Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė akcentavo, kad pareikštas ieškinys prieštarauja tėvų lygybės principui – ieškovas siekia perkelti savo dalį vaiko išlaikymo pareigos vaiko motinai. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nepasisako dėl savo nepilnametės dukros G. K. poreikių. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, o ne mažėja. Atsakovė pastebėjo ir tai, kad savo dviem kūdikiams ieškovas yra pasiruošęs skirti didesnę sumą nei savo paauglės dukros išlaikymui (pagal ieškovą abu tėvai kūdikiams per mėnesį skiria po (duomenys neskelbtini) Eur, o nepilnametės Glorijos išlaikymui turėtų pakakti ieškovo skirsiamų (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateikė išvadą, kad: 1) vertinant tai, kad vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui orientaciniu kriterijumi pripažinta minimali mėnesinė alga, o šiuo atveju ieškovas prašo mažesnio išlaikymo dydžio nei numatytas orientacinis dydis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir priteisti po (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų; 2) kadangi įstatymas numato papildomų vaiko priežiūros lėšų dalijimosi taisyklę, išvadą teikiančios institucijos nuomone, šalių susitarimo dėl prievolės apmokėti 1 dalį papildomų išlaidų panaikinimas neatitiktų įstatymo bei nepilnamečio vaiko interesų; 3) investicinio gyvybės draudimo sutarčių su periodinėmis draudimo įmokomis tikslas – sveikatos ir gyvybės draudimo apsaugos bei kapitalo kaupimas, todėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomone, šalių sudarytos sutarties 1.6 punkto sąlyga nėra susijusi su G. K. kasdienių, būtinųjų poreikių tenkinimu, todėl išvadą teikianti institucija dėl jos panaikinimo atitikimo vaiko interesams nepasisako.,

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Ieškovas akcentavo savo turtinę padėtį ir susilaukęs dviejų kitų mažamečių vaikų, tačiau nepasisakė dėl G. K. poreikių bei pripažino su savo dukra nebendraujantis (nematė dukros bent du mėnesius), neleidžiantis laiko kartu, netenkinantis dukros poreikių, nesutartų sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to, ieškovas išreiškė nuomone, kad jis būdamas G. K. tėvu neturėtų lygiomis dalimis prisidėti prie dukros išlaikymo – didesnę išlaikymo dalį turėtų teikti vaiko motina.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė raštu pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

Iš Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1894-981/2019 nustatyta, kad nepilnametės G. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir pilnametės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra V. P. ir S. K. (el. b. l. 110-116).

Minėtu Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtinta V. P. ir S. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko susitarta: a) S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnamečių Vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki Vaikų pilnametystės mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po (duomenys neskelbtini) EUR; tėvas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtus pinigus iki kiekvieno mėnesio 18 d. už einamąjį mėnesį perveda į motinos nurodytą banko sąskaitą; nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Motina tvarko nepilnamečių Vaikų išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teise (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktas); b) tėvai susitaria lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, apmokėti papildomų būtinųjų Vaikų išlaikymo išlaidų: 1) būtinąsias mokamas ir valstybės nekompensuojamas sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidas: stomatologo paslaugos, ortodonto paslaugos; regėjimo gydymo ir priežiūros paslaugos; traumų gydymo, reabilitacijos; gydomosios kosmetologo paslaugos ir tam būtinos kosmetologinės priemonės; 2) mokamų užklasinės veiklos būrelių kiekvienam vaikui, apmokant ne tik būrelių mokestį, bet ir būtinų priemonių/sportinės ar kitokios tam būtinos aprangos priemonių išlaidas; 3) vaikų vasaros stovyklos išlaidų, kurios apmokama dalis vienam vaikui yra ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur;4) parengimo mokyklai išlaidų, tokių kaip mokyklinės uniformos išlaidų, pratybų išlaidų, kuprinės išlaidų, sportinės aprangos, sportinės avalynės išlaidų (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktas); c) tėvai susitaria, kad tėvas įsipareigoja nepilnametės dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iki jos pilnametystės mokėti periodines draudimo įmokas kas mėnesį pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį, o motina įsipareigoja nepilnametės dukters K. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iki jos pilnametystės mokėti periodines draudimo įmokas kas mėnesį pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.6 punktas).

Be to, į bylą išreikalauti aktualūs (pastarųjų vienerių metų) duomenys apie ieškovo ir atsakovės pajamas (el. b. l. 172-189). Į bylą taip pat išreikalauti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ieškovo ir atsakovės turimą turtą (el. b. l. 190-193).

Dėl vaiko išlaikymo dydžio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (šio kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Be to, Teismas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Analizuojamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindė vien tik savo turtinės padėties pablogėjimu, tai yra tuo, kad ieškovo išlaidos yra padidėjusios: 1) ieškovas prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų, kurios turi vykdyti kas mėnesį; 2) padidėjo ieškovo išlaikytinių skaičius (ieškovas susilaukė dar dviejų vaikų). Abi ieškovo nurodytos aplinkybės yra išimtinai susijusios su ieškovo valia – ieškovas pats priėmė sprendimus, susijusius su išlaidų padidėjimu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui prievolę yra ne bet koks vieno iš tėvų turtinės padėties pasikeitimas, bet tik toks, kuris iš esmės pakeičia tėvų turtinę padėtį. Be to, pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl ieškovas turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, savo turtinei padėčiai pagerinti, taip pat kiekvieną kartą prisiimdamas prievoles ar padidindamas išlaikytinių skaičių įvertinti savo galimybes visus išlaikytinius tinkamai išlaikyti.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas šiuo metu įvertinus indeksavimą G. K. teikia (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį išlaikymą, tai yra teikiamas išlaikymas atitinka pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo kriterijų.

Įvertinus tai, kad ieškovo finansų planavimas priklauso nuo jo pasirinkimų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo finansinės padėties pakitimas sudaro pagrindą pakeisti (sumažinti) nepilnametės G. K. išlaikymą. Be to, ieškovo prašomas nustatyti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį – negali užtikrinti minimalių vaiko poreikių patenkinimo, todėl prieštarauja imperatyviai CK 3.198 straipsnio 1 dalies normai. Remdamasis tai, kas išdėstyta, teismas ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo sumažinimo iki (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį atmeta kaip nepagrįstą,

Ieškovas taipogi prašo panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktą, kuriame bylos šalys susitarė dėl papildomų (duomenys neskelbtini) išlaikymo išlaidų patenkinimo lygiomis dalimis. Sprendžiant dėl papildomų išlaidų G. K. išlaikymui poreikio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas teikdamas paaiškinimus patvirtino itin retai bendraujantis su savo paaugle dukra – kartais atvažiuojantis į jos pasirodymus. Taigi byloje nėra ginčo, jog pats ieškovas nevykdo teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta jo bendravimo tvarka su G. K.. Tokia aplinkybė reiškia, kad pats ieškovas jokių kitų, išskyrus materialinius poreikius pagal sutartą periodinę išmoką, netenkina. Teismo vertinimu, susiklosčius aplinkybėms, kai vaiko tėvas nebendrauja ir nepraleidžia laiko kartu su savo nepilnamečiu vaiku, papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atlyginimo prievolės panaikinimas neatitiktų nepilnametės G. K. interesų, todėl antrasis ieškovo reikalavimas taip pat atmetamas.

Dėl investicinio gyvybės draudimo įmokų

Ieškovas taip pat yra pareiškęs reikalavimą panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.6 punktą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo mokėti investicinio gyvybės draudimo įmokas G. K. naudai, o ieškovė – K. K. naudai.

Atsakovė pažymėjo savo prievolę pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.6 punktą įvykdžiusi pilna apimtimi. Ieškovas tokio atsakovės teiginio neneigė.

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Nurodytas reguliavimas suponuoja, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, o teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos keičiamos kreipiantis į teismą.

CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas be kita ko privalo išspręsti turto padalijimo klausimus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje; santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog teismo sprendimas nutraukti santuoką turto padalijimo klausimu taip pat yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 18 ir 24 punktai bei juose nurodyta praktika).

Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos bei atsakovės pozicija, kad šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.6 punktas nustato tėvų turtines pareigas ir nors šios turtinės pareigos nustatytos bylos šalių vaikų naudai, jos nėra skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atitinkamai ir teismų praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimas, jog skyrium gyvenantis tėvas mokės investicinio gyvybės draudimo įmokas iki sūnaus pilnametystės pagal draudimo sutartį nelaikytinas susitarimu dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, o tokia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga priskirtina prie pasidalijamų turtinių prievolių tretiesiems asmenims, o ne prie nepilnamečio sūnaus, ar, juo labiau, sutuoktinės, išlaikymo (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-472-739/2021).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo 1.6 punkto sąlyga yra patvirtinta įsiteisėjusiu sprendimu, kuris šioje dalyje turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir kitu teismo sprendimu nebegali būti keičiamas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, trečiasis ieškinio reikalavimas taip pat atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė teismui nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė duomenų, kad ji tokias išlaidas būtų patyrusi. Dėl šios priežasties atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Išnagrinėtoje byloje teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos taip pat nesusidarė, todėl tokių išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.