Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-579-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
e2A-579-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08413-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „REIKALAVIMAS.LT“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-579-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08413-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „REIKALAVIMAS.LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 86,89 Eur skolą, 178,15 Eur palūkanų, 7,82 Eur netesybų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gegužės 23 d. UAB „Mano kreditas“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Mano kreditas“ atsakovui paskolino 86,89 Eur (300 Lt) sumą 30 dienų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 8,11 Eur (30 Lt) palūkanų. Pažymėjo, kad atsakovas kelis kartus atidėjo kredito grąžinimo terminą, paskutinį kartą dėl skolos grąžinimo atidėjimo susitarta 2015 m. gegužės 7 d., tačiau, suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas paskolos negrąžino. 2016 m. liepos 22 d. UAB „Mano kreditas“ ir ieškovas sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios pagrindu perleido reikalavimo teises į skolininką.

2. Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „REIKALAVIMAS.LT“ iš atsakovo 86,89 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 8,11 Eur mokėjimo palūkanų, 8,17 Eur vėlavimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,39 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 3 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

4. Teismas, vadovaudamasis CK 6.38 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 dalimi, CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.109 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 86,89 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

5. Spręsdamas dėl ieškovo prašomų palūkanų priteisimo, teismas pažymėjo, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, UAB „Mano kreditas“ ir atsakovas susitarė, kad atsakovas iki 2015 m. birželio 6 d. sumokės 8,11 Eur (30 Lt) sutartinių palūkanų. Mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Teismas nustatė, kad „Mano kreditas“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis pasibaigė suėjus pratęstam paskolos grąžinimo terminui, t. y. 2015 m. birželio 6 d., todėl sprendė, jog už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2017 m. vasario 23 d. ieškovas prašo priteisti vėlavimo palūkanas.

6. Teismas, skaičiuodamas priteistinų vėlavimo palūkanų dydį, taikė įstatyme nustatytą 5 proc. metinių palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 8,11 Eur mokėjimo palūkanų ir 8,17 Eur vėlavimo palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2017 m. vasario 23 d.

7. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, pagal kurį tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, šios palūkanos tampa skolininko atsakomybės forma ir iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 7,82 Eur dydžio delspinigių priteisimo.

Šalies argumentai

8. Ieškovui prašant, teismas iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė 62,39 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,82 Eur netesybų, taip pat kuria iš prašytų priteisti 178,15 Eur palūkanų priteista tik 8,11 Eur mokėjimo palūkanų ir 8,17 Eur vėlavimo palūkanų; priteisti iš atsakovo 7,82 Eur netesybų, 178,15 Eur palūkanų, visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas ieškovo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. 2013 m. gegužės 23 d. sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje numatytos 113,56 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos, kurios neprieštaravo nei tuo metu galiojusiems įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl to teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš prašytų priteisti 178,15 Eur palūkanų priteista tik 8,11 Eur mokėjimo palūkanų ir 8,17 Eur vėlavimo palūkanų, yra nepagrįsta ir neteisėta.

10.2. Nagrinėjamo ginčo atveju buvo aktuali nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kurios 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Pagal šio straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.

10.3. 2013 m. gegužės 23 d. sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje numatyta bendros vartojimo kainos metinė norma buvo 196,14 proc., todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių palūkanų nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus.

10.4. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė atsiliepimo, prieštaravimų dėl reikalaujamų palūkanų ir netesybų nepareiškė, taip pat nebuvo reiškiami reikalavimai dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas, nepriteisti netesybų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

13. Byloje nustatyta, kad UAB „Mano kreditas“ ir atsakovas 2013 m. gegužės 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9354, pagal kurią UAB „Mano kreditas“ atsakovui suteikė 86,89 Eur (300 Lt) paskolą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 8,11 Eur (30 Lt) palūkanų. UAB „Mano kreditas“ 2013 m. gegužės 23 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 86,89 Eur (300 Lt). UAB „Mano kreditas“ ir atsakovas 2015 m. gegužės 7 d. susitarė dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo iki 2015 m. birželio 6 d. 2016 m. liepos 22 d. ieškovas su UAB „Mano kreditas“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Mano kreditas“ perleido savo reikalavimo teises į atsakovo prievoles. Byloje nėra duomenų apie atsakovo prievolės pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį įvykdymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

14. Skundžiamu sprendimu už akių teismas, mažindamas ieškovo prašomų priteistų palūkanų dydį, sprendė, kad už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2017 m. vasario 23 d. ieškovas prašo priteisti vėlavimo palūkanas, todėl taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 5 proc. metinių palūkanų normą, šalims nesusitarus dėl kitokio vėlavimo palūkanų dydžio.

15. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje kredito sutartyje numatytos 113,56 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos, kurios neprieštaravo nei tuo metu galiojusiems įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl sumažintos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos – kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

17. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jeigu paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jeigu tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

18. Nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos 2013 m. gegužės 23 d. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nurodyta, kad už faktiškai paimtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo pinigais. Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma sudaro 113,56 procentų. Vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 6.2 punktu, kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kai visas kreditas faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Aptariamos palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo. Analizuojamos Sutarties nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (pelno palūkanos) bus mokamos iki suteikto kredito grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto termino. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti palūkanas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2017 m. vasario 23 d. neteisingai vertino kaip kompensacines (vėlavimo) palūkanas ir sumažino jas iki įstatyme nustatyto kompensacinių palūkanų dydžio – 5 proc. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovo apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad nagrinėjamo ginčo atveju aktuali nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo redakcija, kurios 21 straipsnyje buvo numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Aptariamu atveju Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta 196,14 proc. dydžio bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, neviršijusi įstatyme nustatyto dydžio. Ieškovas už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. vasario 23 d. apskaičiavo atsakovui 178,15 Eur dydžio pelno palūkanas nuo visos nesumokėtos 86,88 Eur pagrindinės prievolės sumos, taikydamas 113,56 proc. dydžio palūkanų normą, numatytą Sutarties Specialiosiose sąlygose. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nustatytas 113,56 proc. metinių palūkanų dydis šiuo konkrečiu atveju nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo prašomų priteisti palūkanų dydžio. Atsakovas, pasirašydamas aiškią sutartį, pats prisiėmė sutartinių įsipareigojimų nevykdymo riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria sumažintos palūkanos, yra nepagrįsta, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas visa apimtimi (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Dėl netesybų priteisimo

20. Skundžiamu sprendimu už akių teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, šios palūkanos tampa skolininko atsakomybės forma ir iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad iš atsakovo priteistos palūkanos atlieka ne nuostolių kompensavimo, bet atlyginimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais funkciją, darytina išvada, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu.

21. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis Sutarties sudarymo metu aktualiomis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius su atsakovu susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 punktas, Specialiosios sąlygos). Ieškovas apskaičiavo atsakovui 7,82 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 7 d. iki 2017 m. vasario 23 d., taikydamas 0,05 proc. dydžio normą. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir ginčo Sutarties nuostatas, ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra pagrįstas (CK 6.71, 6.258 straipsniai).

22. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas mokėjimo palūkanų ir netesybų priteisimo klausimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų mažinti sutartines mokėjimo palūkanas ar atmesti reikalavimą dėl netesybų priteisimo, tenkina ieškovo apeliacinį skundą ir pakeičia skundžiamą sprendimą už akių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, iš viso – 165 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, yra didesnės, negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3 Eur suma, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92, 96 straipsniai).

24. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinas 20 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „REIKALAVIMAS.LT“ (juridinio asmens kodas 302642184) iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 178,15 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) palūkanų, 7,82 Eur (septynis eurus 82 ct) netesybų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“

Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ (juridinio asmens kodas 302642184) naudai 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja Laima Ribokaitė