Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-12 · Civilinė byla Nr. e2A-542-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
e2A-542-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11293-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
AB „BnP finance“
Atsakovas
B. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-542-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11293-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „BnP finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „BnP finance“ ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 144,54 Eur negrąžinto kredito, 21 Eur kredito mokesčio, 280,59 Eur mokėjimo palūkanų, 14,90 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit day“ ir atsakovės 2014-04-25 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 144,54 Eur kreditas 45 dienų terminui. Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo AB „BnP finance“ 2016-11-23 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis. Atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas bei kredito mokestį, tačiau kredito negrąžino ir palūkanų nesumokėjo, nors kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas kelis kartus. Atsakovė 2017-04-19 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pagrindine 144,54 Eur skola ir 21 Eur kredito mokesčiu sutinka, tačiau su kitais ieškovo reikalavimais nesutinka. Teigė, kad kredito davėjas buvo nesąžiningas ir nevertino atsakovės mokumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės AB „BnP finance“ naudai iš atsakovės B. V. 144,54 Eur negrąžinto kredito, 21 Eur kredito mokesčio, 42,86 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad atsakovė su 144,54 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 21 Eur kredito mokesčio skola sutiko, todėl šiuos ieškovės reikalavimus tenkino.Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, šiuo atveju palūkanų dydis (117,85 proc.), kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis.Teismas sprendė, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (117,85 proc.), pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Teismas sprendė, kad šios palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento už vieną dieną arba iki 18,25 proc. metinių palūkanų.Teismas, įvertinęs ieškovės prašytų priteisti palūkanų dydžio proporciją lyginant su įstatymo numatyto priteistinų delspinigių dydžiu, ieškovo prašomą priteisti 280,59 Eur palūkanų sumą sumažino iki 42,86 Eur (276,74 Eur x 18,25 proc./ 117,85 proc.).Teismas pažymėjo, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo palūkanų dydį, nes jo pateiktoje skaičiavimo formulėje neteisingai nurodytas dienų metuose skaičius, t. y. nurodyta 360 dienų, vietoje 365, todėl jo prašomų priteisti palūkanų dydis turėjo būti 276,74 Eur. Teismas, nustatęs, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas, kurios savo esme yra sutartinės netesybos, sprendė, kad 14,90 Eur papildomų delspinigių priteisimas būtų nesąžiningas ir neteisingas. Prašomi 14,90 Eur delspinigiai ieškinyje nėra pagrįsti, nenurodoma, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu jų prašoma.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė AB „BnP Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti iš atsakovės 280,59 Eur mokėjimo palūkanų; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 14,90 Eur delspinigių; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą; priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis yra taikoma nustatyti minimalių netesybų dydį. Apeliantė prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Mokėjimo palūkanų traktavimas kaip netesybų pažeidžia šių palūkanų paskirtį ir užeina už ieškinio ribų pagal sutarties metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, kuri numatė, jog metinė palūkanų norma negali viršyti 200 proc. Šiuo atveju apeliantė prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais. Atsakovė laiku neatsiskaitė ir negrąžino kredito, todėl turi pareigą mokėti sutartyje numatytas palūkanas. Pagal sutartį palūkanų norma – 117,85 proc. nuo termino įvykdyti prievolę iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, atsakovė vėlavo atsiskaityti 593 dienas, atitinkamai turi pareigą sumokėti 280,59 Eur mokėjimo palūkanų. Tokia palūkanų norma, atsižvelgiant į pradelstą atsiskaityti laikotarpį, nepažeidžia teisingumo ir protingumo principų, užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą.Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias palūkanas. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui, tuo labiau, šias palūkanas mažinti daugiau negu penkis kartus.Atsakovė teismui net gi nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, nesirūpino sutarties eiga ir vykdymu, pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė, byloje neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu pirminio kreditoriaus nustatytos mokėjimo palūkanos neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjų interesų pusiausvyrą.Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 14,90 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Prašoma priteisti delspinigių suma, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Bylos duomenys patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit day“ ir atsakovės B. V. 2014-04-25 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 144,54 Eur kreditas 45 dienų terminui. 2016-11-23 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo AB „BnP finance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir 21 Eur kredito mokestį iki 2015-04-11. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga ieškovui 144,54 EUR negrąžinto vartojimo kredito bei 21 EUR kredito mokesčio. Atsakovė šią skolą pripažino.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, sumažino prašomas priteisti sutartines palūkanas iki 42,86 Eur, laikydamas, kad ieškovė taikė per didelį palūkanų procentą, t .y. pažeisdama Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, taip pat ieškovės palūkanų paskaičiavime nurodė neteisingą dienų metuose skaičių, t. y. nurodė 360 dienų, vietoje 365. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovė prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi ieškovės pinigais, o ne kompensuoti ieškovės nuostolius už prievolės neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai iš esmės pritaria.Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, jog kredito gavėja įsipareigoja laiku ir pilnai grąžinti kredito davėjui pagal sutartį suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius bei visus kitus sutarties specialiosiose sąlygose išvardintus mokesčius ir mokėjimus. Vartojimo kredito sutarties 6.1. punktu šalys susitarė, jog už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėja privalo mokėti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais; 6.2 punktu šalys susitarė, jog kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjai dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjos įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Kreditas laikomas tinkamai (faktiškai) sugrąžintu kredito davėjui, kai kredito suma yra įskaitoma į kredito davėjo sąskaitą; 6.3 punktu šalys susitarė, kad palūkanos yra skaičiuojamos pagal realų kalendorinių dienų skaičių, nustatant, kad metuose yra 365 dienos. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 1 dalies 7 grafoje numatyta, jog metinė fiksuota palūkanų norma 117,85 procentai; 8 grafoje numatyta, jog minėta palūkanų norma bus skaičiuojama nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktu šalys susitarė, jog visus mokėjimus pagal šią sutartį, įskaitant bet neapsiribojant, kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą, kitų pagal šią sutartį mokėtinų mokesčių ir sumų mokėjimą, kredito gavėjas įsipareigoja atlikti sutartyje nustatytais terminais pervesdamas atitinkamas sumas į sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą kredito davėjo banko sąskaitą. Vartojimo kredito sutarties 9.1 punktu šalys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrąžinami arba sutartis nutraukiama, iš esmės pakartojo aukščiau aptartas nuostatas, kad iki visiško kredito grąžinimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais, nustatytas Vartojimo kredito sutarties 6 skyriuje ir specialiosiose sąlygose. Tuo pačiu punktu šalys nustatė, kad tai atvejais, kai kredito gavėjas laiku nesumoka mokėtinų palūkanų, kitų kreditą sudarančių sumų, tai jis privalo kredito davėjui sumokėti 0,05 proc. delspinigius (netesybas) už kiekvieną pradelstą dieną (minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą). Taigi kredito gavėjos (atsakovės) pareiga mokėti numatytas palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti Vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kredito davėja su kredito gavėja susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėja, sudarydama sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma (117,85 procentai) buvo mažesnė už Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2012-01-01 – 2014-12-31 suvestinė Vartojimo kredito įstatymo redakcija) numatytą dydį (ne didesnė kaip 200 procentų). Atsakovė kredito sutarties nevykdė nuo jos sudarymo dienos, kitos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (117,85 proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio (0,05 proc.). Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 117,85 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktoje skaičiavimo formulėje neteisingai nurodytas dienų metuose skaičius, t. y. nurodyta 360 dienų, vietoje 365 dienų, todėl jos prašomų priteisti palūkanų dydis turėjo būti 276,74 Eur. Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliantės prašymą dėl pelno palūkanų priteisimo ir priteisti atsakovei iš ieškovės 276,74 Eur palūkanų. Apeliantė, remdamasi Vartojimo kredito sutarties 9.1 punktu, CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pirmos instancijos teisme taip pat prašė priteisti 0,05 proc. dydžio (14,90 Eur) delspinigius už 180 dienų nuo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Nurodė, jog atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti savo prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis, todėl turi pareigą sumokėti delspinigius. Pirmos instancijos teismas apeliantės prašymo dėl delspinigių priteisimo netenkino. Minėta, jog dėl skirtingos kompensuojamųjų ir mokėjimo palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Delspinigių apskaičiavimas atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimą, t.y. neviršija šešių mėnesio laikotarpio. Delspinigių dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas principų nuostatas. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliantės prašymą dėl 14,90 Eur delspinigių priteisimo (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.204 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą priteisti pelno palūkanas, taip pat delspinigius, nepagrįstai suabsoliutino atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad papildoma vartotojų apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir iš dalies nepagrįstai sumažino ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas bei delspinigius už mokėjimo termino praleidimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo sprendimo dalis dėl mokėjimo palūkanų ir delspinigių priteisimo keistina priteisiant iš atsakovės ieškovės 276,74 Eur palūkanas už pinigų skolinimą bei 14,90 Eur delspinigius už pavėluotą mokėjimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų, bei 121 Eur išlaidų už ieškinio parengimą. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (el.b.l. 28-30). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies nepagrįstai sumažino apeliantės prašomas priteisti palūkanas, tai yra ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinus 99 proc. ieškinio reikalavimų), jai iš atsakovės priteistina 14,85 Eur žyminio mokesčio bei 119,79 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, turėtų pirmosios instancijos teisme (iš viso 134,64 Eur).Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (e.b.l. 87), todėl iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą (tenkinus 98 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 14,70 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei „BnP Finance“, AB, juridinio asmens kodas 302447985, iš atsakovės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,54 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 54 euro ct) negrąžinto kredito, 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) kredito mokesčio, 276,74 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 74 ct) palūkanų, 14,90 Eur (keturiolika eurų, 90 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 134,64 Eur (šimtą trisdešimt keturis eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei „BnP Finance“, AB, juridinio asmens kodas 302447985, iš atsakovės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,70 Eur (keturiolika eurų, 70 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėja Eglė Surgailienė