- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-84-425/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- M. Č., N. C.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Č. (M. Č.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. C. (N. C.) ir M. Č. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu nutraukta N. C. ir M. Č. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau ir – Sprendimas), patvirtinta jų pateikta 2024 m. spalio 16 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas M. Č. (toliau ir – pareiškėjas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą dėl suinteresuoto asmens N. C. (toliau ir – suinteresuotas asmuo) veiksmų (neveikimo), kuriais nevykdoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, dalis dėl pareiškėjo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais; priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškime nurodė, kad suinteresuoto asmens veiksmai, kuriais buvo nesilaikoma teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pasireiškė tokiu būdu:
3.1. 2025 m. kovo 25 d. suinteresuotas asmuo trukdė pareiškėjui išvažiuoti su vaikais atostogauti trumpiau nei keturiolika dienų, raštu įžeidinėjo pareiškėją (pažeisti teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.2 ir 3.4.6 punktai);
3.2. 2025 m. balandžio 2 d. suinteresuotas asmuo nesuderino su pareiškėju vaiko apsilankymo pas gydytoją, raštu įžeidinėjo pareiškėją (pažeistas teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.6 punktas);
3.3. 2025 m. balandžio 2 d. suinteresuotas asmuo neužregistravo vaiko į mokyklą, manipuliavo vaikais, bandė uždrausti vykti atostogauti, nenorėjo perduoti vaiko asmens tapatybės dokumento ir raštu įžeidinėjo pareiškėją (pažeisti teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.2, 3.4.3, 3.4.6 punktai);
3.4. 2025 m. balandžio 3 d. suinteresuotas asmuo atsisakė perduoti vaikams reikalingus daiktus (pažeistas teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.3 punktas);
3.5. 2025 m. balandžio 7 d. suinteresuotas asmuo atsisakė perduoti vaikams reikalingus daiktus (pažeistas teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.3 punktas);
3.6. 2025 m. birželio 17 d. suinteresuotas asmuo išvežė vaikus į (duomenys neskelbtini) ilgesniam nei dviejų savaičių laikui, nors tam yra būtinas pareiškėjo rašytinis sutikimas, taip pat įžeidinėjo pareiškėją (pažeisti teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.2 ir 3.4.6 punktai);
3.7. 2025 m. birželio 20 d. suinteresuotas asmuo atsisakė perduoti vaikams reikalingus daiktus (pažeistas teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.3 punktas);
3.8. 2025 m. rugpjūčio 10 d. suinteresuotas asmuo atvyko į pareiškėjo bendravimo su vaikais vietą (duomenys neskelbtini), trukdė jam bendrauti su vaikais jo bendravimo su vaikais metu, taip pat įžeidinėjo pareiškėją, keikėsi prie vaikų, šantažavo, kad uždraus pareiškėjui atostogauti su vaikais, grasino išvežti vaikus gyventi į (duomenys neskelbtini) be pareiškėjo sutikimo (pažeisti teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.2, 3.4.4, 3.4.6 punktai);
3.9. 2025 m. rugpjūčio 31 d suinteresuotas asmuo atsisakė perduoti vaikams reikalingus daiktus, taip pat labai nepagarbiai bendravo, keikėsi prie vaikų (pažeisti teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15705-920/2024, rezoliucinės dalies 3.4.3, 3.4.6 punktai).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo N. C. atsiliepimu į prašymą prašė prašymo netenkinti.
5. Nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, o jame išdėstytos aplinkybės neatspindi tikrosios situacijos. Teigė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą, manipuliuoja šalių tarpusavio santykiais, kadangi pats sistemingai pažeidinėja teismo sprendimą, juo patvirtintą bendravimo su vaikais bei išlaikymo mokėjimo tvarką. Aiškino, jog pareiškėjas nerodo pakankamo noro bendradarbiauti, jis yra linkęs formaliai remtis teismo sprendimu, vengiant lanksčiai ir geranoriškai spręsti kasdienius vaikų auklėjimo bei bendravimo klausimus, taip, kad tai atitiktų vaikų poreikius. Pareiškėjas pateiktame prašyme nurodo emocinio pobūdžio kaltinimus, dažnai susijusius su komunikacijos stiliumi, ar vaikų daiktų perdavimo smulkmenomis, tačiau neįrodo, kad suinteresuotas asmuo – vaikų motina, apskritai atsisako vykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
7. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo nevykdo teismo sprendimu nustatytos pareiškėjo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Sprendė, kad suinteresuotas asmuo nedraudė vaikams bendrauti su pareiškėju, nepažeidė esminių teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nuostatų, užtikrinančių vaikų ir pareiškėjo kontaktą, nuolatinį jų tarpusavio ryšio palaikymą. Atkreipė dėmesį, kad visi pareiškėjo nurodomi pažeidimai yra susiję su teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 3.4. dalimi, kurioje aptarti papildomi šalių susitarimai ir įsipareigojimai. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek suinteresuotas asmuo, tiek pareiškėjas dėl tarpusavio nesutarimų ir nesusikalbėjimo ne visada tiksliai laikėsi Sutartyje nustatytos pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nebuvo vykdomos esminės tokios tvarkos sąlygos, ar kad Sutarties sąlygos nebuvo tiksliai vykdomos išskirtinai dėl suinteresuoto asmens kaltės ar jos piktnaudžiavimo motinos valdžia.
8. Nurodė, kad byloje pateikti dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir susirašinėjimo turinys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo nedraudė 2025 m. kovo 25 d. pareiškėjui išvažiuoti su vaikais atostogauti į (duomenys neskelbtini), tik išreiškė savo susirūpinimą dėl būsimos kelionės. Nors 2025 m. balandžio 2 d. suinteresuotas asmuo nesuderino su pareiškėju vaiko apsilankymo pas gydytoją laiko, tačiau, kaip nurodė suinteresuotas asmuo, gydytoja apie laisvą laiką ją informavo asmeniškai telefonu, o kito laisvo vizito laiko būtų reikėję laukti gerokai ilgiau (vaiką pas gydytoją nuvedė suinteresuotas asmuo). Vertino, kad byloje nėra duomenų, jog toks suinteresuoto asmens elgesys neatitiko geriausių vaiko interesų ar esmingai apribojo pareiškėjo bendravimo su vaiku galimybes.
9. Nors pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. balandžio 2 d. suinteresuotas asmuo neužregistravo vaiko į mokyklą, nenorėjo perduoti vaiko asmens tapatybės dokumento, tačiau matyti, kad 2025 m. balandžio 2 d. suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo užregistruoti vaiką į parengiamąją grupę, kadangi tai gali padaryti tik tas asmuo, kuris pirmą kartą registravo vaiką į darželį – šiuo atveju pats pareiškėjas, todėl sprendė, kad tai negali būti vertinama kaip esminis suinteresuoto asmens Sutarties pažeidimas.
10. Nurodė, kad vaiko asmens tapatybės dokumentas pareiškėjui taip pat buvo perduotas vėliau (kadangi baiginėjosi dokumento galiojimo terminas), aplinkybių, kad dokumentas pareiškėjui nebuvo perduotas apskritai, nenurodo ir pats pareiškėjas. Taip pat, nors pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d. suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) trukdė pareiškėjui bendrauti su vaikais jo bendravimo su vaikais metu, įžeidinėjo pareiškėją, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, pateikti vaizdo įrašai patvirtino konfliktinę situaciją tarp byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau teismo nevertinti kaip pakankami spręsti, kad konfliktinė situacija kilo dėl suinteresuoto asmens veiksmų. Nurodė, kad byloje taip pat nėra patikimų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl necenzūrinių žodžių vartojimo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nes pateikti vaizdo įrašai to nepatvirtino. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog pažeidžiami vaikų interesai, ar kyla bendravimo su vaikais problemų, turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
11. Dėl daiktų perdavimo nurodė, kad 2025 m. balandžio 3 d. paties suinteresuoto asmens iniciatyva buvo paklausta pareiškėjo dėl papildomų daiktų vaikams perdavimo, tačiau pareiškėjas nurodė, kad daiktus turi; 2025 m. balandžio 7 d. pareiškėjas pateikė daiktų sąrašą, kuriuos suinteresuotas asmuo turėjo perduoti 2025 m. balandžio 14 d., tačiau duomenų, kad daiktai nurodytą dieną nebuvo perduoti, teismo vertinimu, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad 2025 m. birželio 20 d. suinteresuotas asmuo neperdavė vaikams daiktų, o 2025 m. rugpjūčio 31 d. prašoma perduoti uniforma buvo perduota 2025 m. rugsėjo 10 d.
12. Nors pareiškėjas taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo, nesuderinusi su pareiškėju, išvežė vaikus į (duomenys neskelbtini) ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, iš šalių susirašinėjimo turinio teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo su vaikais į (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi tik šiek tiek daugiau nei dvi savaites (nuo liepos 4 d. iki 20 d.), todėl, nors pareiškėjo sutikimas dėl to ir nebuvo gautas, tačiau, visų šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių kontekste (be kita ko, įvertinus ir tai, kad vaikai buvo išvykę susitikti su giminaičiais iš motinos pusės), šio pažeidimo teismas nelaikė šiurkščiu Sutarties pažeidimu.
13. Teismas pabrėžė, kad pareikėjo bendravimo su vaikais tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus – išlaikyti sveikus, saugius pareiškėjo ir vaikų šeiminius ryšius. Nurodė, kad abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, stengdamiesi pasiekti atskirai gyvenančio tėvo (pareiškėjo) ir vaikų interesų pusiausvyrą, užtikrinti tiek vaikų teises, jų teisėtus interesus, tiek ir skyriumi gyvenančio tėvo (pareiškėjo) teisę bendrauti, matyti savo vaikus, dalyvauti jų gyvenime, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Nurodė, kad vaikams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su abiem tėvais, tačiau ši teisė nėra absoliuti, tai reiškia, jog bendravimas su tėvais turi atitikti pačių vaikų interesus.
14. Teismas vertinimo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai nesilaikė Sutarties sąlygų ir nesudarė galimybių ar trukdė tėvui (pareiškėjui) bendrauti su vaikais, dėl to pareikėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. Č. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti, priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjui M. Č. visas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra priimta neteisingai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo sprendimą. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas vadovavosi ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 1 dalies teisniu reguliavimu, bet CPK 646 straipsnio 3 dalies teisiniu pagrindu, kuris taikomas tik išduodant vykdomuosius raštus pagal teismo nutartis dėl taikos sutarčių patvirtinimo. Šiuo atveju apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo, atitinkamai pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 1 dalies teisiniu pagrindu, o ne šio straipsnio 3 dalimi.
15.2. Pasak apelianto, byloje pateikti dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir susirašinėjimo turinys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo draudė 2025 m. kovo 25 d. apeliantui išvažiuoti su vaikais atostogauti į (duomenys neskelbtini), teigė, kad pareiškėjas ten gali vykti vienas, o vaikai ten tikrai nevyks, ne vieną sykį kartojo, kad vaikų asmens tapatybės dokumentų šiai kelionei neperduos ir gausiai įžeidinėjo apeliantą ne tik nepagarbiais, bet net ir necenzūriniais žodžiais. Mažų mažiausiai, ką pirmos instancijos teismas turėjo konstatuoti, tai teismo sprendimo rezoliucinės dalies 3.4.6 p. pažeidimą: bendraudami tarpusavyje visus klausimus ir kilusius ginčus dėl vaikų/-o auklėjimo ir priežiūros arba ugdymo įsipareigoja spręsti geranoriškai bei gerbiant vienas kitą.
15.3. Nors teismas konstatavo, kad 2025 m. balandžio 2 d. suinteresuotas asmuo nesuderino su apeliantu vaiko apsilankymo pas gydytoją laiko, tačiau be jokių įrodymų sprendė, kad gydytoja apie laisvą laiką ją esą informavo asmeniškai telefonu, o kito laisvo vizito laiko būtų reikėję laukti gerokai ilgiau (vaiką pas gydytoją nuvedė suinteresuotas asmuo). Pažymėtina, kad visa konfliktinė situacija, kurią suinteresuotas asmuo sukėlė šiuo pagrindu, kilo dėl to, kad apeliantas buvo pastatytas prieš faktą, jog, nevertinant jo išankstinio profesinio užimtumo darbe, suinteresuotas asmuo su juo nederindamas ir jo neatsiklausęs jo bendravimo su vaiku metu užrašė vaiką pas gydytoją.
15.4. Analogiška situacija kilo ir dėl vaiko registracijos į mokyklą – kaip matyti iš susirašinėjimų, apeliantas neatsisakė užregistruoti vaiko į mokyklą, tačiau pranešė, kad yra darbe ir tučtuojau, kaip to reikalavo Suinteresuotas asmuo, negali prisijungti prie sistemos, nes atlieka darbines funkcijas ir tuomet sulaukė įžeidinėjimų ir necenzūrinių epitetų tirados savo atžvilgiu. Apeliantą labai liūdina toks nepagarbus elgesys jo atžvilgiu, tuo labiau, kad nei vienu iš aukščiau paminėtų atvejų jis jo nenusipelnė. Mano, kad tai neabejotina yra teismo sprendimo rezoliucinės dalies 3.4.6 papunkčio pažeidimas: „Bendraudami tarpusavyje visus klausimus ir kilusius ginčus dėl vaikų/-o auklėjimo ir priežiūros arba ugdymo įsipareigoja spręsti geranoriškai bei gerbiant vienas kitą“.
15.5. Teigia, kad pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo apelianto bendravimo su vaikais metu į šį bendravimą įsiterpė ir vedėsi vaikus už rankų, siekdama juos pasiimti su savimi, tuo metu taip pat konfliktavo. Tokia konfliktinė situacija ir suinteresuoto asmens elgesys vedantis vaikus už rankų iš apelianto bendravimo vietos, leidžia spręsti, kad apeliantui neabejotinai buvo trukdoma bendrauti su vaikais – apelianto ir vaikų interesas buvo ramiai leisti savo laiką drauge, o ne vytis iš paskos suinteresuotą asmenį išsivedančią vaikus ir dar klausytis įžeidinėjimų ir konfliktų. Mano, kad šis suinteresuoto asmens elgesys be jokios abejonės pažeidė teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatas, reglamentuojančias kiekvieno iš tėvų su vaikais praleidžiamą bendravimo laiką. Pastebi, kad teismo pasiūlymas apeliantui kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą yra nepagrįstas, nes ši tarnyba įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo funkcijos neatlieka.
15.6. Apelianto manymu, nors 2025 m. rugpjūčio 31 d. prašoma perduoti uniforma buvo perduota 2025 m. rugsėjo 10 d. Akivaizdu, kad tiek aukščiau aptartas ilgalaikis konfliktavimas atsisakant perduoti vaikų pasus kelionei, tiek ir uniformos perdavimas po 10 dienų, neatitinka šio teismo sprendimo punkto dėl neatidėliotino šių daiktų perdavimo, todėl, tokiu aiškinimu, teismas pakeitė teismo sprendimo rezoliucinės dalies vykdymo tvarką.
15.7. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismo motyvacija patvirtina, kad teismo sprendimas suinteresuoto asmens gali būti nevykdomas, nesilaikoma jame nustatytos tvarkos. Motyvai, kad šis pažeidimas nėra šiurkštus yra absoliučiai neteisėti, nes jais yra paneigiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata principas, toks aiškinimas paneigia apelianto teisėtus lūkesčius ir sukelia prielaidas suinteresuotam asmeniui toliau pažeidinėti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo būtų faktiškai sulaikęs vaikus ar atsisakęs perduoti juos apeliantui, o tarp šalių kilęs nesutarimas susijęs su komunikacijos tonu, o ne su realiu bendravimo ar kelionės draudimu. Be to, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis, suinteresuotas asmuo pagrįstai siekė užtikrinti vaikų saugumą (skiepai, sveikatos būklė, nestabili politinė situacija (duomenys neskelbtini)). Tokios tėvų abejonės teismų praktikoje pripažįstamos teisėtu rūpesčiu dėl vaiko gerovės. Mano, kad tai laikytina paprastu komunikaciniu nesusipratimu, o ne bendravimo tvarkos pažeidimu.
16.2. Nors apeliantas teigia, kad vizito laikas nebuvo suderintas, tačiau vizitas buvo būtinas dėl vaiko sveikatos būklės ir ligos, o bendravimo tvarkos sąlygos, pasak suinteresuoto asmens, nenumato jokio draudimo motinai užregistruoti vaiką būtino sveikatos patikrinimo ar gydymo metu.
16.3. Teigia, kad nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra numatyta jokio konkretaus mokyklos registravimo laiko ar datos, kuriuos šalys privalėtų derinti. Apelianto teiginiai apie tariamą spaudimą ar priekaištus taip pat nepatenka į bendravimo tvarkos reguliavimo sritį. Mano, kad tokie teiginiai susiję su šalių bendravimo kultūra, ne su teisinių pareigų pažeidimu.
16.4. Pasak suinteresuoto asmens, pateiktas vaizdo įrašas patvirtina ne motinos trukdymą, o abipusį konfliktą tarp tėvų. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog suinteresuotas asmuo būtų fiziškai, sistemingai ar sąmoningai užkirtusi kelią apeliantui bendrauti su vaikais. Kilę nesutarimai yra susiję su abiejų tėvų emocine įtampa, o ne su bendravimo tvarkos nevykdymu. Teismų praktikoje vienkartiniai ar epizodiniai konfliktai nėra laikomi bendravimo tvarkos pažeidimu ir negali sudaryti pagrindo vykdomajam raštui išduoti. Tokie ginčai priskirtini tarpusavio bendravimo problemoms, o ne teisės pažeidimams.
16.5. Mano, kad aplinkybė, jog uniforma vaikui buvo perduota po 10 dienų, jokiu būdu nelaikytina bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimu. Bendravimo tvarkos sąlygos yra susijusios su vaiko perdavimo grafiku ir bendravimo organizavimu, o ne su atskirų daiktų perdavimo terminais. Uniformos perdavimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios neigiamos įtakos vaikų gerovei, todėl toks smulkus organizacinis klausimas niekada nėra laikomas pagrindu vykdomojo rašto išdavimui.
Šalies argumentai
16.6. Apeliantas nurodo, kad motina be sutikimo išvyko su vaikais ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui, tačiau apeliantas ne tik neprieštaravo numatomai kelionei, bet ir žinojo apie tai, kad yra vėluojama sugrįžti ir vaikams grįžus iš jos nepateikė jokių pretenzijų ar pastabų.
16.7. Teigia, kad būtent apeliantas nuolat reiškia smulkius, teisiškai nereikšmingus priekaištus, demonstruoja konfliktišką ir nepozityvų bendravimo toną, o menkiausius organizacinius klausimus linkęs paversti ginčo objektu, vietoje to, kad konstruktyviai bendradarbiautų dėl vaikų interesų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
18. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, susijusių su vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu nutraukta N. C. ir M. Č. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų pateikta 2024 m. spalio 16 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3 punkte šalys detaliai aptarė skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, tuo pačiu, Sutarties 3.4 punkte šalys numatė, kad vykdydamos nusistatytą skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarką, papildomai susitaria ir įsipareigoja: „3.4.1 užtikrinti, kad jų priežiūroje esantis vaikas/-ai darytų pamokas, lankytų ugdymo įstaigas, popamokinius užsiėmimus, jeigu Šalys nesutars kitaip. Taip pat Šalys įsipareigoja esant reikalui užtikrinti, kad vaikams/-ui esant pas juos, pastarieji vyktų pas gydytojus, kitus specialistus, kurių konsultacijos, procedūros, užsiėmimai yra paskirti vaikui/-ams, jeigu šalys nesutars kitaip; 3.4.2 informuoti vienas kitą apie vaikų/-o buvimo vietą ir/ar atostogų vietą, jų pobūdį bei susitaria, kad, nepaisant to su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko/-ų gyvenamoji vieta, vaikų/-o išvykimas su vienu iš tėvų į užsienį ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui yra galimas tik iš anksto gavus kito iš tėvų rašytinį sutikimą; 3.4.3 pagal vienos iš šalių pareikalavimą kitai šaliai nedelsiant pateikti turimus drabužius, kitus vaikų/-o asmeninius daiktus ir asmens tapatybės dokumentus (pasus), jei jie reikalingi atostogoms ir/ar išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų; 3.4.4 neriboti kitos šalies bendravimo su vaikais/-u telefonu ar kitų internetinių programų pagalba, ir susitaria, kad šalys bendrauja su vaikais/-u bet kuriuo metu, atsižvelgiant į jų/jo/jos užimtumo grafiką ir poilsio (dienos) režimą, bei vaikų/-o poreikį bendrauti su vienu iš tėvų; 3.4.5 nedelsiant informuoti vienas kitą telefonu ar SMS žinute, jeigu vaikai/-as paguldomi/-as į sveikatos priežiūros įstaigą, ar sunkiai susižeidė, ir kitais atvejais, kurie kelia grėsmę vaikų/-o gyvybei ir sveikatai; 3.4.6 bendraudami tarpusavyje visus klausimus ir kilusius ginčus dėl vaikų/-o auklėjimo ir priežiūros arba ugdymo įsipareigoja spręsti geranoriškai bei gerbiant vienas kitą; 3.4.7 šalys taipogi papildomai susitaria, kad jeigu vaikų/-o tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių bei visuotinai suprantamų pateisinančių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaiko/-ų, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų kiek įmanoma operatyviau SMS žinute ar telefonu; 3.4.8 šalys gali susitarti ir dėl kitokios laikinosios bendravimo su vaiku/-ais tvarkos arba pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko/-ų kasdienę dienotvarkę, sveikatą, jo/jų/jos poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.“
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, jo teigimu, suinteresuotam asmeniui – vaikų motinai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.4.2., 3.4.3., 3.4.4., 3.4.6. papunkčių. Pareiškėjas teigė, kad vaikų motina jį raštu įžeidinėja, neleido vaikams su pareiškėju vykti į trumpesnę nei 14 d. kelionę, neperdavė reikalaujamų daiktų, trukdė bendrauti su vaikais pareiškėjo nustatyto laiko metu, nederino vaiko registracijos pas gydytoją, neužregistravo vaiko į mokyklą, be to išvežė vaikus į (duomenys neskelbtini) ilgesniam nei dviejų savaičių laikui, nors tam yra būtinas pareiškėjo rašytinis sutikimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino, nurodęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai nesilaikė Sutarties sąlygų ir nesudarė galimybių ar trukdė tėvui (pareiškėjui) bendrauti su vaikais. Atskiruoju skundu apeliantas su priimta nutartimi nesutinka, visų pirma, teigdamas, kad teismas netinkamai taikė CPK 646 straipsnį, antra, nurodydamas, kad jo į bylą pateikti susirašinėjimai su kita šalimi, vaizdo įrašas, patvirtina, kad suinteresuotas asmuo trukdo pareiškėjui bendrauti su vaikais neleisdama jų išsivežti atostogų, neduodama reikiamų daiktų, įžeidinėdama pareiškėją ir pan.
22. Visų pirma, nesutiktina su apelianto argumentais dėl teismo netinkamai pritaikytų teisės normų. Vyraujančioje apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šalių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2555-1012/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023; Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021, 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018).
23. CPK 646 straipsnio 3 dalyje atskirai reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
24. Atsižvelgus į prieš tai nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šalių sudarytos Sutarties dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais vertinti kaip taikos sutartį ir sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą remtis CPK 646 straipsnio 3 dalimi laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu nenukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
25. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
26. Apeliantas teismui teigė, kad suinteresuotas asmuo neperdavė jam vaikų daiktų (rūbų bei paso), kaip to reikalauja Sutarties 3.4.3 papunktis. Pagal šį papunktį, pagal vienos iš šalių pareikalavimą kitai šaliai nedelsiant turi pateikti turimus drabužius, kitus vaikų/-o asmeninius daiktus ir asmens tapatybės dokumentus (pasus), jei jie reikalingi atostogoms ir/ar išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų. Apeliacinės instancijos vertinimu, šioje Sutarties nuostatos konstrukcijoje panaudota sąvoka „nedelsiant“ nėra aiški ir abiejų šalių interpretuojama savaip. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo ir galima spręsti iš fakto, jog vaikai su tėvu išvyko atostogų į kitą šalį, daiktai galiausiai buvo perduoti, tačiau sutartyje panaudotas žodis „nedelsiant“ abiejų šalių buvo vertinamas subjektyviai, net ir pats pareiškėjas susirašinėjimuose davė suinteresuotam asmeniui tam tikrą laiko tarpą pateikti reikiamus daiktus, suinteresuotas asmuo daiktus perdavė per, jos manymu, tinkamą terminą. Dėl to spręsti, kad pareiškėjas pagrįstai prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl šios Sutarties dalies nevykdymo, nėra pakankamo pagrindo. Apelianto teiginiai, kad 2025 m. rugpjūčio 31 d. neperduodama vaiko mokyklinės uniformos ar 2025 m. birželio 20 d. kitų kasdienių rūbų kita šalis taip pat pažeidė šį Sutarties papunktį yra nepagrįsti, kadangi šis sutarties papunktis nėra susijęs su kasdieniais vaikų daiktais ir akivaizdžiai yra skirtas sureguliuoti situacijas, susijusias su atostogomis ir / ar išvykomis už Lietuvos Respublikos ribų ir šioje byloje spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio tvarka, teismas nesprendžia kitų tarp šalių kilusių pretenzijų ar ginčų, turtinių ir/ar neturtinių reikalavimų (susijusių su kasdienių rūbų pirkimu ar perdavimu) (ne)vykdymo ir jų pagrįstumo.
27. Pareiškėjas kaip vieną iš prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagrindų nurodė Sutarties 3.4.6. papunkčio pažeidimą, teigdamas, kad suinteresuotas asmuo jį įžeidinėja, grasina, keikiasi prie vaikų, nederindama su pareiškėju užregistravo vaiką pas gydytoją, neužregistravo vaiko į mokyklą ir kt. Sutarties 3.4.6. papunktis numato, kad bendraudami tarpusavyje visus klausimus ir kilusius ginčus dėl vaikų/-o auklėjimo ir priežiūros arba ugdymo įsipareigoja spręsti geranoriškai bei gerbiant vienas kitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia sutarta sąlyga, atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusią sudėtingą emocinę situaciją, šiuo metu, yra realiai neįgyvendinama ir neįvykdytina, pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina abipusę nepagarbą ir geranoriškumo stoką, bendravimą, paremtą emocijomis, todėl tokios sąlygos įtraukimas į Sutartį užprogramavo ateities ginčus tarp šalių dėl šios Sąlygos vykdymo. Kita vertus, apskritai nėra aišku, kaip antstolis galėtų vykdyti prašomą išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 3.4.6. papunkčio nevykdymo, nes ši Sutarties nuostata nėra konkreti, nesukurianti šalims konkrečių ir aiškių pareigų, tokia sąlygą yra bendro pobūdžio, galinti kelti šalims skirtingus vertinimus ir interpretacijas pagal jų vidinius įsitikinimus ar požiūrį ir jos nevykdymas, t. y. šalių negeranoriškas ir nepagarbus bendravimas, negali lemti vykdomojo rašto išdavimo, juo labiau atsižvelgus į tai, kad faktiškai, kaip galima spręsti iš šalių paaiškinimų, esminės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlygos, numatytos Sutarties 3.1. – 3.3., yra vykdomos, pareiškėjui nėra trukdoma bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
28. Pasisakant dėl Sutarties 3.4.2. papunkčio, numatančio, kad tėvai turi „informuoti vienas kitą apie vaikų/-o buvimo vietą ir/ar atostogų vietą, jų pobūdį bei susitaria, kad, nepaisant to su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko/-ų gyvenamoji vieta, vaikų/-o išvykimas su vienu iš tėvų į užsienį ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui yra galimas tik iš anksto gavus kito iš tėvų rašytinį sutikimą“, byloje iš esmės nėra ginčo, kad ši Sutarties nuostata buvo pažeista, suinteresuotam asmeniui išvykus su vaikais į kitą šalį ilgiau nei 14 dienų ir negavus iš pareiškėjo rašytinio sutikimo. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėjas nesutiko, jog vaikai iš (duomenys neskelbtini) būtų parvežti tik po 16 dienų pareiškėjo bendravimo su vaikais laiko sąskaita.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad vaikai buvo išvykę susitikti su giminaičiais iš motinos pusės, toks pažeidimas nelaikytinas esminiai šiurkščiu Sutarties pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde iš esmės niekaip nepaneigė šios teismo išvados ir tik deklaratyviai nurodė, kad tokia teismo motyvacija leidžia suinteresuotam asmeniui nevykdyti sprendimo, nesilaikyti nustatytos tvarkos ir pažeidžia apelianto teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, toks, koks nustatytas šioje byloje, Sutarties pažeidimas, negali būti laikomas esminiu, dėl kurio reikėtų imtis priverstinių priemonių. Byloje nustatyta, kad nors pareiškėjas ir nedavė sutikimo suinteresuotam asmeniui vykti su vaikais į užsienį ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, apie tai buvo informuotas iš anksto, nurodytos vykimo priežastys ir vieta, vaikai su suinteresuotu asmeniu į užsienį buvo išvykę tik 2 dienomis ilgiau, nei formaliai galėtų pagal Sutartį be pareiškėjo sutikimo, toks Sutarties pažeidimas, pagal paties pareiškėjo paaiškinimus, buvo vienkartinis, duomenų, kad suinteresuotas asmuo nuolat pažeistų minimą Sutarties papunktį byloje nėra. Dėl to, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti dėl Sutarties sąlygų priverstinio vykdymo taikymo, atsižvelgus tiek į visų Sąlygų dėl nustatytos bendravimo tvarkos esmę, tiek į teisingumo ir protingumo principus, nėra pagrindo.
30. Nors pareiškėjas teigė, kad 2025 m. rugpjūčio 10 d. suinteresuotas asmuo atvyko į pareiškėjo bendravimo su vaikais vietą (duomenys neskelbtini), trukdė jam bendrauti su vaikais jo bendravimo su vaikais metu, tokiu būdu pažeisdama Sutarties 3.4.4 papunktį, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo papunkčiu šalys sutarė „neriboti kitos šalies bendravimo su vaikais/-u telefonu ar kitų internetinių programų pagalba, ir susitaria, kad Šalys bendrauja su vaikais/-u bet kuriuo metu, atsižvelgiant į jų/jo/jos užimtumo grafiką ir poilsio (dienos) režimą, bei vaikų/-o poreikį bendrauti su vienu iš tėvų“. Darytina išvada, kad šis papunktis taikytinas toms situacijoms, kai viena iš šalių su vaikais siekia bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu ar internetinių programų pagalba), todėl pareiškėjo nurodomai situacijai dėl suinteresuoto asmens ir vaikų susitikimo miesto šventėje šis punktas netaikytinas ir dėl jo nevykdymo, šiuo konkrečiu atveju, negali būti išduodamas vykdomasis raštas.
31. Nors apeliantas skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo nedraudė vaikams bendrauti su pareiškėju, nepažeidė esminių teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nuostatų, užtikrinančių vaikų ir pareiškėjo kontaktą, nuolatinį jų tarpusavio ryšio palaikymą, pažymėtina, kad sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Nei pareiškime, nei atskirajame skunde pareiškėjo išsakomi priekaištai ir kaltinimai kitai šaliai neatspindi vaikų teisėtų interesų bendrauti su vienu iš tėvų pažeidimų, nėra pagrindžiama, kaip pareiškėjo nurodomais suinteresuoto asmens veiksmais nukentėjo vaikų interesai. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jį liūdina nepagarbus suinteresuoto asmens elgesys jo atžvilgiu, nes jis nesijaučia jo nenusipelnęs, tokie argumentai negali būti pagrindu pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina šalių konfliktinę tarpusavio situaciją ir polinkį klausimus dėl vaikų reikalų ir interesų spręsti priešprieša bei nepagarbiu elgesiu, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokiais veiksmais, pagal byloje šiuo metu esančius duomenis, nėra vykdoma Sutartimi sutarta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir dėl to gali būti išduodamas vykdomasis raštas.
32. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, nelemia išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistinos atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidos – 250 Eur, kurios yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių advokatų paslaugų įkainių už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui N. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.