Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-9751-920/2014 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei N. B., trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G., dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo patenkinti ieškovo V. G. prašymą pratęsti ieškovui terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. B. mirties, priimti; pripažinimo 2011-01-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-38 negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą už akių skundžia ieškovas V. G.. Apeliantas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis visą laikotarpį (beveik dešimt metų) po palikimo atsiradimo siekė įgyvendinti savo, kaip paveldėtojo, teises, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Ieškovas savo paveldėjimo teises stengėsi įgyvendinti iš karto nuo tokių teisių sužinojimo momento. Nors V. B. įpėdinė N. B. neturėjo pareigos informuoti jo apie palikimo priėmimo procedūrą, tačiau apelianto manymu, ji turėjo pareigą informuoti notarą apie kitus galimus įpėdinius. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neišsiaiškino, priėmė sprendimą už akių net ir negavęs notaro atsiliepimo į ieškinį ir neišreikalavęs iš notaro paveldėjimo bylos.

Priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas atėmė apeliantui galimybę įrodinėti ieškinio pagrįstumą visais leistinais LR CPK numatytais įrodymais.

Vykdydamas savo pareigas civilinio proceso metu apeliantas buvo aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių.

Ieškovas, sužinojęs apie tėvo mirtį, aktyviai pradėjo rūpintis paveldėjimo klausimais (kreipėsi į CMB dėl mirties liudijimo išdavimo, į advokatus, gyventojų registro tarnybą ir t. t.).

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad apeliantas, sužinojęs apie tėvo mirtį, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, prieštarauja logikos dėsniams, kadangi toks kreipimasis neturėtų jokio tikslo, nes po tėvo mirties jau buvo praėję 10 metų.

Pateikdamas ieškinį apeliantas nurodė, kad 2013-09-26 per savo atstovą kreipėsi į Kauno m. 18-ąjį notarų biurą prašydamas pateikti sandorius, kuriuos ieškovas ruošiasi ginčyti, patvirtinančius dokumentus, t. y. 2011-01-03 paveldėjimo teisės liudijimą ir 2011-01-03 nuosavybės teisės liudijimą, išduotus N. B.. Iki šios dienos nei apeliantas, nei jo atstovas jokio atsakymo iš notarų biuro negavo. Kadangi su atsakove N. B. ieškovas nebendrauja, todėl neturi galimybės iš jos gauti aukščiau nurodytų dokumentų. Neturėdamas paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų, apeliantas neturi galimybių tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl prašė teismą išreikalauti aukščiau nurodytus duomenis. Pirmosios instancijos teismas aukščiau prašomų duomenų neišreikalavo, taip pažeidė apelianto teisęs tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo tvarką ir terminus (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, netinkamai išaiškino bylos aplinkybes, suklydo taikydamas materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas yra neįrodytas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismas procesinės ir materialinės teisės reikalavimų nepažeidė, tinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimą.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.

Apeliantas ieškinyje nurodė, kad 2004-10-11 (nors mirties data yra 2004-10-09- b.l.8) Kaune mirė ieškovo tėvas V. B.. Apie tėvo mirtį ieškovui tapo žinoma 2013 m. vasario viduryje iš pažįstamų asmenų. Nei su savo tėvu, nei su jo sutuoktine (atsakove) ieškovas nėra bendravęs. 2013-02-19 ieškovas kreipėsi į Kauno m. CMB su prašymu išduoti tėvo mirtį patvirtinančius duomenis. 2013-02-19 ieškovas gavo savo tėvo mirties liudijimą, iš kurio paaiškėjo, kad jo tėvas mirė 2004 m. Apie jo mirtį ir laidotuves ieškovo niekas neinformavo.

Ieškovas teigė ieškinio pareiškime, kad tik po tėvo mirties apeliantas 2013-11-14 sužinojo, kad V. B. 2011-01-03 nuosavybės teisės liudijimo Nr. 1-11 pagrindu priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto – 2 kambarių buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties nekilnojamasis turtas 2011-01-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-38 pagrindu tapo atsakovės N. B. nuosavybe. Atsakovė po V. B. mirties paveldėtą turtą – 2 kambarių butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kurį įgijo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu – ieškovo tėvu V. B., pardavė D. V.. Todėl ieškovas mano, kad terminą priimti palikimą yra praleidęs dėl svarbių priežasčių. Tačiau su šiais apelianto argumentais sutikti negalima.

Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių ieškovas negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai ir į teisingai pažymėtas pirmosios instancijos teismo aplinkybes, kad ieškovas nurodė tik subjektyvaus pobūdžio argumentus, jog jis nežinojo apie tėvo mirtį ir tėvo vardu nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių ir pateisinamų aplinkybių, trukdžiusių laiku priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K.-3-246 2011, 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Būtina nustatyti, ar termino pratęsimo siekiantis asmuo buvo atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis pratęsti terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant apelianto elgesį negalima konstatuoti, jog jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Apelianto argumentas, kad jis buvo pakankamai aktyvus, kadangi per advokatą 2013-09-06 kreipėsi į notarinę kontorą dėl paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų, išduotų N. B., išreikalavimo (b. l. 14), nesudaro pagrindo nuspręsti kitaip, negu tai įvertino pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir skundžiamo sprendimo motyvų nekartoja, laikydama šiuos motyvus teisingais (CPK 185 str.).

Atmestinas apelianto argumentas, jog jis nepriėmė palikimo dėl to, kad notarė nebuvo informuota apie visus įpėdinius, o teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl be pagrindo nepratęsė termino palikimui priimti.

Palikimo priėmimo esmė yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia civiliniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška – tylėjimas (CK 1.64 straipsnis). Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis ieškovui į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laikotarpį reiškia, kad turėdamas apsisprendimo laisvę ieškovas nepareiškė noro priimti palikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turėjo galimybę atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti, tačiau to nepadarė. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio (ieškovo) teisė į palikimą pasibaigė. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Taigi paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti praleistas beveik dešimt metų, svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą pratęsti, nenustatyta, todėl konstatuotina, kad ieškovo teisė į palikimą yra pasibaigusi. Termino palikimui priimti pratęsimas, nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nepagrįstai pažeistų asmenų, priėmusių palikimą, teisinius interesus ir paneigtų patį Civiliniame kodekse įtvirtintą paveldėjimo teisės perėjimo eiliškumą. Ieškovui per įstatyme nustatytą terminą neišreiškus valios dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisė į visą mirusio V. B. turtą perėjo sutuoktinei N. B. (CK 5.13 str.).

Apelianto argumentas dėl tariamai pažeistų procesinės teisės normų taip pat yra nepagrįstas. Ieškinio pareiškime ieškovas nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių (b. l. 5). Teismas akcentavo, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškovo ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, teismas tai nurodė 2014 m. birželio 10 d. nutartyje (b. l. 33). Šis dokumentas buvo paskelbtas viešai, nurodant, kad ieškinio pareiškime yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 32). Atsakovė neatsiliepė į teismo raginimą pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį (b. l. 28, 31), tai patvirtina esantys byloje rašytiniai įrodymai (b. l. 24, 25), ieškovui tai buvo žinoma (b. l. 31). Ieškovas savo prašymo, suformuluoto ieškinio pareiškime dėl sprendimo už akių priėmimo, neatšaukė. Todėl pirmosios instancijos teismas (b. l. 41) taip, kaip prašė ieškinio pareiškime ieškovas, negavęs iš atsakovės atsiliepimo į ieškovo ieškinį CPK numatytu atveju priėmė sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Apelianto argumentas, kad ieškovas negalėjo byloje įrodyti ieškinio pagrįstumo leistinais įrodymais dėl to, kad teismas priėmė sprendimą už akių, taip pat tai, kad ieškovas negalėjo tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo ir dalyko, yra visiškai abstraktus. Visu pirma ieškovas nenurodė, kokių įrodymų nėra byloje, kurie ieškovui buvo būtini ieškinio reikalavimui suformuluoti (patikslinti). Antra, pirmosios instancijos teismas ieškovo suformuluotus ieškinio pareiškime prašymus dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo patenkino (b. l. 5) ir priešingai, negu aiškina apeliantas, išreikalavo iš Kauno m. 18-ojo notarų biuro nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus po V. B. mirties jo sutuoktinei N. B. (b. l. 36–39). Dokumentai yra civilinėje byloje, teismo raštinėje 2014-07-03 registruoti Nr. q4354 (b. l. 35). Ieškovas ar jo atstovas turėjo teisę susipažinti su visais esančiais byloje įrodymais, padaryti šių įrodymų kopijas ir naudotis visomis ieškovui numatytomis CPK 42 str. teisėmis, taip pat keisti ieškinio pagrindą ar dalyką (CPK 141 str.), iki pirmosios instancijos teismas nusprendė priimti civilinėje byloje 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą už akių (b. l. 41–44). Teismas išsiuntė notarų kontoros notarei B. G. ieškinio pareiškimo kopiją ir pranešimą dėl teisės pareikšti byloje atsiliepimą į ieškinį (b. l. 21). Notarė B. G. byloje patraukta trečiuoju asmeniu, todėl gali, tačiau neprivalo, teismui pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį (CPK 142 str. 1 d.). Pasibaigus teismo nustatytam procesiniam terminui atsiliepimui į ieškovo ieškinį pateikti (2014-04-25) ir gavęs ieškovo prašomus išreikalauti iš notarų kontoros rašytinius įrodymus, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės (CPK 285 str.), nenustatęs procesinių kliūčių sprendimui už akių priimti. Tad ieškovo teisė naudotis procesinėmis teisėmis byloje nebuvo pažeista. Todėl pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylos aplinkybių, pažeidė ieškovo teisę teikti įrodymus byloje, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 179 str.).

Taigi, kaip nustatyta byloje, ieškinyje buvo reiškiami du reikalavimai: 1) pratęsti ieškovui terminą palikimui priimti ir 2) pripažinti negaliojančiu 2011-01-05 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-38 (b. l. 3–5). Pirmosios instancijos teismas atmetė abu reikalavimus. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taigi yra ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių argumentų ar aplinkybių, kurios patvirtintų minėtos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektą – asmenį, pretenduojantį į palikimą, kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris vienu iš įstatyme nustatytų būdų priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas įvyksta ir tada, kai teismas pratęsia terminą palikimui priimti. Teismui nepratęsus termino palikimui priimti, ieškovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, t. y. jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjektiškumo požymių. Nesant teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, pripažintina pagrįsta ir teisėta.

Apeliaciniame skunde ieškovo dėstomi argumentai dėl taikomos įvairiais teisiniais klausimais kasacinio teismo praktikos teisėjų kolegija nepasisako dėl visų paminėtų apeliaciniame skunde LAT nutarčių, kadangi apeliantas daugeliu atveju tiesiog cituoja jų turinį nenurodydamas, kokią teisinę reikšmę šios teismo nutartys turi aiškinant nagrinėjamojoje byloje apelianto ginčytinus klausimus – palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių nekeisti.