Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės I. V. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. M., nedalyvaujant ieškovei I. V. ir atsakovui J. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui J. M. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam (ieškinys su priedais, teismo pranešimas) įteikti tinkamai.

Atsakovas J. M. parengiamojo posėdžio metu sutiko, kad būtų paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, pasitvirtinus išvadoms, sutiktų su ieškiniu. Atsakovas J. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie posėdžio laiką pranešta tinkamai bei, kad byloje yra gautas DNR ekspertizės aktas, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pateiktas ieškinys atitinka mažamečio E. V. teises ir teisėtus interesus.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. M. palaikė pateiktą išvadą nurodydama, kad pateiktas ieškinys nepažeidžia nepilnamečio E. V., todėl turi būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Ieškovė I. V. prašo nustatyti, kad atsakovas J. M. yra E. V. biologinis tėvas.

Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina I. V.. Duomenų apie tėvą nėra. Iš teismui pateikto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. M. yra E. V. biologinis tėvas su 99,999999998 % tikimybe. Atsakovas sutiko, kad būtų paskirta DNR ekspertizė, ją atlikus prieštaravimų nereiškė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino aplinkybes apie ieškovės susipažinimą su atsakovu, jų bendravimą ir kitas aplinkybes.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi, tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, kad J. M. yra E. V. biologinis tėvas su 99,999999998 % tikimybe. Atsižvelgiant į tai, teismas, byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes, laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 187 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad J. M. yra E. V. biologinis tėvas su 99,999999998 % tikimybe.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, jog ieškovės vaiko E. V. tėvas yra atsakovas J. M., todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkintinas. Taip pat pakeistini (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, nurodant, kad vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė I. V. prašo nustatyti E. V. gyvenamąją vietą kartu su jo motina I. V..

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Iš ieškovės I. V. bei jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad vaikas nepažįsta tėvo ir nuo pat gimimo gyvena su motina. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados ir pridedamųjų dokumentų nustatyta, kad ieškovės šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas - E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ieškovės šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriui yra žinoma. Šeimai nuo 2022 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Ieškovės šeima gyvena jos motinai skirtame savivaldybės būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus specialistams lankantis šeimoje nustatyta, kad būstas ir sanitarinės sąlygos tinkamos vaikui augti. Vaiko fiziniai poreikiai atliepiami. Ieškovės finansinė padėtis sunki, šeimos pajamas sudaro tik vaikams skirtos socialinės išmokos. Ieškovė šiuo metu augina vaiką, todėl dirbti galimybės neturi. Tuo tarpu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas vaiku nesidomi, nesiėmė priemonių nustatyti vaiko tėvystę, tėvo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo, teisių neįgyvendina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad nuo pat vaiko gimimo vaikas gyvena su motina, kuri tinkamai juo rūpinasi, taip pat nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir E. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove I. V. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė I. V. prašo priteisti iš atsakovo J. M. nepilnamečio vaiko E. V. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko E. V. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui jokia forma, todėl yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius, jei asmuo neturi specialių nedarbingumo grupių ir nekaupia pensijų fonde, yra apie 633 Eur iš abiejų tėvų.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

Įskaičius pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą teikiamą vaiko išmoką, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur, vertintina, kad orientacinis vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis (teiktinas abiejų tėvų), kurio dydžio nereikia įrodinėti yra apie 547 Eur. Tai reiškia, kad esant vienodai tėvų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent apie 274 Eur. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti po 200 Eur, kuris yra mažesnis, nei orientacinis dydis, todėl ieškovei jo įrodinėti nereikia, todėl tas iš tėvų, su kuriuo yra vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė I. V. ieškinyje pateikė vieno mėnesio E. V. išlaikymo poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad reikalingas išlaikymo dydis yra 400 – 450 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sūnaus poreikių tenkinimui reikalingos sumos yra racionalios, pagrįstos. Be to, jų suma neviršija teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, todėl ieškovė, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, netgi neturi pareigos jos įrodinėti. Kaip minėta, sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur, atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertinant tėvų (ginčo šalių) turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės I. V. finansinė padėtis sunki, šeimos pajamos sudaro tik vaikui skirtos socialinės išmokos – 140,80 Eur ir 111,20 Eur. Ieškovė nurodžiusi, kad jai materialiai padeda tėvai. Ieškovės šeima gyvena jos motinai skirtame savivaldybės būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu augina vaiką, todėl dirbti galimybės neturi, turto neturi. Atsakovas duomenų apie išlaikytinius, savo materialinę padėtį nepateikė. Teismo duomenimis nustatyta, kad atsakovo J. M. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, ką patvirtina VĮ „Regitra“ 2022 m. gruodžio 7 d. išrašas. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 7 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovo J. M. vardu registruoti du žemės sklypai bei vienas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė už orientaciniu laikytiną kriterijų, kad atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl išlaikymo dydžio, nedalyvauja vaiko auklėjime ir yra visiškai nusišalinęs nuo jo priežiūros bei į tai, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo tėvams teikiant išlaikymą ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, t. y. priteisiant iš atsakovo J. M. nepilnamečio sūnaus E. V. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė I. V. prašė priteisti iš atsakovo J. M. 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui jokia forma, todėl šis įsiskolinimas paskaičiuotas nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo vaiko gimimo. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.

Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju, turimais bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas E. V. gimė (duomenys neskelbtini). Vaikas nuo gimimo nuolat gyveno su motina. Atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo ieškovės, nepateikė įrodymų, kad nuo vaiko gimimo iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. būtų teikęs vaikui išlaikymą.

Ieškovės paskaičiuotas išlaikymas neviršija 3 metų laikotarpio, taip pat išlaikymo dydžiai (200 Eur * 18,6 mėnesiai) yra protingo ir teisingo dydžio, atsižvelgus į vaiko amžių, poreikius, proporcingumą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitas aplinkybes. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir ieškovės, vykdė tinkamai savo išlaikymo pareigą, dėl to nepilnamečiam vaikui priteistinas ieškovės paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas, t. y., 3600 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenų, jog atsakovas J. M. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, byloje nėra, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra teisinis pagrindas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei I. V. šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 958,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.

Taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, t. y., žyminis mokestis už 2 neturtinius reikalavimus (dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ieškinio pateikimo teismui metu sudarė 165 Eur (2 x 110 Eur x 75 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1, 2 dalys), už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 54 Eur (200 x 12 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms) bei 81 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (3600 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms), iš viso – 300 Eur žyminio mokesčio. Be to, byloje taip pat patirta 64,33 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 263 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų), mokamą periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 958,12 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įmokos kodas – 5630), 300 Eur (tris šimtus eurų) žyminio mokesčio (Įmokos kodas – 5660), 64,33 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Įmokos kodas – 5662), mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.