- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-20-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00325-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- D. B., E. B.
- Trečiasis asmuo
- O. B., R. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovams D. B., E. B., tretiesiems asmenims O. B., R. A. dėl leidimo vykdyti statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus su ieškiniu, prašydamas leisti ieškovui D. B. be atsakovų D. B. ir E. B. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal kitos paskirties inžinerinių statinių statybos projektiniuose pasiūlymuose numatytus projektinius sprendinius; priteisti iš atsakovų D. B. ir E. B. ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo dalį 3,7636 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis yra 14979/37636 (1,4979 ha), o atsakovams – 14645/37636 (1,4645 ha). Ieškovas žemės sklypo dalį 2021 m. vasario 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iš žemės sklypo bendraturčio R. A., kuris kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais, įskaitant atsakovus, buvo susitaręs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovas iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo buvo informuotas apie nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką ir toks žemės sklypo bendraturčių susitarimas ieškovui yra priimtinas. Įgijęs žemės sklypo dalį, ieškovas taip pat įgijo teisę naudotis 1,4797 ha žemės sklypo dalimi bei bendro naudojimo keliu. Ieškovas yra ūkininkas ir žemės sklypo dalį įsigijo su tikslu pastatyti jame žemės ūkio veiklai reikalingus kitos paskirties inžinerinius statinius: grūdų saugojimo bokštus, džiovyklą, operatorinę, valomosios statinį, ekspedicinį bokštą, stoginę, technologines duobes, dujų talpyklą. Vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu 2009 m. balandžio 16 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-677, bei projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, patvirtinta Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, ieškovo užsakymu buvo parengti kitos paskirties inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) , statybos projektiniai pasiūlymai. Ieškovas 2022 m. vasario 17 d. registruota siunta išsiuntė atsakovams prašymą dėl sutikimo vykdyti statybos darbus bendrai valdomame žemės sklype kartu su kitos paskirties inžinerinių statinių statybos projektiniais pasiūlymais, kuris atsakovams buvo įteiktas 2022 m. vasario 21 d. Ieškovas prašė atsakovų susipažinti su žemės sklypo dalyje, priskirtoje ieškovo naudojimui, numatomų statyti statinių projektiniais pasiūlymais ir jiems pritarti arba motyvuoti savo atsisakymą, tačiau atsakovai į ieškovo pateiktą prašymą neatsiliepė, sutikimo vykdyti statybos darbus žemės sklype ieškovui nedavė ir nenurodė jokių nesutikimo su ieškovo prašymu motyvų.
Atsiliepimas
3. Atsakovai D. B. ir E. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai niekada neginčijo ir niekada nesiekė apriboti ieškovo teises naudotis, disponuoti ir valdyti jam priklausančios žemės sklypo dalies, įgyvendinti ieškovo, kaip statytojo, teises statyti bet kokios paskirties statinius ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, atsakovai nesutinka tik su ieškovo, kaip statytojo, pasirinktu šios teisės įgyvendinimo būdais ir sąlygomis. Bendraturčiai atitinkamas žemės sklypo dalis nuosavybės teise įgijo skirtingais momentais. Tokiu būdu tik bendraturčiai gali nusistatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką. Atsakovai, R. A. ir O. B. 2018 m. rugpjūčio 5 d. sudarytu planu tik nusistatė žemės sklypų ribas, tačiau neaptarė sąlygų ir būdų, kaip bus naudojamasi bendru žemės sklypu; žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre. Atsakovai ir O. B., nesutikdami su ieškovo pasiūlymu, kreipėsi į UAB „Medilana“, kuri 2022-03-04 išsiuntė bendraturčiams D. B. ir R. A. kvietimus į ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą, tačiau į kvietimą atvyko tik D. B.. Tą pačią dieną buvo parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos paženklinimo-parodymo aktas bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. D. B. akte nurodė, kad su tokia naudojimosi tvarka nesutinka. Atsakovai mano, kad ieškovas 2022 m. vasario mėnesį, tai yra iki ieškinio pateikimo dienos, žinojo ir suprato, kad yra nesutariama dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto – 3,7636 ha žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo. Neišsprendus bendraturčių ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo, disponavimo, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl leidimo vykdyti kitos paskirties inžinerinių statinių statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. A. su ieškiniu sutiko visa apimtimi, bei nurodė, kad jis yra ginčo žemės sklypo bendraturtis. Kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais D. ir E. B., O. B. buvo susitaręs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pagal kurią jo naudojimui buvo paskirta 1,4797 ha žemės sklypo dalis, pažymėta geltona spalva, 0,1901 ha žemės sklypo dalis, pažymėta balta spalva, dalis bendro naudojimo kelio, pažymėta žalia spalva, bei tai patvirtina ieškovo pateiktas žemės sklypo planas su jame nustatyta naudojimosi tvarka. 2021-02-04 prikimo-pardavimo sutartimi Nr. 128 pardavė D. B. 1,4979 ha dydžio dalį jam priklausančio žemės sklypo (1,4797 ha žemės sklypo dalis, pažymėta geltona spalva, ir 0,0182 ha dalis bendro naudojimo kelio, pažymėto žalia spalva, tai yra pusę jam priskirtos bendro naudojimo kelio dalies). 2022 m. vasario mėnesį ieškovas D. B. kreipėsi į jį, kaip į žemės sklypo bendraturtį, su prašymu duoti sutikimą žemės sklypo dalyje vykdyti kitos paskirties inžinerinių statinių statybos darbus, pagal statybos projektiniuose pasiūlymuose numatytus projektinius sprendinius. Susipažinęs su projektiniais pasiūlymais, jis raštu patvirtino savo sutikimą. Mano, kad ieškovo numatomi vykdyti statinių statybos darbai pagal parengtus projektinius pasiūlymus nepažeidžia jo ir kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje O. B. su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo atitinkamas dalis ginčo žemės ūkio paskirties sklypo, kuriame jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5929/37636 žemės sklypo dalis bei pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Su ieškovu, atsakovais ir kitais žemės bendraturčiais jis nėra susipykęs, tik yra kilęs ginčas, nesutarimas su ieškovu dėl žemės naudojimosi tvarkos. 2022 m. pradžioje, jam paskambinęs ieškovas telefonu pasakė, kad reikia pasirašyti dokumentus, kadangi įsigytoje žemės dalyje nori atlikti tam tikrus statybos darbus ir yra jo, kaip žemės bendrasavininkio, raštiškas sutikimas/leidimas. Po pokalbio jis nuvyko į ieškovo biuro patalpas, kur ieškovas jam pateikė kažkokius tai statybos darbų dokumentus bei paprašė leisti atlikti šiuos darbus bei pasirašyti ant ieškovo pateikiamų bendraturčio sutikimų. Byloje yra duomenys, kad jis pasirašė du bendraturčio sutikimus, tai yra 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. vasario 24 d., tačiau jis tuos dokumentus pasirašė tą pačią dieną, kai atvyko į ieškovo biurą jo paties prašymu. Šiuos dokumentus jis pasirašė dėl laiko stokos detaliai nesusipažinęs su ieškovo statybos darbų projektais, numatomais darbais. Žemės bendraturčiai nėra įstatymo nustatyta tvarka ir būdais nusistatę ir pasitvirtinę žemės naudojimosi tvarkos, dėl šios tvarkos nustatymo yra nesutarimas su ieškovu. Mano, kad tik išsprendus bendraturčių nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo, disponavimo, nusistačius žemės naudojimosi sąlygas, tvarką, būdus, visas bendraturčių tarpusavio teises ir pareigas, galima spręsti klausimus dėl bet kokių leidimų/sutikimų išdavimo. Ieškovas pasirinko netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir sąlygas, kurios ateityje gali pažeisti jo, kaip bendraturčio, teises, teisėtus interesus ir lūkesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškovo D. B. ieškinį atmetė ir iš ieškovo D. B. atsakovui D. B. priteisė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai iš ieškovo priteisė 53,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendraturčiams priklausančiomis žemės sklypo dalimis, šis ginčas prieš kreipiantis ieškiniu į teismą išspręstas nebuvo. Taip pat kilęs ginčas dėl to, kad ieškovas nori vykdyti statybos darbus – kitos paskirties inžinerinių statinių (grūdų saugojimo bokštų, džiovyklos, operatorinės, valomosios statinio, ekspedicinio bokšto, stoginės, technologinių duobių, dujų talpyklos) statybas, o atsakovai kaip bendraturčiai neduoda sutikimo atlikti šiuos veiksmus.
8. Konstatuota, kad ieškovas atsakovams ir tretiesiems asmenims pateikė UAB „Sava ranga“ parengtą kitos paskirties inžinerinių statinių projektinį pasiūlymą, todėl pateiktos informacijos išsamumas yra pakankamas. Nors tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, tačiau iš byloje esančių paaiškinimų matyti, kad faktinė naudojimosi tvarka tarp ankstesnių bendraturčių, prieš įsigyjant ieškovui sklypo dalį, buvo. Be kita ko, įstatyme nenustatytas draudimas statyti statinius bendrai kelių asmenų naudojamame sklype ar kitaip juo naudotis, jei nėra nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
9. Teismas nustatė, jog ieškovo plane bei UAB „Medilana“ 2018 m. rugsėjo 5 d. plane žalia spalva pažymėtas pravažiavimo keliukas, kuriuo bendraturčiai naudojasi bendrai, yra 7 metrų pločio, nors atsakovų bei trečiojo asmens O. B. paaiškinimais iš tikrųjų keliukas suformuotas 3 metrų, dėl to jie neprivažiuotų prie savo naudojamų žemės sklypų, jei ieškovas pasistatytų statinius bei užsitvertų tvora. Trečiasis asmuo R. A. taip pat nurodo, kad dabar galimybė pravažiuoti keliu yra, kelio plotis yra 6 metrų, sunkiasvorei technikai pravažiuoti reikia 4 metrų, taip pat neneigė, kad buvo padaryta matininkės klaidų, kad plovimo kolonėlės yra šlaitas bei ten reikia nukasti du metrus. Pats ieškovas, pasak atsakovų, jiems liepė išsikasti kitur kelią, nors buvo žodinis susitarimas su senuoju žemės sklypo savininku, kad liktų senas kelias.
10. Teismas atmetė atsakovų bei trečiojo asmens O. B. teiginius, kad dujų rezervuarai turi būti statomi kuo toliau nuo kelio, nes pagal planą jie bus statoma 1,5 m atstumu nuo kelio, be to, vyrauja vakarų vėjas, dėl kurio visos šiukšlės nuo grūdų eis ant atsakovų ir trečiojo asmens sklypo, nes iš ieškovo pateiktų projektinių pasiūlymų sprendinių matyti, kad numatytas 5,18 m atstumas nuo požeminių suskystintų dujų rezervuarų iki bendro naudojimo kelio, o ne 1,5 m atstumas, todėl bendro naudojimo kelias nepatenka į planuojamų požeminių suskystintų dujų įrenginių apsaugos zoną, o numatomos įrengti dujų talpyklos nekelia pavojaus keliu besinaudojančiųjų turtui ar sveikatai. Šiuo klausimu projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 38-40 straipsniuose nustatytais reikalavimais, pagal kuriuos suskystintų dujų įrenginių, kurių požeminių rezervuarų talpa yra nuo 5 m³ iki 20 m³, apsaugos zonos plotis nuo rezervuaro išorinės sienelės turi būti 2,5 m, nuo rezervuaro saugos įtaisų, uždaromosios, reguliavimo ar kt. armatūros 5 m. Dėl grūdų saugojimo bokštų - projektiniuose pasiūlymų sprendiniuose suprojektuojant grūdų surinkimo, perdirbimo ir saugojimo įrenginius, numatoma teršalų koncentracija yra ženkliai mažesnė, nei leidžiamos ribinės vertės, teršalų koncentracijos ore ribinių verčių viršijimų pavojaus nenustatyta (išvada padaryta atlikus į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos modeliavimą). Atsakovo teigimu, turi būti nukelta kuro kolonėlė nuo atsakovų pastatų, kuri yra prie bendro naudojimo kelio, tačiau jokiame pateiktame plane byloje kuro kolonėlės nėra pažymėta, todėl nėra galimybės įvertinti, ar esant kuro kolonėlei ir ieškovui atliekant statybos darbus, būtų pažeisti bendrasavininkų interesai.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo siekis vykdyti statybos darbus bendrai valdomame sklype pažeistų atsakovų, kitų bendrasavininkų – trečiojo asmens O. B., kaip ūkininkų, teises ar interesus, kadangi atsakovai ir trečiasis asmuo O. B. negalėtų su sunkiąja žemės ūkio technika privažiuoti prie savo žemės sklypų, pastatų, tai yra ieškovo statybos darbai lemtų esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą. Brėžiniai neatitinka realios situacijos, o tai paaiškėjo ieškovui su matininku susmaigsčius kuolus pagal parengtą planą, be to, pats R. A. nurodo apie galimas matininkės kelio ribų klaidas.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo, bet taip pat užtikrinant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka perdaryti projektą, tam, kad kitų bendraturčių interesai būtų užtikrinti, tai yra, savo interesus, iškelia aukščiau kitų bendraturčių interesų, tačiau įstatymas įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo. Įvertinus kiekvieno bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi per racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijus, jei ieškovas pasistatytų kitus inžinerinius statinius bei apsitvertų tvora pagal pateikiamą statybos projektinį pasiūlymą, ieškovo siūlomas planas sudarytų sąlygas kitiems bendraturčių ginčams dėl naudojimosi bei patekimo į žemės sklypą kilti. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas D. B. teikia alternatyvius reikalavimus: prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - leisti ieškovui D. B. be atsakovų D. B. ir E. B. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal kitos paskirties inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), statybos projektiniuose pasiūlymuose numatytus projektinius sprendinius arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą vykdyti statybos darbus pagal parengtus projektinius pasiūlymus yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, šiuo atveju – atsakovams. Atsakovai nemotyvuotai, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovo planuojamoms statyboms bendrai valdomame žemės sklype. Savo atsisakymo duoti sutikimą ieškovui vykdyti statybos darbus iki teisminio proceso iš viso nemotyvavo, t. y. atsakovai niekaip nereagavo į ieškovo prašymą dėl sutikimo vykdyti statybos darbus bendrai valdomame žemės sklype. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovai nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl planuojamų statybos darbų padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Atsakovai nurodė du nesutikimo su projektiniais pasiūlymais pagrindus ir šiuos nesutikimo argumentus teismas pripažino nepagrįstais ir atmetė.
13.2. Tik nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovas D. B. nurodė dar vieną nesutikimo argumentą, kad kelias, paliktas pagal projektą yra 3 metrų, per kurį jie nepravažiuoja, realiai 7 metrų nėra. Šis argumentas sietinas su nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (UAB „Medilana“ 2018 m. rugsėjo 5 d. sklypo planas), kuri tą tvarką sudariusioms šalims yra privaloma, o ne su ieškovo projektiniais pasiūlymais (projektiniais pasiūlymais naudojimosi tvarkoje nustatyto bendro naudojimo kelio ribos nekeičiamos). Savo nesutikimą motyvuodami nepakankamu bendrojo naudojimo kelio pločiu, atsakovai ne tik nepateikė byloje jokių reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos keitimo, bet nepateikė jokių objektyvių, neva, nepakankamo kelio pločio įrodymų. Teismas, ginčijamame sprendime nenurodęs konkrečių rašytinių įrodymų, kuriais remiasi, nepateikęs jų vertinimo, nepagrįstai pripažino esant nustatyta, kad „atsakovai ir trečiasis asmuo O. B. negalėtų su sunkiąja žemės ūkio technika privažiuoti prie savo žemės sklypų, pastatų“ (ginčijamo sprendimo 10 psl.), ir remdamasis vien atsakovų bei trečiojo asmens, suinteresuotais bylos baigtimi, duotais prieštaringais paaiškinimais dėl faktinio bendro naudojimo kelio pločio, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
13.3. Byloje surinkti įrodymai greičiau paneigia nei patvirtina atsakovų prielaidas dėl, neva, per siauro bendro naudojimo kelio ir negalėjimo juo naudotis: bendraturčiai nuo 2018 m. naudojasi žemės sklypu pagal nustatytą naudojimosi tvarką (UAB „Medilana“ 2018 m. rugsėjo 5 d. sklypo planas) ir iki ieškinio pateikimo nesiėmė jokių veiksmų šiai tvarkai keisti. Teismas pripažino nustatytu, kad pagal naudojimosi tvarką bendro naudojimo kelio plotas yra 7 metrai. Projektiniais pasiūlymais nekeičiama nustatyta naudojimosi tvarka (nekeičiamas bendro naudojimo kelio plotas), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad projektiniai pasiūlymai apribojo atsakovų galimybę privažiuoti prie savo sklypų.
13.4. Vertindamas bylos įrodymus teismas pažeidė rungimosi principą, nes sprendimą byloje priėmė remdamasis vien atsakovų ir trečiojo asmens deklaratyviais ir prieštaringais teiginiais, kurie nebuvo nurodyti parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose; ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti argumentuotus atsikirtimus ir rašytinius įrodymus, paneigiančius atsakovų prielaidas dėl bendrojo naudojimo kelio pločio, todėl ieškovas prašo priimti byloje papildomus įrodymus (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus 2022 m. rugsėjo 20 d. Nr. 0041- 22-10 ir 2022 m. rugsėjo 23 d. Nr. 0041-22-02), paneigiančius išvadą, kad dėl ieškovo planuojamų statybos darbų „atsakovai ir trečiasis asmuo O. B. negalėtų su sunkiąja žemės ūkio technika privažiuoti prie savo žemės sklypų, pastatų“. Pateikiami faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad nėra jokių svarių priežasčių keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką (bendraturčiams priskirtų sklypų ir bendrojo naudojimo kelio ribas), nes tiek plane, tiek faktinis nustatytas bendrojo naudojimo kelio plotis yra 7 metrai ir yra pakankamas sunkiajai žemės ūkio technikai pravažiuoti, o kelio dalyje supilta žemių/žvyro krūva gali būti nesunkiai pašalinta mechaninėmis priemonėmis (ieškovas įsipareigoja atlikti tai savo sąskaita).
13.5. Kadangi byloje pateiktas tik ieškinio reikalavimas dėl leidimo vykdyti statybos darbus be atsakovų sutikimo, atsakovai priešieškinio dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos neteikė, teismas nepagrįstai konstatavo, kad „tarp šalių yra ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendraturčiams priklausančiomis žemės sklypo dalimis“. Nesant byloje tokio reikalavimo, teismas faktiškai sprendė, kad bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti keičiama, nes sklypo plane nustatytas 7 metrų pločio bendro naudojimo kelias neatitinka faktinio kelio pločio, tokiu būdu neleistinai peržengdamas ginčo ribas ir neteisėtai atmesdamas ieškinį pagrindais, nesusijusiais su ieškovo projektiniais pasiūlymais (ginčo dalyku).
13.6. Priešingai, nei sprendė teismas, ne ieškovas, bet atsakovai nebendradarbiauja ir nemotyvuotai trukdo ieškovui įgyvendinti savo teisę į statybą. Ieškovas projektinius pasiūlymus parengė griežtai laikydamasis nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos (nustatytų žemės sklypo ribų) (UAB „Medilana“ sklypo planas) ir iš anksto visiems bendraturčiams, įskaitant atsakovus, pateikė vertinimui projektinius pasiūlymus. Pranešime patikino, kad atsižvelgs į pareikštas pastabas dėl planuojamų statyti statinių. Tačiau atsakovai, pažeisdami kooperavimosi prievolę, į ieškovo prašymą visai nereagavo ir jokių pastabų neteikė. Tik po to, kai ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą dėl leidimo vykdyti statybos darbus be atsakovų sutikimo, atsakovai 2022 m. kovo 22 d. pateikė naują žemės sklypo planą su pakeistomis bendraturčiams priskirtomis sklypo ribomis. Atsakovai nenurodė jokių svarių priežasčių, dėl kurių turėtų būti keičiamos bendraturčiams priskirtos žemės sklypo ribos, todėl tokie atsakovų veiksmai negalėjo būti vertinami kitaip, nei siekiu vilkinti bylą.
13.7. Nei viename iš parengiamųjų procesinių dokumentų atsakovai nereiškė jokių reikalavimų dėl nustatytos naudojimosi tvarkos keitimo ir tik nagrinėjant bylą teisme, atsakovas pirmą kartą deklaratyviai (nepateikdamas tai patvirtinančių įrodymų) pareiškė, jog faktiškai bendro naudojimo kelio plotis yra mažesnis, nei numatyta nustatytoje naudojimosi tvarkoje. Atsakovai nepateikė priešieškinio dėl nustatytos naudojimosi tvarkos keitimo, kuriame būtų išdėstyti konkretūs reikalavimai bei reikalavimus pagrindžiantys argumentai ir dėl to ieškovui nebuvo sudaryta galimybė argumentuotai atsikirsti.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. B. ir E. B. nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovai, R. A. ir O. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarytu planu tik nusistatė žemės sklypų ribas, tačiau neaptarė sąlygų ir būdų kaip bus naudojamai bendru žemės sklypu. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pasirašę asmenys jos notarine tvarką nepatvirtino ir neįregistravo viešame registre, kadangi jau tuomet tarp atsakovų, trečiųjų asmenų kilo tam tikrų nesutarimų dėl naudojimosi tvarkos bei sąlygų, atliekant matavimus ir ruošiant žemės naudojimosi tvarkos planą, matininkas padarė matavimo klaidų.
14.2. Ieškovas, tapęs nauju žemės sklypo dalies bendrasavininkiu (bendraturčiu), pripažino, kad yra būtina visų bendraturčių bendru sutarimu įstatymo nustatyta tvarka ir būdais sudaryti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatyti naudojimosi sąlygas bei būdus, įtvirtinti visų bendraturčių teises ir pareigas, atsižvelgiant į visų bendraturčių teisėtus interesus ir lūkesčius. Ieškovas net nederindamas su bendraturčiais, neatsižvelgdamas į jų interesus ir lūkesčius, net jokiais būdais neįspėdamas kitus bendraturčius, vienasmeniškai kreipėsi į UAB „Sava ranga“, kad būtų parengtas kitos paskirties inžinerinių statinių statybos projektas.
14.3. Ieškovas, norėdamas įgyvendinti savo, kaip ūkininko, ekonominius-ūkinius interesus, jų nederindamas su kitais bendrasavininkiais, iškėlė aukščiau kitų bendraturčių (ūkininkų) ekonominių-ūkinių interesų.
14.4. Atsakovai neginčijo ir nesiekė apriboti ieškovo teisės naudotis, disponuoti ir valdyti jam priklausančios žemės sklypo dalies, įgyvendinti ieškovo, kaip statytojo, teisės statyti bet kokios paskirties statinius ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, atsakovai nesutinka tik su ieškovo, kaip statytojo, pasirinktu šios teisės įgyvendinimo būdais ir sąlygomis. Visų pirma, yra būtina įstatymo nustatyta tvarka ir būdais, išspręsti bendraturčių nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo, nusistatyti tvarką, būdus ir sąlygas. Ir tik po to galima kelti klausimą ar yra ginčas tarp bendraturčių dėl šios, įstatymo tvarka ir būdais patvirtintos tvarkos, nesilaikymo, pažeidimo, trukdymo kitam bendraturčiui įgyvendinti jo teisėtus interesus ir lūkesčius, nesiekiant savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.
14.5. Ieškovas pagal parengtą projektą požemines suskystintų dujų talpyklas ketina įrengti visiškai šalia kelio, kuriuo naudojasi visi bendraturčiai, šiuo keliu važiuoja sunkioji žemės ūkio technika ir dėl galimo dujų nuotėkio tai gali kelti pavojų kitų bendraturčių turtui, jų pačių sveikatai ir gyvybei. Taip pat visi kiti inžineriniai statiniai yra suprojektuoti šalia kitų bendraturčių žemės sklypo ribų, o dėl toje vietoje vyraujančio vakarų vėjo visos grūdų surinkimo, perdirbimo ir saugojimo metu gaunamos atliekos būtų nešamos ant kitų bendraturčių žemės sklypų. Šias aplinkybes atsakovai patvirtino ir nagrinėjant ginčą primos instancijos teisme bei papildomai, detaliau paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. parengtame plane kelio plotis yra (turėtų būti) 7 m, tačiau realiai, faktiškai tokio kelio pločio nėra. Ieškovui, esant tokiai situacijai, pradėjus statybos darbus, atsakovai, taip pat ir trečiasis asmuo O. B. negalės patekti (privažiuoti) su sunkiąja ūkine technika į savo žemės sklypus, prie savo pastatų ir tokiu būdu bus esminiai pažeisti jų, kaip ūkininkų, ekonominiai-ūkiniai interesai, tai sudarytų sąlygas kitiems bendraturčių ginčams dėl naudojimosi bei patekimo į žemės sklypą kilti. Trečiasis asmuo O. B. tokias aplinkybes taip pat teisme patvirtino. Trečiasis asmuo R. A., kuris iš esmės sutinka su ieškovo pozicija, teisme taip pat paaiškino ir nurodė, kad atsakovams, O. B. norint pravažiuoti su sunkiąja technika reikėtų nukasti apie 2 m kelio pločio tuo pačiu jis patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. plane pažymėtas kelias neatitinka tikrų faktinių aplinkybių. Pagal 2022 m. kovo 22 d. pateiktą žemės sklypo planą, atsakovai, siekdami išsaugoti pusiausvyrą bei nepažeisti ieškovo interesų, savanoriškai dalį savo žemės sklypo sutinka perleisti ieškovui.
14.6. Nesutinka su ieškovo prašymu apeliacinio skundo išnagrinėjimui prijungti papildomus įrodymus. 2022 m. rugsėjo 20 d. protokolu konstatuota, kad VĮ Valstybės Žemės fondo darbuotojas V. V. naudodamas GPS imtuvą „Trimble“ parodė kur pagal planą turi būti kelias, nurodė, kad kelio plotis 7 m (nurodo 6 GPS koordinates). Tačiau jau tame pačiame protokole antstolis konstatuoja, kad trijų taškų koordinatės patvirtina, kad „...ten, kur turėtų būti dalis kelio, yra supilta žemių krūva...“. Tokiu būdu antstolis konstatavo, kad dalis kelio neatitinka 2018 m. rugsėjo 5 d. tarp atsakovų, trečiųjų asmenų R. A. ir O. B. sudaryto susitarimo dėl žemės naudojimosi, tuo dar kartą patvirtina atsakovų, R. A. ir O. B. duotus paaiškinimus teisme. Antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, atliko vykdymo veiksmus. Ieškovas vėl gi, pažeisdamas paties nuolat deklaruojamus bendraturčių pusiausvyros derinimo, bendradarbiavimo, kooperavimosi principus, net nepranešė kitiems bendraturčiams (suinteresuotiems asmenims) apie ketinimus kviestis antstolį, konstatuojant tam tikras aplinkybes.
15. Trečiasis asmuo O. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:
15.1. Su ieškovu yra kilęs nesutarimas dėl žemės naudojimosi tvarkos ir tai bandoma išspręsti. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. žemės naudojimosi plane nurodyto pločio kelio realiai nėra. Dėl to ieškovui ketinant statyti statinius nei trečiasis asmuo, nei atsakovai negalėtų patekti į savo žemės sklypus, o kad būtų galima patekti, reikia nukasti dalį žemių.
15.2. Teismas pagrįstai, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ir įvertino visų bendraturčių, kaip ūkininkų, interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.
18. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas prašo prijungti naujus įrodymus – 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Apelianto teigimu, šie duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl ieškovo planuojamų statybos darbų atsakovai ir trečiasis asmuo O. B. negalėtų su sunkiąja technika privažiuoti prie savo žemės sklypų ir pastatų. Teigiama, kad šie įrodymai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes faktinis kelio plotis yra 7 metrai ir yra pakankamas sunkiajai technikai pravažiuoti, o kelio dalyje supilta žemių krūva gali būti nesunkiai pašalinta.
19. Bendraturčių bendrai naudojamo kelio faktinio pločio klausimas kilo nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai gali turėti svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios gali priklausyti bylos išnagrinėjimo rezultatas, t.y. gali turėti esminės reikšmės sprendžiant, ar ieškovo ieškinio reikalavimas pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus. Procese nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningo ieškovo elgesio, todėl apelianto pateikti įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai - prijungtini prie bylos.
20. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, nors ir nesutikdami dėl naujų įrodymų prijungimo, tačiau kartu pateikė nuomonę dėl jų vertinimo ir reikšmės bylos baigčiai, todėl atsakovams papildomas terminas pateikti pozicijai dėl šių įrodymų nenustatytinas.
Dėl leidimo vykdyti statybos darbus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo
21. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovui D. B. pagal 2021 m. vasario 4 d. d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 128 nuosavybės teise priklauso 14979/37636 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo iš R. A., o kitos dalys: 14645/37636 dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovams D. B. ir E. B. pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6277, 5929/37636 dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso O. B. pagal 2018 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. 11161, bei 2083/37636 dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso R. A. pagal 2019 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3902.
22. Bendrasavininkai R. A., D. B., E. B., O. B. 2018 m. rugpjūčio 5 d. 3,7636 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką buvo nusistatę UAB „Medilana“ parengtu planu.
23. UAB „Sava ranga“ 2021 m. spalio mėn. kitos paskirties inžinerinių statinių, (duomenys neskelbtini), statybos projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad ieškovas D. B. ketina žemės sklype, dalyje, priskirtoje jo naudojimui, vykdyti statybos darbus – kitos paskirties inžinerinių statinių (grūdų saugojimo bokštų, džiovyklos, operatorinės, valomosios statinio, ekspedicinio bokšto, stoginės, technologinių duobių, dujų talpyklos) statybas. Ieškovas D. B. kreipėsi į minėto žemės sklypo bendrasavininkus tikslu gauti bendraturčių sutikimą vykdyti statybos darbus bendrai valdomame žemės sklype.
24. R. A. 2022 m. vasario 17 d. su ieškovo prašymu vykdyti statybos darbus susipažino bei 2022 m. vasario 24 d. savo, kaip bendraturčio, sutikimą vykdyti statybos darbus bendrai valdomame žemės sklype davė. Bendrasavininkis O. B. 2022 m. vasario 17 d. su ieškovo prašymu vykdyti statybos darbus susipažino bei 2022 m. vasario 24 d. savo sutikimą vykdyti statybos darbus bendrai valdomame žemės sklype davė.
25. Bendrasavininkai D. B. ir E. B. su ieškovo projektiniais pasiūlymais nesutiko, pateikė ieškovui D. B. pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygų, tačiau ieškovas su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, parengta 2022 m. kovo 22 d., nesutiko.
26. Apelianto D. B. teigimu, teismas, nesant byloje tokio reikalavimo, sprendė, kad bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti keičiama, nes sklypo plane nustatytas 7 metrų pločio bendro naudojimo kelias neatitinka faktinio kelio pločio, tokiu būdu teismas neleistinai peržengė ginčo ribas ir pasisakė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
28. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir ribas - leisti vykdyti kitų inžinerinių statinių (grūdų saugojimo bokštų, džiovyklos, operatorinės, valomosios statinio, ekspedicinio bokšto, stoginės, technologinių duobių, dujų talpyklos) statybas, nes atsakovai, kaip bendraturčiai, sutikimo atlikti šiuos darbus nedavė. Nors atsakovai byloje atsikirtimus teikė tuo pagrindu, kad pirmiausiai turėtų būti sprendžiama dėl naudojimosi tvarkos bendraturčiams priklausančiu sklypu nustatymo, tačiau patys atsakovai tokio reikalavimo (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) byloje neteikė. Vien tai, kad atsakovai teismo posėdžio metu išreiškė poziciją siekiantys kitos naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos, nekeičia šios bylos nagrinėjimo ribų. Tai reiškia, kad ginčo ribos – prašymo leisti atlikti inžinerinių statinių statybos darbus be bendraturčių sutikimo pagrįstumas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 14 pastraipoje ir nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendraturčiams priklausančiomis žemės sklypo dalimis, tačiau tai vertintina kaip faktinės šalių situacijos apibrėžimas, o ne išėjimas už ginčo ribų, nes teismas nesprendė ir nenustatinėjo naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o tik vertino, ar ieškovo pasiūlymuose pateikti statybos projektiniai sprendiniai nepažeidžia kitų bendraturčių interesų.
29. Atsakovai taip pat laikėsi pozicijos, kad šalys pirmiausiai turi susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir tik tuomet spręsti klausimą dėl leidimo atlikti statybos darbus. Šie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
30. Bendroji dalinė nuosavybė ir iš jos kylantys vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai bei įpareigojimai bendraturčiams bendradarbiauti įgyvendinat nuosavybės teises gali baigtis atidalijus daikto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.81 straipsnyje reglamentuojamas naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymas nesukelia šių padarinių. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, o atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira šio daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti ją savo nuožiūra, kiek tai neprieštarauja nustatytai naudojimosi tvarkai, tačiau, kadangi bendras daiktas bendraturčiams ir toliau priklauso bendrosios nuosavybės teise, įgyvendindamas kitas nuosavybės teisės turinį sudarančias savo teises, jis privalo laikytis bendraturčiams įstatyme nustatytų įpareigojimų. Vienam bendraturčiui bendrame sklype pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams. Dėl to nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad ginčo šalys nėra susitariusios dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes tai neatleistų statytojo nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant. Nors atsakovai ir teisūs dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB „Medilana“ parengta ir R. A., D. B., E. B. ir O. B. pasirašyta žemės sklypo naudojimosi tvarka galioja tik ją pasirašiusiems asmenims, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. naudojimosi tvarka nėra notariškai patvirtina ir registruota viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovas, ja remdamasis, tik įrodinėja, kad jo siūlomi projektiniai sprendiniai nepažeidžia bendrasavininkų interesų, nes atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Be to, patys atsakovai įrodinėdami savo, kaip bendraturčių, teisių pažeidimus dėl kelio pločio, rėmėsi būtent ieškovo nurodyta 2018 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
31. Atsakovų argumentai, kad bendrasavininkiai pirmiausiai privalo susitarti dėl naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o tik vėliau spręsti dėl leidimo statyti statinius, atmestini, nes įstatymas tik numato tokią bendrasavininkių teisę, tačiau ne pareigą. Kaip jau minėta, reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu atsakovai teismui nėra teikę, o šalių nesėkmingi bandymai tartis dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo savaime nereiškia, kad ieškovo pateiktų inžinerinių statinių statybos projektinių pasiūlymų sprendiniai pažeidžia kitų bendraturčių interesus.
32. Apelianto D. B. teigimu, atsakovai neįrodė, kad pagrįstai atsisakė duoti sutikimą vykdyti statybos darbus pagal parengtus projektinius pasiūlymus, o teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi vien atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais, nepagrįstais rašytiniais įrodymais.
33. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra išsami ir išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
34. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą.
35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.
36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
37. CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą. Ši bendraturčių pareiga įtvirtinta ir kituose teisės aktuose. Ji nustatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte. Šiose teisės normose nurodytas reikalavimas statytojui turėti rašytinį žemės sklypo bendraturčių sutikimą dėl statinio statybos. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio.
38. Statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju. Toks sutikimas yra bendraturčio laisvos valios išraiška, tačiau bendraturtis negali piktnaudžiauti teise atsisakyti duoti sutikimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), todėl atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Jei statytojas mano, kad kitas bendraturtis su jo statinio statyba nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti statybos teisę, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne šią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).
39. Atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimą, atsakovai iš esmės grindė argumentais, kad dėl ieškovo numatytų pastatyti inžinerinių statinių kils pavojus dėl dujų nuotėkio, kad dėl vyraujančio vakarų vėjo grūdų surinkimo, perdirbimo ir saugojimo atliekos bus nešamos ant kitų bendraturčių žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus motyvuotai atmetė (sprendimo 18 pastraipa) ir ginčo apeliacinės instancijos teisme dėl to nėra. Nors atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą ir pakartotinai nurodo šiuos argumentus, tačiau apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies jie neteikė, jokių šias teismo išvadas paneigiančių argumentų ir įrodymų nepateikė, tad plačiau dėl šių atsakovų atsikirtimų nepasisakytina.
40. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas D. B. nurodė dar vieną pagrindą, dėl ko atsisakyta duoti leidimą inžinerinių statinių statybai - pagal projektą paliktas kelias yra tik 3 metrų ir kiti bendrasavininkiai neprivažiuotų prie savo sklypų. Trečiasis asmuo O. B. teismo posėdžio metu taip pat laikėsi pozicijos, kad kelias yra tik trijų metrų. Šio argumento nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nenurodė nei viename iš teismui teiktų paruošiamųjų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal įrodinėjimo taisyklę (CPK 178 straipsnis) atsakovai, teigdami, jog realiai kelias yra nepravažiuojamas sunkiąja žemės ūkio technika, turi tai ir įrodyti, tačiau atsakovai byloje neteikė visiškai jokių įrodymų apie faktinį kelio plotį, nėra jokių duomenų, kad kelias nėra tinkamas pravažiuoti sunkiajai technikai. Atsakovų byloje teiktos jų pačių siūlytos naudojimosi tvarkos niekaip nepagrindžia jų teiginių apie faktinį kelio plotį ir jų, kaip bendrasavininkių, interesų pažeidimą.
41. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovai negalėtų pravažiuoti sunkiąja technika ir tai lemia kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, grindė atsakovų ir trečiojo asmens O. B. paaiškinimais bei trečiojo asmens R. A. paaiškinimais apie galimas matininkės klaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens R. A. paaiškinimai apie galimas klaidas, teikti kaip prielaidos, nesant apie tai jokių kitų faktinių duomenų.
42. Iš apelianto pateiktų naujų įrodymų - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų -matyti, kad faktinis kelio plotis yra 7 metrai, t. y. paneigiami atsakovų teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad kelio plotis – 3 metrai. Atsakovų teiginiai, kad jie nebuvo kviečiami į šių faktinių aplinkybių konstatavimo procesą, atmestini kaip nereikšmingi, nes antstolis tik fiksuoja esamą situaciją ir atsakovų ne(dalyvavimas) šio rezultato nekeičia.
43. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrasavininkių interesų pažeidimą konstatavo remdamasis vien tik atsakovų ir trečiojo asmens O. B. paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais. Konstatuotina, kad atsakovams dėl leidimo statyti inžinerinius statinius nesutinkant iš esmės tik dėl kelio pločio ir byloje esant prieštaringiems įrodymams, buvo būtina nustatyti, koks yra faktinis viso kitiems bendrasavininkams reikalingo kelio plotis, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas to nesiaiškino. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl leidimo vykdyti statybos darbus, skundžiamame sprendime nenurodė pakankamai ir įtikinamų motyvų, kuriais būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, kad bendrasavininkių naudojamas kelias išties neužtikrina atsakovų galimybės su sunkiąja žemės ūkio technika privažiuoti prie savo žemės sklypų, pastatų.
44. Kita vertus, nors apelianto pateiktuose antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir užfiksuota kad kelio plotis yra 7 metrai, tačiau kartu fiksuotos ir aplinkybės, kad tarp taškų Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, kur pagal planą turėtų būti kelias, yra supilta žemių krūva. Tai leidžia daryti prielaidą, kad galimai dalis kelio gali būti nepravažiuojama. Vis dėl to, nesant duomenų, kuria realiai kelio dalimi naudojasi atsakovai, nežinant ar kelio dalis, kuri užpilta žemėmis, yra reikšminga pravažiuoti atsakovų sunkiajai žemės ūkio technikai, nėra galimybės spręsti ir apie bendrasavininkių interesų pažeidimą.
45. Ieškovas taip pat nurodė, kad užpilta kelio dalis gali būti lengvai sutvarkoma ir jis įsipareigoja tai padaryti savo lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl tokio įpareigojimo turėtų būti sprendžiamas tik įvertinus, ar žemėmis užpilta kelio dalis turi esminės reikšmės kitų bendrasavininkų teisių užtikrinimui ir ar tokia faktinė kelio situacija atitinka ieškovo pateiktus inžinerinių statinių statybos projektiniuose pasiūlymuose numatytus projektinius sprendinius.
46. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinį atsakovams E. B. ir D. B. reiškė tuo pagrindu, kad šie asmenys, kaip bendrasavininkai, nedavė sutikimo statybos darbams, o trečiasis asmuo O. B. rašytinį sutikimą yra davęs. Sutikimas yra vienašalis sandoris, kuriuo gali įsipareigoti tik jį sudarantis asmuo, kuris gali jo atsisakyti (atšaukti). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo O. B. procesiniuose dokumentuose nurodė ir posėdžio metu patvirtino, kad 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. vasario 24 d. sutikimus pasirašė tą pačią dieną, dėl laiko stokos detaliai nesusipažinęs su ieškovo statybos darbų projektais ir numatomais darbais; taip pat nurodė, kad šiai dienai nesutinka su ieškovo ieškiniu, kadangi mano, jog ieškovas pasirinko netinkamus savo teisių įgyvendinimo būdus ir sąlygas, kurios ateityje gali pažeisti, jo, kaip bendraturčio teises, teisėtus interesus ir lūkesčius. Nors byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo O. B. savo duotą rašytinį sutikimą atšaukė raštu, tačiau jo pozicija teismo procese leidžia teigti, jog savo nuomonę dėl sutikimo jis pakeitė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia trečiojo asmens pozicija gali būti pagrindu pirmosios instancijos teismui siūlyti ieškovui spręsti dėl trečiojo asmens O. B. įtraukimo atsakovu, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad su statybų projektiniais sprendiniais nesutinka ne tik atsakovai E. B. ir D. B., tačiau ir O. B..
Dėl procesinės bylos baigties
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).
48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes turi būti iš naujo vertinami atsakovų argumentai dėl ginčo esmės ir faktinės situacijos (kelio pločio ir jo pravažumo) bendrasavininkiams priklausančiame žemės sklype, taip pat yra pagrindas spręsti dėl siūlymo ieškovui traukti atsakovu trečiąjį asmenį O. B.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas panaikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų
49. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.