Kauno apylinkės teismo nutartis, e2YT-5725-1084/2026

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-27
Bylos Nr.: e2YT-5725-1084/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01113-2026-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Jasinskaitė
Pareiškėjas: I. G., G. G.
Suinteresuotas asmuo: V. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-5725-1084/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01113-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.11 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir G. G. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys V. J., antstolis S. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai I. G. ir G. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundu dėl antstolio (toliau – antstolis) veiksmų prašo panaikinti antstolio S. U. 2026 m. sausio 13 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, kad pareiškėjai 2026 m. sausio 7 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio procesinių veiksmų vykdymo procese. Antstolis 2026 m. sausio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo, kuriuo jo neišnagrinėjo nustatyta tvarka, o nusprendė sustabdyti skundo nagrinėjimą iki kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinės antstolio (duomenys neskelbtini) pateiktą prašymą išaiškinti (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame patvarkyme antstolis taip pat neteisingai identifikavo skundo subjektą, nurodydamas, kad 2026 m. sausio 7 d. gautas tik I. G. skundas, nors skundas buvo pateiktas abiejų pareiškėjų vardu. Pareiškėjai, nesutikdami su patvarkymu, teikia skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodo, kad antstolis neturi teisės stabdyti skundo nagrinėjimo. Antstolis 2026 m. sausio 13 d. priimdamas patvarkymą pasirinko procesinį sprendimą, kurio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) antstoliui skundų nagrinėjimo stadijoje nenumato. Toks sprendimas nėra nei leistina CPK 510 straipsnio taikymo forma, nei techninis procedūrinis veiksmas. Tai yra atsisakymas vykdyti įstatyme nustatytą pareigą skundą išspręsti, kartu užblokuojant pareiškėjams įstatymo garantuojamą teisminę kontrolę. CPK 510 straipsnis suformuotas taip, kad skundo dėl antstolio veiksmų mechanizmas veiktų operatyviai. Įstatymas antstoliui palieka tik dvi procesines baigtis: skundą patenkinti arba jo netenkinant perduoti ginčą teismui. Šioje schemoje nėra jokios „sustabdymo“ tarpinės būklės, kurioje skundas nei išsprendžiamas, nei perduodamas teismui, o tiesiog laikomas iki antstolio pasirinkto momento. Antstolio pasirinktas „sustabdymas“ yra neteisėtas dėl to, kad skundo nagrinėjimas antstolio stadijoje nėra savarankiškas antstolio „administruojamas“ procesas pagal jo nuožiūrą. Skundas dėl antstolio veiksmų yra kontrolės instrumentas, kuriuo įstatymų leidėjas sąmoningai apribojo antstolio galimybę vilkinti, nes pats antstolis yra skundžiamas subjektas. Būtent todėl CPK nustato trumpą penkių darbo dienų terminą ir privalomą tolesnį perdavimą teismui, jeigu antstolis skundo netenkina. Skundžiamas patvarkymas šį mechanizmą paneigia: pareiškėjai negauna nei sprendimo iš esmės, nei procesinio kelio į teismą, nes skundas teismui neperduodamas, o „sustabdomas“ paties antstolio valia. CPK 510 nenustato jokios išimties, leidžiančios antstoliui sustabdyti skundo nagrinėjimą, kai jam „kyla klausimų“ ar kai jis nusprendžia kreiptis į teismą dėl kito klausimo. Priešingai, jei antstolis manė, kad skundo argumentai nepagrįsti arba jų vertinimui būtina teisminė pozicija, teisinis kelias yra aiškus: priimti patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti skundą teismui. Antstolis to nepadarė, todėl iš esmės pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalį. Antstolis patvarkyme padarė procesiškai reikšmingą klaidą, kuri atskleidžia netinkamą skundo priėmimą ir jo apimties nesuvokimą. Patvarkymo adresatų dalyje aiškiai nurodyti abu pareiškėjai – G. G. ir I. G., taip pat jų atstovas advokatas, tačiau motyvuojamojoje dalyje antstolis nepagrįstai redukuoja pareiškėjų sudėtį iki vieno asmens. Tai rodo, kad antstolis neįsigilino į skundo turinį. Patvarkymas, kuriuo skundo nagrinėjimas „sustabdomas“, yra priimtas viršijant antstolio kompetenciją, be to, priimtas netinkamai identifikavus skundo pareiškėjus, nors pats patvarkymas adresuotas abiem pareiškėjams. Antstolis nėra civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir tuo pagrindu stabdyti skundo nagrinėjimo. Toks „sustabdymo“ pagrindas yra teisiškai nepagrįstas jau vien dėl to, kad pats antstolio kreipimasis dėl sprendimo išaiškinimo nėra teisėtas ir negali sukurti jokių procesinių pasekmių pareiškėjų skundo nagrinėjimo eigai. Antstolis nėra ir niekada nebuvo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) proceso dalyvis, todėl jis nepatenka į subjektų ratą, kuriam įstatymas suteikia teisę prašyti sprendimą išaiškinti. Antstolis vykdymo procese nėra „sprendimo autorius“ ar „ginčo šalis“, jis yra vykdymo organizatorius, kurio kompetencija apsiriboja vykdomojo dokumento realizavimu jo ribose. Antstolio prašymas savaime yra procesiškai defektinis: jis grindžiamas teise, kurios antstolis neturi, todėl negali būti laikomas realia, teisėta ir objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjų skundo nagrinėjimo vilkinimą. Antstolis siekia gauti teismo pasisakymą dėl vykdymo subjekto apimties ir vykdomumo, t. y. dėl to, ar sprendimu galima pateisinti išieškojimo nukreipimą į asmenį, kuris vykdomuosiuose dokumentuose nenurodytas. Tai nėra neutralus „neaiškios vykdymo tvarkos“ patikslinimas, o bandymas iš esmės per sprendimo „išaiškinimą“ susikurti naują teisinį pagrindą vykdymo stadijoje. Tokio pobūdžio klausimų sprendimas negali būti perkeliamas į antstolio iniciatyvą, o juo labiau negali tapti argumentu stabdyti skundą, kuriuo ginčijamas būtent antstolio veiksmų teisėtumas. Antstolio nurodoma „sustabdymo“ priežastis nėra reali teisine prasme: ji remiasi procesiškai abejotinu, antstolio kompetenciją peržengiančiu kreipimusi, o pareiškėjų skundo nagrinėjimas negali būti priklausomas nuo paties antstolio pasirinktos, jam nepriklausančios procedūros. Skundo nagrinėjimas turi vykti pagal CPK 510 straipsnyje įtvirtintą modelį, o ne pagal antstolio susikurtą laukimo režimą, paremtą neteisėta iniciatyva.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis S. U. 2026 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. sausio 14 d. skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nurodė, jog nepagrįsti skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad antstolis nepagrįstai sustabdė skundo nagrinėjimą, kadangi CPK 510 straipsnis nenumato, kad antstolis turi teisę sustabdyti bylos skundo nagrinėjimą. Skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 443 straipsnio 1 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi, sutinkamai su šia norma, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų taikomos Civilinio proceso kodekso normos, jeigu ypatingos teisenos normos nenumato išimčių. CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). CPK 510 straipsnis nenumato išimties, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas negali būti sustabdytas, todėl, atsižvelgiant į CPK 3 straipsnio 7 dalies nuostatas, antstolis turėjo teisę vadovautis bendromis Civilinio proceso kodekso normomis ir sustabdyti skundo nagrinėjimą, kol paaiškės esminės aplinkybės, turinčios įtakos skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimui. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad įstatymas antstoliui palieka tik dvi procesines baigtis: skundą patenkinti arba jo netenkinant perduoti ginčą teismui. Šioje schemoje nėra jokios „sustabdymo“ tarpinės būklės, kurioje skundas nei išsprendžiamas, nei perduodamas. Nepagrįstai skunde nurodyta, kad skundą pateikė du pareiškėjai – I. G. ir G. G., kadangi skunde nurodyta tik viena pareiškėja I. G., o G. G. nėra nurodytas pareiškėju, o nurodytas skolininku, kas reiškia, kad G. G. yra nurodytas suinteresuotu asmeniu. Skundo teiginiai, kad antstolis objektyviai žinojo, jog skundas pateiktas dviejų asmenų vardu, prieštarauja skunde nurodytiems dalyvaujantiems asmenims ir procesinėms teisės normoms CPK 443 straipsnio 3 daliai ir 5 straipsnio 1 daliai. 2026 m. sausio 7 d. skunde dėl antstolio veiksmų nėra nurodyta, kuo skundžiamas patvarkymas pažeidžia skunde nurodyto skolininko G. G. teises ar pareigas, kas patvirtina, kad skundas pateiktas tik pareiškėjos I. G. vardu. Tai, kad skundą pasirašė pareiškėjos ir skolininko atstovas, nepatvirtina, kad skundas pateiktas ir G. G. vardu, nes skunde nenurodyta, kokias G. G. teises ar interesus pažeidė 2025 m. gruodžio 31 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepagrįsti skundo argumentai, kad antstolis neturėjo teisės kreiptis dėl išaiškinimo, kadangi CPK 589 straipsnis suteikia antstoliui teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir antstolio kreipimasis yra susijęs su sprendimo vykdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: netenkinti 2026 m. sausio 14 d. surašyto skundo dėl antstolio 2026 m. sausio 13 d. patvarkymo; skirti skolininkams CPK 95 straipsnio pagrindu iki 5 700 Eur baudą, 50 nuošimčių iš šios baudos skirti nukentėjusiam nuo piktnaudžiavimo išieškotojui V. J.. Nurodo, kad antstolis 2026 m. sausio 13 d. patvarkymą priėmė pagrįstai ir teisėtai. Skolininkai žinojo, kad jie skundą pateikė akivaizdžiai piktnaudžiaudami procesu, nes jų skundo tenkinimas panaikinti jų ankstesnio skundo nagrinėjimo sustabdymą jiems jokių neigiamų teisinių pasekmių sukelti negali - priešingai, jų skundo nagrinėjimo sustabdymas, kol Vilniaus apygardos teismas išaiškins savo sprendimą dėl solidarios I. G. prievolės su G. G. vykdymo, netrukdo pareiškėjams sistemingai ir toliau siekti jų neteisėtų tikslų – vilkinti skolų išieškojimą iš pareiškėjų, nes kol jų skundo nagrinėjimas sustabdytas, o Vilniaus apygardos teismas neišaiškinęs savo sprendimo dėl solidarios I. G. prievolės su G. G. vykdymo, antstolis Vilniaus apygardos teismo sprendimo nevykdo, pareiškėjai gali toliau neteisėtai slėpti savo pajamas ir turtą, išvengti turtinių prievolių V. J.. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai V. J. pasireiškia ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, nepateisinamu teismo ir antstolio, V. J. laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus skundus, neigiamais V. J. išgyvenimais, sveikatos sutrikimais (V. J. padidėjo kraujo spaudimas, jis pradėjo vartoti daugiau vaistų), padidėjusia infarkto ir insulto rizika ir kita jų turtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Skolininkai privertė V. J. gintis nuo nepagrįstai jo atžvilgiu atliktų veiksmų, bendrauti su advokate, patirti su tuo susijusias išlaidas, laiko gaišimą, keliones, traumuotos kairės kojos kelio sąnario, įskilusio kulno skausmus vaikštant į teismą. Skolininkai procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja sistemingai ir labai ilgą laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis S. U. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2026 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismas išaiškino sprendimą ir nutarė: „tenkinti antstolio S. U. prašymą dėl procesinio teismo sprendimo išaiškinimo – išaiškinti, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas sudaro teisinį pagrindą vykdyti išieškojimą iš atsakovų I. G. ir G. G. bendro turto bei asmeninio, jei kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka. Nutartis neskundžiama.“ Sutinkamai su CPK 18 straipsniu, minėta nutartais yra privaloma visiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio prašymas dėl sprendimo išaiškinimo buvo tenkintas, antstolis prašo atmesti 2026 m. sausio 14 d. skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie rašytinį teismo posėdį yra informuoti teismo pranešimais ir apie rašytinį teismo posėdį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad antstolis negali spręsti klausimų, priskirtinų teismo kompetencijai; kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Nustatyta, kad antstolis S. U. vykdo:

1. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. B. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš G. G. išieškotojo V. J. naudai (vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. B. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš G. G. išieškotojo V. J. naudai (vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

3. Kazlų rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš G. G. išieškotojo V. J. naudai (vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Kazlų rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. (duomenys neskelbtini). vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš G. G. išieškotojo V. J. naudai (vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjai 2026 m. sausio 7 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio procesinių veiksmų vykdymo procese, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2025 m. gruodžio 31 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo ir vykdomąsias bylas pareiškėjos atžvilgiu nutraukti bei priteisti iš antstolio pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas(e. b. l. 1 200–1 211).

Antstolis 2026 m. sausio 13 d. prašymu išaiškinti teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas išaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdytinas dokumentas I. G. atžvilgiu pagal sprendime nurodytas pripažintas solidarias prievoles (e. b. l. 254-256, 572-574, 1 026–1 028).

Antstolis 2026 m. sausio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2026 m. sausio 7 d. skundo, kuriuo sustabdė I. G. skundo nagrinėjimą, kol Vilniaus apygardos teismas neišnagrinės antstolio prašymo dėl sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškinimo (e. b. l. 115–117, 521–523, 1 145–1 147).

2026 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino antstolio S. U. prašymą dėl procesinio teismo sprendimo išaiškinimo – išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas sudaro teisinį pagrindą vykdyti išieškojimą iš atsakovų I. G. ir G. G. bendro turto bei asmeninio, jei kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų (e. b. l. 6–9, 100–103) prašo panaikinti antstolio 2026 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis sustabdė pareiškėjų 2026 m. sausio 7 d. skundo nagrinėjimą, iki kol Vilniaus apygardos teismas išnagrinės antstolio 2026 m. sausio 13 d. pateiktą prašymą išaiškinti (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, jog: antstolis neturi teisės stabdyti skundo nagrinėjimo; antstolis nepagrįstai redukavo pareiškėjų sudėtį, nors skundą pateikė abu pareiškėjai; įstatymas antstoliui nesuteikia teisės prašyti sprendimo išaiškinimo.

Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, nurodė, kad jis turėjo teisę vadovautis bendromis Civilinio proceso kodekso normomis ir sustabdyti skundo nagrinėjimą, kol paaiškės esminės aplinkybės, turinčios įtakos skundo dėl antstolio veiksmų išsprendimui. Pažymėjo, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog įstatymas antstoliui palieka tik dvi procesines baigtis: skundą patenkinti arba jo netenkinant perduoti ginčą teismui.

Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXI skyriuje. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį šia tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Taigi, CPK 510 straipsnio 3 dalis aiškiai reglamentuoja antstolio veiksmus gavus skundą, t. y. antstolis, išnagrinėjęs pareikštą skundą, turi teisę: jį tenkinti, netenkinti arba tenkinti iš dalies, kitokių teisių antstoliui sprendžiant pateiktus skundus nėra nustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad CPK nenustatyta skundą ikiteismine tvarka nagrinėjančio antstolio teisė sustabdyti skundo nagrinėjimą, todėl toks antstolio procesinis veiksmas yra neteisėtas ir nevaržo suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su skundu tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

Remiantis CPK nuostatomis ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ikiteisminė stadija, be kita ko, antstolio įgalinimai ir kompetencijos ribos, todėl kritiškai vertintini antstolio argumentai, kad jis turėjo teisę sustabdyti skundo nagrinėjimą. Kadangi įstatyme tokia antstolio teisė nenustatyta, todėl, vadovaujantis antstolio veiklai vykdymo procese taikytinu viešosios teisės reglamentavimo metodu, laikytina, kad antstolis teisės sustabdyti asmens skundo nagrinėjimą neturi, o šiuo atveju priimdamas 2026 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti 2026 m. sausio 7 d. skundo nagrinėjimą veikė neteisėtai (ultra vires).

Teismo vertinimu, kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas sutikti su pareiškėjų skunde nurodytu argumentu, jog skundžiamu patvarkymu antstolis neturėjo teisės stabdyti pareiškėjų 2026 m. sausio 7 d. skundo nagrinėjimo, todėl pareiškėjų skundas tenkinamas ir panaikinamas antstolio 2026 m. sausio 13 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl baudos pareiškėjams skyrimo

Remiantis CPK 95 straipsniu, suinteresuotas asmuo V. J. prašo pareiškėjams paskirti iki 5 700 Eur baudą ir iki 50 procentų iš šios baudos skirti nukentėjusiam nuo piktnaudžiavimo suinteresuotam asmeniui.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens V. J. nurodomi pareiškėjų veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, juo labiau kad teismas pareiškėjų skundą tenkina. Taigi, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, todėl suinteresuoto asmens V. J. prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsnio 1 dalimi, 594 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjų I. G. ir G. G. skundą.

Panaikinti antstolio S. U. 2026 m. sausio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti suinteresuoto asmens V. J. prašymą dėl baudos skyrimo.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė