Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei N. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarei Birutei Germanavičienei, dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-14 paaiškėjo, kad V. B., 2011-01-03 nuosavybės teisės liudijimo nr. 1-11, pagrindu priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties nekilnojamasis turtas 2011-01-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-38 pagrindu tapo atsakovės N. B. nuosavybe. Nekilnojamojo turto registro duomenys, patvirtina, kad Atsakovė N. B. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kartu su sutuoktiniu - ieškovo tėvu V. B.) įgijo - 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini).

Po V. B. mirties ieškovas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Apie palikimo teisės atsiradimą ieškovas sužinojo tik 2013-11-14, susipažinęs su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, todėl mano, kad terminą priimti palikimą yra praleidęs dėl svarbių priežasčių ir prašo teismo šį terminą pratęsti bei pripažinti 2011-01-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-38 negaliojančiu (b.l. 3-5).

Atsakovei N. B. procesiniai dokumentai įteikti 2014-06-10 CPK 130 str. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą, jame išaiškinant atsakovės teisę per 14 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pareikšti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 str., 111 str. reikalavimus, taip pat informuojant atsakovę, jog jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant, teismas gali priimti sprendimą už akių. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad ieškovas V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra 2004-10-11 mirusiojo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus (b.l. 7-8); V. B. ir N. S. (B.) 1996-09-20 sudarė santuoką (b.l. 11-12); pagal 2011-01-03 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarės Birutės Germanavičienės išduotą nuosavybės teisės liudijimą V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam 2004-10-09 nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto įgyto santuokoje su N. B., kurį sudaro butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 36-37); pagal 2011-01-05 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarės Birutės Germanavičienės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004-10-09 turtą paveldi jo sutuoktinė N. B., kurį sudaro butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 38-39). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011-01-13 priklauso D. V. (b.l. 9-10, 16-18).

Ieškovas reiškia du savarankiškus reikalavimus: pripažinti negaliojančiu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir pratęsti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovas neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus paveldėtojams dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo prieš tai CK 5.57 str. pagrindu nepratęsus jam termino palikimui priimti, kadangi tik tokiu atveju ieškovas gali būti pripažintas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą CK 5.8 str. prasme. Nepratęsus termino palikimui priimti, ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą teismo negali būti tenkinamas. Taigi esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra susijusi su ieškovo teise į termino palikimui priimti pratęsimą ir šis reikalavimas nagrinėtinas pirmiausiai.

Palikimas atsiranda palikėjai mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą. Kad pasinaudotų CK 5.57 str. įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Byloje esančia medžiaga nustatyta, jog ieškovo tėvas V. B. mirė 2004-10-11 (b.l. 8). Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė Birutė Germanavičienė 2011-01-03 išdavė nuosavybės teisės liudijimą dėl mirusiam V. B. ½ dalies nuosavybės teise priklaususio turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su N. B. (b.l. 36-37). Pagal 2011-01-05 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, mirusiojo V. B. turtą paveldėjo jo sutuoktinė N. B. (b.l. 38-39).

Ieškovas prašo pripažinti priežastis dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad apie tėvo mirtį jam tapo žinoma tik 2013 m. vasario mėn. iš pažįstamų asmenų, pažymėdamas, kad nei su tėvu, nei su jo sutuoktine nėra bendravęs. Apie tėvo mirtį jo niekas neinformavo, o apie palikimo teisės atsiradimą ieškovas sužinojo tik 2013-11-14 susipažinęs su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, todėl mano, kad terminą priimti palikimą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad sužinojęs apie tėvo mirtį būtų kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas palikimą priėmė kitais įstatyme nustatytais būdais. Mirusiajam V. B. bei jo sutuoktinei atsakovei N. B. priklausęs turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiuo metu nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui.

Klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007), t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Kaip nurodė pats ieškovas jis nei su tėvu, nei su jo sutuoktine nėra bendravęs, apie tėvo mirtį sužinojo tik iš pažįstamų asmenų. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, todėl šiuo atveju palikėjo V. B. įpėdinė N. B., neturėjo pareigos informuoti ieškovą apie palikimo priėmimo procedūrą. Ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis visą laikotarpį (beveik dešimt metų) po palikimo atsiradimo siekė įgyvendinti savo, kaip paveldėtojo teises, priešingai pats nurodė, kad su mirusiuoju bei jo sutuoktine visiškai nebendravo, apie tėvo mirtį sužinojo tik iš pažįstamų asmenų po beveik dešimt metų nuo V. B. mirties, t.y. 2013 m. vasario mėn., o apie palikimo teisės atsiradimą tik 2013-11-14 susipažinęs su Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Nurodyti faktai labiau leidžia manyti, kad ieškovas nesistengė įgyvendinti savo teises į turtą ir nesiekė priimti po tėvo mirties likusį palikimą, todėl praleido Civiliniame kodekse nustatytą terminą – tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas, dėl mirusiojo turto paveldėjimo kreipėsi kiti asmenys, šių asmenų sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178, 185 str.), o pareiškėjo nurodytos priežastys dėl ko jis praleido terminą palikimui priimti nelaikytinos svarbiomis priežastimis ar ypatinga situacija sutrukdžiusiomis priimti palikimą, darytina išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, pareiškimas dėl palikimo termino pratęsimo, atmestinas (CK 5.57 str., CPK 576-578 str.).

CK 5.8. str. numatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti tik pretendentas į palikimą. Kadangi ieškovas CK 5.50 str. nustatytais terminais (per 3 mėn.) ir tvarka, t.y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti arba paduodamas pareiškimą notarui, paveldėjimo nepriėmė, ir terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių (CK 5.57 str.), tai jis nėra pretendentas į palikimą CK 5.50 str. prasme, todėl negali pareikšti reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo V. G. ieškinį atsakovei N. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarei Birutei Germanavičienei, dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.