Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laukinių vakarų salūnas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laukinių vakarų salūnas“ pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-569-392/2009, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kabokas“, uždarajai akcinei bendrovei „Salūnas“, uždarajai akcinei bendrovei „Laukinių vakarų salūnas“ ir R. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009 m. gegužės 26 d. įvyko teismo posėdis. Į jį atvyko tik ieškovo atstovė. Nei vienas atsakovas neatvyko į posėdį ir neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovų UAB „Kabokas“, R. L., UAB „Laukinių vakarų salūnas“ ir UAB „Salūnas“ solidariai 247 533,58 Lt, procesines palūkanas bei po 1562,87 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovų UAB „Kabokas“, UAB „Laukinių vakarų salūnas“ ir UAB „Salūnas“ solidariai priteisė 1 procento dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2008 m. kovo 22 d., o iš atsakovų UAB „Kabokas“ ir R. L. po 3 601,93 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovai apie teismo posėdį tinkamai informuoti viešo paskelbimo būdu, į posėdį neatvyko, neprašė jo atidėti ar nagrinėti bylą jiems nedalyvaujanti. Ieškovas reikalavimus dėl 247 533,58 Lt nesumokėtų lizingo įmokų už daiktus pagrindė lizingo bei laidavimo sutartimis, todėl netenkinti ieškinyje pareikštų reikalavimų nėra pagrindo.

2009 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo UAB „Laukinių vakarų salūnas” patikslintas pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto už akių, peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą, priimtą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pareiškime nurodė, kad procesiniai ir kiti teismo dokumentai dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir apie paskirtą teismo posėdį jam nebuvo įteikti. UAB „Laukinių vakarų salūnas” su pranešimo turiniu spaudoje nebuvo susipažinęs ir iki pat teismo sprendimo už akių gavimo apie procesą nieko nežinojo. Be to, šio atsakovo nuomone, laidavimo sutartys, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, nesukelia jam teisinių pasekmių, kadangi jos buvo pasirašytos UAB „Laukinių vakarų salūnas” buhalterės, kuri neturėjo teisės to daryti. Minėtų sutarčių UAB “Laukinių vakarų salūnas” niekuomet nepatvirtino.

Apeliantas laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kadangi antstolio įteikti dokumentai dingo įmonėje. Be to, neaišku, kokius dokumentus apskritai antstolis įteikė UAB „Laukinių vakarų salūnas”. Teismas neatsižvelgė į tai, kad su ieškovu laidavimo sutartį sudarė atsakovo buhalterė, kuri veikė pagal jai neteisėtai išduotą įgaliojimą, kadangi šį įgaliojimą išdavė asmuo, kuris laidavimo sutarties sudarymo metu nebevykdė įmonės vadovo pareigų. Remiantis atsakovo įstatais, laidavimo sutartis galėjo būti sudaryta tik turint atsakovo akcininkų sprendimą, nes sprendimas susijęs su nuosavybės teisių galimu apribojimu suma, kuri viršija 1/20 įstatinio kapitalo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimo institutas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Taigi sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Sprendimas už akių priimamas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, sprendimas už akių gali būti priimamas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms:

a) šaliai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta laikantis CPK XI skyriaus Antrojo skirsnio nuostatų, t. y. tinkamai;

b) iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str., 285 str. 1 d.);

c) atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d., 246 str., 285 str. 1 d.).

Sprendimas už akių taip pat gali būti priimamas, kai viena iš šalių per teismo nustatytą terminą nepateikia procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko), jeigu yra kitos šalies prašymas priimti tokį sprendimą (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad visais šiais atvejais teismas gali priimti sprendimą už akių tik tada, jei išaiškino šalims neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo procesinius teisinius padarinius (CPK 159 str. 1 d.). Net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar pagal esamus įrodymus priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Visais atvejais teismas turi aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių jis priima sprendimą už akių.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK 288 straipsnio 4 dalis nustatė, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.

Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis CPK 288 straipsnio ketvirtąja dalimi, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių ne tik tada, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo, bet ir tuomet, kai teismas padarė tokių esminių civilinio proceso teisės pažeidimų, dėl ko negalima pripažinti, jog civilinis procesas byloje apskritai buvo tinkamas. Negalima pripažinti procesą tinkamu tais atvejais, kai sprendimą už akių priėmęs teismas padarė proceso teisės normų tokių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš ne teisės teisėti padariniai negali atsirasti. Todėl neteisėtas procesas daro neteisėtą ir jo rezultatą. Tokia išvada yra paremta Europos Žmogaus teisių teismo praktika, taikant ir aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo (angl. „fair trial“) turinį. Kadangi asmens teisės į teisingą procesą sudėtinė ir labai svarbi dalis yra teisė būti išklausytam, pažeidus šią teisę, pažeidžiamas ir pamatinis proceso principas – teisė į teisingą teismo procesą. Todėl tuo atveju, kai teismas byloje priima baigiamąjį aktą nepagrįstai neišklausęs vienos iš proceso šalių, laikoma, kad pažeidžiama šio asmens teisė į teisingą procesą, ir dėl to teismo priimtas baigiamasis aktas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė visų atsakovų atžvilgiu. Iš teismo priimto sprendimo už akių turinio nėra aišku, ar teismas sprendimą už akių priėmė dėl to, kad atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, ar dėl to, jog neatvyko į teismo posėdį. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2008 m. vasario 20 d., o priimtas 2008 m. vasario 22 d. (t. 1, b.l. 10). Teismas sprendimą už akių priėmė daugiau kaip po vienerių metų ir trijų mėnesių – 2009 m. gegužės 26 d. (t. 1, b.l. 200-202). Per šį laikotarpį dviem atsakovams – UAB „Kabokas“ ir R. L. ieškinio nuorašas ir jo priedai iš viso neįteikti (net ir viešojo paskelbimo būdu), o dar dviem atsakovams - UAB „Laukinių vakarų salūnas” ir UAB „Salūnas“ procesiniai dokumentai tariamai įteikti per antstolę. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų tinkamas įteikimas yra teismo pareiga ir teisės į teisingą procesą sine qua non (iš lot. k. „būtina, privaloma“) sąlyga. Pagal bylos duomenis teismas pranešimus apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą, ieškinio nuorašus su priedais išsiuntė atsakovams ieškovo nurodytais adresais 2008 m. vasario 22 d. ir 2008 m. rugsėjo 4 d. (t. 1, b. l. 106, 164). Nepavykus įteikti šių dokumentų atsakovo – fizinio asmens gyvenamojoje vietoje, o atsakovams – juridiniams asmenims jų buveinėje, teismas leido ieškovui šiuos dokumentus įteikti per antstolius (t. 1, b. l. 168-177). Antstolės V. Š. padėjėjas rašte nurodė, jog pagal ieškovo prašymą įteikė atsakovams UAB „Laukinių vakarų salūnas” ir UAB „Salūnas“ teismo procesinius dokumentus atsakovo UAB „Laukinių vakarų salūnas” buhalterei N. N. (b.l. 182). Iš antstolės padėjėjo rašto nėra aišku, kokie konkretūs dokumentai buvo įteikti atsakovo UAB „Laukinių vakarų salūnas” buhalterei N. N. (tik teismo pranešimas, ar ir ieškinio nuorašas su priedais), ar antstolės padėjėjas teisingai nurodė, jog UAB „Salūnas“ skirtus dokumentus įteikė UAB „Laukinių vakarų salūnas” buhalterei. Šį argumentą atskirajame skunde nurodė ir apeliantas (t. 2, b.l. 51-54). Pirmosios instancijos teismas šių abejonių nepaneigė, nors, kaip minėta, teismas turi pareigą užtikrinti procesinių dokumentų tinkamą įteikimą dalyvaujantiems byloje asmenims. Esant abejonėms, ar atsakovui UAB „Laukinių vakarų salūnas” yra įteiktas ieškinio nuorašas su priedais, ar tik teismo procesiniai dokumentai, kaip nurodė antstolės padėjėjas, negalima daryti išvados, jog atsakovui UAB „Laukinių vakarų salūnas” ieškinio nuorašas bei jo priedai yra įteikti laikantis proceso teisės normose įtvirtintų reikalavimų. Tokią poziciją patvirtina ir tai, jog šie dokumentai įteikti asmeniui (buhalterei N. N.), kurio veiksmų neteisėtumą byloje, taigi, ir pareikštų reikalavimų nepagrįstumą, įrodinėja apeliantas. Tačiau net ir sutikus su tuo, kad atsakovui UAB „Laukinių vakarų salūnas” ieškinio nuorašas bei jo priedai buvo įteikti, teismas neturėjo teisinio pagrindo apie įvyksiantį teismo posėdį pranešti jam viešo paskelbimo būdu. Jeigu šiam atsakovui teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, apie tolesnę proceso eigą jis turėjo būti informuojamas pranešimais (CPK 133 str. 2-3 d.). Tuo tarpu jeigu šie dokumentai jam nebuvo įteikti laikantis proceso teisės taisyklių, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių remdamasis tuo pagrindu, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį.

Nors atskirąjį skundą byloje pateikė tik vienas atsakovas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog reikalavimas pareikštas keturiems atsakovams, kaip solidariems bendraskoliams, iš kurių trys apskritai nebuvo informuoti apie pateiktą ieškinį, pasisako ir dėl proceso teisėtumo šių atsakovų atžvilgiu (CPK 320 str.). Kaip minėta, nei UAB „Salūnas“, nei UAB „Kabokas“, nei R. L. ieškinys ir jo nuorašai nebuvo įteikti. Dar daugiau, byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas per daugiau kaip metus užtrukusį bylinėjimąsi būtų mėginęs ieškovo paduotus procesinius dokumentus įteikti šiems atsakovams, kurie yra juridiniai asmenys, laikantis CPK 123 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. neradęs jų buveinės vietoje, įteikti dokumentus įmonės vadovui kaip fiziniam asmeniui, taip pat pilnamečiams jų šeimos nariams ir pan. (CPK 123 str. 2-4 d.). Taip pat nėra duomenų apie tai, jog byloje iš tiesų nebuvo galimybės paskirti kuratoriaus (CPK 129 str.). Tuo tarpu procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu asmeniui įteikti galima tik tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos ir jeigu nėra galimybės paskirti kuratoriaus arba kai byloje yra daugiau kaip dešimt atsakovų ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų CPK 120 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 130 str. 1 d.). Tačiau svarbiausia, jog teismas viešo paskelbimo būdu tik informavo visus proceso dalyvius apie teismo posėdį, o ieškinio ir jo priedų taip ir neįteikė atsakovams UAB „Salūnas“, UAB „Kabokas“, R. L. nei asmeniškai, nei viešo paskelbimo būdu, laikantis įstatymų reikalavimų. Tai, kad atsakovui UAB „Laukinių vakarų salūnas” ieškinio nuorašas bei jo priedai buvo galimai įteikti, kaip minėta, nesudarė pagrindo teismui apie posėdį neinformuoti šio atsakovo pranešimu, o informaciją pateikti viešo paskelbimo spaudoje būdu.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teismas, netaikęs proceso teisės normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu juridiniams asmenims, pažeidė atsakovų teisę būti išklausytiems, taigi, ir teisę į teisingą procesą. Atsakovams neatvykus į teismo posėdį dėl to, kad jie nežinojo apie prasidėjusį procesą, t. y. nebuvo tinkamai informuoti apie posėdžio laiką ir vietą, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių (CPK 285 str. 3 d. 1 p.). Priešingu atveju būtų įteisintas netinkamai įvykusio proceso rezultatas ir įsiteisėtų teismo baigiamasis aktas, pagrįstas vien tik vienos šalies įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovų UAB „Salūnas“, UAB „Kabokas“, R. L. apie prasidėjusį procesą ir neįteikė jiems ieškinio nuorašo su priedais, taip pat netinkamai informavo visus atsakovus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o jiems neatvykus, nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Šie pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai yra esminiai, kadangi jie lėmė įvykusio proceso neteisėtumą ir galimai neteisingą bylos išsprendimą. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo UAB „Laukinių vakarų salūnas” pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai jo netenkino. Esant tokioms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, naikintina dėl proceso teisės normų esminių pažeidimų, atsakovo UAB „Laukinių vakarų salūnas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, naikintinas teismo sprendimas už akių, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p. ir 4 d., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio trečiosios dalies 2 punktu ir ketvirtąja dalimi, 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Laukinių vakarų salūnas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1474/2009 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.