Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. U. dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui K. U. (U.), gimusiam (duomenys neskelbtini), 7640 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 592 Eur palūkanų; 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo 7640 Eur sumos nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. U.. Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos pirmosios teisminės apygardos taikos teismas 2012-07-05 sprendimu byloje Nr. 2-997/12 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką. Atsakovas gera valia nemokėjo išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Sūnui išlaikyti per mėnesį reikia 852 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2023-09-12 civilinėje byloje Nr. e2-3729-965/2023 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo K. U. nepilnamečio sūnaus K. U. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-03-17 iki 2023-03-17. Trijų metų įsiskolinimas sudarytų 9250 Eur. Per minėtą laikotarpį atsakovas sumokėjo 1610 Eur ir liko skolingas 7640 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko K. U. (U.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka, įregistruota 2000-11-10 Pagėgių savivaldybės civilinės būklės aktų skyriuje, nutraukta 2012-07-05 Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto apygardos pirmosios teisminės apygardos teismo sprendimu. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3729-965/2023 iš atsakovo priteista nepilnamečio sūnaus K. U. (U.) išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui K. U. 5622,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-17 iki 2023-03-17.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.192 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi K. U. nuo 2020-03-15 gyvena Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, Sovetsko mieste. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis prieš mokesčius yra 17000 RUB (Rusijos Federacijos rublių), t. y. 170 Eur (pagal 2024-04-18 valiutų kursą). Atskaičius mokesčius, ieškovė gauna 150 Eur (15000 RUB). Teikdama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad nuo 2021 m. spalio mėn. dirba pardavėja, jos darbo užmokestis 2022, 2023 metais buvo apie 170-180 Eur atskaičius mokesčius.

Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui. Taip pat atsakovui priklauso butas ir dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), įgyti paveldėjimo teisės pagrindu. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas vykdo individualią veiklą. Pateikė pajamų deklaracijas, iš kurių matyti, kad 2020 m. atsakovo deklaravo iš viso 14926,35 Eur pajamų; 2021 m. deklaravo 12950,15 Eur pajamų; 2022 m. deklaravo 25369,80 Eur pajamų. Atskaičius mokėtinus mokesčius, atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 2020 m. – 1200 Eur, 2021 m. – 965 Eur, 2022 m. – 1780 Eur.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio patvirtino, jog ieškovei su sūnumi išvykus gyventi į Rusiją atsakovas pagal bylos šalių žodinį susitarimą teikė išlaikymą sūnui po 150 Eur per mėnesį. Nurodė, kad pinigus pervesdavo dukrai A. D., po to broliui R. U., kurie perduodavo/pervesdavo pinigus ieškovei. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog buvo perdavęs ieškovei naudotis savo banko kortelę iki 2020 m. gruodžio mėnesio. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje buvo panaudota laikotarpiu 2020-03-20 – 2020-03-31 – 180,72 Eur; 2020-04-01 – 2020-04-30 – 288,38 Eur; 2020-05-04 – 2020-05-21 – 257,78 Eur; 2020-07-16 – 2020-07-28 – 302,92 Eur; 2020-08-11 – 2020-08-31 – 304,20 Eur; 2020-09-02 – 2020-09-29 – 99,38 Eur; 2020-10-01 – 2020-10-26 – 201,90 Eur, iš viso 1635,28 Eur.

Taip pat nustatyta, kad atsakovas į dukros A. D. (tuo metu – U.) banko sąskaitą pervedė: 2021-01-01 – 200 Eur, 2021-01-14 – 50 Eur, 2021-02-18 – 100 Eur, 2021-02-20 – 50 Eur, 2021-02-27 – 100 Eur, 2021-02-28 – 200 Eur, 2021-03-06 – 100 Eur, 2021-04-05 – 355 Eur, 2021-04-06 – 150 Eur.

Atsakovo brolis R. U. ieškovei pervedė: 2021-05-28 – 150,90 Eur, 2021-07-11 – 149,30 Eur, 2021-08-06 – 154 Eur, 2021-09-06 – 150,20 Eur, 2021-10-04 – 148,70 Eur, 2021-11-02 – 149,60 Eur, 2021-11-24 – 150,30 Eur, 2021-12-21 – 150,70 Eur, 2022-01-30 – 149,90 Eur, 2022-02-26 – 140,40 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad sūnaus išlaikymui skirtus pinigus atsakovas pervesdavo per R. U..

Atsakovo brolis R. U. į šalių sūnaus K. U. sąskaitą pervedė: 2022-03-31 – 144 Eur, 2022-05-07 – 154,70 Eur, 2022-06-11 – 164 Eur, 2022-07-19 – 113,70 Eur, 2022-06-23 – 283,90 Eur, 2022-08-30 – 158,40 Eur, 2022-09-23 – 156,10 Eur, 2022-10-14 – 151,70 Eur, 2022-11-20 – 201,80 Eur, 2022-12-27 – 152,80 Eur, 2023-01-30 – 152,50 Eur, 2023-02-28 – 150,70 Eur, 2023-03-30 – 149,10 Eur. Ieškovė pripažino aplinkybę, kad šie pinigai buvo skirti sūnaus išlaikymui.

Šalių sūnui K. U. yra 17 m. Jis lanko mokyklą, ieškovės teigimu, lanko ir sporto būrelį (sunkiąją atletiką). Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo priemonės, mokymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra. Ieškovė pateikė į bylą vaiko išlaikymui reikalingos sumos paskaičiavimą ir nurodė, kad vidutiniškai sūnaus išlaikymui reikalinga 852 Eur suma per mėnesį.

Nuo 2024-01-01 Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga yra 924 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 708 Eur atskaičius mokesčius. Laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (2020-2023 m.), 2020-01-01 Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 447 Eur atskaičius mokesčius, 2021-01-01 Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga buvo 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 468 Eur atskaičius mokesčius, 2022-01-01 Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga buvo 730 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 534 Eur atskaičius mokesčius, 2023-01-01 Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 633 Eur atskaičius mokesčius. Viešai prieinamais duomenimis minimali mėnesio alga Rusijos Federacijoje šiuo metu yra apie 170 Eur atskaičius mokesčiu, ieškovės teigimu apie 150 Eur.

Nors ieškovė neigė tarp šalių buvusį žodinį susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo po 150 Eur per mėnesį, tačiau iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą sūnui apytiksliai po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo proceso metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos apie teiktą išlaikymą ir jo dydį, teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo teiginius. Tuo tarpu ieškovė iš pradžių visiškai neigė bet kokį atsakovo išlaikymo vaikui teikimą, po to bylos nagrinėjimo metu dalį atsakovo teikto išlaikymo pripažino ir sumažino ieškinio reikalavimą. Nors atsakovas pats tiesiogiai piniginių lėšų į ieškovės, sūnaus sąskaitą nepervesdavo (dėl didelių mokesčių, prasidėjusio Rusijos ir Ukrainos karo ir su tuo susijusių suvaržymų), tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino atsakovo nurodytas sumas, perduotas per kitus asmenis, todėl netikėti atsakovo nuosekliais paaiškinimais nėra pagrindo.

Nustačius, kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 170-180 Eur per mėnesį, įvertinus tai, jog Rusijoje minimalus atlyginimas yra apie 170 Eur (ieškovės teigimu apie 150 Eur), taip pat atsakovo pateiktus įrodymus apie teiktą išlaikymą šalių sūnui, išlaidos šalių vaiko poreikių tenkinimui negali būti skaičiuojamos pagal Lietuvoje vyraujančias prekių ir paslaugų kainas, kadangi vaikas gyvena ir išlaidas patiria Rusijoje. Šalių sūnus su motina yra išvykęs gyventi į Rusiją, kur išlaidos vaiko poreikiams tenkinti bei pragyvenimui yra mažesnės nei Lietuvoje. Taip pat nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui dydžio, nėra pagrindo atsižvelgti į Lietuvoje šiuo metu bei ieškovės nurodytu laikotarpiu (2020-2023 m.) nustatytą minimalią mėnesinę algą, priešingai, orientaciniu kriterijumi galėtų būti minimali mėnesio alga Rusijoje, kuri laikytina pakankama pragyvenimui šioje šalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo teiktas išlaikymas vaikui apytiksliai po 150 Eur per mėnesį yra artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui Rusijoje. Pažymėtina, kad ieškovė nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo ne tik nuo išvykimo gyventi į Rusiją (2020-03-15), tačiau net ir 2023-03-17 pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Be to, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020-03-17 iki 2023-03-17 priteisimo iš atsakovo tik 2024-04-22. Kaip minėta, anksčiau jokių pretenzijų dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nereiškė. Įstatymas numato kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už jos nurodomą laikotarpį, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-3729-965/2023, o ne praėjus daugiau nei pusei metų po teismo sprendimo priėmimo (2023-09-12). Reikšdama ieškinį šioje byloje, ieškovė turėjo teisę reikalauti priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą nebent už laikotarpį nuo 2021-04-22 iki 2024-04-22, tačiau kaip nustatyta ir įrodyta šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovas laikotarpiu nuo 2021-04-22 iki 2023-03-17 teikė išlaikymą sūnui pagal šalių susitarimą, o nuo 2023-03-17 teikia išlaikymą pagal civilinėje byloje Nr. e2-3729-965/2023 priimtą teismo sprendimą (ir prieš tai minėtoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo). Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės ir jos atstovo argumentu, jog prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į 2023-09-12 teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį – po 250 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad priimtas teismo sprendimas galioja į ateitį, o ne į praeitį, t. y. 2023-09-12 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3729-965/2023 iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau tai nereiškia, kad tris metus iki sprendimo priėmimo ar ieškovės kreipimosi su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-3729-965/2023 atsakovas turėjo mokėti būtent po 250 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, juo labiau ieškovei nereiškiant pretenzijų, kad atsakovo mokamas išlaikymas vidutiniškai po 150 Eur per mėnesį yra nepakankamas. Tuo atveju jeigu atskirai nuo vaiko gyvenantis tėvas neteikia išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal realius vaiko poreikius, šalių galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, o ne nustatomas pagal jau priimtą teismo sprendimą ir į ateitį priteistą išlaikymą, kaip orientacinį dydį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2020-03-17 iki 2023-03-17 neteikė išlaikymo vaikui ar kad teikto išlaikymo dydis buvo nepakankamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis), ir priešingai – atsakovas įrodė, kad savo tėvišką pareigą išlaikyti sūnų vykdė. Teismas taip pat sprendžia, kad, įvertinus vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, pragyvenimo lygį Rusijos Federacijoje, atsakovo teiktas išlaikymas buvo pakankamas užtikrinti vaiko poreikius. Nenustačius, kad yra susidaręs išlaikymo vaikui įsiskolinimas, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovas turėjo 2525 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 163 Eur dokumentų vertimo išlaidų, 23,16 Eur išlaidų už banko sąskaitų išrašus, iš viso patyrė 2711,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai). Atsakovo turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 2711,16 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur, ir atmetus ieškinį ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. D. 2711,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. U..

Priteisti iš ieškovės I. D. 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pvz. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.