Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-301-413/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-05
Bylos Nr.: e2A-301-413/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00729-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Gintautas Koriaginas (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: L. M.
Advokatai: Aušra Ručienė, Snežana Raižienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-301-413/2021Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00729-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.10; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovui R. M. ir jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei,atsakovei L. M. ir jos atstovei advokatei Snežanai Raižienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą ir atsakovės L. M. patikslintą apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-145-939/2020 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo ir atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atitinkamai padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad santuoka faktiškai iširusi, šalys neveda bendro ūkio kelerius metus, šalių nesieja bendri interesai ir šeimos vertybės. Tarp šalių santuokinis gyvenimas nutrūko jau senai, ieškovo ir atsakovės charakteriai nebesutapo, todėl laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Atsakovė L. M. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir padalinti sutuoktinių bendrą turtą, priteisti jai išlaikymą 200 eurų per mėnesį bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis, išvykęs dirbti į užsienį, susirado kitą moterį ir apie tai atsakovei prisipažino. Be to, ieškovas prieš atsakovę smurtavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1.1. Nutraukė L. M. ir R. M. santuoką, įregistruotą 1993 m. balandžio 24 d. Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 36), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. M. paliko jo pavardę „M.“, atsakovei L. M. – santuokinę pavardę „M.“.

1.3. Priteisė ieškovui R. M. turto už 24 280 Eur, kuris susideda iš:

3.3.1. 1/2 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 14 700 Eur vertės;

3.3.2. Automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 200 Eur vertės;

3.3.3. 2,3100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 4380 Eur vertės;

3.3.4. kilnojamuosius daiktus – žemės ūkio techniką: talpą skysčiui – 500 Eur vertės; trąšų barstytuvą – 1000 Eur vertės; drenažo praplovimo įrenginį – 500 Eur vertės; sraigtinį krautuvą – 100 Eur vertės; lėkščiavimo padargą – 200 Eur vertės; suvirinimo įrenginį – 100 Eur vertės; sėjamąją – 200 Eur vertės; šienapjovę – 200 Eur vertės; kultivatorių – 60 Eur vertės; pjūklą – 150 Eur vertės; žoliapjovę – 50 Eur vertės; oro kompresorių – 150 Eur vertės, iš viso už 3210 Eur;

3.3.5. kilnojamuosius namų apyvokos daiktus: virtuvės valgomą stalą – 70 Eur vertės; virtuvės sėdimą kampą – 70 Eur vertės; dujinę – 50 Eur vertės; miegamojo lovą – 200 Eur vertės; komodą – 50 Eur vertės; spintą – 200 Eur vertės; kavos stalą (ąžuolo) – 150 Eur vertės; antro aukšto sieninę įmontuotą spintą – 500 Eur vertės; odinį kampą su ąžuolo mediena – 500 Eur vertės, iš viso už 1790 Eur.

1.4. Priteisė atsakovei L. M. turto už 31 750 Eur, kuris susideda iš:

3.4.1. 1/2 dalis pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – 14 700 Eur vertės;

3.4.2. automobilį „Volkswagen-VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 400 Eur vertės;

3.4.3. automobilį „Lexus RX 400 Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), –7810 Eur vertės;

3.4.4. 2.0300 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 3740 Eur vertės;

3.4.5. kilnojamuosius daiktus – žemės ūkio techniką: purškimo įrenginį – 400 Eur vertės; priekabą – 400 Eur vertės; sraigtinį krautuvą – 100 Eur vertės; lėkščiavimo padargą – 200 Eur vertės; ekskavatoriaus kaušą – 200 Eur vertės; pakrovėjo šakes – 100 Eur vertės; žoliapjovę – traktoriuką – 500 Eur vertės; ekskavatoriaus kaušą – 200 Eur vertės; benzininę žoliapjovę – 50 Eur vertės; skysčių pumpavimo įrenginį – 100 Eur vertės; pjūklą – 150 Eur vertės; žoliapjovę – 50 Eur vertės; aukšto slėgio plovimo įrenginį – 500 Eur vertės; aukšto slėgio plovimo įrenginį – 250 Eur vertės, iš viso už 3200 Eur;

3.4.6. kilnojamuosius namų apyvokos daiktus: virtuvinį baldų komplektą (spintelės) – 300 Eur vertės; vonios kambario boilerį – 100 Eur vertės; skalbimo mašiną – 200 Eur vertės; svetainės stalą ir 6 kėdes – 400 Eur vertės; indaują – 200 Eur vertės; odinį komplektą (3+2+1) – 300 Eur vertės; šviestuvus (2 vnt. po 50 Eur) – 100 Eur vertės; lovas (2 vnt. po 150 Eur) – 300 Eur vertės, iš viso už 1900 Eur.

1.5. Priteisė ieškovui R. M. iš atsakovės L. M. 3 735 Eur piniginę kompensaciją už natūra tenkančią didesnę turto dalį.

1.6. Priteisė atsakovei L. M. iš ieškovo R. M. 18 250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

1.7. Priteisė atsakovei L. M. iš ieškovo R. M. 245,31 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą.

1.8. Priteisė iš ieškovo R. M. 619,88 Eur žyminio mokesčio bei 6,92 Eur pašto išlaidų valstybei.

1.9. Priteisė iš atsakovės L. M. 670,14 Eur žyminio mokesčio bei 8,75 Eur pašto išlaidų valstybei.

1.10. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Dėl santuokos nutraukimo

4. Teismas nustatė, kad šalys jau ne vienerius metus gyvena atskirai, nes ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta retai, kad dėl gyvenimo atskirose šalyse, šalių santykiai atšalo. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad gyvenimas atskirai šalis tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kaltos abi šalys. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo netinkamo elgesio. Priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių veiksmai liudija, kad abu jie nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

5. Atsakovės teigimu, jai yra reikalingas išlaikymas, nes jos turtinė padėtis nėra pakankama save išlaikyti ir užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, kadangi ji yra darbinga tik 40 procentų ir neturi pakankamai pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nurodė, kad CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Todėl teismas padarė išvadą, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė yra neįgali, jai dėl sveikatos būklės nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2035 m. lapkričio 10 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, t. y. atsakovė yra iš dalies darbinga, todėl CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikoma ir būtent atsakovė turi įrodyti išlaikymo reikalingumą.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog dėl savo sveikatos būklės ji negali dirbti kitokio darbo, išskyrus individualią veiklą, kurią ji vykdo, taip pat nepateikė duomenų, kad, būdama iš dalies darbinga, ji yra (buvo) registruota Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieškojo jos sveikatos būklę atitinkančio darbo. Byloje taip nėra duomenų, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovė kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Priešingai, atsakovę byloje atstovavo privati advokatė, kas leido teismui spręsti, kad atsakovė disponuoja didesnėmis pajamomis, nei nurodoma. Byloje taip pat nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie atsakovės turimas būtinąsias išlaidas. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kad jos sveikatos būklė blogėja, dėl ko ateityje jos darbingumo lygis galėtų dar sumažėti. Remiantis paminėtu, teismas darė išvadą, kad atsakovė yra iš dalies darbinga, turi galimybę dirbti ir save išlaikyti, atsakovė neįrodė, kad racionaliai naudojant turimas pajamas, nėra užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kiti jos poreikiai. Be to, santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu yra dalinamas turtas kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo jai išlaikymą periodinėmis išmokomis kaip nepagrįstą.

Dėl turto padalijimo

8. Teismas pažymėjo, kad šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

9. Teismas, nesutariant šalims dėl nekilojamojo turto vertės, vadovavosi ir rėmėsi tomis nekilnojamojo turto objektų vertėmis, kurios nurodytos VĮ „Registro centras“, nes šios turto vertės yra nustatytos 2019 m. sausio mėnesį, todėl sprendė, jog jos labiau atitinka tikrovę. Teismas nusprendė ieškovui priteisti 2,3100 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 4380,00 Eur vertės, o atsakovei – 2,0300 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 3740,00 Eur vertės. Kaip nurodė teismas, dėl žemės sklypų padalinimo byloje ginčo nebuvo, byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo padalijimo būdo ir jo įvertinimo.

Šalies argumentai

10. Ieškovas prašė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti po ½ dalį, kurios vertė 7640 Eur. Atsakovė nesutiko su tokiu siūlymu, nurodydama, kad namas turi atitekti ieškovui, o jai išmokėta 14 700 Eur dydžio piniginė kompensacija, nes namas stovi ant žemės sklypo, kuris priklauso ieškovo giminei, o būsto atsidalijimui bus reikalingos investicijos, kurių atsakovė neturi. Ieškovas nesutiko išmokėti atsakovei kompensaciją, nurodydamas, kad turtas yra dalus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju sutuoktiniams turtas gali būti padalytas natūra. Nustatydamas ginčo turto vertę, teismas rėmėsi UAB „Turto vertė“ eksperto G. J. B. ekspertizės aktu, kuris ginčo turtą apžiūrėjo fiziškai ir įvertino pagal rinkos kainą. Ekspertas nustatė, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2019 m. rugpjūčio 27 d. stoviui yra 29 400 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

11. Byloje taip pat kilo ginčas dėl visų trijų automobilių padalijimo natūra ir automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ priklausomybės bei jo vertės. Šalys sutiko, kad automobilio „Volkswagen-VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 400 Eur, o automobilio „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 200 Eur.

12. Teismas nustatė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje 2018 m. birželio 15 d. tarp pardavėjo R. B. ir pirkėjo R. M., automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ pirkimo–pardavimo kaina nurodyta – 3 400 Eur (DOK-29492 priedas). Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už automobilį „Lexus RX 400 Hybrid“ pagal 2018 m. birželio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas į R. B. sąskaitą 2018 m. birželio 29 d. pervedė 1500 Eur, kitą pinigų dalį už minėtą automobilį ieškovas 2018 m. birželio 29 d. pervedė į G. Š. banko sąskaitą, 400,00 Eur avansą ieškovas sumokėjo grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 194–198). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovas 2016 m. spalio 20 d. iš savo tėvo paveldėjo pinigines lėšas, tačiau automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. birželio 15 d., kai sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, automobilis buvo naudojamas šeimoms poreikiams, todėl šis automobilis turi būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Teismas, nesutariant šalims dėl transporto priemonės ,,Lexus RX 400 Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, vadovavosi atsakovės pateiktais įrodymais apie tokio automobilio 7810 Eur vertę (VšĮ „Emprekis“ 2019 m. rugpjūčio mėnesio pateikta vidutine kaina Lietuvoje). Kadangi ieškovas automobilio 10 000 Eur vertę grindė jo įsigijimo kaina, o automobilis pirktas 2018 m, todėl, anot teismo, logiška, kad jis yra nusidėvėjęs.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesutarė dėl automobilių padalijimo, teismas sprendė, kad nesąžininga du mažos vertės, senus automobilius paskirti vienai iš šalių, o kitai skirti tik naujesnį automobilį. Todėl kiekvienai šaliai paskyrė po vieną seną ir mažesnės vertės automobilį, o atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuolat gyvena Lietuvoje, o atsakovas tik retai ir trumpam grįžta iš užsienio, kad atsakovė turi nustatytą neįgalumą, konstatavo, kad atsakovės poreikiams tenkinti labiau reikalingas naujesnis automobilis. Todėl automobilį ,,Lexus RX 400 Hybrid“ priteisė atsakovei.

14. Iš 2019 m. rugpjūčio 6 d. antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas (duomenys neskelbtini) parodė kilnojamąjį turtą, kurį jis paveldėjo po tėvo L. M. mirties: talpą skysčiui; purškimo įrenginį; trąšų barstytuvą; bulvių sodinimo įrenginį; drenažo praplovimo įrenginį; priekabą; priekabą; savadarbį traktorių; sraigtinis krautuvą; sraigtinį krautuvą; grūdų džiovinimo įrenginį; lėkščiavimo padargą; lėkščiavimo padargą; ekskavatoriaus kaušą; pakrovėjo šakes; suvirinimo įrenginį; žoliapjovę; padangas su ratlankiais 8 vnt.; ekskavatoriaus kaušą; sėjamąją; šienapjovę; benzininę žoliapjovę; kultivatorių; skysčių pumpavimo įrenginį; pjūklą; pjūklą; žoliapjovę; žoliapjovę; oro kompresorių; aukšto slėgio plovimo įrenginį; aukšto slėgio plovimo įrenginį (e. b. t. 1, b. l. 84–121).

15. Teismas nustatė, kad šalys gyveno ūkiškai, augino gyvulius, dirbo žemę, turėjo registruotos žemės ūkio technikos (krautuvą, ratinį traktorių, traktoriaus priekabą) (DOK-36129 priedas). Nors ieškovas neigė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti daiktai yra įgyti santuokos metu, tačiau teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad šalys turėjo šiame protokole užfiksuotus daiktus, kurie turėtų būti įtraukti į dalintino turto balansą. Teismas pažymėjo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuojamos faktinės aplinkybės, tačiau šis protokolas savaime nepatvirtina, kad nurodyti daiktai yra ieškovo paveldėti ir dėl to turėtų būti laikomi asmenine jo nuosavybe. Ieškovas nepasisakė dėl šio kilnojamo turto padalijimo, atsakovės nurodytų verčių neginčijo, todėl minėtą turtą teismas nusprendė padalinti natūra, atsakovės pasiūlytu būdu.

16. Teismas, spręsdamas kilnojamojo turto, priklausančio šalių gyvenamajam namui ir jo infrastruktūrai, atsižvelgė į tai, kad šalims gyvenamasis namas padalintas natūrą po ½ dalį, kad šioje nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas namo atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, todėl neįtraukė į dalintino turto balansą kilnojamojo turto – giluminio vandens siurblio, vandens valymo filtro, pastatomo pečiaus ir židinio, kurie, anot teismo, yra gyvenamojo namo gerbūvio dalis bei inžinierinė įranga, įvertinta eksperto nustatant gyvenamojo namo rinkos vertę. Teismui padalinus namų apyvokos daiktus, ieškovui turto teko už 24 280 Eur, atsakovei – už 31 750 Eur, todėl priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3735 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl kompensacijos priteisimo

17. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog žemės ūkio techniką – ratinį traktorių „Fendt Xaver“, krautuvą JCB, traktoriaus priekabą „Anhanger“ pardavė savo pusbroliui, nes tuo metu jam skubiai reikėjo pinigų, tačiau nesutiko, kad pardavė turtą pusvelčiui. Ieškovas sutiko atsakovei kompensuoti pusę kainos, gautos už parduotą žemės ūkio techniką pagal pardavimo dokumentus, t. y. 1450 Eur, tačiau nesutiko dėl 16 800 Eur kompensacijos, nes ji nepagrįsta, VšĮ ,,Emprekis“ kainos yra akivaizdžiai per didelės. Teismas sprendė, kad ieškovas, parduodamas šią žemės ūkio techniką, sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl priteisė iš ieškovo turto vertę, kuria sutuoktinis sumažino dalintino turto masę. Atsakovė pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutines žemės ūkio technikos kainas Lietuvoje 2019 m. rugsėjo mėnesį, pagal kuriuos krautuvo JCB vertė 18 000 Eur; ratinio traktoriaus „Fendt Xaver“ – 15 000 Eur; traktoriaus priekabos „Anhanger“ – 3 500 Eur. Todėl konstatavo, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 18250 Eur kompensacija (36500 eurų (18 000+15 000+3 500) / 2).

18. Teismas nurodė, kad atsakovė taip pat prašė priteisti kompensaciją už santuokoje įgyta žemės ūkio techniką, kurią ieškovas paslėpė, t. y. vartomąjį plūgą, pirktą 2016 metų gegužės mėnesį, kurio vertė 12 270 Eur, ir sėjamąją mašiną Nordsten, įgytą 2016 metų pradžioje, kurios vertė 2 800 Eur. Ieškovas teigė, kad jokios žemės ūkio technikos jis nepaslėpė. Teismas pažymėjo, kad ši technika – plūgas ir sėjamoji – nėra registruotinas turtas, atsakovė šios technikos įsigijimo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Liudytojas K. L. yra atsakovės brolis, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi, o liudytojas T. M. (šalių sūnus) negalėjo identifikuoti šių ginčo daiktų. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl šio turto kilo ginčas, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo daiktai – vartomasis plūgas ir sėjamoji – buvo šalių nuosavybė, todėl reikalavimą priteisti kompensaciją už šių daiktų pradanginimą (paslėpimą) atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl bendro turto išlaikymo

19. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo už 2019 metus už ½ dalį už gyvenamojo namo išlaikymą sumokėtų mokesčių ir pateikė įrodymus. Ieškovas nesutiko sumokėti kompensacijos ir teigė, kad nors ir negyvena Lietuvoje, tačiau prisideda prie bendro turto išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamojo namo šildymas, šiukšlių išvežimas yra priskirtinas prie būtinųjų bendrosios jungtinės nuosavybės turto išlaikymo mokesčių, t. y. nepriklausomai nuo to, ar asmuo gyvena, ar negyvena nuosavybės teise priklausančiame būste, teismas konstatavo, kad ieškovas privalo mokėti gyvenamojo namo šildymo išlaidas, šiukšlių išvežimo mokestį. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog prisidėjo prie šio turto išlaikymo, todėl priteisė atsakovei iš ieškovo ½ dalį jos sumokėtų mokesčių – 245,31 Eur.

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

20. Atsakovės atstovė po bylos nagrinėjimo iš esmės 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Prašyme nurodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d. iš AIB banko gavo pranešimą, kad šis bankas nėra gavęs užklausimo iš Dublino teismo. Todėl buvo telefonu susisiekta su Dublino apygardos teismo atstovu ir gauta informacija, kad užklausa AIB bankui buvo išsiųsta ne tuo banko ofiso adresu.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino ir pažymėjo, kad atsakovė turi rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus ir atsikirtimus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl jungtine nuosavybės teise pripažintų kilnojamųjų daiktų – automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei L. M. iš ieškovo R. M. priteistos 18 250 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – į dalinamo turto masę neįtraukti vonios kambario boilerio, kilnojamuosius daiktus, kurie išvardinti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pripažinti asmenine R. M. nuosavybe automobilį „Lexus RX 400 Hybrid“, priteisti iš R. M. L. M. 1450 Eur kompensaciją dėl santuokoje įgyto turto pardavimo be atsakovės žinios. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, o apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ įtraukimo į dalintino turto balansą. Pažymi, kad apeliantui yra paskirtas nevažiuojantis automobilis „Opel Astra-G-Caravan“. Pati atsakovė pripažino, kad automobiliu „Lexus RX 400 Hybrid“ naudojasi apeliantas ir šiuo metu šis automobilis yra pas jį. Atsakovė yra neįgali, prekiauja turguje, niekada automobiliu „Lexus“ nesinaudoja. Apeliantui neveikiantis automobilis yra nereikalingas, juo iki dabar naudojasi atsakovė.

1.2. Automobilio pardavėjo nurodyta kaina 3400 Eur yra neteisinga, nes iš tikrųjų jam buvo sumokėta 10 000 Eur suma, kas visiškai atitiko tokių automobilių rinkos kainas. Apeliantas sutinka su tuo, kad negali paneigti, jog ginčo automobilio pardavėjui sumokėjo 3400 Eur, nors šis faktas neatitinka tikrovės, tačiau kategoriškai tvirtina, kad už jį sumokėjo paveldėtais pinigais ir jį įsigijo kaip asmeninį turtą. Teismas nesiūlė šioje byloje skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nors šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus.

1.3. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovas 2016 m. spalio 20 d. paveldėjo iš savo tėvo pinigines lėšas, o šios lėšos buvo panaudotos sudarius 2018 m. birželio 15 d. automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ pirkimo–pardavimo sutartį. Įgyjant šį automobilį, apeliantas iš asmeninių lėšų sumokėjo 8576, 63 Eur, iš bendrų lėšų – 1423,37 Eur. Vien tas faktas, kad automobilis „Lexus RX 400 Hybrid“ buvo įgytas R. M. esant santuokoje, tai negali būti laikoma esmine aplinkybe, kuria remiantis šis turtas būtų įtrauktas į dalintino turto balansą.

1.4. Anot apelianto, teismas buvo šališkas, kadangi dar prieš priimant teismo sprendimą išreiškė išankstinę nuomonę dėl automobilio, įpareigodamas ieškovą perduoti atsakovės žinion automobilį „Lexus“, nors buvo informuotas, kad apeliantas gyvena ir dirba užsienyje, dėl pandemijos ir šalyje paskelbto karantino neturi jokių galimybių šį automobilį pristatyti atsakovei.

1.5. Atsakovė pripažino, kad ji nėra automobilio ,,Lexus RX 400 Hybrid“ savininkė, nes turėdama ieškovo įgaliojimą sudarė neteisėtą sandorį pati su savimi, nepagrįstai VĮ ,,Regitra” nurodydama, kad nuo 2019 m. birželio 25 d. yra šio automobilio tik valdytoja, bet ne savininkė.

1.6. Apelianto nuomone, į dalintiną turtą turėjo būti įtraukti tik du automobiliai: Opel Astra- G-Caravan“, 200,00 Eur vertės ir Volkswagen-VW Golf, 400,00 Eur vertės. Apeliantas sutinka, kad abu šie automobiliai atitektų atsakovei.

1.7. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti kilnojamieji daiktai negalėjo būti padalinti šalims natūra, kadangi jie asmeninės nuosavybės teisė priklauso apeliantui R. M.. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo tėvas taip pat aktyviai užsiiminėjo ūkine veikla, todėl jam ir priklausė minėti daiktai. Apelianto tėvas nebuvo sudaręs jokio testamento, kadangi jis tragiškai žuvo, todėl ieškovui buvo likusi tik vienintelė išeitis – užfiksuoti paveldėjimu įgytus daiktus, t. y. kreipusis į antstolį ir prašant jo sudaryti faktinį aplinkybių konstatavimo protokolą. Todėl ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog minėti kilnojamieji daiktai po tėvo mirties, asmeninės nuosavybės teise priklauso apeliantui R. M.. Atsakovė šio fakto nepaneigė.

1.8. Teigdama, kad neva tam tikri kilnojamieji daiktai buvo įsigyti santuokos metu, atsakovė nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo, t. y. nei sąskaitų, nei banko išrašų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad minėti daiktai buvo įsigyti santuokos metu už bendras ar jos asmenines lėšas. Šioje dalyje teismo sprendimas yra prieštaringas ir visiškai be motyvų, liko neįvertinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti įrodymai, ištirti teismo posėdžių metu. Teismo vertinimu, atsakovė yra nedarbinga, todėl ji negalėjo dirbti ir nedirbo apelianto ūkininko ūkyje. Pamačiusi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus ieškovo asmeninius daiktus, atsakovė nusprendė juos pasidalinti, nors negalėjo nurodyti, kada ir kur buvo šie daiktai įgyti ir koks jų nusidėvėjimas. Teismas pažymėjo, kad šalys gyveno ūkiškai, augino gyvulius, tačiau nenurodė nei laiko, nei darbų, kuriuos galėjo atlikti neįgali atsakovė.

1.9. Teismas nepagrįstai vonios kambario boilerį priteisė atsakovei, kadangi po tokio daikto padalinimo ieškovui atimama galimybė naudotis minėtu boileriu. Pažymi, kad vonios boileris yra skirtas namo funkcionalumui užtikrinti, o teismui nusprendus vienai iš šalių priteisti šį kilnojamąjį daiktą, kita ginčo šalis yra pastatoma į nelygiavertę padėtį, kadangi iš jos atimama galimybė namuose naudotis šiltu vandeniu. Todėl vonios kambario boileris negalėjo būti įtrauktas į dalintino turto balansą, kadangi šis daiktas yra gyvenamojo namo gerbūvio dalis.

1.10. Ieškovas pardavė savo pusbroliui žemės ūkio techniką už tuo metu buvusią rinkos kainą, be to, ši technika buvo sugedusi. Ieškovui tuo metu buvo skubiai reikalingos piniginės lėšos. Teismas vadovavosi atsakovės pateiktomis VšĮ ,,Emprekis“ vidutinės rinkos kainomis, tačiau nebuvo vertintas konkretus turtas, nepateikta jokių duomenų apie minėto turto nusidėvėjimą, nenurodyti turto pagaminimo metai, jo būklė pardavimo metu. Dėl to teismas be pagrindo priteisė atsakovei 18 250 Eur dydžio kompensaciją. Apeliantas sutinka, kad atsakovei būtų priteista 1450 Eur kompensacija, t. y. pusė sumos už parduotą techniką. Apeliantas niekada nesutiko su atsakovės nurodytomis kainomis, todėl teismas privalėjo skirti ekspertizę šioms kainoms nustatyti arba pasikviesti į teismo posėdį asmenį, galintį įvertinti šį turtą, tačiau, būdamas šališkas, to nepadarė.

Atsiliepimas

23. Atsakovė L. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė niekada nepripažino, kad automobiliu „Lexus RX 400 Hybrid“ naudojosi tik ieškovas. Šį automobilį jis atėmė iš atsakovės ir paslėpė. Pas atsakovę liko automobilio dokumentai. Teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis įpareigojo apeliantą automobilį perduoti naudotis atsakovei. 2020 m. spalio 1 d. teismo nutartis iki šiol neįvykdyta. Ieškovas turėjo reikšti ieškinyje reikalavimą ginčo automobilį pripažinti asmenine nuosavybe. Tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Byloje yra pateiktas išrašas iš R. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB banke (2020-10-22 dokumento (DOK-40544) priedas Nr. 5), iš kurio matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. stoviui ieškovo paveldėti 4371,87 JAV dolerių yra sąskaitoje.

2.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių paveldėjimo dokumentų, todėl neįrodė, kad kilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė.

2.3. Ieškovas ieškinyje nereiškė reikalavimo padalinti namų apyvokos reikmenis, o tai yra savarankiškas turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis. Ieškovas savo norus dėl daiktų padalijimo išreiškė tik atsiliepime į priešieškinį, todėl teismas pagrįstai sprendė tik dėl atsakovės reikalavimo.

2.4. Boileris – tai daiktas, kaip ir šviestuvas, todėl jis gali būti dalinamas, nes nėra namo priklausinys. Name šiuo metu yra tik vienas vonios kambarys ir viena virtuvė. Šalims artimiausioje ateityje, jeigu teismo sprendimas nebus pakeistas, teks spręsti dėl naudojimosi namu tvarkos ar atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl vienam iš jų reikės įsirengti atskirą sanitarinį mazgą. Bet kokiu atveju, vienam iš sutuoktinių tektų įsigyti boilerį.

2.5. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktose pirkimo-pardavimo sutartyse dėl žemės ūkio technikos pardavimo nėra aptarti jokie parduodamų daiktų trūkumai. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad visa parduota technika buvo sugedusi. Ieškovas turėjo visas galimybes atlikti individualų turto vertinimą jo pardavimo metu, nes daiktus pardavinėjo kelias dienas prieš kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

24. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. protokoline nutartimi atsakovei L. M. suteikta galimybė teismui pateikti patikslintą apeliacinį skundą. Atsakovės patikslintas apeliacinis skundas gautas 2021 m. birželio 25 d., teisme priimtas 2021 m. liepos 14 d. ir ieškovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą apeliacinį skundą pateikti.

Šalies argumentai

25. Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė L. M. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo padalinimo, kompensacijos už paslėptą žemės ūkio techniką nepriteisimo ir dėl kompensacijos už paslėptą žemės ūkio techniką, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: 1) priteisti R. M. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o L. M. iš ieškovo R. M. priteisti piniginę kompensaciją 14 700 Eur; 2) priteisti atsakovei už ieškovo už paslėptą vartomąjį plūgą ir sėjamąją NORDSTEN kompensaciją 7535 Eur; 3) priteisti atsakovei 15 650 Eur kompensaciją už santaupas, ieškovo panaudotas ne šeimos reikmėms. Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo L. M. priteisimo panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Patikslintas apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai įvertino atsakovės fizines (sveikatos), finansines (gaunamas pajamas pagal darbingumą) ir organizacines (žemės sklypo savininkų leidimus namo rekonstrukcijai) galimybes pertvarkyti namą, kad būtų galima naudotis juo šalims atskirai. Iš bylos dokumentų matyti, kad namas turi vieną virtuvę, vieną sanitarinį mazgą rūsyje, bendrą visam namui šildymo sistemą, vandentiekio sistemą (gręžinį), kuris yra žemės sklype toliau nuo namo, o vandens filtrai yra pastate, kuris priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovui ir jo giminaičiams. Šalims nustojus vesti bendrą ūkį, ieškovas geruoju neprisidėjo prie namo išlaikymo (kūrenimo žiemą), atsakovės patirtos išlaidos yra iš ieškovo priteistos. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad, ieškovui negyvenant Lietuvoje, atsakovė bus priversta arba kūrenti ieškovui priklausančias patalpas ir tokiu būdu patirti išlaidas, arba rekonstruoti namo šildymą.

4.2. Nei ieškovas, nei kiti žemės sklypo savininkai neprivalo nustatyti naudojimosi tvarką sklype, kuris priklauso išimtinai tik jiems, taip pat neprivalo nustatyti servitutą. Tai reiškia, kad dėl savo teisių – dėl servituto naudotis namu, vandens gręžiniu ir filtrų sistema atsakovė dar turės kreiptis į teismą ir patirti nemažas išlaidas. Tai reiškia, kad, padalinus namą natūra lygiomis dalimis, jai atitekusi namo dalis bus aiškiai nelygiavertė.

4.3. Anot atsakovės, ieškovas buvo nesąžiningas, nepateikė teismui duomenų apie savo turimas banko sąskaitas ir jų išrašus iš Airijos Respublikos bankų, todėl jis slepia savo pajamas ir nenori dalintis su atsakove, tačiau dėl šių argumentų teismas nepasisakė ir neįvertino ieškovo elgesio, nors byloje yra neginčijami įrodymai, kad iki pradėdamas gyventi skyrium ieškovas turėjo sąskaitą Airijos AIB banke. Atsakovė mano, kad teismas, priėmęs ieškovo atžvilgiu nutartį išreikalauti iš jo dokumentus ir, nesulaukęs nutarties įvykdymo, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sudarė sąlygas ieškovui pateikti tik jam naudingus dokumentus. Pažymi, kad teismas tai vertino ne atsakovės, o paties ieškovo naudai. Atsakovės nuomone, ieškovo vengimą pateikti banko išrašus teismas turėjo vertinti kaip bandymą nuslėpti turimas bendras santaupas ir pripažinti, kad ieškovas turi pinigų kompensacijai sumokėti.

4.4. Žemės ūkio technika – vartomasis plūgas (neregistruotinas turtas), pirktas 2016 metų gegužės mėnesį, ir sėjamoji NORDSTEN (neregistruotinas turtas), pirkta 2016 metų pradžioje, iki šiol buvo naudojama ūkyje ir saugoma namų valdoje esančiame ūkio pastate. Šių daiktų atsakovė pasigedo 2019 m. rugpjūčio 15 d., atsitiktinai nusprendusi apžiūrėti pro langą ūkio pastato vidų. Atsakovė pažymėjo, kad kilus konfliktams dėl skyrybų, ieškovas paskelbė draudžiąs jai vaikščioti į kiemo pastatus, kadangi jie priklauso asmeniškai jam ir jo giminei. Iš namų buvo paimti rakinamų ūkio pastatų raktai ir atiduoti ieškovo motinai. Atsakovė iškvietė policiją, manydama, kad ūkio technika pavogta. Atvykę į vietą pareigūnai susisiekė su R. M., kuris pasakė, kad visą žemės ūkio techniką pardavė pusbroliui. Kaip įrodymą, kad nurodyti daiktai buvo, atsakovė pateikė foto nuotraukas, darytas 2019 m. birželio 9 d.

4.5. 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 34.53 min.) ieškovo atstovė uždavė liudytojui T. M. klausimą dėl neregistruotinos technikos, klausdama, ar tėvai turėjo vartomąjį plūgą ir sėjamąją Nordsten. Liudytojas aiškiai pasakė „taip“ ir nurodė, kad šie daiktai turėjo būti pirkti pusiau tėčio ir senelio. Teismas nepagrįstai visiškai nevertino liudytojos N. G. 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų dėl žemės ūkio technikos (posėdžio garso įrašas, laikas 01:23:00 - 01:26:00). Liudytoja, atsakydama į klausimą, patvirtino, kad pati girdėjo ieškovą pasakojant apie įsigytą plūgą žemei arti.

4.6. Atsakovės įsitikinimu, ji neturi pareigos įrodinėti išlaikymo būtinumo, todėl pateikė teismui tik esminius įrodymus – dokumentus, pagrindžiančius neįgalumą ir gaunamas pajamas. Atsakovė mano, kad, vertinant paties teismo cituojamas teisės normas ir teismų praktiką, teismas privalėjo spręsti, ar ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad atsakovei išlaikymas nėra būtinas. Sprendžiant iš atsakovei priteisto turto, jis nėra perteklinis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad turimo turto naudojimas užtikrins minimalius būsto išlaikymo, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiūros ir kitus atsakovės poreikius.

4.7. Atsakovė byloje neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas neturi duomenų, kiek atsakovei kainavo advokato paslaugos. Teismas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neklausė atsakovės. Privataus advokato samdymas nėra įrodymas, kad už paslaugas sumokėta brangiai. Pažymi, kad advokatui už klientą gali sumokėti ir trečiasis asmuo. Advokatui nedraudžiama, vertinant kliento mokumą, susitarti dėl minimalių įkainių. Atsakovės vertinimu, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

4.8. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauti nauji įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. turėjo santaupų Airijos AIB banke, todėl šios lėšos turi būti įskaičiuotos į dalintino turto balansą ir padalintos sutuoktiniams. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo spręstina, kad sąskaitoje buvusios lėšos yra ieškovo gautas darbo užmokestis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas neigė turįs lėšų Airijos AIB banke ir neprašė šias lėšas pripažinti asmenine nuosavybe. Šios lėšos gautos iki šalys pradėjo gyventi skyrium ir nustojo vesti bendrą ūkį, t. y. iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio pradžios. Pinigai iš banko sąskaitos yra išimti arba pervesti į kitas sąskaitas prieš kelis mėnesius iki ieškinio padavimo dėl santuokos nutraukimo: 2019 m. birželio 4 d. per tris kartus ieškovas išgrynino 1600 Eur, 2019 m. liepos 2-22 dienomis išėmė iš sąskaitos grynais 2700 Eur, 2019 m. birželio 12 d. į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Eur, 2019 m. birželio 13 d. į tą pačią sąskaitą pervedė dar 10 000 Eur ir 2019 m. birželio 14 d. į tą pačią sąskaitą pervedė dar 7 000 Eur. Nurodytos lėšos (iš viso 31 300 Eur) nebuvo panaudotos šeimos interesais, todėl atsakovė turi teisę reikalauti, kad R. M. kompensuotų jai 1/2 nurodytų lėšų dalį, t. y. 15 650 Eur.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į atsakovės patikslintą apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Apeliantė, prašydama teismo priteisti ieškovui visą gyvenamąjį namą ir tuo pačiu įpareigoti ieškovą sumokėti jai kompensaciją, nenurodo pakankamai rimto pagrindo, patvirtinančio jos poziciją ir įrodančio, jog gyvenamojo namo nėra galimybės padalinti lygiomis dalimis natūra. Šalių nekilnojamasis turtas yra dalus, todėl gali būti dalijamas natūra. Toks turto padalijimas nepažeistų sutuoktinių interesų pusiausvyros principo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nepajėgus išmokėti apeliantei piniginę kompensaciją už jai priklausančią ½ gyvenamojo namo dalį. Pažymi, jog ilgą laiką ieškovui gyvenant Airijoje, atsakovė viena gyveno šiame name, juo rūpinosi ir jai dėl to nebuvo kilę jokių problemų, ji nė karto nenurodė, kad negali rūpintis šiuo turtu.

5.2. Žemės ūkio technika – plūgas ir sėjamoji – nėra registruotinas turtas, atsakovė šios technikos įsigijimo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Be to, ieškovas yra nurodęs, kad jis nuo atsakovės nėra ir niekada nebuvo paslėpęs jokios žemės ūkio technikos, todėl atsakovės reikalaujama priteisti 7 535 Eur kompensacija neturi teisinio pagrindo. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog tokie daiktai iš viso buvo.

5.3. Apeliantė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį sąmoningai, siekdama nuslėpti, kokiomis pajamomis ji iš tiesų disponuoja. Be to, šioje civilinėje byloje apeliantę atstovauja advokatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė galėjo nežinoti apie jai tenkančią pareigą pateikti pačius naujausius bei aktualiausius duomenis apie savo turimas lėšas ir gaunamas pajamas. Todėl yra faktinis pagrindas manyti, kad apeliantė sąmoningai nepateikė aktualiausių duomenų apie savo finansinę padėtį, iš anksto turėdama siekį tai nuslėpti.

Atsiliepimas

5.4. Atsakovė neteisingai nurodo, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2019 m. vasaros, nes šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2015 metų. Užsienyje uždirbtos piniginės lėšos yra ieškovo asmeninės lėšos, šiuos pinigus ieškovas uždirbo jau šalims kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, be to, ieškovas išlaikė šalių vaikus. Būdamas Airijoje, ieškovas dirbo ir išlaikė ne tik sūnų ir dukrą, tačiau ir atsakovę, kuriai 2018 m. birželio 4 d. bankiniu pavedimu pervedė 3 500 Eur. Šių aplinkybių L. M. apeliacinės instancijos teisme nenurodė. Pažymi, kad atsakovė taip pat dirbo ir gavo pajamas, tačiau ieškovas iš atsakovės nereikalauja jokių lėšų. Atsakovės nurodoma išgryninta 4300 Eur suma buvo panaudota lėktuvų skrydžiams, teisminiams procesams ir žemės ūkiui, o 27 000 Eur pervesti šalių sūnui, iš kurių dalis skirta šalių dukrai. Šia aplinkybę patvirtina teismui pateikta G. M. banko sąskaitos išklotinė. 15 650,00 Eur suma, kurios nepagrįstai reikalauja L. M., negali būti jai priteista, kadangi visi šie pinigai buvo skirti bendrų šalių vaikų išlaikymui ir jų poreikių tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl ieškovo R. M. apeliacinio skundo

28. Ieškovas R. M. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimis dėl automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“, priteistos iš jo 18 250 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, vonios kambario boilerio įtraukimo į bendrą turto balansą bei kilnojamųjų daiktų, kurie išvardinti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Dėl automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ (toliau – ginčo automobilis)

29. Apeliantas R. M. skunde nurodo, kad ginčo automobilis buvo nepagrįstai įtrauktas į sutuoktinių bendro dalintino turto balansą, nes jis įgytas už ieškovo paveldėtas lėšas, todėl automobilis yra ieškovo asmeninė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apeliacinės instancijos teismas iš viešųjų registrų nustatė, kad ieškovo R. M. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – automobilis OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, ir automobilis „Lexus RX 400 Hybrid“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2018 m. birželio 15 d., kurio dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas. Atsakovės L. M. vardu yra registruota viena transporto priemonė – automobilis „Volkswagen-VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas. Be to, nuo 2019 m. birželio 25 d. atsakovė yra įregistruota automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ valdytoja.

31. Ieškovo teigimu, atsakovė, pasinaudojusi jai 2016 m. gruodžio 23 d. išduotu įgaliojimu, nepagrįstai VĮ „Regitra“ save įregistravo ginčo automobilio valdytoja, nes šis automobilis yra jo asmeninė nuosavybė ir atsakovė šiuo automobiliu niekada nesinaudojo.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš L. M. (ieškovo tėvo) banko sąskaitų į R. M. Lietuvoje esančią banko sąskaitą 2016 m. spalio 20 d. pervesta 3 168,86 Eur, 2016 m. spalio 25 d. – 2 408,27 Eur ir 8 761,37 USD, o 2016 m. spalio 26 d. iš R. M. sąskaitos į L. M. banko sąskaitą pervesta 4 389,50 USD kaip permokos pagal paveldėjimą grąžinimas. Taigi, iš viso ieškovas iš savo tėvo 2016 metais paveldėjo 5577,13 Eur ir 4371,87 USD. Ginčo byloje dėl to nėra.

33. Ginčo automobilis įsigytas 2018 m. birželio 15 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio „Lexus RX 400 Hybrid“ pirkimo–pardavimo kaina nurodyta 3 400 Eur. Ieškovas teigia, kad už ginčo automobilį sumokėjo 10 000 Eur. Automobilio pardavėjas R. B. teismui adresuotame 2020 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodo, kad už automobilį „Lexus RX 400 Hybrid“ pagal 2018 m. birželio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį į jo sąskaitą ieškovas 2018 m. birželio 29 d. pervedė 1 500 Eur sumą, kitą pinigų dalį 1 500 Eur ieškovas pervedė 2018 m. birželio 29 d. į G. Š. banko sąskaitą, ir sumokėjo už automobilį 400 Eur avansą grynaisiais pinigais. Taigi, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už automobilį sumokėjo 3 400 Eur.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad šie mokėjimai atlikti ne iš Lietuvoje esančios banko sąskaitos, į kurią buvo pervesti paveldėti iš tėvo pinigai, o iš ieškovo užsienyje turimos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis nurodytu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad automobilį jis įgijo iš tėvo paveldėtų pinigų.

35. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į ieškovo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog prieš pat ginčo automobilio pirkimą, t. y. 2018 m. birželio 4 d., iš ieškovo užsienyje esančios sąskaitos į Lietuvoje esančią ieškovo banko sąskaitą pervesta 3 500 Eur, kurią ieškovas per keturias dienas išsigrynino, kasdien nuimdamas po 800 Eur (2018 m. birželio 5 d. nuėmė 800 Eur, 6 d. – 800 Eur, 7 d. – 800 Eur, 8 d. – 800 Eur). Iš viso per keturias dienas ieškovas išsigrynino 3 200 Eur. Tai teikia pagrindo daugiau tikėtinai išvadai, kad šie pinigai taip pat galėjo būti panaudoti ginčo automobilio įsigijimui, nes pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta po 7 dienų. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas už automobilį sumokėjo galima daugiau, nei nurodyta 2018 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje.

36. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Žemesnės instancijos teismas

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo automobilį įsigijo už asmenines (paveldėtas) lėšas, todėl šis turtas turi būti įtrauktas į bendrą dalintino turto balansą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka, kadangi teisėjų kolegija nustatė, jog mokėjimai už automobilį atlikti iš ieškovo užsienyje esančios banko sąskaitos, išgryninti pinigai taip pat buvo pervesti iš užsienyje esančios ieškovo banko sąskaitos. Ir priešingai nei teigia ieškovas, į bylą nebuvo pateikta jokių patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad už ginčo automobilį ieškovas sumokėjo iš paveldėtų piniginių lėšų.

38. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Nustačius, kad ginčo automobilis yra įgytas santuokos metu iš ieškovo gautų darbinių pajamų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis automobilis įtrauktinas į bendrą dalintino turto balansą.

39. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia, kad ginčo automobilis būtų priteistas natūra kiekvienam iš jų.

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesąžininga du mažos vertės senus automobilius paskirti vienai iš šalių, o kitai skirti tik naujesnį automobilį. Todėl kiekvienai šaliai paskyrė po vieną seną, mažesnės vertės automobilį, o atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuolat gyvena Lietuvoje, o atsakovas tik retai ir trumpam grįžta iš užsienio, kad atsakovė yra neįgali, sprendė, kad atsakovės poreikiams tenkinti labiau reikalingas naujesnis automobilis, todėl ginčo automobilį priteisė atsakovei.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl žemiau nurodomų aplinkybių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki ginčo automobilio įsigijimo, ieškovo vardu jau buvo registruota viena transporto priemonė OPEL ASTRA-G-CARAVAN, kurios VĮ „Regitra“ pirmos registracijos data yra 2000 m. sausio 13 d., o jos dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas. Turėdamas seną ir nenaudojamą automobilį, ieškovui 2018 m. atsirado poreikis įsigyti kitą, naujesnę transporto priemonę, kuri turėjo patenkinti jo, kaip ūkininko, poreikius.

43. Iš byloje esančio ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad po ginčo automobilio įsigijimo šia transporto priemone naudojosi ir ją prižiūrėjo ieškovas (2018 m. birželio 11 d. pirkinys automobiliui už 18 Eur; 2018 m. gruodžio 17 d. pirkinys automobiliui už 15,70 Eur; 2018 m. birželio 12 d. už automobilio draudimą sumokėta 84 Eur; 2019 m. birželio 6 d. už draudimą sumokėta 70 Eur; 2018 m. spalio 9 d. kurui išleista 85,38 Eur; 2018 m. spalio 31 d. – 69,22 Eur; 2018 m. lapkričio 13 d. – 65,92 Eur; 2018 m. lapkričio 21 d. – 68,04 Eur; 2019 m. sausio 25 d. – 56,67 Eur; 2019 m. kovo 12 d. – 59,86 Eur; 2019 m. kovo 25 d. – 43,03 Eur; 2019 m. balandžio 19 d. – 37,52 Eur; 2019 m. balandžio 26 d. – 47,20 Eur; 2019 m. gegužės 21 d. – 60 Eur).

44. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad netrukus po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą (2019 m. rugpjūčio 7 d.) dėl santuokos nutraukimo, atsakovė, pasinaudojusi jai ieškovo išduotu įgaliojimu, VĮ „Regitra“ nuo 2019 m. birželio 25 d. save įregistravo ginčo automobilio valdytoja. Apie tai sužinojęs ieškovas, notarine tvarka įgaliojimą 2019 m. rugpjūčio 2 d. panaikino. Ši aplinkybė leidžia daryti daugiau tikėtina išvadą, kad kilus šalių ginčui dėl santuokos nutraukimo, atsakovė iki teismo sprendimo ėmėsi priemonių perimti ir užvaldyti ginčo automobilį, kurio faktinis naudotojas buvo ieškovas. Todėl, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo automobilis labiau reikalingas ieškovui.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė turi neįgalumą, neteikia pagrindo ginčo automobilį paskirti jai, nes, kaip minėta, ji turi savo vardu registruotą kitą transporto priemonę, kuria naudojosi ir pagal poreikius gali naudotis toliau. Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl ginčo automobilio priteisimo atsakovei turi būti panaikinta ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – automobilis „Lexus RX 400 Hybrid“ natūra priteistinas ieškovui.

46. Ieškovas teigia, kad už ginčo automobilį sumokėjo 10 000 Eur, atsakovė įrodinėja, kad šiuo metu šio automobilio vertė yra 7810 Eur. Tokią kainą atsakovė nurodo vadovaudamasi Autotransporto kainos Lietuvoje išduota pažyma.

47. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas 2018 metais už ginčo automobilį sumokėjo būtent 10 000 Eur, todėl nesant kitų įrodymų apie automobilio vertę bei atsižvelgus į nusidėvėjimą, sutiktina su atsakovės nurodyta analogiško automobilio verte – 7810 Eur.

48. Siekiant kuo tolygiau paskirstyti tarp šalių turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad automobilis „Volkswagen VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės ir automobilis „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės priteistini atsakovei L. M. natūra, o atsakovei iš ieškovo priteistina 3 605 Eur (7810 Eur – 600 Eur / 2) piniginė kompensacija už jam tenkančio didesnę turto dalį.

Dėl 18 250 Eur piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą

49. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jo 16 800 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą. Apelianto nuomone, jo pusbroliui žemės ūkio technika buvo parduota už realią kainą, t. y. už tiek, kiek ji buvo verta pardavimo dieną.

50. Byloje esantis Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro išrašas patvirtina, kad R. M. buvo įregistravęs: krautuvą – markė JCB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įregistravimo laikotarpis – nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.); ratinį traktorių, markė „Fendt Xaver“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įregistravimo laikotarpis – nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.); traktoriaus priekabą, markė „Anhanger“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo laikotarpis – nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.).

51. Bylos duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 2 d. trimis pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovas pardavė R. M. ratinį traktorių Fendl Xaver Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 100 Eur, traktoriaus priekabą Anhanger SZDK 12.0, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Eur ir krautuvą JCB 3CX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 200 Eur.

52. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 str. 6 d.). Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 str. 3 d.).

53. Ieškovas teigia, kad šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2015 metų, tačiau šiuo argumentus paneigia byloje esantis Prienų rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės R. V. dešimčiai metų (iki 2026 m. gruodžio 31 d.) išduotas 2016 m. gruodžio 23 d. įgaliojimas, kuriuo ieškovas įgaliojo atsakovę atstovauti jį visose įstaigose, visose teismo instancijose su visomis teisėmis. Šis įrodymas teikia pagrindo išvadai, kad ieškovas atsakove dar 2016 metais visiškai pasitikėjo, nes leido atstovauti jo interesus visose institucijose net dešimčiai metų. Įgaliojimą ieškovas panaikino vienašališku sandoriu, kurį 2019 m. rugpjūčio 2 d. patvirtino ta pati notarė. Atsakovės teigimu, ieškovas apie norą nutraukti santuoką pareiškė atsakovei 2019 m. birželio mėnesį, pareiškimas teismui pateiktas – 2019 m. rugpjūčio 7 d. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovas į teismo užduotą klausimą atsakė, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2019 m. rugpjūčio pradžios. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių santykiai galutinai nutrūko nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.

54. Tai reiškia, kad ginčo žemės ūkio techniką, kurią šalys įgijo santuokoje, ieškovo parduota be atsakovės sutikimo, todėl ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.).

55. Atsakovė parduotos žemės ūkio technikos vertes įrodinėjo VšĮ „Emprekis“ nurodytomis tokios technikos vidutinės rinkos kainomis. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad krautuvo-ekskavatoriaus JCB 3CX 1998 metų gamybos vertė 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo 18 000 Eur, ratinio traktoriaus Fendt Xaver 1992 metų gamybos, kuro tipas – dyzelis, variklio galia – 87, vertė 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo 15 000 Eur, traktoriaus priekabos Anhanger Ra3, 1992 metų gamybos 2019 m. rugsėjo 25 d. vertė buvo 3500 Eur. Ieškovas nesutinka su tokiomis žemės ūkio technikos vertėmis, tačiau įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

56. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys ginčo žemės ūkio techninės apžiūros talonai patvirtina, kad traktoriaus priekabos Anhanger Ra3 techninė apžiūra atlikta 2018 m. balandžio 20 d. ir ji galiojo iki 2020 m. balandžio 20 d. Ratinio traktoriaus Fendt Xaver techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. balandžio 19 d. ir ji galiojo iki 2021 m. balandžio 19 d. Krautuvo- ekskavatoriaus JCB 3CX techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. balandžio 19 d. ir galiojo iki 2021 m. balandžio 19 d. Teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, jog pusbroliui parduotos trys žemės ūkio technikos transporto priemonės buvo tokios nusidėvėjusios, kad jų reali vertė bendrai buvo tik 2 900 Eur.

57. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, už kokias kainas žemės ūkio technika buvo įsigyta, tačiau mažai tikėtina, jog 2015, 2016, 2018 metais pirktos stambiagabaritės technikos – krautuvo, ratinio traktoriaus ir traktoriaus priekabos vertė per pakankamai trumpą laiką nuo įsigijimo tapo tik 2 900 Eur. Minėta, kad techninės apžiūros talonai patvirtina, kad parduota žemės ūkio technika buvo techniškai tvarkinga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas, be atsakovės žinios parduodamas žemės ūkio techniką už ženklai mažesnę nei rinkos kainą, sąmoningai sumažino dalintino turto masę, dėl to pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį jam kyla pareiga sumažinimą kompensuoti atsakovei.

58. Ieškovas skunde nurodo, kad teismas privalėjo skirti byloje ekspertizę parduotos technikos vertei nustatyti arba kviesti į teismą asmenį, įvertinusį ginčo techniką. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju šalys turi įrodyti argumentus, kuriais remiasi (CPK 178 str.). Ieškovas, teigdamas, kad techniką pardavė už tuo metu rinkoje buvusias kainas, turi pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus. Ieškovas į bylą nepateikė nei parduotos technikos vertinimo ataskaitos, pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti neprašė, kitokių įrodymų apie technikos vertę, išskyrus pirkimo–pardavimo sutartis, nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovės teismui pateiktais VšĮ „Emprekis“ duomenimis apie vidutines žemės ūkio technikos kainas Lietuvoje 2019 m. rugsėjo mėnesį. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl 18 250 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo priteisimo.

Dėl kilnojamųjų daiktų, išvardintų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe

59. Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 6 d. antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis fiksavo ką 2019 m. rugpjūčio 5 d. R. M. (duomenys neskelbtini), parodė, kuris ieškovo teigimu, paveldėtas po tėvo L. M. mirties: talpą skysčiui; purškimo įrenginį; trąšų barstytuvą; bulvių sodinimo įrenginį; drenažo praplovimo įrenginį; priekabą; priekabą; savadarbį traktorių; sraigtinis krautuvą; sraigtinį krautuvą; grūdų džiovinimo įrenginį; lėkščiavimo padargą; lėkščiavimo padargą; ekskavatoriaus kaušą; pakrovėjo šakes; suvirinimo įrenginį; žoliapjovę; padangas su ratlankiais 8 vnt.; ekskavatoriaus kaušą; sėjamąją; šienapjovę; benzininę žoliapjovę; kultivatorių; skysčių pumpavimo įrenginį; pjūklą; pjūklą; žoliapjovę; žoliapjovę; oro kompresorių; aukšto slėgio plovimo įrenginį; aukšto slėgio plovimo įrenginį.

60. Apeliantas R. M. nesutinka, kad šie kilnojamieji daiktai buvo įtraukti į bendrą dalintino turto balansą, kadangi juos paveldėjo iš savo tėvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas teismui nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo, iš kurio matytųsi, kokį konkretų turtą ieškovas paveldėjo po savo tėvo mirties. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas paveldėjo pinigines lėšas, tačiau jokių duomenų apie antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotų kilnojamųjų daiktų paveldėjimą iš tėvo byloje nėra.

61. Byloje nėra ginčo, kad šalys santuokos metu gyveno ūkiškai, dirbo žemę, augino gyvulius, turėjo registruotą žemės ūkio techniką – krautuvą, ratinį traktorių, traktoriaus priekabą, todėl nepateikus įrodymų, jog minėtas ginčo kilnojamasis turtas yra išimtinai paveldėtas iš ieškovo tėvo, apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus, jog šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė, atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str.).

Dėl atsakovės L. M. apeliacinio skundo argumentų

62. Atsakovė L. M. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimis dėl gyvenamojo namo padalijimo, dėl kompensacijos už paslėptą žemės ūkio techniką – plūgo ir sėjamosios, priteisimo, dėl jos išlaikymo priteisimo ir ieškovo santaupų padalijimo.

Dėl gyvenamojo namo padalijimo

63. Byloje nėra ginčo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 159,53 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo gyvenamasis namas).

64. Ieškovas ieškiniu prašė šalių gyvenamąjį namą padalinti po ½ dalį, atsakovė teismo prašė gyvenamąjį namą priteisti ieškovui, o jai iš ieškovo priteisti piniginę kompensaciją – 14 700 Eur. Skundžiamu sprendimu teismas šalių gyvenamąjį namą padalino natūra po ½ dalį kiekvienam.

65. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo padalijimo, tenkinti priešieškinį ir priteisti ieškovui visą gyvenamąjį namą, o atsakovei – 14 700 Eur piniginę kompensaciją už jai priklausančią turto dalį.

66. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog pasikeitė aplinkybės ir ieškovas R. M. sutinka su atsakovės apeliacinio skundo reikalavimu, t. y. prašo teismo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, o atsakovei L. M. iš jo priteisti piniginę kompensaciją 14 700 Eur, į kurią įeina šioje byloje dalintinas ir gyvenamojo namo vonios kambaryje esantis boileris.

67. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu sutiko su tokiu ieškovo prašymu.

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje neliko ginčo dėl gyvenamojo namo pasidalijimo, sprendžia, jog yra teisinis pagrindas tenkinti abiejų šalių prašymą ir skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovui R. M., o atsakovei L. M. priteisti iš ieškovo 14 700 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

69. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad vonios kambario boileris yra skirtas gyvenamojo namo funkcionalumui užtikrinti, yra šio namo gerbūvio dalis, todėl jis išbrauktinas iš dalintino kilnojamojo turto balanso. Todėl šioje dalyje teismo sprendimo dalis taip pat naikintina.

Dėl kompensacijos už paslėptą žemės ūkio techniką priteisimo.

70. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos už paslėptą žemės ūkio techniką nepriteisimo, nes mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Atsakovės teigimu, ieškovas paslėpė vartomąjį plūgą 12 270 eurų vertės ir sėjamąją Nordsten 2 800 eurų vertės. Nurodo, kad ši žemės ūkio technika buvo naudojama jų ūkyje, o ji šios technikos pasigedo 2019 m. rugpjūčio 15 d., kai prasidėjo konfliktai dėl skyrybų.

71. Atsakovė dingusių žemės ūkio padargų vertes įrodinėja VšĮ „Emprekis“ pažymomis, kuriose nurodyta, kad 2016 m. vartomo plūgo vertė 2019 m. rugsėjo 25 dienai buvo 12 270 Eur, 2007 metų prikabinamo kultivatoriaus – sėjamosios vertė tai pačiai datai – 2800 Eur.

72. Ginčo technika – plūgas ir sėjamoji – nėra registruotinas turtas. Atsakovė teigia, kad šią techniką šalys įsigijo 2016 m. pirmoje pusėje, tačiau jos įsigijimo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas šalių sūnus nurodė, kad vartomasis plūgas ir sėjamoji buvo pirkta pusiau tėvo ir senelio, tačiau šiai dienai tokios technikos nėra. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

73. Atsižvelgdama į tai, kad dėl žemės ūkio technikos, kurios šiuo metu nėra, kilo ginčas ir bylą nepateiktą jokių šių daiktų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo daiktai – vartomasis plūgas ir sėjamoji – buvo šalių bendra jungtinė nuosavybė, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti kompensaciją už šių daiktų pradanginimą (paslėpimą).

Dėl išlaikymo priteisimo

74. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo jai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos (bylos iškėlimo teisme dienos) iki atsakovės gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, nurodydamas, kad atsakovė neįrodė, jog jai reikalingas išlaikymas. Atsakovė prašo šią teismo sprendimą dalį panaikinti ir dėl jos grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės vertinimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

75. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

76. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Priešingai nei teigia atsakovė, ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas nedarbingam dėl sveikatos būklės sutuoktiniui reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018).

77. Atsakovė reikalavimą dėl jos išlaikymo grindžia aplinkybėmis, jog ji yra darbinga tik 40 procentų ir neturi pakankamai pajamų save išlaikyti, kadangi dirbdama pagal verslo liudijimą ji uždirba apie 350 eurų per metus (apie 30 eurų per mėnesį), gauna invalidumo išmoką, kurios vidutinis mėnesinis dydis 2019 metų pusmečio duomenimis siekė 149 eurus, o atsakovas yra darbingas, sveikatos sutrikimų ir išlaikytinių neturi, dirba ir gyvena Airijoje.

78. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2035 m. lapkričio 10 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, t. y. ji nedarbinga 60 proc. VMI pažymos patvirtina, jog atsakovė vykdo individualią veiklą – tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse. 2017 m. metinėje pajamų deklaracijoje atsakovė nurodė, kad tais metais ji pajamų negavo, 2018 m. apmokestinamų pajamų suma nurodyta 350 Eur.

79. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. matyti, kad 2017 m. sausio 1 d. banko sąskaitoje pinigų likutis buvo 24,49 Eur. Atsakovė kas mėnesį iš Sodros gavo išmokas po 70,01 Eur, tačiau ši suma palaipsniui didėdavo. Taip pat atsakovė iš Sodros yra gavusi kitas įvairaus dydžio išmokas: 2019 m. kovo 8 d. - 239,72 Eur, 2018 m. balandžio 10 d. – 164,62 Eur, nuo 2019 m. gegužės 10 d., kas mėnesį – po 153,99 Eur. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos keletą kartų gavo maždaug po 30 Eur. Taip pat į ieškovės banko sąskaitą buvo įnešti įvairiomis sumomis grynieji pinigai, kiti fiziniai asmenys pervesdavo įvairias sumas, paskirtyje nurodant – už prekes, skola, papildymas. Analogiškai ir iš atsakovės sąskaitos kitiems fiziniams asmenims būdavo pervedamos įvairios pinigų sumos, nurodant paskirtyje – papildymas, už prekes (už suknelę, bliuskutę), dovana, auka, skola. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, užsiima prekių pirkimu–pardavimu tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis ir gauna pajamas ne tik iš šios veiklos, bet ir kitas socialines išmokas.

80. Atsakovės banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad atsakovė iš Nacionalinės mokėjimo agentūros Gauna pajamas ir už pasėlius – 2017 m. spalio 16 d. atsakovei išmokėta 372,88 Eur; 17 d. – 151,04 Eur, 2017 m. gruodžio 1 d. – 270,22 Eur, 2018 m. gruodžio 3 d. – 443,27 Eur, 2018 m. gruodžio 4 d. – 64,88 Eur. Be to, ieškovas atsakovei 2018 m. birželio 4 d. pervedė 3500 Eur, kuriuos, manytina, atsakovė panaudojo savo reikmėms. 2019 m. balandžio 29 d. atsakovė įsigijo savaitės poilsį lapkričio mėnesiui Taboje (Egiptas) už 294 Eur. Atsakovė 2019 m. gegužės 18 d. dukrai Gabrielei pervedė 2000 Eur, po dviejų dienų – dar 1000 Eur, tų pačių metų birželio mėnesį – 500 Eur. Atsakovė taip pat naudodavosi kitomis paslaugomis, atlikdavo įvairiomis sumomis mokėjimus draudimo bendrovėms. Atsakovė iš savo sąskaitos atsiskaitydavo už televizijos paslaugas, mokėdama kas mėnesį po 14,50 Eur, ir telefono paslaugas. Taigi, per visą aptartą atsakovė gavo 14 124,92 Eur pajamų ir išleido 13 908,55 Eur.

81. Nuo 2020 m. gruodžio mėnesio atsakovė kas mėnesį iš Sodros gauna po 176,27 Eur. Užimtumo tarnybą atsakovei nuo 2020 m. kovo mėnesio taip pat moka išmokas, svyruojančias nuo 132,65 Eur iki 260 Eur. Atsakovė už 2020 metus deklaravo gavusi 1000 Eur pajamų.

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nors atsakovė yra 60 proc. nedarbinga, tačiau jos sveikatos būklė leidžia užsiimti individualia ūkine veikla, atsakovė gauna pajamas ne tik iš šios veiklos, bet ir kitų šaltinių, turi galimybę ilsėtis užsienyje, be to, teismo sprendimu atsakovei yra priteistas žemės sklypas, šia nutartimi atsakovei iš ieškovo priteista piniginė kompensacija už gyvenamąjį namą, kilnojamieji daiktai, 18 250 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, atsakovė kas mėnesį gauna 166,88 Eur netekto darbingumo pensiją ir kitas pajamas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad papildomas išlaikymas ieškovei nėra reikalingas, o CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikytina, nes yra paneigta aptartais faktiniais bylos duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį.

Dėl ieškovo R. M. santaupų, esančių (buvusių) Airijos AIB banke padalijimo

83. Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl ieškovo santaupų, esančių (buvusių) Airijos AIB banke, padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovo 15 650 Eur kompensaciją už santaupas, panaudotas ne sutuoktinių poreikių tenkinimui.

84. Minėta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.).

85. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad Airijos banke buvusios jo lėšos buvo panaudotos be jos sutikimo ir ne šeimos reikmėms. Nurodo, kad jis nuolat teikė išlaikymą šalių bendriems vaikams, 2019 m. birželio 12 – 13 dienomis į sūnaus sąskaitą (duomenys neskelbtini) jis pervedė 27 000 Eur sūnui, kitą 4 300 Eur pinigų sumą išgrynino, kadangi šie pinigai buvo reikalingi pragyvenimui, skrydžiui iš Airijos į Lietuvą ir atsakovės inicijuotų teisminių procesų išlaidoms padengti.

86. Kaip konstatuota šioje nutartyje, šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Tai reiškia, kad iki nurodytos datos abiejų sutuoktinių turimos piniginės lėšos banko sąskaitose buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

87. Nors teismui nėra pateiktas ieškovo Airijos banko sąskaitos išrašo vertimas į lietuvių kalbą, tačiau susirašinėjimo dokumentai, kurie i išversti į lietuvių kalbą, patvirtina, jog sąskaitos išrašai gauti iš Airijos banko Kilkenny teismo pagalba, todėl šie dokumentai laikytini įrodymais CPK 177 straipsnio prasme.

88. Ieškovo užsienio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2019m. birželio 4 d., kai ieškovas pranešė atsakovei apie planuojamas skyrybas, jo banko sąskaitoje buvo 29 316,23 Eur. Tą pačią dieną, per tris kartus, ieškovas išgrynino 1 600 Eur. Neužilgo po to, iki 2019 m. liepos 22 d., ieškovas išgrynino dar 2700 Eur (2019 m. liepos 2 d. – 600 Eur, liepos 4 d. – 600 Eur, liepos 15 d. – 600 Eur, liepos 17 d. – 500 Eur, liepos 22 d. – 400 Eur). Iš viso per minėtą laikotarpį ieškovas nuėmė nuo savo sąskaitos grynaisiais 4 300 Eur.

89. Ieškovas pripažino, kad ši pinigų suma buvo panaudota asmeninėms reikmėms – skrydžiams, žemės ūkio išlaidoms Lietuvoje ir prasidėjusių teisminių procesų išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į panaudotų pinigų sumą, darytina išvada, kad ieškovas naudojo šeimos turtą be kito sutuoktinio žinios ir sutikimo.

90. Be to, iš banko sąskaitos išklotinės matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. skrydžių bendrovei RYANAIR iš ieškovo sąskaitos sumokėta 264,94 Eur, 2019 m. liepos 9 d. – 195,98 Eur, 2019 m. liepos 22 d. – 263,15 Eur. Tai reiškia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie išgrynintų pinigų panaudojimą neatitinka faktinių bylos duomenų, nes už skrydžius (jų dalį) ieškovas mokėjo ne grynaisiais, bet atlikdamas mokėjimų pavedimus.

91. Iš to paties banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad iš ieškovo sąskaitos į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 12 d. buvo pervesta 10 000 Eur, birželio 13 d. – 10 000 Eur ir birželio 14 d. – 7 000 Eur. Iš viso per tris dienas į minėtą sąskaitą pervesta 27 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad šios lėšos buvo panaudotos pilnamečių vaikų paramai.

92. T. M. 2021 m. kovo 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog gauti iš ieškovo pinigai buvo skirti pragyvenimui atvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, nes jis dirbo neapmokamą darbą Limerike ir turėjo tikslą įgyti IT specialisto kvalifikaciją. Be to, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atvykus į Jungtinę Karalystę seseriai G. M., jai perdavė grynaisiais 2 600 svarų (apie 3 000 Eur), kadangi ji dar neturėjo angliškos sąskaitos. Po to kas mėnesį jai pervedė 800 svarų, 650 svarų, 750 svarų, 675 svarai, 570 svarų (apie 4000 Eur). Tas pačias aplinkybes nurodė ir šalių dukra G. M. teismui pateiktuose 2021 m. kovo 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

93. Iš G. M. sąskaitos išrašo užsienio banke matyti, kad T. M. 2020 m. spalio 4 d. jai pervedė 800 GBR, 2020 m. lapkričio 7 d. – 650 GBR, 2020 m. gruodžio 9 d. – 750 GBR, 2021 m. sausio 9 d. – 675 GBR, 2021 m. vasario 7 d. – 570 GBR.

94. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki šalims pradedant gyventi skyrium (iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) iš ieškovo sąskaitos į kitą sąskaitą (ieškovo teigimu, jo sūnaus T. M. sąskaitą) per tris dienas buvo pervesta 27 000 Eur.

95. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog minėtoje ieškovo banko sąskaitoje buvę 27 000 Eur, kaip ieškovo užsienyje gautas darbo užmokestis, yra šeimos turtas, pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas priklausantis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo, kad šalių vaikai Tomas, gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra Gabrielė, gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnamečiai. Atsakovė nurodė, jog dukra 2020 m. birželio mėnesį baigė Kauno technologijos universitetą, gavo bakalauro diplomą ir tų pačių metų rugpjūčio mėnesį išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę.

96. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

97. Taigi, pagal paminėtas įstatymo nuostatas ieškovo prievolės išlaikyti pilnamečius vaikus nėra. Tai reiškia, kad ieškovas be atsakovės sutikimo neturėjo teisės savo nuožiūra naudoti bendrą turtą pilnamečių vaikų paramai. Kita vertus, ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kokios aplinkybės lėmė, kad tokia didelė pinigų suma (31 300 Eur) buvo panaudota (išgryninta) per tokį trumpą laikotarpį, kodėl šie pinigai buvo panaudoti tik tuomet, kai ieškovas nutarė išsituokti. Dėl to yra pagrindas daugiau tikėtinai išvadai, kad tokius ieškovo veiksmus paskatino noras paslėpti šias pinigines lėšas ir tokiu būdu sumažinti sutuoktinių bendro turto balansą. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – priteisia atsakovei iš ieškovo pusę nurodytos sumos 15 650 Eur (31 300 Eur / 2) kompensaciją (CPK 3.115 str. 2 d., 3.117 str. 1 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

98. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl automobilių paskirstymo, gyvenamojo namo padalijimo ir ieškovo piniginių lėšų užsienio banke priteisimo pakeistinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

99. Kadangi ieškovui R. M. priteistina turto už 46 590 Eur (gyvenamasis namas 29 400 Eur vertės, automobilis „Lexus“ 7810 Eur vertės, žemės sklypas 4380 Eur vertės, kilnojamieji daiktai 3210 Eur ir 1790 Eur vertės), o atsakovei L. M. priteistina turto už 9 340 Eur (600 Eur vertės du automobiliai, 3 740 Eur vertės žemės sklypas bei kilnojamieji daiktai 3 200 ir 1 800 Eur vertės), atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 18 625 Eur (46 590 Eur + 9 340 Eur = 55 930 Eur / 2 = 27 965 Eur – 9 340 Eur) piniginė kompensacija už ieškovui tenkančio turto didesnę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

100. Teisėjų kolegijai nusprendus nežymiai pakeisti skundžiamo sprendimo dalis dėl automobilių priteisimo, pirmosios instancijos teismo paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės nesikeičia. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus šalių apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 straipsniu.

101. Atsakovės patikslinto apeliacinio skundo suma – 37 885 Eur, susidedantys iš 14 700 Eur kompensacijos už gyvenamojo namo padalijimą, 7 535 Eur kompensacijos už paslėptą žemės ūkio techniką ir 15 650 Eur kompensacijos už ieškovo turėtas santaupas Airijos banke.

102. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patikslinto apeliacinio skundo suma nurodyta neteisingai. Minėta, kad gyvenamasis namas šalims buvo priteistas natūra po ½ dalį, t. y. kiekvienam turto už 14 700 Eur. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutiko su namo padalijimo būdu, todėl tai laikytina neturtiniu reikalavimu, už kurį mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.). Kiti apeliacinio skundo reikalavimai yra turtinio pobūdžio, todėl patikslinto apeliacinio skundo suma yra 25 585 Eur (7 535 Eur kompensacija už paslėptą žemės ūkio techniką + 15 650 Eur kompensacija už ieškovo turėtas santaupas Airijos banke + 2400 Eur (išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur × 12 mėn.) (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Už juos mokėtinas žyminis mokestis yra 576 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Tokiu būdu už atsakovės apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 651 Eur (75 Eur + 576 Eur).

103. Atsakovė už patikslintą apeliacinį skundą yra sumokėjusi 500 Eur žyminį mokestį, o likusios 151 Eur sumos sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos kitos bylinėjimosi išlaidos siekia 1211,48 Eur, kurios susideda iš 1000 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 211,48 Eur vertimo paslaugos). Taigi, iš viso atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1711,48 Eur (500 Eur + 1211,48 Eur).

104. Apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovės 80,58 proc. (patenkintas neturtinis reikalavimas – 50 proc., bei 30,58 proc. turtinių reikalavimų (15 650 Eur × 50 proc. / 25 585 Eur) reikalavimų.

105. Atsižvelgus į tai, kad atsakovei buvo atidėta dalis žyminio mokesčio, valstybei iš ieškovo R. M. priteistina 25 Eur (651 Eur × 80,58 proc. / 100 proc. = 525 Eur – 500 Eur) mokėtino žyminio mokesčio už patenkintą apeliacinio skundo dalį, o iš atsakovės valstybei priteistina 126 Eur (651 Eur – 525 Eur) nepatenkinto ir atidėto žyminio mokesčio dalis.

106. Atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 1 379,11 Eur (1 711,48 Eur × 80,58 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

107. Ieškovo nurodytą apeliacinio skundo sumą 22 100 Eur sudarė ginčas dėl automobilio „Lexus“, kurio vertę nurodė 2 000 Eur, pripažinimo asmenine nuosavybe, dėl atsakovei priteistos 16 800 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir be pagrindo atsakovei priteistų kilnojamųjų daiktų, kurių vertė 3 300 Eur. Teisėjų kolegija patenkino iš dalies reikalavimą dėl automobilio „Lexus“, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 16,31 proc. (3 605 Eur × 100 proc. / 22 100 Eur) ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų.

108. Ieškovas už apeliacinį skundą, kurio suma 22 100 Eur, sumokėjo 497,25 Eur dydžio žyminį mokestį. Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė.

109. Teismui nusprendus patenkinti 16,31 proc. reikalavimų, atitinkamai jam iš atsakovės priteistina 81,10 Eur (497,25 Eur × 16,31 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei L. M. priteistina iš ieškovo R. M. 1298,01 Eur (1379,11 Eur – 81,10 Eur).

110. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų nesusidarė, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą dėl turto padalijimo pakeisti, papildyti sprendimą dėl piniginių lėšų Airijos banke padalijimo ir šiose dalyse sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Priteisti ieškovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

1) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 29 400 Eur vertės;

2) automobilį „Lexus RZ 400 Hybrid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 7 810 Eur vertės;

3) 2,3100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 4380 Eur vertės;

4) kilnojamuosius daiktus – žemės ūkio techniką: talpą skysčiui – 500 Eur vertės; trąšų barstytuvą – 1000 Eur vertės; drenažo praplovimo įrenginį – 500 Eur vertės; sraigtinį krautuvą – 100 Eur vertės; lėkščiavimo padargą – 200 Eur vertės; suvirinimo įrenginį – 100 Eur vertės; sėjamąją – 200 Eur vertės; šienapjovę – 200 Eur vertės; kultivatorių – 60 Eur vertės; pjūklą – 150 Eur vertės; žoliapjovę – 50 Eur vertės; oro kompresorių – 150 Eur vertės, iš viso už 3 210 Eur;

5) kilnojamuosius namų apyvokos daiktus: virtuvės valgomą stalą – 70 Eur vertės; virtuvės sėdimą kampą – 70 Eur vertės; dujinę – 50 Eur vertės; miegamojo lovą – 200 Eur vertės; komodą – 50 Eur vertės; spintą – 200 Eur vertės; kavos stalą (ąžuolo) – 150 Eur vertės; antro aukšto sieninę įmontuotą spintą – 500 Eur vertės; odinį kampą su ąžuolo mediena – 500 Eur vertės, iš viso už 1 790 Eur.

6) Iš viso ieškovui R. M. priteisti turto už 46 590 Eur.

Priteisti atsakovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

1) automobilį „Volkswagen-VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 400 Eur vertės;

2) automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 200 Eur vertės;

3) 2,0300 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 3 740 Eur vertės.

4) kilnojamuosius daiktus – žemės ūkio techniką: purškimo įrenginį – 400 Eur vertės; priekabą – 400 Eur vertės; sraigtinį krautuvą – 100 Eur vertės; lėkščiavimo padargą – 200 Eur vertės; ekskavatoriaus kaušą – 200 Eur vertės; pakrovėjo šakes – 100 Eur vertės; žoliapjovę traktoriuką – 500 Eur vertės; ekskavatoriaus kaušą – 200 Eur vertės; benzininę žoliapjovę – 50 Eur vertės; skysčių pumpavimo įrenginį – 100 Eur vertės; pjūklą – 150 Eur vertės; žoliapjovę – 50 Eur vertės; aukšto slėgio plovimo įrenginį – 500 Eur vertės; aukšto slėgio plovimo įrenginį – 250 Eur vertės, iš viso už 3 200 Eur;

5) kilnojamuosius namų apyvokos daiktus: virtuvinį baldų komplektą (spintelės) – 300 Eur vertės; skalbimo mašiną – 200 Eur vertės; svetainės stalą ir 6 kėdės – 400 Eur vertės; indaują – 200 Eur vertės; odinį komplektą (3+2+1) – 300 Eur vertės; šviestuvus (2 vnt. po 50 Eur) – 100 Eur vertės; lovas (2vnt.po 150 Eur) – 300 Eur vertės, iš viso už 1 800 Eur.

6) Iš viso atsakovei L. M. priteisti turto už 9 340 Eur.

Priteisti atsakovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18 625 Eur (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) piniginę kompensacija už natūra tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti atsakovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 650 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją už bendro turto sumažinimą (Airijos banke laikytas pinigines lėšas).

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1298,01 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 1 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškovas R. M. buvo įpareigotas perduoti atsakovei L. M. automobilį „Lexus RX 400 Hybrid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas