Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.13.; 2.1.5.1.3.11.; 2.1.5.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.9.3.7.; 3.2.4.11.

2021 m. gruodžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsakovo O. S. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir A. S. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, O. S. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo panaikinti statybos padarinius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kapsai“, T. L., K. L., D. G., L. B., G. B., L. M., D. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. Z. ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys G. S., A. S., O. S., A. J. firma „Interaja“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897 (statinių adresas: (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą O. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2017m. spalio 3 d. statybos leidimas Nr. LSNS-21-171003-00897, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti naujai statomus statinius ir sutvarkyti statybvietę; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 117-122). Nurodė, kad ieškovai G. S. ir A. S. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Gretimas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui O. S.. Šiame ginčo žemės sklype O. S. vykdo statybos darbus - stato naują statinį. Atsakovui statybos leidimas išduotas panaudojant suklastotą dokumentą - ieškovų tariamai pasirašytą 2017-05-03 sutikimą, kuris buvo reikalingas norint statyti naują statinį mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio, 5 dalies 6 punktas, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 1 punktas). Gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas dėl norminių atstumų iki sklypo ribos neišlaikymo negali būti prilyginamas sutikimui dėl statinio sublokavimu su gretimo žemės sklypo statiniu. Statybos leidimas išduotas pažeidžiant ieškovų teises ir teisėtus interesus, tame tarpe užstatant ieškovų gyvenamojo namo atviras nišas ir esamą langą, pažeidžiant gyvenamojo namo stogo šlaitų vandens nuolaidas. Ieškovai niekada nebuvo supažindinti su atsakovo žemės sklype planuojamo statyti statinio sprendiniais. Remiantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 17 punktu projektuojant būsto visumą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsauga turi būti įvertinta dviem aspektais: (171.1.) trečiųjų asmenų poveikis projektuojamam pastatui ir jo aplinkai sklype, taip pat ir pastato gyventojams; (171.2.) projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims. Pagal šio STR 173 punktą projektuojamosios būsto visumos poveikis tretiesiems asmenims turi būti toks, kad pastatyta būsto visuma, juos naudojant ir prižiūrint, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas nepablogėtų, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Tokiu būdu projekte turėjo būti pateikti sprendiniai, kurie turės įtakos ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau pateiktame projekte, kurio pagrindu išduotas ginčo statybos leidimas, nėra įtraukti duomenys ir sprendiniai, kurie susiję su greta esančiu ieškovams priklausančiu gyvenamuoju namu ir ieškovų gyvenimo sąlygoms daroma įtaka. Taigi, atsakovui negalėjo būti išduotas statybos leidimas, o atsakovas O. S. negalėjo pradėti statybos darbų.

2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (5 t., e. b. l. 65-66; 1 t., e. b. l. 99-102). Nurodė, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų statybai buvo skirtas dar Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir Kauno miesto mero 1991 m. liepos 25 d. potvarkiu (sklypas Nr. 207 skirtas B. M.). Ieškovams žemės sklypas skirtas Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 28 d. sprendimu ir Kauno miesto mero 1991 m. liepos 25 d. potvarkiu (sklypo Nr. 208). 1991 m. buvo parengtas žemės sklypų raudonųjų linijų planas, 1991 m. spalio 22 d. suderintas individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projektas. Individualaus blokuoto gyvenamojo namo statybai ieškovų žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buv. adresas (duomenys neskelbtini)), išduotas 1991 m. lapkričio 26 d. statybos leidimas Nr. 1036; 1992 m. gegužės 19 d. išduotas statybos leidimas Nr. 1179 individualaus blokuoto gyvenamojo namo statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buv. adresas (duomenys neskelbtini)). Pagal projekto sprendinius, abiejuose žemės sklypuose – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), suprojektuoti sublokuoti gyvenamieji namai, kurių statybai parengtas bendras projektas, pagal kurį išduoti statybos leidimai. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statyba pagal išduotą statybos leidimą nebuvo baigta, todėl, atsižvelgiant į buvusio žemės sklypo savininko B. M. prašymą, 2002 m. vasario 13 d. išduotas naujas statybos leidimas Nr. 60-68 statyti blokuotą gyvenamąjį namą pagal tą patį projektą. Pasikeitus šio žemės sklypo savininkui, šis statybos leidimas 2004 m. balandžio 14 d. buvo perrašytas naujos savininkės (statytojos) D. U. vardu. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas/pamatai (baigtumas 9 proc.), kas patvirtina, jog blokuoto gyvenamojo namo statyba buvo pradėta, tačiau ieškovai jokių pretenzijų dėl statybos darbų pagal parengtą projektą bei projekte numatyto pastatų blokavimo nereiškė, išduotų statybos leidimų neginčijo. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, šiuo metu žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei nebaigtą gyvenamąjį namą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo O. S. ir V. Z.. Iš dalies pakeitus buvusio projekto sprendinius (vietoj vieno buto gyvenamojo namo suprojektuoti du dvibučiai gyvenamieji namai), O. S. buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas. Su projektine dokumentacija buvo pateiktas 2017 m. gegužės 3 d. A. S. ir G. S. sutikimas, kad O. S., (duomenys neskelbtini) savininkas, projektuotų ir statytų šiame sklype du dvibučius gyvenamuosius namus, neišlaikius norminių atstumų iki ieškovų sklypo ribos (atstumas nuo sklypo ribos iki pastato konstrukcijų būtų mažesnis, nei 3 metrai). Šis sutikimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus, o įrodymų, patvirtinančių, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateiktas ieškovų sutikimas buvo suklastotas, byloje nėra pateikta, ieškovai šio sutikimo nėra nuginčiję teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti šiuo dokumentu. Blokuojamos pastato dalies sprendiniai naujai parengtame projekte nebuvo keičiami, todėl papildomas ieškovų sutikimas blokuoti naujai statomus gyvenamuosius namus su ieškovų pastatu nėra reikalingas. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2D-14698-(15.2) matyti, kad patikrinusi byloje ginčijamo statybos leidimo teisėtumą, valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą atliekanti institucija jokių pažeidimų nenustatė. Šis dokumentas taip pat patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, nepažeidė, todėl naikinti statybos leidimo ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo.

3. Atsakovas O. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (5 t., e. b. l. 67-71). Nurodė, kad 2017 m. vasario 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 0,0349 ha ploto žemės sklypą kartu su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). Sublokuoto su ieškovų gyvenamuoju namu gyvenamojo namo baigtumas – 9 proc., statinys nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2003 metais atlikus jo kadastrinius matavimus. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 3 d. išdavė atsakovui statybos leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897, kuriuo leista statyti du dvibučius gyvenamuosius namus. Ieškovai 2017 m. gegužės 3 d. išdavė sutikimą, kuriame nurodyta, jog A. S. ir G. S., būdami žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai sutinka, kad O. S. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), projektuotų ir statytų du dvibučius gyvenamuosius namus, neišlaikius norminių atstumų iki ieškovams priklausančios ribos. Šis sutikimas pasirašytas abiejų ieškovų ir yra galiojantis. Sutikimą abu ieškovai pasirašė asmeniškai atsakovo akivaizdoje. Priešingai nei teigiama ieškinyje, jokių pataisymų ranka nebuvo atlikta. Ranka įrašyti vardai bei pavardės tam skirtose vietose su asmens kodais. Nors ieškinyje nurodoma, jog dalis teksto buvo rašyta ranka bei sutikimo tekstas buvo suformuluotas tik vienam asmeniui, tačiau kaip matyti iš pačio teismui pateikto sutikimo ir jo turinio, jokių pataisymų jame nebuvo atlikta. Tokiu būdu, aplinkybės, kurias ieškovai nurodo ieškinyje dėl klastojimo, yra visiškai nepagrįstos ir ieškinyje nurodyti norminiai aktai, statybos techniniai reglamentai ir jų nuostatos, reikalaujančios gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, projektuojant ir statant statinius arčiau nei numatytas normatyvinis atstumas, buvo įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, visiškai pagrįstai laikė, jog ieškovų nurodyti reikalavimai dėl statybos neišlaikant atstumų nuo gretimo sklypo ribos yra įgyvendinti. Ieškovų nurodomos teisės normos nenumato atskiro sutikimo sublokavimui, nes namų sublokavimas tuo pačiu reiškia, jog normatyvinis trijų metrų atstumas nebus išlaikytas. Kaip numato pati norma, sutikimą išduoda ne pastato su kuriuo blokuojamas naujai statomas statinys, o žemės sklypo savininkas, kas tuo pačiu reiškia, jog toks sutikimas sprendžia atstumų iki gretimo žemės sklypo klausimą. Aplinkybė, kad tiek atsakovui priklausančiame, tiek ieškovams priklausančiame žemės sklype statomi gyvenamieji namai bus blokuojami numatyta žemės sklypų skyrimo metu tuo metu galiojusiuose ir patvirtintuose dokumentuose. Tokiu būdu, ieškovai įsigydami nuosavybėn žemės sklypą sutiko su tuo, kad visame kvartale bus vykdoma vientisa sublokuotų gyvenamųjų namų statyba. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai, statybos reglamentai iki šiol nebuvo keisti, nauji teritorijų planavimo dokumentai nebuvo tvirtinti. Todėl galioja aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir su kuriomis sutiko ieškovai įgydami žemės sklypą. Ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovą O. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, kuri buvo atlikta pagal 2017 m. spalio 3 d. statybos leidimą, padarinius, t.y. nugriauti naujai statomus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Kadangi naikinti statybos leidimo nėra pagrindo, tokiu būdu, reikalavimas šalinti pasekmes, kurios atsirado pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovai pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai skundą, kuriame nurodė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype vykdomo statybos darbai neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos pareigūnė 2017 m. spalio 5 d. atliko patikrinimą ir 2017 m. spalio 9 d. surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1279-(15.2). Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovui 2017 m. spalio 5 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jokių pažeidimų nenustatė. Apie tai Inspekcija informavo ieškovus 2017 m. spalio 20 d. raštu, kuris buvo pateiktas ieškovams. Be to, ieškovai dar 2017 m. gegužės 3 d. pasirašydami sutikimą žinojo, kad gretimame žemės sklype bus vykdomos statybos, tvarkoma dokumentacija. Žinojo, kokiu tikslu išduoda sutikimą, t.y. dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Kadangi ieškovų pirminis ieškinys pasirašytas 2017 gruodžio 11 d., t.y. praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo leidimo išdavimo ir įregistravimo registre, bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovai yra praleidę 2017 m. spalio 3 d. statybos leidimo apskundimo terminą.

4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus (1 t., e. b. l. 57-61). Nurodė, kad Inspekcija 2017-09-27 gavo ieškovų tos pačios dienos skundą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Kauno mieste, adresu (duomenys neskelbtini), o žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomi žemės kasimo darbai, klojami pamatai, t.y. buvo griaunami esami pamatai ir pradėti kloti nauji pamatai, neturint galiojančio statybas leidžiančio dokumento. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliota pareigūnė 2017-10-05 atliko patikrinimą ir 2017-10-09 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-1279-(15.2). Patikrinimo metu Inspekcijos Kauno departamento specialistai nustatė, jog atsakovas (O. S.) turi 2017 m. UAB „Kapsai“ parengtą statinio projektą „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), statyba“, kuriam Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, apie tai Inspekcija 2017-10-20 raštu Nr. 2D-14698-(15.2) „Dėl Jūsų skundo“ informavo ieškovus.

5. Tretieji asmenys I. J., G. J., K. J., T. L., L. B., G. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti (4 t., e. b. l. 47-48). Nurodė, kad leidimas statyti Nr. LSNS-21-171003-00897 išduotas neteisėtai nesilaikant statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimų, neturint nei vieno namo Nr. 155 bendrasavininkio sutikimo, su kurių namo žemės sklypu ribojasi žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu suprojektuotas pastatas, statomas adresu (duomenys neskelbtini), nutolęs nuo namo Nr. 155 pažymėto sklypo ribos tik 70 cm atstumu, stogo dalis priartės dar per 50 cm. Toks statinys užstos saulę, vaizdą, pablogins sąlygas gretimo sklypo gyventojams.

6. Trečiasis asmuo V. Z. pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-105 dėl nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) projekto papildymo nuo jo priėmimo momento (3 t., e. b. l. 155-159). Nurodė, kad V. Z. yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis, taip pat yra žemės sklype registruoto nebaigto statyti statinio bendraturtis. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovams G. S. bei A. S. 2000 balandžio 25 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 314-3-00, kuriuo A. S., adresu (duomenys neskelbtini), leido statyti sublokuotą gyvenamąjį namą, viso 129,61 kv.m. ploto pagal suderintą architektų biuro „Veikla“ projektą, projekto autorius E. V.. Statybos leidimas galiojo iki 2005 m. balandžio 25 d. Pasibaigus 2000 m. balandžio 25 d. statybos leidimo galiojimui, Kauno miesto savivaldybes administracija 2006 m. kovo 17 d, A. S. išdavė statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-105 dėl nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo projekto papildymo, vandentiekio tinklų bei nuotekų tinklų, užstatymo plotas 122,69 kv. m, statinio aukštis 12 m. Projektą parengė A. J. firma „Interaja“, projekto vadovas A. J.. Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005 m. gegužės 6 d. statinio projektavimui išdavė Projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. 5-40-6-710 (toliau - Projektavimo sąlygos). Projektavimo sąlygose nurodyta, jog jos išduodamos tikslu parengti nebaigto statyti mažaaukščio gyvenamojo namo nustojus galioti statybos leidimui Nr.314-3-00 statybos techninio projekto papildymą, t.y. patikslinti matmenis, plotus, bendruosius rodiklius, išorinių konstrukcijų apšiltinimą. Taigi, projektavimo sąlygos nenumatė išorinių statinio konstrukcijų keitimo, naujų konstrukcijų, tame tarpe stogo įrengimo, taip pat papildomų plotų ir tūrio formavimo, tačiau, kaip matyti iš Projektavimo sąlygų pagrindu parengto ir 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimu Nr. 38-3-GN74-105 patvirtinto techninio statinio projekto Nr. TP-AS-051044, juo buvo pakeistos statinio išorinės konstrukcijos, įrengtos papildomos patalpos, pakeisti stogo ir fasado elementai. Keičiantis projektuoto gyvenamojo namo tūriui, atitinkamai techniniu projektu buvo pakeistas projektuojamo statinio aukštingumas. Pirminiame techniniame projekte gyvenamojo namo aukštis numatytas 10,80 metrų, tačiau naujame techniniame projekte projektuojamas namo aukštis padidėja 1,1 metro ir yra 11,90 m. Projektavimo sąlygos numatė, jog pastatas turi būti projektuojamas išlaikant fasadų architektūrinį vientisumą (suderinamumą su kaimyniniais blokuotais gyvenamaisiais pastatais), tačiau išduodant 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-10 techniniame projekte buvo pakeisti esminiai statinio sprendiniai. Kadangi 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimu projektuojamas sublokuotas gyvenamasis namas, jis su sublokuotu gretimu statiniu sujungiamas i viena gaisrinį skyrių, kurio priešgaisrinei saugai užtikrinti keliami specialūs reikalavimai. Blokuoto gyvenamojo namo siena, esanti tarp bloksekcijų yra kaip ugniasienė, kuri neleidžia gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už statinio ribų ir jo patalpų ribų. Ugniasienė turi visu savo aukščiu išsikišti virš stogo dangos nemažiau, kaip 60 cm, suformuojant stogo nuolydžius į statinio, kuriam priklauso stogo konstrukcija, žemes sklypo dalį. Tokiu būdu, jokie stogo konstrukcijų išsikišimai į kaimyninio žemės sklypo pusę yra neleistini. Kaip matyti iš ieškovų namo techninio projekto, jame numatytos stogo konstrukcijos daugiau kaip 50 cm išsikiša į atsakovui O. S. ir trečiajam asmeniui V. Z. priklausantį žemės sklypą. Taip pat, toje vietoje, kurioje turi būti pastatus ribojanti ugniasienė, projekte antrame aukšte numatytas langas, nukreiptas į trečiojo asmens žemės sklypą ir nebaigtą statyti sublokuotą gyvenamąjį namą. Taip suprojektuoti konstrukciniai elementai neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Kadangi apie statinio konstrukcinių elementų pakeitimus nebuvo nurodyta rengiant projektą, atitinkamai nebuvo reikalaujama iš naujo derinti projekto su priešgaisrinės saugos tarnyba ir tokiu būdu, techninis projektas su ja nebuvo derintas. Be to, susipažinus su 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimu patvirtinta projektine dokumentacija paaiškėjo, jog nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo projektui „Papildymas (duomenys neskelbtini)“ nesuteikta nauja laida. Tai prieštarauja STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 56 p., kuriame nurodoma, jog projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Taigi, techniniu projektu faktiškai atlikti projektiniai sprendimai iš esmės įtakoja gretimo sklypo savininkų, tame tarpe ir trečiojo asmens interesus. Vykdant tokios apimties projektavimą ieškovų žemės sklype, kuris buvo atliktas, turėjo būti gaunami gretimo žemės sklypo bei statinio savininko sutikimai, dalis šių sprendinių apskritai negalėjo būti įgyvendinti, nepriklausomai nuo to, ar dėl jų gautas sutikimas. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimas išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas nuo jo išdavimo momento.

7. Ieškovai G. S. ir A. S. atsiliepime į trečiojo asmens V. Z. savarankišką reikalavimą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., e. b. l. 69-73). Nurodė, kad poreikį koreguoti ieškovams priklausančio statomo gyvenamojo namo projektą lėmė užbaigta kaimyninio namo (duomenys neskelbtini), statyba. Kadangi nurodytas gyvenamasis namas teisiškai įregistruotas, todėl buvo būtina ir teisiškai pagrįsta koreguoti ieškovų gyvenamojo namo techninio projekto, kuris įgyvendina individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projektą, sprendinius, siekiant išlaikyti fasadų architektūrinių sprendinių vientisumą (suderinamumą su kaimyniniais blokuotais gyvenamaisiais namais). Atitinkamai buvo parengtas nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo projekto papildymo, (duomenys neskelbtini), techninis projektas Nr. TP-AS-05/044. Kitaip tariant, pagal išduotas projektavimo sąlygas ieškovų gyvenamojo namo statybos nebegalėjo būti tęsiamos pagal seno techninio projekto sprendinius ir techninio projekto sprendiniai turėjo būti atitinkamai pakoreguoti. Priešingai nei teigia tretysis asmuo, visi naujo techninio projekto sprendiniai atitinka Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išduotas 2005-05-06 projektavimo sąlygas. Tretysis asmuo jam priklausantį žemės sklypą ir blokuoto gyvenamojo namo pamatus įsigijo 2017-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. tuo metu, kai trečiojo asmens kvestionuojami akivaizdūs techninio projekto sprendiniai jau buvo realizuoti ir tretysis asmuo įsigydamas turtą žinojo apie esamą situaciją. Trečiojo asmens argumentas dėl ieškovų gyvenamojo namo aukščio nesudaro statybos leidimo panaikinimo pagrindo dėl aukščiau išdėstytų motyvų. Altitudės sename ir naujame projektuose pažymėtos skirtingai, o naujuoju projektu altitudės buvo patikslintos, bet gyvenamojo namo aukštis de facto nepakito. Aplinkybė, kad techniniame projekte gali būti aritmetinių klaidų dėl ieškovų gyvenamojo namo bendro tūrio pagal seną projektą (t.y. seno projekto duomenų netikslumai), jokiu būdu nesudaro pagrindo panaikinti išduotą statybos leidimą, kadangi nagrinėjamu atveju aktualūs būtent naujo techninio projekto, bet ne seno projekto sprendiniai. Ieškovai prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi administracinis aktas priimtas daugiau nei prieš 12 metų, duomenys apie išduotą Statybos leidimą išviešinti 2006-06-23, taigi terminas administraciniam aktui apskųsti praleistas

8. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens V. Z. savarankišką reikalavimą prašė jį atmesti (4 t., e. b. l. 51-56). Nurodė, kad priešingai, nei teigiama trečiojo asmens ieškinyje, bet kurio iš gyvenamųjų pastatų bendrųjų rodiklių (ploto, tūrio, aukštų skaičius ir kt.) keitimas nagrinėjamu atveju atitinka Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygas. Teisės aktuose nėra reikalavimo projektavimo sąlygose nurodyti, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių gali būti keičiami pastato rodikliai (pvz. įrengiant naujas ar šalinant esamas konstrukcijas) – tai yra statytojo ir projektuotojo kompetencija, todėl atmestini trečiojo asmens argumentai, jog pastato mansardoje vietoj dviejų atvirų terasų negalėjo būti projektuojamos papildomos patalpos (Nr. 23 ir Nr. 27) bei pakeičiamos stogo konstrukcijos (įrengiami šlaitiniai stogai). Patikslintas projektas faktiškai atitinka projekto byloje pateiktus 2004 m. gegužės 20 d. ginčo pastato kadastrinių matavimų duomenis – iš esmės tiek išorinės, tiek vidinės konstrukcijos yra tokios pačios, atitinka didžioji dalis patalpų išdėstymo ir plotų. Be to, pastato fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad pastato fasadai ir stogo konstrukcijos visiškai atitinka projektinius sprendinius (papildytus projekto gatvės ir kiemo fasadus). Be to, trečiasis asmuo byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog ginčo pastato stogas 50 cm išsikiša į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, taip pat tai, kad į šį sklypą nuvedamos lietaus nuotekos. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų ar skaičiavimų, patvirtinančių šiuos savo teiginius, jog gyvenamojo namo tūris pagal projekto sprendinius keitėsi ir patikslintame projekte pastato tūris nurodytas klaidingai. Trečiojo asmens ieškinyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad ginčo techniniu projektu buvo pakeistas projektuojamo statinio aukštingumas, nenurodė jokio teisės akto, kuriame būtų įtvirtinti priešgaisrinei saugai keliami specialūs reikalavimai. Projektui neturėjo būti suteikta nauja laida. Be to, kaip matyti iš ginčijamo statybos leidimo, projektas 2006 m. kovo 14 d. buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, o Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Atkreipė dėmesį, kad buvę gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai (B. M., D. U., O. S.) jokių pretenzijų dėl projekto, statybos leidimo ar atliktų statybos darbų nereiškė, t. y. nelaikė, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Be to, trečiasis asmuo visus trūkumus ir galimus teisių pažeidimus galėjo pamatyti ir įvertinti prieš įsigydamas gretimą žemės sklypą 2017 m. birželio 30 d., ir, kilus abejonių, pasidomėti apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus bei vykdomų statybos darbų teisėtumą, todėl šiuo atveju kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą, kuris negali būti atnaujintas, nes nuo skundžiamo teisės akto priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Trečiojo asmens ieškinio reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, yra pareikštas teismui praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti.

9. Trečiasis asmuo Inspekcija atsiliepime į trečiojo asmens savarankišką reikalavimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus (4 t., e. b. l. 57-61). Nurodė, kad trečiasis asmuo gretimo žemės sklypo bendrasavininku tapo 2017-06-30 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. IR-4821 pagrindu, ginčijamas leidimas ieškovams buvo išduotas 2006-03-17. Atsižvelgiant į tai, terminas kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo yra praleistas, nes trečiasis asmuo būdamas apdairus, rūpestingas ir atidus, savo teisėmis ir interesais besirūpinantis asmuo tiek prieš įsigydamas žemės sklypą, tiek jį jai įsigijus, galėjo pasidomėti faktinėmis aplinkybėmis ir nedelsdamas ginti savo pažeidžiamas teises.

10. Trečiasis asmuo A. J. firma „Interaja“ atsiliepime į trečiojo asmens savarankišką reikalavimą prašė jį atmesti (4 t., e. b. l. 112-115). Nurodė, kad pirmasis statybos leidimas statyti vieno buto sublokuotą gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektą, kurį parengė biuras „Veikla“ projekto vadovas E. V. Nr. 1036, buvo išduotas 1991 m. lapkričio 26 d., galiojo iki 1996 m. lapkričio 26 d. Leidimas buvo pratęstas iki 2000 m. balandžio 20 d. Toliau pagal tą patį E. V. projektą buvo 2000 m. balandžio 25 d. išduotas Statybos leidimas Nr. 314-3-00. Statybos leidimas galiojo iki 2005 m. balandžio 25 d. Pasibaigus statybos leidimo galiojimui, Kauno miesto savivaldybės administracija 2006 m. kovo 17 d. A. S. išdavė statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-105. Jokių pažeidimų nepadaryta, tuo metu kaimyninis namas (duomenys neskelbtini) jau buvo pastatytas, todėl projektiniai sprendiniai privalėjo būti koreguojami pagal pasikeitusią situaciją. Naujame 2006 m. parengtame projekte, lietaus vandens surinkimo sprendiniai nebuvo keičiami. Dėl namo ploto bei tūrio pasikeitimų, nurodė, kad padaryta techninė klaida – neteisingai nurodytas seno projekto tūris. Stogą buvo būtina sujungti su esamu kaimyniniu namu (duomenys neskelbtini), kuris buvo statomas pirmas (pastarojo namo teisinė registracija atlikta 2004 m.). Senuosiuose brėžiniuose visi aukščių matmenys nurodyti apie 1,1 m žemiau, nei naujajame brėžinyje, nulinės altitudės visiškai nėra, tai pateisina aukščių skirtumą projektuose. Prieš projekto papildymą buvo atlikta (duomenys neskelbtini), pastato inventorizacija ir 2004 m. birželio 15 d. gauta pažyma iš Kauno miesto apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Nr. 6-NS-222, kurioje nurodoma, jog sublokuotas gyvenamasis namas 1A2p, (duomenys neskelbtini) yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kurį 1991 metais parengė biuras „Veikla“. Pateikiant prašymą 2005 m. gegužės 2 d. Kauno miesto savivaldybei projektavimo sąlygų sąvadui gauti, savivaldybei buvo pateikta visa turima informacija. Savivaldybė įvertinusi visą pateiktą informaciją 2006 m. kovo 17 d. išdavė naują statybos leidimą Nr. 36-3-GN-74-105. Dėl priešgaisrinės saugos sprendinių nurodė, kad visas kvartalas buvo suprojektuotas ir pradėtas statyti 1991 m., todėl tuo metu ugniasienės nebuvo projektuojamos. Dėl lango, kuris yra nukreiptas į (duomenys neskelbtini), sklypo pusę nurodė, kad pirminiame projekte taip buvo suprojektuotas langas, tai matyti iš seno projekto brėžinių, pateiktų TP-AS-05/044: lapas 42 (Seno projekto gatvės fasadas), lapas 46 (Seno projekto antro aukšto planas). Langų vieta keičiama nebuvo, todėl ir papildomas derinimas su priešgaisrine saugos tarnyba buvo nereikalingas. Dėl naujos laidos suteikimo projekto brėžiniams nurodė, kad kadangi 1991 m. parengtame projekte ant brėžinių nebuvo nurodyta laida, o projektas parengtas visam individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalui, todėl rengiant tik A. S. priklausančio namo naują projektą, nebuvo pagrindo rengti naują laidą. Priduodant namą (duomenys neskelbtini) eksploatacijai, bus ruošiama projekto TP-AS-05/044, TDP „A” laida, kur bus patikslinti technoekonominiai rodikliai, ištaisytos techninės klaidos, pakoreguoti projekto sprendiniai, atitinkantys statybos techninius reglamentus. Trečiojo asmens reikalavimai pareikšti praėjus daugiau nei 12 metų nuo skundžiamo statybos leidimo išdavimo, praleidus bet kokius administracinio akto apskundimo terminus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovų A. S. ir G. S. patikslintą ieškinį tenkino visiškai, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017 m. spalio 3 d. statybos leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897, statinių adresas (duomenys neskelbtini), leido atsakovui O. S. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, per nustatytą 6 mėnesių terminą neįvykdžius įpareigojimo perstatyti ar pertvarkyti statinį pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją bei naują statybą leidžiantį dokumentą, įpareigojo atsakovą O. S. per 3 mėnesius pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2017 m. spalio 3 d. statybos leidimas Nr. LSNS-21-171003-00897, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti naujai statomus statinius ir sutvarkyti statybvietę, atmetė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. Z. ieškinį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikino 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (13 t., e. b. l. 164-190).

12. Teismas nustatė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo skirti 1988 m. ir 1991 m. administraciniais aktais, 1991 m. buvo parengtas šių žemės sklypų raudonųjų linijų planas ir suderintas individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projektas bei išduoti statybos leidimai individualių gyvenamųjų namų statybai. Pagal tuometinį projektą, abiejuose žemės sklypuose numatyta būtent sublokuotų gyvenamųjų namų statyba, parengtas bendras projektas. Ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini), blokuoto gyvenamojo namo statyba nebuvo užbaigta – ginčijamo Statybos leidimo Nr. LSNS-21-171003-00897 išdavimo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas/pamatai (baigtumas 9 proc.). Iš dalies pakeitus buvusio projekto sprendinius, t. y. vietoje vieno buto gyvenamojo namo buvo suprojektuoti du dvibučiai gyvenamieji namai ir O. S. buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas Nr. LSNS-21-171003-00897.

13. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiami šie dokumentai: žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo formintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Pagal Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR, Reglamentas) 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimų 1 punktą, nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: (1.1 p.p.) reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

14. Teismas ne kartą tiek atsakovą O. S., tiek trečiąjį asmenį UAB „Kapsai“ įpareigojo pateikti teismui ieškovų duoto sutikimo originalą, tačiau teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir nei atsakovas O. S., nei UAB „Kapsai“ negalėjo nurodyti, kur sutikimas dingo. Tai užkirto kelią pašalinti abejones dėl sutikimo suklastojimo fakto. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, jog net ir vizualiai vertinant sutikimą, kyla abejonių dėl atliktų taisymų teksto ketvirtojoje eilutėje. Trečiasis asmuo L. M. taip pat nurodė, kad jis davė atsakovui O. S. sutikimą dėl dviejų vienbučių gyvenamųjų namų, tačiau byloje esančios jo sutikimo kopijos teksto turinys yra kitoks, t. y. įrašyta du dvibučiai gyvenamieji namai, todėl trečiasis asmuo L. M. taip pat tvirtina, jog sutikimas buvo suklastotas jį kopijuojant. Teismas pažymėjo, jog sutikimo originalo pateikimas šio ginčo atveju itin reikšmingas, nes sutikimas dėl norminių atstumų neišlaikymo buvo būtinas ginčijamo statybos leidimo išdavimui ir jo, kaip vienu egzemplioriumi surašyto dokumento originalo neišsaugojimas ne tik yra nepateisinamas, itin nerūpestingas elgesys, tačiau ir kelia pagrįstas abejones dėl suklastojimo fakto. Teismas sprendė, jog šioje byloje egzistuoja pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovų sutikimo, kuriuo remiantis buvo išduotas statybos leidimas, turinys buvo neteisėtai pakeistas, kaip nurodo ieškovai, negu tai, kad minėto sutikimo kopija yra autentiška.

15. Teismas taip pat nurodė, kad kaip matyti iš ieškovų gyvenamojo namo projekto, priešingai nei teigia atsakovas bei trečiasis asmuo V. Z., langas akivaizdžiai matomas projekte. Tai, jog ieškovų šoninis langas ir niša užstatoma, matyti iš fotonuotraukų. Pirminiame ieškovų projekte taip pat matyti langas, kuris atsakovo užstatomas. Nors atsakovas teigė, jog ginčijamo sutikimo davimo metu ieškovus supažindino su brėžiniais, vizualizacija ir byloje prieš paskutinį posėdį šiuos brėžinius pateikė, tačiau tai niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad sutikimo davimo metu ieškovams buvo pateikti tie patys brėžiniai. Be to, net ir iš šių brėžinių, nėra galimybės spręsti apie pažeidimų mastą, juolab, neturint specialių žinių, nes atsakovo pastatas vaizduojamas kaip atskiras statinys, iš jo nėra aiškūs projektiniai sprendiniai, susiję su pastatų blokavimu.

16. Remiantis Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: (1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; (4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; (5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; (6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos būtų išsaugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog ginčijamame projekte turėjo būti numatyti sprendiniai, kurie turės įtakos ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams ir ieškovai su tokiais sprendiniais ne tik turėjo būti supažindinti, bet ir turėjo būti gautas jų sutikimas. Tačiau pateiktame projekte, kurio pagrindu išduotas ginčo statybos leidimas, nėra įtraukti duomenys ir sprendiniai, kurie susiję su greta esančiu ieškovams priklausančiu gyvenamuoju namu ir ieškovų gyvenimo sąlygoms daroma įtaka bei tokiems sprendiniams įgyvendinti nėra gautas ieškovų sutikimas. Teismas, konstatavęs, kad sutikimas, kuris ginčo atveju buvo būtinas, galimai yra suklastotas, o šių abejonių pašalinti nebuvo galima dėl atsakovo kaltės – nepateiktas dokumento originalas, be to, nebuvo gautas ieškovų sutikimas dėl statinių blokavimo, o ginčijamo projekto sprendiniai, susiję su pastatų blokavimu, nėra suderinti su faktiškai jau pastatytu ieškovų gyvenamuoju namu, atsakovo vykdoma statyba, užstatant ieškovų gyvenamojo namo nišas bei langą, pažeidžia ieškovų teises, sprendė, jog ginčo sklype statinys pastatytas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės normų nustatytos tvarkos, sąlygų bei reikalavimų, todėl statomas statinys nelaikytinas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog senieji pamatai buvo visiškai demontuoti, kas neatitinka atsakovo teiginių, jog nauja statyba vykdoma ant senų pamatų. Pamatų skirtumus patvirtina ir sulyginti Nekilnojamojo turto registro kadastro duomenys: plotis 7,3 x ilgis 16,01 bei Statinio techninės charakteristikos pagal Techninį projektą pastato planai – plotis 7,5 x ilgis 16,0. Todėl teismas vertino, kad ginčo statyba neatitinka rekonstrukcijos sąvokos. Tai, jog atsakovo O. S. suprojektuotas ir statomas statinys skiriasi nuo pirminio individualių sublokuotų gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) projekto, patvirtina ieškovų pateikti paskaičiavimai, kurie paremti bylos medžiagoje esančiais duomenimis, juos paneigiančių duomenų nepateikta. Projektinių duomenų palyginimai patvirtina, kad naujai suprojektuotų dviejų dvibučių pastatų plotas yra reikšmingai didesnis už buvusį pirminio individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) projekte numatytą plotą, ir šis skirtumas atsirado dėl nukrypimo nuo nustatytos pastatų blokavimo schemos. Be to, nagrinėjamu atveju yra statomi du dvibučiai gyvenamosios paskirties namai. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.2 punktą gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms. Tai reiškia, kad pasikeitė pastato paskirtis. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai, tai tokie statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Taigi vien tai, kad statomi du dvibučiai gyvenamosios paskirties namai, yra esminis projektinis sprendinys, kuris pagal anksčiau suprojektuotą sublokuotų namų kompleksą numatytas nebuvo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovų teisių pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą statybos leidimą.

18. Spręsdamas dėl statybos padarinių šalinimo teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį (statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją) per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (1 punktas) arba leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (3 punktas). Šiuo atveju nenustatyta, jog statinio perstatymas ar pertvarkymas nebūtų galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, todėl, panaikinus ginčijamą statybos leidimą, todėl teismas sprendė, kad atsakovui leistina per 6 mėnesius pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Minėto įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, atsakovas per 3 mėnesius įpareigotas pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2017 m. spalio 3 d. statybos leidimas Nr. LSNS-21-171003-00897, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti naujai statomus statinius ir sutvarkyti statybvietę.

19. Dėl atsakovų argumento, kad ieškovai praleido senaties terminą ginčyti statybos leidimą, teismas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. spalio 20 d. rašte buvo nurodyta informacija apie tai, kad statomas dvibutis gyvenamasis namas, o tokia ieškovams pateikta informacija laikytina klaidinančia, nes ginčo esmę ir sudaro tai, kad pagal išduotą statybos leidimą yra statomi du dvibučiai gyvenamieji namai. Todėl teismas laikė, kad ši aplinkybė apsunkino ieškovų galimybę suvokti savo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir pobūdį, kadangi jie žinojo, jog yra davę sutikimą statyti dvibutį gyvenamąjį namą. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, kad jų teisių pažeidimą galėjo sąlygoti ne statybos leidimo išdavimas, o statybos darbai, kuriais atsakovas nukrypo nuo projekto, užstatydamas ieškovų gyvenamojo namo langą ir nišas. Apie atsakovo pagal jam išduotą statybos leidimą statomus du dvibučius namus, bylos duomenimis, ieškovai sužinojo iš savivaldybės 2017 m. lapkričio 17 d. raštu ieškovams atsiųsto projekto. Ieškovai labai operatyviai, jau vos po 9 dienų nuo sužinojimo apie projekto ir išduoto statybos leidimo turinį, 2017 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi konstatavo, kad pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą statyba yra pradėta, todėl ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai ir todėl skundą priimti atsisakė. Nedelsiant (2017 m. gruodžio 12 d. teisme gautas ieškinys) analogiškas reikalavimas buvo pareikštas bendrosios kompetencijos teismui pagal 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytą ginčo rūšinį teismingumą. Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovai turėjo galimybę pilną informaciją gauti iš internetinės svetainės „Infostatyba“. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, jog internetinės svetainės „Infostatyba” informacijoje nėra jokių duomenų, iš kurių ieškovai būtų galėję suprasti apie savo teisių pažeidimo pobūdį. Iš byloje pateiktos „Infostatybos“ duomenų matyti, jog „Infostatyboje“ nėra nurodyta statinio paskirtis ir statinio paskirties nėra tarp galimų paieškos kriterijų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog senaties terminas nėra praleistas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo ieškovai patiria negatorinio pažeidimo sukeliamas pasekmes, todėl teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną.

20. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens V. Z. savarankiško reikalavimo, nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57 procentų baigtumo, statybos pradžios metai – 1991 m., statybos pabaigos metai – 2004 m. Ieškovė A. S. 2006 m. vasario 15 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo statybai, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimui, nes trečiojo asmens ginčijami ieškovų techninio projekto sprendiniai buvo sąlygoti būtinybės išlaikyti fasadų architektūrinių sprendinių vientisumą (suderinamumą su kaimyniniais blokuotais gyvenamaisiais namais). Tai matyti iš paties Techninio projekto turinio, papildyto projekto gatvės fasado ir kiemo fasado brėžinių. Bylos duomenimis visi naujo techninio projekto sprendiniai atitinka Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išduotas 2005 m. gegužės 6 d. Projektavimo sąlygas. Patikslintas projektas faktiškai atitinka projekto byloje pateiktus 2004 m. gegužės 20 d. ginčo pastato kadastrinių matavimų duomenis – iš esmės tiek išorinės, tiek vidinės konstrukcijos yra tokios pačios, atitinka didžioji dalis patalpų išdėstymo ir plotų. Be to, pastato fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad pastato fasadai ir stogo konstrukcijos visiškai atitinka projektinius sprendinius (papildytus projekto gatvės ir kiemo fasadus). Statybos leidimo išdavimo metu tiek ieškovų žemės sklype, tiek žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo statomi sublokuoti 1 buto gyvenamieji namai, todėl su statinių blokavimu, fasadų architektūrinių sprendinių vientisumu susiję sprendiniai yra pagrįsti tiek teisiniu, tiek architektūriniu, tiek teisėtų lūkesčių aspektais, ir blokuojamų gyvenamųjų namų savininkų interesų nepažeidžia. Ginčijamas statybos leidimas A. S. buvo išduotas 2006 m. balandžio 17 d. Tuo tarpu kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tik 2017 m. buvo suprojektuoti du dvibučiai gyvenamieji namai (vietoje blokuoto vienbučio gyvenamojo namo pagal 1991 m. spalio 22 d. suderintą individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projektą). Šie projektiniai sprendiniai neatitinka 1991 m. spalio 22 d. suderinto individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projekto, todėl dėl paties trečiojo asmens valios tik 2017 m. atsiradusios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti 2006 m. balandžio 17 d. išduotą statybos leidimą.

21. Be to, trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad ieškovų pastato stogas 50 cm išsikiša į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą. Taip pat, trečiasis asmuo V. Z. nepateikė duomenų, kad į jam priklausantį sklypą nuvedamos lietaus nuotekos. Naujame 2006 m. parengtame projekte, lietaus vandens surinkimo sprendiniai nebuvo keičiami. Lietaus surinkimo šulinukai Lš-1 visiems namams suprojektuoti įvažiavimų į garažus dešinėje pusėje, numatant lietaus nuvedimą ir iš kaimyninio balkono. Lietvamzdžiai, kaip matyti iš fotonuotraukų, yra kiemo pusėje ir kad jie būtų nukreipti į trečiojo asmens žemės sklypą, objektyvių duomenų nepateikta. Sprendiniai dėl lietaus vandens surinkimo įgyvendinti pagal 1991 m. parengtą bendrą aštuonių namų bloko vandentiekio – kanalizacijos projektą. Su priešgaisrine sauga susiję sprendiniai buvo numatyti 1991 m. spalio 22 d. patvirtintame individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projekte, tačiau nei šio projekto sprendinių, nei pagal jį išduotų statybą leidžiančių dokumentų trečiasis asmuo V. Z. neginčija. Atmestinais teismas laikė ir trečiojo asmens ieškinio teiginius, jog ginčo atveju prieš išduodant statybos leidimą ieškovams turėjo būti gautas gretimo žemės sklypo ir statinio savininko sutikimas. Trečiasis asmuo nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Kauno miesto savivaldybės administracija iš ieškovų turėjo reikalauti gretimo žemės sklypo ar pastato savininko sutikimo.

22. Teismas sprendė, jog trečiasis asmuo V. Z. nenurodė jokių realių teisių ar teisėtų interesų, kuriuos galimai pažeidžia Statybos leidimas Nr. 38-3-GN74-105. Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai pagrįsti ne konkrečiu trečiojo asmens teisių pažeidimu, o tik samprotavimais ir prielaidomis, kurie negali būti laikomi ginčijamo statybos leidimo panaikinimo pagrindu. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo V. Z. neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo dėl ieškovams išduoto statybos leidimo. Dėl senaties termino trečiojo asmens reikalavimams pareikšti teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. Z. žemės sklypą įsigijo 2017 m. birželio 30 d., t. y. tuo metu, kai statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą buvo atlikti, ginčijami techniniai sprendiniai jau buvo įgyvendinti. Ieškinyje nurodytus tariamus trūkumus, su kuriais trečiasis asmuo sieja savo teisių pažeidimą (stogo konstrukciją, langų angas ir kt.), trečiasis asmuo galėjo pamatyti ir įvertinti prieš įsigydamas gretimą žemės sklypą 2017 m. birželio 30 d., ir, kilus abejonių, pasidomėti apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus bei vykdomų statybos darbų teisėtumą. Juo labiau, kad informacija apie išduotą Statybos leidimą yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre – duomenys apie ieškovei išduotą statybos leidimą išviešinti Registrų centre nuo 2006 m. birželio 23 d. Todėl kaimyninio žemės sklypo savininkai, būdami rūpestingi, negalėjo nežinoti apie priimtą administracinį aktą. Todėl teismas taip pat sprendė, kad trečiojo asmens ieškinio reikalavimas panaikinti ieškovams išduotą statybos leidimą yra pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti.

23. Tenkinus ieškovų patikslintą ieškinį, teismas sprendė, kad ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 4 286 Eur, t. y. po 2 143 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis), o valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos 151,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 75,71 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 92 straipsnis; 96 straipsnio 2 dalis).

24. Teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto 2017 m. spalio 3 d. statybos leidimo Nr. LSNS-21-171003-00897 (statinių adresas (duomenys neskelbtini)), galiojimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

25. Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 3 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-171003-00897, statinių adresas (duomenys neskelbtini), ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (2 143 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. S. ir G. S., taip pat 75,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (14 t., e. b. l. 29-36). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad abejonės dėl ieškovų sutikimo suklastojimo fakto byloje nebuvo paneigtos, priimtame sprendime nenagrinėjo, ar Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo galimybę nustatyti, kad sutikimas yra galimai suklastotas, ir tuo pagrindu neišduoti statybos leidimo. Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas per IS „Infostatyba“, t. y. prašymas ir visi dokumentai (tame tarpe ir sutikimas) buvo pateikti nuotoliniu būdu elektronine forma. Prašymo ir pateiktų dokumentų nagrinėjimo ir tikrinimo procedūros nustatytos Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas) IV skyriaus pirmajame skirsnyje. Tikrinimo procedūros metu patikrinama, ar projektas ir pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, statinio projektas atitinka nustatytus reikalavimus, projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai, statytojui išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (Reglamento 17 punktas). Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, neturėjo jokių faktinių duomenų, patvirtinančių sutikimo suklastojimą. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, tikrindama statinių projektus bei išduodama statybą leidžiančius dokumentus, veikia kaip viešojo administravimo institucija, kuri privaldo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir neturi galimybės neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jei pateiktas techninis projektas ir kiti dokumentai atitinka statybos normatyvinių dokumentų keliamus reikalavimus. Nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei Reglamento nuostatos nesuteikia teisės savivaldybės administracijai vertinti ir kvestionuoti IS „Infostatyba“ pateiktų dokumentų autentiškumo.

25.2. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad sutikimas, kuriuo remiantis buvo išduotas statybos leidimas, buvo suklastotas. Ieškovai, keldami klausimą dėl sutikimo suklastojimo fakto, turėjo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios yra kompetentingos įvertinti dokumentų klastojimo ir tai padariusių asmenų veiksmus. Byloje jokių duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl dokumento suklastojimo, nebuvo pateikta. Pareiškimų apie įrodymų suklastojimą tyrimo tvarka yra reglamentuota CPK 184 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog tuo atveju, kai pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimo asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė prašymo nelaikyti sutikimo įrodinėjimo priemone, o teismas neįpareigojo ieškovų pateikti įrodymų dėl sutikimo suklastojimo, t. y. CPK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nebuvo atlikti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir remtis visais byloje pateiktais įrodymais, tame tarpe ir sutikimu, kaip tinkamu byloje esančiu įrodymu.

25.3. Be to, sutikimas nagrinėjamoje byloje turėjo būti vertinamas ne tik kaip vienas iš pateiktų įrodymų - tai vienašalis sandoris, kuris sukėlė tam tikras pasekmes. Remdamasi pateiktu sutikimu Kauno miesto savivaldybės administracija atsakovui O. S. išdavė statybos leidimą. Tuo pačiu sutikimas įpareigojo ieškovus, kaip jį išdavusius asmenis, netrukdyti statytojui (atsakovui O. S.) atlikti tų veiksmų, kuriuos jie buvo nurodę sutikime (CK 1.64 straipsnio 4 dalis), t. y. atlikti statybos darbų neišlaikant norminių atstumų iki ieškovų žemės sklypo ribos. Byloje ieškovai nekėlė reikalavimų, susijusių su sutikimo nuginčijimu, todėl vien teismo konstatavimas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikto sutikimo turinys galimai buvo neteisėtai pakeistas, nesudaro pagrindo naikinti statybos leidimo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taip pat nepripažino sutikimo niekiniu. Esant galiojančiam ir nenuginčytam sutikimui, teismas tuo pagrindu negalėjo panaikinti atsakovui O. S. išduoto statybos leidimo.

25.4. Vadovaudamasis Reglamento 7 priedo 4 punktu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti gautas papildomas ieškovų sutikimas dėl statinių blokavimo. Byloje esantys įrodymai (raudonųjų linijų planas, 1991 m. parengtas blokuotų gyvenamųjų namų statybos projektas ir kt.) patvirtina, jog nuo pat žemės sklypų (duomenys neskelbtini), suteikimo juose buvo numatyta blokuotų pastatų statyba. Jau nuo tada ieškovams informacija, kad gretimame žemės sklype numatoma statyti su jų pastatu sublokuotą gyvenamąjį namą buvo žinoma: jiems patiems išduotas leidimas statyti sublokuotą gyvenamąjį namą. Pagal tą patį projektą pradėta blokuoto pastato statyba (pamatai) ir gretimame ginčo žemės sklype (nebaigtas statinys įregistruotas nekilnojamojo turto registre).

25.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas O. S. vykdo naują statybą, o ne statybą ant senųjų pamatų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog blokuojama pastatų dalis, t. y. naujai statomų pastatų bendras ilgis iš esmės liko toks pats - 16,0 m ir neviršija buvusio statinio ilgio (trumpesnis 1 cm). Tai patvirtina, kad projekte suprojektuotų gyvenamųjų namų padėties ieškovų žemės sklypo atžvilgiu nebuvo numatyta keisti. Projekte nurodytas didesnis statomų pastatų plotis (7,5 m) bei bendras plotas ieškovų teisėms ar teisėtiems interesams neturi jokios įtakos. Pirmosios instancijos teismo nurodytus paskaičiavimus ieškovai į bylą pateikė 2021 m. birželio 16 d. kartu su ieškovų baigiamąja kalba, nors pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Ieškovų kartu su baigiamąja kalba pateikti apskaičiavimai nebuvo tiriami teismo posėdyje bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo pagrindo vertinti šių įrodymų, juo labiau, teigti, kad atsakovai nepateikė pateiktus paskaičiavimus paneigiančių duomenų. Taigi, įvertinus tai, kad blokuojamos pastato dalies ilgis naujai parengtame projekte nebuvo keičiamas, be to, projekte nurodyta, kad statybai bus naudojami esami pamatai, taip pat į tai, kad sutikime buvo išreikšta ieškovų valia dėl tam tikros paskirties pastatų statybos gretimame sklype, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, pagrįstai laikė, kad papildomas ieškovų sutikimas blokuoti naujai statomus gyvenamuosius namus su ieškovų pastatu nėra reikalingas.

25.6. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, jog projekto sprendiniai nebuvo suderinti su ieškovų gyvenamuoju namu. Teismų praktikoje nagrinėjant bendraturčių sutikimo statybos darbams klausimus, yra išaiškinta, jog pagal teisės aktus reikalingas pateikti žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai statytojo teisei į statybą įgyvendinti, bet tik konkretiems sutikime apibrėžtiems statybos darbams atlikti. Kauno miesto savivaldybės administracija, esant ieškovų sutikimui, neturėjo pagrindo papildomai reikalauti, kad projekte būtų įvertinta projekto sprendinių įtaka ieškovų gyvenamajam namui. Byloje ieškovai nėra pateikę jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog jų sutikimas buvo duotas kitokios apimties darbams.

25.7. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatomis, nes šio reglamento 1 punkte nustatyta, jog jis nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų mažiausi techniniai reikalavimai yra nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo reikalauti statytojo ir (ar) projektuotojo pakeisti (papildyti) projektą ir jame nurodyti sprendinius, susijusius su ieškovų gyvenamuoju namu.

26. Atsakovas O. S. ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. Z. pareiškė prisidedantys prie atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo (14 t., e. b. l. 76-77).

27. Apeliaciniame skunde atsakovas O. S. ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų A. S. ir G. S. ieškinį atmesti, o trečiojo asmens V. Z. savarankiškus reikalavimus (priešieškinį) patenkinti pilna apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis (14 t., e. b. l. 39-56). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją, nes nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas). Byloje tirtų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad O. S. nuo pat pirmojo teismo posėdžio buvo įsitikinęs, jog savo medžiagoje ir segtuve turi minėto sutikimo originalą. Tik teismui įpareigojus jį pateikti paaiškėjo, jog tai spalvota originalo kopija, kurią architektai įsegė ir atsakovui grąžino kartu su visa kita projektine dokumentacija, tame tarpe techniniu projektu. Segtuve teismui posėdžio metu buvo parodyta spalvota sutikimo kopija, kurią atsakovas klaidingai laikė originalu manydamas, kad jam šis dokumentas yra grąžintas. Tokiu būdu, originalas kartu su visa dokumentacija atsakovui nebuvo grąžintas ir buvo likęs pas architektus. Mėginant spręsti šį klausimą, UAB “Kapsai” nurodė, kad sutikimo originalo neturi. Taigi, O. S. nepateikė sutikimo originalo ne sąmoningai, tyčia, o tik dėl aplinkybių, kurios nuo jo valios nepriklauso.

27.2. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovų sutikimo, kuriuo remiantis buvo išduotas statybos leidimas, turinys buvo neteisėtai pakeistas, negu tai, kad minėto sutikimo kopija autentiška, daro remiantis vizualiniu sutikimo kopijos vertinimu. Tokiais kriterijais vertinant dokumentų tikrumą, kuomet bylos yra elektroninės, absoliuti jų dauguma galėtų būti laikomi ir vertinami kaip suklastoti, nes reglamentavimo ir taisyklių, kaip dokumentas turi būti parengtas, išlygiuotas, kokiais tarpais tarp žodžių bei raidžių atitrauktas tekstas nuo krašto arba tarpas tarp eilučių, nėra. Tokiu būdu, kiekvienas asmuo šiuos veiksmus atlieka savaip, ir labai dažnai taip, kaip moka. Visa eilė kitų aplinkybių gali įtakoti ir įtakoja skanavimo kokybę bei gaunamą rezultatą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad sutikimo vizualinis teismo įvertinimas nėra tinkamas metodas jo klastojimo faktui nustatyti. Tam taikomos specialios techninės priemonės, kurios reikalauja specialių techninių žinių bei leidžia tiksliai nustatyti, ar dokumentas yra suklastotas. Šios priemonės bei specialios žinios byloje nebuvo panaudotos. Trečiojo asmens L. M. pozicija sprendžiant ieškovų sutikimo klausimą neturi jokios reikšmės, be to, šis asmuo, būdamas ieškovų pusėje yra suinteresuotas ieškovams palankiu sprendimu.

27.3. Byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai vis tik sutikimą dėl dviejų vienbučių gyvenamųjų namų projektavimo ir statybos nesilaikant norminių atstumų žemės sklype (duomenys neskelbtini) atsakovui O. S. yra išdavę, nors ir kilo abejonių dėl sutikimo turinio, t.y. esą ieškovai nedavė sutikimo dviems dvibučiams. Tai reiškia, kad atsakovas gali žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdyti būtent ieškovų nurodyto sutikimo turinio sąlygas atitinkančio statinio – dviejų vienbučių gyvenamųjų namų – statybas. Be to, pagal priimtą teismo sprendimą atsakovas O. S. sprendimui įsiteisėjus privalės iš naujo kreiptis dėl sutikimo į ieškovus, o tai reiškia, kad ieškovai galės kelti ir iš bylos eigos yra aišku, kad kels papildomus įvairaus pobūdžio nepagrįstus reikalavimus, kurie apskritai nesusiję su jų teisėmis ir interesais arba išeina už gretimo sklypo savininkų teisės reikalauti galimybių ribų. Tokiu būdu, teismo sprendimas, kuriuo esant ir ieškovams sutinkant, jog yra išduotas sutikimas dėl statybos gretimame žemės sklype, tačiau taikant pasekmes, tarsi jo apskritai nebūtų, pažeidžia atsakovo ir trečiojo asmens V. Z. teises ir interesus, teisėtus lūkesčius, trukdo įgyvendinti statytojo teises. Pirmosios instancijos teismas, pertekliniu būdu apgina ieškovų teises ir ne atstato situaciją į buvusią padėtį, o atsakovo O. S. ir trečiojo asmens V. Z. atžvilgiu ją pablogina labiau, nei ji buvo iki tol, nes jų teisių įgyvendinimas padaromas priklausomu nuo ieškovų valios bei nepagrįstų reikalavimų įgyvendinimo.

27.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktų ieškovų gyvenamojo namo brėžinių turinį. Projekte, fasado pusėje, kuri nukreipta į atsakovų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), langų pažymėta nėra. Projektas nenumato ir atvirų nišų, kaip teigiama sprendime. Pirmame ieškovų projektuojamojo gyvenamojo namo aukšte atvirame tambūre suprojektuota šoninio fasado dalis jungianti vienos plytos siena, kas aiškiai matyti iš pateikto projekto. Kitokių žymėjimų, kad minėtoje sienoje yra suprojektuoti langai ar nišos nėra. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo motyvas dėl ieškovų galimybės ginčyti statybos leidimą, kaip pažeidžiantį jų teises ir interesus yra nepagrįstas. Langų bei atvirų nišų gyvenamojo namo fasade, kuris nukreiptas ir yra lygiagretus atsakovų žemės sklypo ribai, ieškovų gyvenamojo namo techninis projektas nenumato. Namo fasado, kuris yra lygiagretus atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypui, brėžinys apskritai nepateiktas. Taip yra todėl, kad jame yra tik viena siena ir dėl šios priežasties toks braižymas nebuvo reikalingas. Jeigu šioje sienoje būtų projektuojami fasado lementai (langai, nišos), tokiu atveju architektas būtų daręs atskirą šio fasado brėžinį, kuriame galima nustatyti tokių elementų vietą, formą, plotą ir kitus parametrus. Kaip matyti iš projekto, pateikiamas tik gyvenamojo namo priekinio ir galinio fasadų brėžiniai. Šoninių fasadų brėžinių nėra, kas tuo pačiu reiškia, kad langai ir nišos juose nebuvo projektuojami. Pagal tokį projektą, nebūtų galima nustatyti tokių elementų vietos, tame tarpe aukščio. Brėžinys, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, yra pateiktas tik iš horizontalios plokštumos perspektyvos ir toks brėžinys perteikti langų ir nišų nedetalizuojant jų fasado brėžiniuose negali.

27.5. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškovų sutikimas dėl dviejų dvibučių gyvenamųjų namų statybos ir projektavimo nesilaikant norminių atstumų yra labiau tikėtina, kad galimai pakeistas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.” 7 priedo “Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai” 8 punktą, kuris numato, kad “statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją patvirtina tai, kad esamų pamatų panaudojimas numatytas skundžiamų statybos leidimu patvirtintoje projektinėje dokumentacijoje. Taigi, suprojektuotas statinys statomas panaudojant jau pastatytus ir įrengtus bei nekilnojamojo turto registre registruotus pamatus, šie pamatai nepriartėja arčiau nei buvo iki ieškovų žemės sklypo ribos. Pamatai yra sutvirtinami išliejant papildomai banketę, kurios išliejimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip esamų pamatų demontavimą.

27.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų sutikimas dėl statybos nesilaikant norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos negali būti prilyginamas statinio blokavimui su gretimo žemės sklypo statiniu, nes gyvenamųjų namų blokavimas buvo numatytas dar pirminiuose tiek ieškovų, tiek atsakovo gyvenamųjų namų projektuose. Vadovaujantis minėtas projektais ir statybos leidimais, buvo pradėti ir vykdomi minėtų gyvenamųjų namų statybos darbai abiejuose žemės sklypuose. Ieškovų gyvenamasis namas yra pastatytas ties atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypo riba, jis jau yra statytas taip, kad būtų vykdomas blokavimas. Susijungianti siena ieškovų name nėra dekoruota, palikta sublokavimui. Kadastriniuose matavimuose matyti, kad tai sublokuotas gyvenamasi namas. Atsakovo žemės sklype yra pradėtas statyti sublokuotas gyvenamasi namas, pastatyti jo pamatai, ankstesniuose statybos leidimuose ir techniniame projekte, dėl kurių ieškovai neprieštaravo, yra nurodoma, kad šis statinys yra sublokuotas su statiniu adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, kad blokavimas yra numatytas kvartaliniame projekte, pagal kurį buvo pradėtos ir vykdomos statybos, blokavimas yra numatytas tiek ieškovų, tiek atsakovų pirminiuose bei paskesniuose projektuose, ieškovas yra pradėjęs statyti sublokuotą gyvenamąjį namą, atsakovas atlieka taip pat pradėto statyti sublokuoto gyvenamojo namo rekonstravimą ir statybą ant esamų sublokuotų pamatų, nėra pagrindo manyti, jog reikalingas papildomas sutikimas statinių sublokavimui, laikant, kad valia dėl blokavimo jau yra išreikšta kituose projektiniuose dokumentuose. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečių atveju nėra ieškovų sutikimo dėl gyvenamųjų pastatų blokavimo yra nepagrįsta ir atmestina.

27.7. Net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad statybos leidimas turėtų būti panaikintas, sprendžiant padarinių šalinimo klausimą, turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad statybos vykdomos, kaip jau nurodyta, ant pastatytų gyvenamojo namo pamatų rekonstruojant neužbaigtą statyti gyvenamąjį namą. Kaip nurodyta techniniame projekte, vykdant statybas panaudojami esami pamatai juos apšiltinant. Statyba vykdoma ant esamų pamatų. Tokiu būdu, sprendžiant iš faktinės bylos medžiagos, naujai pastatytų statinių žemės sklype nėra. Taikant teismo nurodytus padarinius, galimai turėtų būti griaunami ir statiniai, kurie nebuvo naujai pastatyti. Tokios sankcijos būtų neproporcingos faktinei ir juridinei situacijai, tuo būtų ne atstatoma padėtis į ankstesnę būklę, o sunaikinama ir tai, kas buvo pastatyta ir registruota nekilnojamojo turto registre iki tol. Todėl pirmosios instancijos teismo taikyti padariniai neatitinka proporcingumo bei protingumo principų, taikomi neatsižvelgiant į faktinę situaciją, nevisapusiškai įvertinus bylos aplinkybes.

27.8. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl padarinių šalinimo taikė Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį ir jame nurodytas sąlygas. Viena iš jame numatytų sąlygų yra tai, jog padariniai šalinami kaltų asmenų lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nurodo pašalinti padarinius, tačiau kieno lėšomis tai turi būti daroma, nėra atskleista. Akivaizdu, jog statytojas O. S. bei projektuotojai UAB “Kapsai” atliko visus veiksmus, kurių iš jų reikalavo Kauno miesto savivaldybės administracija tam, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduodamas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija byloje iš esmės ir šiuo metu sutinka ir mano, kad pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą, nėra, teigia, kad ieškovų interesai ir teisės nebuvo pažeisti. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nereikalavo ir teigia, kad atskiro sutikimo statinių blokavimui nereikia, statinių sublokavimas numatytas dar pirminiuose viso kvartalo projektuose. Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija derinant projektą nelaikė ir šiuo metu nelaiko, kad yra užstatomos nišos ir langai, nereikalavo perderinti sprendinius. Kauno miesto savivaldybės administracija vienintelė žinojo gretimo statinio projektinių sprendinius ir jeigu paaiškėtų, kad jie tokie buvo, tokiu atveju statybos leidimą savivaldybės administracija išdavė nepagrįstai nekeldama reikalavimų techniniam projektui. Vadinai, pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti padarinius nugriaunant ar perstatant tai, kas pastatyta pagal savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą, šie darbai turėtų būti atliekami kaltų dėl tokio leidimo išdavimo asmenų sąskaita. Akivaizdu, kad O. S. nėra kaltas dėl to, kad jam buvo išduotas leidimas ir pagal jį jis teisėtai vykdė darbus. Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl to bylos esmė nebuvo atskleista.

27.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimams atsisakė taikyti vieno mėnesio senaties terminą, skaičiuodamas jį nuo tada, kai ieškovams 2017 lapkričio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu buvo atsiųstas techninis projektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA- 206-556/2017 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nurodė, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės - nauja statyba greta pareiškėjo sklypo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad iš “Infostatyba” patalpintos informacijos ieškovai negalėjo nustatyti savo teisių pažeidimo masto, t.y. kaip teigia teismas, kad yra statomi ne du vienbučiai, o du dvibučiai gyvenamieji namai, tačiau pažymėtina, kad byloje teismo surinkti duomenys patvirtina visai kitokias aplinkybes. Kilus klausimui dėl to, kokia informacija ir duomenys yra pateikiami Infostatyta ir yra viešai prieinami, pirmosios instancijos teismas užklausė atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir pareikalavo pateikti konkrečius duomenys, kurie buvo paskelbti išdavus 2017 spalio 3d. statybos leidimą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 12d. raštu Nr. 70-3-224 informavo, kad išdavus statybą leidžiantį dokumentą LSNS-21-171103-00897 2017 spalio 3 d. sistemoje “Infostatyba” buvo paskelbta - leidimo tipas, registracijos numeris, registracijos data, statinių adresai, būsena, išdavusi institucija, statinio paskirtis - du gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai, nuotekų išvadai, įvadiniai tinklai. Kaip matyti, vienas iš duomenų - statinio paskirtis nurodant, kad statomi du dvibučiai gyvenamieji namai. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra statomi du dvibučiai gyvenamieji namai, yra neteisinga ir prieštarauja bylos duomenims. Ieškovai apie aplinkybes, dėl kurių jie skundžia statybos leidimą - t.y. kad juos netenkina paskirtis - statomi ne du vienbučiai, o du dvibučiai, turėjo galimybę sužinoti ir laikoma, kad sužinojo nuo šių duomenų išviešinimo duomenų bazėje Infostatyba adresu www.planuojustatyti.lt 2017 spalio 3 d. Terminas skundui pateikti sueina 2017 lapkričio 3 d. Kadangi skundas pateiktas tik 2017 lapkričio 27 d., o vieno mėnesio terminas skundui pateikti sueina 2017 lapkričio 3 d., reikalavimas pateiktas praleidus senaties terminą.

27.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens V. Z. savarankiškus reikalavimus panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-105 dėl nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) projekto papildymo. Spręsdamas dėl atsakovo gyvenamojo namo blokavimo su ieškovų gyvenamuoju namu, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad blokavimui reikalingas netgi atskiras ieškovų sutikimas, nors blokavimas, kaip sprendinys irgi yra numatytas tame pačiame viso (duomenys neskelbtini) kvartalo projekte ir tuo nuosekliai vadovaujantis Kauno miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą, tačiau trečiojo asmens V. Z. atžvilgiu nurodo, kad toks sutikimas nereikalingas būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas vienu atveju, kai tai susiję su ieškovų interesais, tuo pačiu dokumentu remiasi kaip įrodymu, tuo tarpu, kiek tai susiję su atsakovo interesų gynimu ir pažeidimu, atsisako tuo pačiu dokumentų remtis ir tokiu būdu selektyviai taiko teisės aktų nuostatas trečiojo asmens atžvilgiu bei selektyviai aiškina surinktą medžiagą.

27.11. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, kad bendrieji rodikliai, nurodyti STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas” 5 priede, ir juos sudaro bendras plotas, pastato tūris, aukštų skaičius, aukštis, pastato atsparumas ugniai ir kiti specifiniai pastato rodikliai, tačiau pažymėtina, kad bendrųjų rodiklių patikslinimas nereiškia, jog juos tikslinant galima perprojektuoti visą statinį ir tą daryti neatsižvelgiant į gretimų sklypų savininkų interesus. Šiuo konkrečiu atveju, jeigu keičiant bendruosius rodiklius yra keičiamos statinio išorinės laikančiosios konstrukcijos, stogo elementai, jie patenka į gretimą žemės sklypą, akivaizdu, jog projektavimo sąlygose turėjo būti apie tai nurodyta, nes tam yra būtini gretimų žemės sklypų sutikimai. Kauno miesto savivaldybės išduotos projektavimo sąlygos leido patikslinti bendruosius rodiklius, tačiau išorinių konstrukcijų keitimo nenumatė, patalpų formavimo vietoje balkonų taip pat nenumatė. Atitinkamai, toks statybos leidimas, kuris numatė paminėtus pakeitimus, negalėjo būti išduotas. Išduodant 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-10 techniniame projekte buvo pakeisti esminiai statinio sprendiniai. Statinio fasadas pakeistas tokiu būdu, jog vietoje dviejų atvirų terasų, projektuojamos dvi patalpos — kambariai, išmūrijant papildomas išorines sienas, uždengiant stogu, padarant nuolydžius ir vandens nubėgimą į kaimyninį, trečiajam asmeniui bei atsakovui priklausantį žemės sklypą, iškišant stogo kraigą į gretimą žemės sklypą. Dėl šios priežasties nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad projekto sprendiniai nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir interesų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pateiktą eksperto S. S. parengtas Statybos techninės veiklos dalinės ekspertizės aktą Nr. 04/6-207 dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų.

27.12. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties termino trečiojo asmens savarankiškam reikalavimui neatsižvelgė į tai, kad viešajame registre “Infostatyba” duomenys apie dar 2006 metais išduotus statybos leidimus apskritai nebuvo pateikiami, todėl patikrinti nebuvo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, kaip iš ieškovų atveju sprendžiant dėl senaties termino ieškovų reikalavimams, turėjo vertinti tą aplinkybę, kad dėl ieškovams neteisėtai išduoto statybos leidimo senaties terminas prasideda kiekvieną besitęsiančio pažeidimo dieną.

28. Ieškovai G. S. ir A. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 223 Eur išlaidos advokato pagalbai (14 t., e. b. l. 103-116). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Apeliantė Kauno miesto savivaldybės administracija teigia, kad išduodant statybos leidimą Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokių faktinių duomenų, patvirtinančių sutikimo suklastojimą, be to neturėjo ir neturi galimybės patikrinti, ar pateiktas sutikimas suklastotas, nes į atitinkamą sistemą yra įkeliama tik tokio dokumento kopija, todėl jie statybos leidimą išduoti privalėjo vykdydami procedūras, tačiau šis žinojimo faktas neturi teisinės reikšmės statybos leidimo išdavimo teisėtumui nagrinėjamame faktų kontekste. Tai, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija galimai nėra kalta dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo galėtų lemti jos teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų arba kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp atsakovų. Tačiau reikiamo turinio sutikimo, kaip privalomo procedūrinio dokumento, trūkumas yra besąlyginis pagrindas statybos leidimą panaikinti, kadangi pažeidžia ieškovų teises. Todėl nustačius, kad teismo sutikimo vertinimas sprendime yra pagrįstas ir teisingas, toks motyvas teisiškai tiesiog nėra aktualus.

28.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl suklastoto įrodymo netinkamo vertinimo nagrinėjant civilinę bylą fakto. Kriminalinis tyrimas yra viešosios teisės dalykas ir, visų pirma, yra susijęs su nusikaltimo sudėties nustatymu bei nusikaltimo padarymu kaltų asmenų patraukimu atsakomybėn, o ne civiliniais padariniais. Nagrinėjamoje byloje paaiškėjo, jog sutikimo originalas teismui nebus pateiktas, todėl kriminalinis dokumento suklastojimo tyrimas tapo nebeperspektyvus. Tikėtina, kad būtent tai lėmė ir teismo procesinį elgesį pripažinus sutikimą suklastotu, tačiau nepasinaudojant teise pateikti atitinkamą pranešimą prokurorui dėl tokio fakto, kaip numatyta CPK 184 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto savarankiško kriminalinio tyrimo nebuvimas neatima iš šalies teisės sutikimą vertinti civilinėje byloje pagal įrodymų vertinimo taisykles.

28.3. Atsakovas O. S. nepagrįstai nurodo, kad ieškovų sutikimo nebuvo galimybės pateikti dėl objektyvių priežasčių. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė posėdyje nurodė, kad dokumentų originalai, taip pat ir sutikimas, jiems nebuvo teikiami ir buvo pateikti tik skenuoti dokumentai. Atsakovo O. S. pozicija dėl to, kur ir pas ką yra sutikimo originalas, nuolatos keitėsi: pradžioje nurodė, kad dokumento originalą turi pats ir teisinosi, kad jo operatyviai pateikti teismui negali dėl suplanuotos išvykos, vėliau nurodė, kad šis dokumentas pas architektą, kuris šią informaciją taip pat paneigė. Be to, iš architekto 2018-08-07 darbų perdavimo-priėmimo akto, kuri pateikė Kauno miesto savivaldybės administracija, matyti, kad sutikimas buvo perduotas statytojui O. S.. Byloje viena svarbiausių aplinkybių tapo tai, kad teismo ekspertizė negalėjo būti atlikta vien todėl, kad atsakovas O. S. nepateikė teismui sutikimo originalo, nors pagal byloje surinktus įrodymus sutikimas privalėjo būti pas jį. Būtent atsakovai sutikimu įrodinėja statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Todėl pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį prašyti nelaikyti sutikimą įrodymu turėjo pagrindą tik statybos leidimo teisėtumą įrodinėjantys asmenys, o ne ieškovai, ką nepagrįstai nurodo apeliantai. Atitinkamai atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos motyvas dėl netinkamo CPK 184 straipsnio teisės normų taikymo nepagrįstas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė contra spoletorem prezumpcijos principą.

28.4. Kita svarbi aplinkybė, dėl kurios tinkamo sutikimo davimo faktas byloje negalėjo būti nustatytas, yra tai, kad iš nei vienas iš į bylą pateiktų sutikimų neatitinka rašytiniams įrodymas keliamų reikalavimų, t.y. nei viena teismui pateikta sutikimo kopija nėra ir negalėjo būti tinkamai patvirtinta, kad galėtų būti pripažinta tinkamu rašytiniu įrodymu, o originalas net ir teismo reikalavimu taip ir nebuvo pateiktas. Dėl šių priežasčių apeliantų motyvai, kad spręsdamas dėl statybos leidimo panaikinimo pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ieškovų sutikimu, taip pat yra atmestini.

28.5. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai privalėjo ginčyti sutikimą kaip vienašalį sandorį. Ieškovai įrodinėjo, kad tokio turinio sutikimo jie niekada nėra pasirašę, o tai reiškia, kad tokio turinio sandoris nebuvo sudarytas. Pagal bendrą įrodinėjimo principą įrodyti privalo teigiantis, o ne neigiantis asmuo. Todėl byloje įrodinėjimo pareiga dėl sudaryto sandorio tenka tiems, kurie teigia, kad toks sandoris buvo sudarytas, t.y. atsakovams. Nesant sutikimo originalo (bei jokios teisėtos jo kopijos) nėra pagrindo remtis tokio sandorio sudarymo faktu, nes nėra įrodymų, kad toks sandoris realiai buvo sudarytas. Suklastoto sandorio nuginčijimui net ir nėra įstatyme nustatyto pagrindo, kadangi tokiu reikalavimu būtų bandoma nuginčyti sandorį, kuris niekada nebuvo sudarytas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų visuma, susidedančia tiek iš trečiųjų asmenų parodymų, bylos dalyvių paaiškinimų, atsakovo O. S. procesinio elgesio, sutikimo topografijos vizualinio vertinimo ir kt., kurie tik visi kartu leido susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui vertinant esmines bylos aplinkybes ir padarant išvadą dėl faktų pagrįstumo. Todėl esant sutikimo turinio pakeitimo faktui, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, sutikimo nuginčijimas nebuvo reikalingas.

28.6. Visi apeliantų motyvai, vertinant sutikimo turinį bei jo poreikį išeinant iš prezumpcijos, jog žemės sklype buvo vykdoma statinio rekonstrukcija, o ne nauja statyba, yra atmestini. Šias aplinkybes išsamiai pagrindė Inspekcija atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus.

28.7. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ieškovų paskaičiavimais. Ieškovų atstovas savo baigiamąją kalbą pateikė dar prieš posėdį per EPP sistemą, todėl kiekvienas bylos dalyvis turėjo galimybę su ja susipažinti. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės nei vienas posėdžio dalyvių neprašė nei papildomo laiko siekiant susipažinti su motyvais, nei papildomai ištirti byloje esančius įrodymus, nei galimybės atsikirsti į kokius nors įrodymus ir neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas iš esmės būtų baigtas bei pereita prie baigiamųjų kalbų. Be to, ieškovų atstovo baigiamojoje kalboje nėra remiamasi jokiais naujais įrodymais, kurie nebūtų ištirti byloje. Baigiamojoje kalboje buvo pateiktos tik iliustracijos iš byloje esančių įrodymų pagrindžiant savo motyvus bei paskaičiavimus dėl atitinkamų plotų. Todėl baigiamąją kalbą parengus raštu (tai praktikuojama ir skatinama) normalu, kad grindžiant savo motyvus joje panaudotos iliustracijos iš bylos, kurios negali būti laikomos byloje neištirtais įrodymais.

28.8. Apeliantė Kauno miesto savivaldybės administracija skunde nurodo, kad statomo pastato parametrai nebuvo pakeisti, t.y. kad naujai statomų pastatų bendras ilgis lieka toks pat - 16,0 m ir neviršija buvusio statinio ilgio, tačiau toks motyvas yra nepagrįstas. Blokavimo schema yra pažeista ne pamatų lygyje, o I, II ir palėpės aukštų lygiuose. Pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarpusavyje turėjo būti blokuojami per sienos ilgį, kuris yra 13,32 m, o ne 16,00 m. Tai matyti iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirminio projekto. Todėl apeliantų motyvai, kad statant naują statinį nebuvo keičiami statinio pirminiai parametrai, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Būtent dėl to, kad pradėto naujo statinio parametrai pasikeitė ir todėl tapo užstatomos ieškovų gyvenamojo namo nišos bei langas, yra negatorinio pažeidimo sukeltos pasekmės, kurios sudaro ieškovų teisių pažeidimo esmę.

28.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimams pareikšti, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-10-20 raštu Nr. 2D-14698-(15.2) pateikė ieškovams informaciją, kad ginčo žemės sklype suprojektuotas dvibutis gyvenamasis namas, kurio statybai Kauno miesto savivaldybės administracija 2017-10-03 išdavė leidimą statyti Nr. LSNS-21-171003-00897. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią informaciją pripažino klaidinančia ir laikė, kad ši aplinkybė apsunkino ieškovų galimybę suvokti savo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir pobūdį, kadangi jie žinojo, jog yra davę sutikimą statyti dvibutį gyvenamąjį namą. Todėl pagrįstai nustatyta, kad apie tai, jog atsakovas O. S. pagal jam išduotą statybos leidimą stato du dvibučius namus ieškovai sužinojo tik iš savivaldybės 2017-11-17 raštu ieškovams atsiųsto projekto, o apie tai sužinoję ieškovai operatyviai ir nedelsdami ėmėsi numatytų teisių gynimo priemonių, dėl ko senaties termino nepraleido.

28.10. Nors atsakovas O. S. ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. Z. nurodo, kad yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės dėl to, jog ieškovų stogas išsikiša į jų žemės sklypą, tačiau jie nėra pareiškę jokių negatorinių reikalavimų. Tuo tarpu reikalavimas panaikinti prieš 15 metų išduotą statybos leidimą, kurio net galiojimas yra pasibaigęs, nėra negatorinis reikalavimas. Tokiu reikalavimu prašoma panaikinti administracinį aktą, kuris nėra susijęs su jų teisių pažeidimu ir kurio panaikinimas atsakovams net ir negalėtų sukurti teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas dėl ieškinio senaties termino trečiojo asmens savarankiškam reikalavimui netaikė tokio paties vertinimo kaip ieškovams, nes trečiojo asmens pareikštas reikalavimas nėra susijęs su negatorinio pažeidimo pasekmėmis, kadangi patys apeliantai nurodo, jog apie šį pažeidimą sužinojo tik iš projekto, o tai reiškia, kad ne iš negatorinių pasekmių, kurias, kaip teisingai nurodė teismas, matė nuo pat tada, kai įsigijo žemės sklypą ir matė kaimyninį ieškovų namą.

28.11. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nusprendė dėl statybos padarinių šalinimo. Prie atsakovo O. S. (duomenys neskelbtini) projekto pridėtame topografiniame plane (TDP-bendroji dalis 62 pslp.) pamatų vietoje pažymėta griuvėsiai. Todėl motyvas dėl sprendime netinkamai nustatyto statybos padarinių šalinimo statybą grindžiant statinio rekonstrukcija, o ne naujo statinio statyba, yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo V. Z., kuris nėra statytojas, dėl nuostolių bei galimos žalos, patirtos dėl neteisėtos statybos pasekmių, atlyginimo turės teisę kreiptis į teismą ir remtis šioje byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Tas pats pasisakytina ir dėl apeliantų motyvo dėl statybos padarinių šalinimo kaltų asmenų lėšomis. Atsakovui O. S. išlieka teisė kaltę dėl patirtų nuostolių įrodinėti atskiroje byloje bei reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu panaikinęs statybos leidimą ir nustatęs statybos padarinių šalinimo tvarką, pažeidė ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas, įtvirtintas Statybos įstatymo 33 straipsnyje.

29. Trečiasis asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos, O. S. ir V. Z. apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (14 t., e. b. l. 85-93). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Inspekcija sutinka su apeliantės Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentais, reglamentuojančiais apeliantės veiksmus išduodant statybą leidžiantį dokumentą, susijusius su atsakovo O. S. pateiktu ieškovų sutikimu, kadangi viešojoje teisėje galioja principas, kad „viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Faktinė aplinkybė, kad atsakovas O. S. kartu su prašymu statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikė galimai neteisėtai pakeistą ieškovų sutikimą, pripažinta tik skundžiamu sprendimu ir iki tol ši aplinkybė apeliantei nebuvo žinoma. Inspekcija 2017-10-05 atlikusi patikrinimą, 2017-10-09 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-1279, nustatė, jog atsakovas turi parengtą statinio projektą ir išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897, patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta (statyba atitiko projekto sprendinius). Inspekcija šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento teisėtumo išdavimo netikrino.

29.2. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad jos kompetencija yra tik statybos valstybinės priežiūros srityje iškilusiais klausimais, papildomai pasisako tik dėl apeliantų O. S. ir V. Z. apeliacinio skundo argumentų dėl rekonstravimo ir taikomų sąlygų, ir dėl statybos padarinių šalinimo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Nagrinėjamu atveju statinio rekonstravimas galimas tik, kai užbaigta statinių statyba (naujų statinių statyba). Todėl apeliantų apeliaciniame skunde laikomasi klaidingo vertinimo, kad ginčo statinių statyba atitinka statinio rekonstravimo sąvoką, nes rekonstruoti ar remontuoti galima tik tai, kas jau užbaigta statyti.

29.3. Pirmosios instancijos teismui pripažinus 2017-11-03 statybos leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897 neteisėtu, statybos padariniai šalinami įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Pirmosios instancijos teismas 2021-07-07 sprendimu panaikinęs statybos leidimą ir nustatęs statybos padarinių šalinimo tvarką, nepažeidė ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas įtvirtintas Statybos įstatymo 33 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl statybos objekto statybos ir rekonstrukcijos teisėtumo, sąlygų ir pagrindų statybos leidimui išduoti, neteisėtos statybos padarinių šalinimo, įrodymų vertinimo.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.

32. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų statybai buvo skirtas Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 278 „Dėl žemės sklypų individualinių gyvenamųjų namų statybai“ ir Kauno miesto mero 1991 m. liepos 25 d. potvarkiu Nr. 1161 „Dėl blokuotų individualių gyvenamųjų namų statybos (duomenys neskelbtini) kvartale“ (sklypas Nr. 207 skirtas B. M.). Ieškovams žemės sklypas skirtas Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 240 „Dėl žemės sklypų individualinių gyvenamųjų namų statybai“ ir Kauno miesto mero 1991 m. liepos 25 d. potvarkiu Nr. 1161 „Dėl blokuotų individualių gyvenamųjų namų statybos (duomenys neskelbtini) kvartale“ (sklypo Nr. 208). 1991 m. buvo parengtas žemės sklypų raudonųjų linijų planas, 1991 m. spalio 22 d. suderintas individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projektas. Individualaus blokuoto gyvenamojo namo statybai ieškovų žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buv. adresas (duomenys neskelbtini)), statybos leidimas Nr. 1036 išduotas 1991 m. lapkričio 26 d.; 1992 m. gegužės 19 d. išduotas statybos leidimas Nr. 1179 individualaus blokuoto gyvenamojo namo statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buv. adresas (duomenys neskelbtini)). Pagal projekto sprendinius, abiejuose žemės sklypuose – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), suprojektuoti būtent sublokuoti gyvenamieji namai, kurių statybai parengtas bendras projektas, pagal kurį išduoti statybos leidimai. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statyba pagal išduotą statybos leidimą nebuvo baigta, todėl, atsižvelgiant į buvusio žemės sklypo savininko B. M. prašymą, 2002 m. vasario 13 d. išduotas naujas statybos leidimas Nr. 60-68 statyti blokuotą gyvenamąjį namą pagal tą patį projektą. Pasikeitus šio žemės sklypo savininkui, šis statybos leidimas 2004 m. balandžio 14 d. buvo perrašytas naujos savininkės (statytojos) D. U. vardu. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas/pamatai (baigtumas 9 proc.) (Atskiras priedas Individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) pirminio projekto originalas, el. b. 2 tomas, b. l. 5-124).

33. Šiuo metu ieškovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė), pastato – gyvenamojo namo baigtumo procentas – 57 proc. (el. b. 1 tomas, b. l. 7, 4 tomas, b. l. 78-79). Atsakovas O. S. ir trečiasis asmuo V. Z. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai bei pastato – gyvenamojo namo/ pamatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių kiemo statinių, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), savininkai (po ½ dalį) (el. b. 1 tomas, b. l. 85-86, 4 tomas, b. l. 75-77). Žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra suprojektuoti du dvibučiai gyvenamieji namai, kurių statybai Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 3 d. išdavė leidimą statyti Nr. LSNS-21-171003-00897 (el. b. 1 tomas, b. l. 88-89). Byloje pateiktas 2017 m. gegužės 3 d. Sutikimas (jo kopija), kuriame yra įrašas, kad ieškovai G. S. ir A. S. sutinka, kad O. S., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, projektuotų ir statytų šiame sklype du dvibučius gyvenamuosius namus, neišlaikius norminių atstumų iki ieškovų sklypo ribos (atstumas nuo sklypo ribos iki pastato konstrukcijų būtų mažesnis nei 3 metrai) (el. b. 1 tomas, b. l. 9).

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, pasinaudodami Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, reiškė reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą 2017-10-03 statybos leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897 (statinių adresas: (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą O. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2017-10-03 statybos leidimas Nr. LSNS-21-171003-00897, atliktos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti naujai statomus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovų reikalavimai atsakovams buvo grindžiami tomis aplinkybėmis (ieškinio faktinis pagrindas), jog ieškovai nėra davę sutikimo statyti sklype du dvibučius gyvenamuosius namus vietoje suprojektuoto blokuoto vienbučio gyvenamojo namo pagal 1991 m. spalio 22 d. suderintą individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo projektą; jog ieškovai nedavė sutikimo statyti atsakovui O. S. statinius, neišlaikius norminių aktų įtvirtintų minimalių atstumų iki ieškovų sklypo ribos (atstumas nuo sklypo ribos iki pastato konstrukcijų būtų mažesnis nei 3,00 metrai, nors atsakovo O. S. ginčo statinys statomas keliasdešimt centimetrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos, be to, užstatant ieškovų gyvenamojo namo atviras nišas ir esamą langą, pažeidžiant gyvenamojo namo stogo šlaitų vandens nuolaidas, taip ieškovų gyvenimo sąlygoms daroma neigiama įtaka). Tretysis asmuo byloje V. Z. reiškė ieškovams savarankišką reikalavimą, prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-105 dėl ieškovų nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), projekto papildymo nuo jo priėmimo momento.

35. Teismas šios nutarties 11-22 pastraipose nurodomais motyvais ieškovų ieškinį tenkino, o trečiojo asmens V. Z. pareikštą reikalavimą atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovai O. S., Kauno miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo V. Z., apeliaciniai skundai grindžiami tais esminiais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl to šalių ginčą išsprendė neteisingai (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad statytojas privalo Statybos įstatymo tvarka gauti ir statybos metu turėti galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, o statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracija (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Pagal Statybos techninio reglamento (toliau nutartyje – ir STR, Reglamentas) 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimų 1 punktą, nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: (1.1 p.p.) reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2].; 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame poįstatyminiame akte įtvirtinti minimalūs atstumai gali būti pažeidžiami ir statiniai statomi arčiau, nei nurodyta, tik gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

37. Byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai nepaneigė ieškovų įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovai nebuvo nustatyta tvarka davę sutikimo statyti du dvibučius gyvenamuosius namus O. S. ir V. Z. valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kad statomi statiniai būtų arčiau nei poįstatyminių aktų nustatytu 3 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, kad būtent atsakovas O. S. įrodinėjo, jog yra gavęs rašytinį ieškovų sutikimo originalą statyti ne vieną sublokuotą gyvenamąjį namą savo sklype, o du sublokuotus gyvenamuosius namus ir statyti juos arčiau nei 3 metrai nuo ieškovų žemės sklypo ribos, o atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija teigia, kad prieš išduodant atsakovui leidimą statybai, šis sutikimas jai buvo pateiktas. Atkreipiamas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas O. S. teigė, kad sutikimo originalą turi, pareiškė, jog jo pateikti teismui negali tik dėl suplanuotos išvykos, vėliau pakeitė poziciją, įrodinėjo, kad sutikimo originalas yra pas architektą, nors apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju, pastarasis paneigė turintis sutikimo originalą. Iš į bylą pateikto architekto 2018-08-07 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad ieškovų sutikimas buvo perduotas statytojui O. S.. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėjant teismo posėdžių metu ne kartą atsakovą O. S., atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją, trečiąjį asmenį UAB „Kapsai“ buvo įpareigojęs pateikti teismui ieškovų duoto sutikimo originalą, tačiau teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareigą pateikti ieškovų sutikimo originalą, kad būtų paneigti ieškovų nurodomi argumentai, jog jie nebuvo davę sutikimo statyti du dvibučius sublokuotus gyvenamuosius namus ir juos statyti arčiau, nei nustatytas poįstatyminiais aktais 3 metrų atstumas nuo jų sklypo ribos, turėjo atsakovų pusė. Kadangi atsakovai sutikimo originalo nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal įrodinėjimo taisykles yra labiau tikėtina, jog ieškovai atsakovų įrodinėjamo sutikimo nėra davę. Pirmiau nurodomų faktinių aplinkybių visuma ir jų analizė leido pirmosios instancijos teismui taikyti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, jog šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio instituto taikymo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas statybos leidimas, kurį išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija O. S. statyti du dvibučius gyvenamuosius namus žemės sklype, bei atsakovo O. S. siekis juos statyti arčiau ieškovų žemės sklypo ribos, nei leidžia teisės normos, nesant išduoto tam sutikimo, pažeidžia ieškovų teises ir įstatymo saugomus interesus, todėl leidimas statyti teismo panaikintas pagrįstai.

38. Apeliaciniuose skunduose atsakovai teigia, kad byloje ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad sutikimas, kuriuo remiantis buvo išduotas statybos leidimas, buvo suklastotas, jog ieškovai nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl suklastojimo fakto nustatymo, bei neginčijo esančio byloje pateiktos sutikimo kopijos įstatymo nustatyta tvarka (skundų 25.1 – 25.3 punktai, 27.1 – 27.3 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese, įrodymų vertinimas civilinėje byloje ir ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn skiriasi tyrimo objektu, taikomos skirtingos teisinės procedūros, taikytini skirtingi teisiniai institutai ir pirmiau nurodomų procesų teisiniai padariniai. Ieškovai turėjo įstatymo suteiktą teisę pranešti apie suklastotą jų sutikimą įgaliotoms institucijoms, turinčioms teisę tirti tokį pranešimą baudžiamąja tvarka, tačiau tai yra asmens teisė, o ne pareiga. Tokio tyrimo nebuvimas neatima iš šalies teisės byloje minimą sutikimą ginčyti civilinėje byloje pagal bendrąsias įrodinėjimo ir jų vertinimo taisykles (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog į bylą nebuvo pateiktas ieškovų duoto atsakovui O. S. sutikimo originalas. Kad nuginčyti rašytinį rodymą, pagal suformuotą teisminę praktiką yra skiriama teismo ekspertizė, ekspertams pateikiamas ginčijamo dokumento originalas, pateikiami dokumentą surašiusių asmenų rašto, rašysenos, parašų lyginamieji pavyzdžiai, kurie yra būtinas tyrimo objektas, siekiant gauti specialistų išvadas apie galimą originalaus dokumento suklastojimo faktą. Atsakovams nepateikus ieškovų sutikimo originalo, nebuvo jokios galimybės atlikti šio dokumento suklastojimo tyrimo. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog ieškovai privalėjo pateikti įrodymus apie sutikimo suklastojimo faktą, šiuo teisiniu pagrindu nuginčyti duotą sutikimą, baudžiamojo proceso tvarka įvardinti kaltus asmenis, kurie suklastojo jų duotą sutikimą.

39. Apeliantai skunduose teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas O. S. vykdo naują statybą, o ne statybą ant senųjų pamatų. Apeliantų manymu, kadangi atsakovas atlieka pradėto statyti sublokuoto gyvenamojo namo rekonstravimą ir statybą ant esamų sublokuotų pamatų, nėra pagrindo manyti, jog buvo reikalingas ieškovų papildomas sutikimas statinių statymui ir sublokavimui, įvertinus tai, kad ieškovai neneigė, kad sutikimą dėl dviejų vienbučių gyvenamųjų namų projektavimo ir statybos, nesilaikant norminių atstumų atsakovui yra išdavę, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, pagrįstai laikė, kad papildomas ieškovų sutikimas blokuoti naujai statomus gyvenamuosius namus su ieškovų pastatu nėra reikalingas (skundų 25.5, 27.3, 27.6 punktai).

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Aiškinant pirmiau minėtas teisės normas, akivaizdu, jog statinio rekonstravimas galimas tik tokiu atveju, kai yra užbaigta naujų statinių statyba. Byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra pastatyti du vienbučiai gyvenamieji sublokuoti namai. Todėl apeliantų skunduose laikomasi klaidingo vertinimo, kad O. S. vykdoma ginčo statinių statyba atitinka statinio rekonstravimo sąlygas, nes rekonstruoti ar remontuoti galima tik tai, kas jau užbaigta statyti.

41. Pirmosios instancijos teismas byloje teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti pamatai buvo visiškai demontuoti (el. b. 1 tomas, b. l. 15, 16), o atsakovo O. S. argumentai, jog naujiems pamatams buvo naudoti tie patys blokai, nesudaro pagrindo išvadai, kad sublokuotų dvibučių gyvenamųjų namų statyba vykdoma ant buvusių įrengtų pamatų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad buvusių ir šiuo metu įrengtų pamatų, ant kurių vykdoma nauja statyba, skirtumus patvirtina Nekilnojamojo turto registro kadastro duomenys, Statinio techninės charakteristikos pagal Techninį projektą pastato planai, iš kurių matyti, jog skiriasi buvusių ir esamų pamatų ilgis ir plotis (el. b. 1 tomas, b. l. 36, 37, 5 tomas, b. l. 143). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, jog byloje pateikti projektiniai duomenys ir jų palyginimai patvirtina, kad naujai suprojektuotų dviejų dvibučių pastatų plotas yra reikšmingai didesnis už buvusį pirminio individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) projekte numatytą plotą, ir šis skirtumas atsirado dėl naujai naudojamos pastatų blokavimo schemos.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju O. S. gavo leidimą ir stato du dvibučius gyvenamosios paskirties namus, vietoje anksčiau suprojektuoto sublokuoto vienbučio statinio. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.2 punktą gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – skirti gyventi dviem šeimoms. Ši aplinkybė reiškia, kad pasikeitė pastato paskirtis, o tai esminis projektinis sprendinys, dėl kurio būtinas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Todėl apeliantų argumentai, kad naujai statomų pastatų parametrai nebuvo pakeisti, juos lyginant su anksčiau projektuoto sublokuoto vienbučio gyvenamojo pastato sprendiniais, jog tam nebuvo reikalingas ieškovų sutikimas, šios nutarties 40-42 pastraipose nurodomais motyvais yra paneigti.

43. Apeliantai nurodo, jog ieškovai apie aplinkybes, dėl kurių jie skundžia statybos leidimą - t.y. kad juos netenkina paskirtis - statomi ne du vienbučiai, o du dvibučiai gyvenamieji namai, turėjo galimybę sužinoti ir laikoma, kad sužinojo nuo šių duomenų išviešinimo duomenų bazėje Infostatyba adresu www.planuojustatyti.lt, t. y. 2017 spalio 3 d. Vieno mėnesio terminas skundui pateikti sueina 2017 lapkričio 3 d. Kadangi skundas pateiktas tik 2017 lapkričio 27 d., terminas skundui pateikti praleistas, kas sudarė pagrindą atmesti ieškovų ieškinį (skundo 27.9 punktas). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimams pareikšti, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-10-20 raštu Nr. 2D-14698-(15.2) pateikė ieškovams informaciją, kad ginčo žemės sklype suprojektuotas dvibutis gyvenamasis namas, kurio statybai Kauno miesto savivaldybės administracija 2017-10-03 išdavė leidimą statyti Nr. LSNS-21-171003-00897. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią informaciją pripažino klaidinančia ir laikė, kad ši aplinkybė apsunkino ieškovų galimybę suvokti savo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir pobūdį, kadangi jie žinojo, jog yra davę sutikimą statyti dvibutį gyvenamąjį namą. Todėl teismas teisingai vertino, kad apie tai, jog atsakovas O. S. pagal jam išduotą statybos leidimą stato du dvibučius namus, ieškovai sužinojo tik iš savivaldybės 2017-11-17 raštu ieškovams atsiųsto projekto, o apie tai sužinoję laiku pateikė ieškinį teismui, ieškinio senaties termino nepraleido.

44. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad statybos leidimas turėtų būti panaikintas, sprendžiant padarinių šalinimo klausimą, turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad statybos vykdomos, kaip jau nurodyta, ant pastatytų gyvenamojo namo pamatų rekonstruojant neužbaigtą statyti gyvenamąjį namą; taikant teismo nurodytus padarinius, galimai turėtų būti griaunami ir statiniai, kurie nebuvo naujai pastatyti, todėl tokios sankcijos būtų neproporcingos faktinei ir juridinei situacijai, neatitinka proporcingumo bei protingumo principų. Teisėjų kolegija atmeta nurodomus apeliantų argumentus. Pirmosios instancijos teismui pripažinus 2017-11-03 statybos leidimą Nr. LSNS-21-171003-00897 neteisėtu, statybos padariniai šalinami įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Pirmosios instancijos teismas 2021-07-07 sprendimu panaikinęs statybos leidimą ir nustatęs statybos padarinių šalinimo tvarką, terminus ir sąlygas, nepažeidė ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas, įtvirtintas Statybos įstatymo 33 straipsnyje ir CK 4.103 straipsnio 3 dalyje.

45. Teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens V. Z. apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens V. Z. savarankiškus reikalavimus panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 17 d. statybos leidimą Nr. 38-3-GN74-105 dėl nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) projekto papildymo. Teismas pagrįstai sprendė, jog tretysis asmuo praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti, be to, nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, kad trečiojo asmens ginčijamas statybos leidimas iš esmės pažeidė jo teises ar įstatymo ginamus interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas išsamiai įvertino, plačiau dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas G. S. turėjo 2 223 Eur išlaidų atsiliepimui į apeliantų O. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos, V. Z. skundus parengti (2021-09-10 mokėjimo nurodymas Nr. 27). Apeliantų skundus atmetus, G. S. iš kiekvieno apelianto priteisiama po 741 Eur suma ieškovo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis).

47. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 21,96 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Apeliantų O. S. ir V. Z. apeliacinius skundu atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš apeliantų (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 741 Eur sumą, turėtoms G. S. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 10,98 Eur sumą, turėtoms išlaidoms, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į mokėtojo pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.