- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-1108-656/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Moment credit“
- Atsakovas
- K. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo UAB „Moment credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moment credit“ ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 202,73 Eur negrąžinto kredito, 16,22 Eur kredito kainos, 201,92 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu 2010-10-02 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Vadovaujantis sutarties sąlygomis 2011-09-27 atsakovė pasiskolino iš ieškovės 700 Lt (202,73 Eur) dydžio vartojimo kreditą. 2011-09-27 ieškovė pervedė 700 Lt (202,73 Eur) kredito sumą į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė ieškovui liko skolinga 202,73 Eur kredito, 16,22 Eur kredito kainos. Ieškovas už laikotarpį nuo 2017-01-14 iki 2017-06-29 paskaičiavo 201,92 Eur nuostolių (negrąžinto kredito suma – 202,73 Eur; nuostolių dydis – 0,6 proc. per dieną (218,87 proc. / 365 dienų = 0,6 proc. per dieną); vėluojamų dienų skaičius – 166, nuostolių suma – 201,92 Eur). Pareiga mokėti nuostolius už tolimesnį naudojimąsi kreditu kyla pagal vartojimo kredito sutartį (Specialiųjų sąlygų 2 p.). Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218 proc., todėl bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6 proc. laiku negrąžintos sumos (218,87 / 365 dienų = 0,6 proc. per dieną). Atsakovės pareiga sumokėti nuostolius kyla ir iš įstatymo, taip pat teismų praktikos. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad „jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, tokios palūkanos mokamos iki paskolos suma bus gražinta“, t. y. nei kredito termino praleidimas, nei kredito sutarties nutraukimas dėl skolininko pažeidimo nedaro jokios įtakos tokios pareigos galiojimui. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo reikalavimais nesutinka. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau 2014-02-24 atsakovė buvo pareiškusi prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, teismas prieštaravimus priėmė ir teismo įsakymą panaikino. Nuo 2014-02-24 nebuvo jokių raginimų, laiškų nei iš kreditoriau, nei iš teismo. Atsakovė nesutiko mokėti įsiskolinimo, kadangi jis buvo specialiai vilkinamas trejus metus.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui UAB „Moment credit“ 202,73 Eur skolos, 16,22 Eur kredito kainos, 18,17 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (237,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,45 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės K. M.. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau vadinamas Vartojimo kredito įstatymu arba Įstatymu) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1844-619/2013). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistina 18,17 Eur dydžio nuostolių (218,95 Eur x 0,05 proc. x 166 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės K. M. ieškovės naudai papildomai 183,75 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nurodytos nuostolių sumos bei 6.55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri riboja netesybas pavėluotų mokėjimų atveju. Nurodyta norma riboja tik netesybas / kompensacines palūkanas, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo (Ieškovės) teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, kas yra įstatyminė ir sutartinė Ieškovės teisė (CK 6.872 str. 2 d.).Ieškovo reikalavimai ir mokėjimų vėlavimo pasekmės buvo aiškiai atskleisti bei patvirtinti pačios atsakovės pasirašant kredito sutartį.CK 6.874 str. 1 d., numatanti, kad „jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą“.Tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad susidarė pernelyg ilgas vėlavimo laikotarpis (daugiau negu 6 metai) bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalauja nuostolių tik už paskutines 166 dienas.Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliantas kelia klausimą, dėl kreditoriaus teisės vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutarti? reikalauti mokėjimo palūkanų? ir netesybų?.Apeliacinė instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodomų mokėjimo palūkanų paskirtis – nustatyti vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį už naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl, vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau, tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje.Ieškovė ieškiniu reikalavo apskritai tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovei bei jos patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose (specialiųjų sąlygų 2 p.: Pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina Bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87%, todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6% laiku negrąžintos sumos (218,87% / 365 dienų = 0,6% per dieną).CK 6.874 str. 1 d., numatanti, kad „jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą“, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Pvz., 2010 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 tarp AB „Swedbank“ ir UAB „Chemopakas“, A. N. ir V. G., aiškiai konstatuota, kad „bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: [1] paskolos negrąžinta dalis, [2] palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir [3] palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo“. Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.Teismas sutinka su apeliantu, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostata riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Ksacinis teismas plėtodamas teismų praktiką dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo nurodė, kad būtina atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio (sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metinė palūkanų norma – 130,85 proc.), su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).Analogiška praktika vertinant mokėjimo palūkanų dydį ir netesybas taikoma ir apeliacinės instancijos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-910/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-542-614/2018, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinė byla Nr. e2A-1606-450/2017).Nagrinėjamu atveju atsakovė itin ilgai, t.y. daugiau negu 6 metus, naudojasi kreditu, nemokėjo kredito įmokų ir nebendradarbiavo su kreditoriumi, todėl ieškovas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai reikalauja nuostolių tik už paskutines 166 dienas. Bendra šalių sutarta kredito kainos metinė norma 218,87 proc. neviršijo kredito suteikimo metu 2011-09-27 galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 250 proc. ribos. (Įstatymo redakcija galiojusi nuo 2011-04-01 iki 2012-01-01, Žin., 2011, Nr. 1-1; 2011, Nr. 146-6830). Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo tinkamai, tačiau, netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip netesybas. Dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.Ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, kuris, patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui priteisiamas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui UAB „Moment credit“ iš atsakovės K. M. 202,73 Eur skolos, 16,22 Eur kredito kainos, 201,92 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (237,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui UAB „Moment credit“ iš atsakovės K. M. 15 EUR žyminio mokesčio.