniams mokesčiams ir kt. reikalinga suma yra 852 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos išlaidų kategorijos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Taigi, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovės nurodoma nepilnamečiam vaikui reikalinga suma jo poreikiams patenkinti gerokai viršija ginčo laikotarpiu buvusią MMA, t. y. 2021 m. Lietuvos Respublikoje minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius apytiksliai buvo 468 Eur, 2022 m. – 534 Eur, 2023 m. – 633 Eur. Pažymėtina, kad vaikas nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Rusijos Federacijoje, taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui dydžio, orientaciniu kriterijumi galėtų būti minimalioji mėnesio alga Rusijos Federacijoje, kur vaikas gyvena ir realiai patiria išlaidas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Rusijos Federacijoje išlaidos vaiko poreikiams tenkinti bei pragyvenimui yra mažesnės nei Lietuvoje, o, viešai prieinamais duomenimis, minimalioji mėnesio alga Rusijos Federacijoje šiuo metu yra apie 170 Eur atskaičius mokesčius. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendime, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad vaikui teiktino išlaikymo dydžio orientaciniu kriterijumi galėtų būti laikoma 170 Eur minimalioji mėnesio alga Rusijoje, kuri vertintina kaip pakankama pragyvenimui šioje šalyje. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos viršija ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Rusijos Federacijos MMA, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams nėra realios, protingos, atitinkančios vaiko amžių, sveikatos būklę, šalyje esančią ekonominę padėtį.

33. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių, bet ir nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, pagrįstai nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, ieškovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba pardavėja, jos darbo užmokestis 2022, 2023 metais buvo apie 170–180 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui. Taip pat atsakovui priklauso butas ir dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), įgyti paveldėjimo teisės pagrindu. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas vykdo individualią veiklą. Iš pateiktų pajamų deklaracijų matyti, kad, atskaičius mokėtinus mokesčius, atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 2020 m. – 1 200 Eur, 2021 m. – 965 Eur, 2022 m. – 1 780 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės apie šalių turtinę padėtį suponuoja išvadą, kad ieškovės nurodoma išlaidų suma nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti neatitinka tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą.

35. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs tėvų galimybes teikti išlaikymą, jų turtinę padėtį, skirtingą atsakovo ir vaiko gyvenamosios vietos valstybių ekonominę situaciją, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ginčo laikotarpiu vaikui reikalinga išlaikymo suma, atsižvelgiant į orientaciniu kriterijumi laikytiną minimaliąją mėnesio algą Rusijos Federacijoje, nustatytina 170 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia suma yra pakankama ir atitinka vaiko interesus bei poreikius.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas, 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu priteisdamas iš atsakovo po 250 Eur išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nurodė, kad nukrypstama nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo. Pažymima, kad minėtame sprendime pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokiomis dalimis, nukrypstant nuo lygių dalių principo, priteisiamas išlaikymas iš kiekvienos iš šalių. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir vertinant, kokio dydžio išlaikymas turėjo būti teikiamas nepilnamečiam vaikui kiekvieno iš tėvų, pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis ir galimybė teikti išlaikymą vaikui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo lygiavertė. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad priteisiant išlaikymo įsiskolinimą ir nustatant, kokio dydžio išlaikymo sumą turėjo teikti ieškovė ir atsakovas, taip pat yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo iš abiejų tėvų lygiomis dalimis principo, nustatant, kad ginčo laikotarpiu ieškovės teiktino išlaikymo dalis sudarytų 1/3 reikalingos vaikui išlaikymo sumos jo poreikiams patenkinti, t. y. 57 Eur/mėn. (170 Eur/mėn. : 3), o atsakovo – 2/3, t. y. 114 Eur/mėn. (170 Eur/mėn. : 3 x 2).

37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kokią pinigų sumą ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. kovo 17 d., atsakovas skyrė sūnaus išlaikymui, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigus sūnaus išlaikymui pervesdavo dukrai A. D., po to broliui R. U., kurie perduodavo / pervesdavo pinigus ieškovei. Toks sprendimas buvo priimtas dėl didelių mokesčių už tiesioginius pavedimus iš Lietuvos į Rusijos Federaciją, o vėliau ir dėl įvairių suvaržymų, prasidėjus karui tarp Rusijos ir Ukrainos. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad sūnaus išlaikymui skirtus pinigus atsakovas pervesdavo per R. U.. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, iš viso 2021 metais į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 1 203,70 Eur: 2021 m. gegužės 28 d. – 150,90 Eur, 2021 m. liepos 11 d. – 149,30 Eur, 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 154 Eur, 2021 m. rugsėjo 6 d. – 150,20 Eur, 2021 m. spalio 4 d. – 148,70 Eur, 2021 m. lapkričio 2 d. – 149,60 Eur, 2021 m. lapkričio 24 d. – 150,30 Eur, 2021 m. gruodžio 21 d. – 150,70 Eur, 2022 m. sausio 30 d. – 149,90 Eur, 2022 m. vasario 26 d. – 140,40 Eur. Pastebėtina, kad 2021 metais buvo praleistas mokėjimas birželio mėnesį, tačiau lapkričio mėnesį buvo atlikti du mokėjimai. 2022 metais iš viso į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 290,30 Eur: 2022 m. kovo 31 d. – 144 Eur, 2022 m. gegužės 7 d. – 154,70 Eur. Bylos duomenimis, atsakovo brolis R. U. į šalių sūnaus K. U. sąskaitą 2022 m. iš viso pervedė 1 681,10 Eur: 2022 m. kovo 31 d. – 144 Eur, 2022 m. gegužės 7 d. – 154,70 Eur, 2022 m. birželio 11 d. – 164 Eur, 2022 m. birželio 23 d. – 283,90 Eur, 2022 m. liepos 19 d. – 113,70 Eur, 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 158,40 Eur, 2022 m. rugsėjo 23 d. – 156,10 Eur, 2022 m. spalio 14 d. – 151,70 Eur, 2022 m. lapkričio 20 d. – 201,80 Eur, 2022 m. gruodžio 27 d. – 152,80 Eur. Pastebėtina, kad 2022 metais buvo praleistas mokėjimas balandžio mėnesį, tačiau birželio mėnesį buvo atlikti du mokėjimai. 2023 metais K. U. išlaikymui pervesta iš viso 452,30 Eur: 2023 m. sausio 30 d. – 152,50 Eur, 2023 m. vasario 28 d. – 150,70 Eur, 2023 m. kovo 30 d. – 149,10 Eur. Pastebėtina, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. kovo 17 d., tačiau, atsakovui mokėjimą atlikus 2023 m. kovo 30 d. (149,10 Eur), laikytina, kad šis mokėjimas atliktas už kovo mėnesį ir jis yra įskaitomas į ginčui aktualų laikotarpį. Įvertinus byloje pateiktus duomenis ir atlikus aritmetinius skaičiavimus, daroma išvada, kad iš viso per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. kovo 17 d. atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui sumokėjo 3 627,40 Eur (įskaitant ir mokėjimą, atliktą 2023 m. kovo 30 d.), šią bendrą sumą padalijus iš 23 mėnesių, patenkančių į minėtą laikotarpį, suma, tenkanti atskirai kiekvienam mėnesiui, lygi 157,71 Eur (3 627,40 Eur : 23 mėn.).

38. Šiame kontekste svarbu pabrėžti tai, kad, nors, kaip jau konstatuota nutartyje, duomenų apie šalių susitarimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio byloje nėra, tačiau byloje pateikti įrodymai apie atliktus atsakovo mokėjimus, skirtus sūnaus išlaikymui, patvirtina, kad ieškovas vienašaliu įsipareigojimu pagal savo finansines galimybes vaikui skirdavo vidutiniškai po 157,71 Eur/mėn. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo vidutiniškai per mėnesį mokėta suma, skirta vaiko išlaikymui (157,71 Eur), yra net didesnė nei šioje nutartyje nustatyta atsakovo teiktino išlaikymo, reikalingo patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, dalis (114 Eur/mėn.).

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo teiginiais, nepagrįstai į atsakovo teiktą išlaikymą sūnui įskaitė nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. balandžio mėnesio dukrai A. U. (dabartinė pavardė – D.) pervestą 1 800 Eur sumą. Pažymėtina, kad atsakovo atlikti mokėjimai dukrai A. U. (dabartinė pavardė – D.) nepatenka į ginčui aktualų laikotarpį (nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. kovo 17 d.), už kurį ieškovė turi teisę reikalauti išlaikymo vaikui įsiskolinimo. Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo dukrai atliktų mokėjimų pagrįstumo ir išsamiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

40. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. kovo 17 d., vykdydamas pareigą išlaikyti sūnų, teikė išlaikymą vaikui, mokėdamas vidutiniškai po 157,71 Eur/mėn., ir toks išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo realius poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, ekonominį lygį ir MMA Rusijos Federacijoje, buvo pakankamas užtikrinti vaiko poreikius. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, netiksliai nustatė ginčui aktualų laikotarpį ir nepagrįstai pripažino, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl išlaikymo dydžio, tačiau, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių teiktų paaiškinimų visumą, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad byloje išlaikymo vaikui įsiskolinimas nėra nustatytas, ir ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo argumentuotai atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41. Apibendrindama tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo klausimus, tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

44. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 550 Eur išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. D. atsakovui K. U. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.