Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. (P. B.) ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto rūmai) 2020 m. liepos 15 d. priėmė preliminarų sprendimą (c. b. Nr. e2-8051-328/2020), kuriuo ieškinį tenkino.

Teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2014 m. spalio 30 d. pasiskolino iš ieškovo 10 000 Eur. Teigė, jog pinigai buvo reikalingi verslui (ieškovas su atsakovu norėjo užsiimti verslu, ieškovas įsipareigojo surasti pirkėjus didmenininkus). Praėjus dvejiems metams po nepavykusio verslo pradžios, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas grąžintų pasiskolintus pinigus. Neturėdamas kitos išeities atsakovas su sutuoktine pardavė jiems priklausiusį butą ir grąžino paskolą ieškovui. Teigė, jog ieškovui pinigai grąžinti 2017 m. balandžio mėn. grynaisiais pinigais, dalyvaujant atsakovo sutuoktinei; pinigai buvo atiduoti ieškovo gyvenamojoje vietoje, o ieškovas grąžino atsakovui pinigų skolinimo metu surašytą pakvitavimą. Nurodė, jog gavęs teismo procesinius dokumentus prisiminė skolos raštelio surašymo aplinkybes, jog ieškovo reikalavimu skolos raštelis ranka buvo surašytas, tačiau ieškovui raštelio tekstas pasirodė surašytas nepakankamai kruopščiai, buvo taisymų, todėl raštelis perrašytas antru egzemplioriumi, po ko ieškovas pirmą raštelį (pradinį variantą) turėjo sunaikinti, tačiau to nepadarė. Mano, jog kai su sutuoktine 2017 metais grąžino ieškovui paskolintus pinigus, kaip įrodymas apie paskolos grąžinimą jiems buvo atiduotas pirmasis paskolos raštelis (kuris turėjo būti sunaikintas kaip negaliojantis), o kitą – be taisymų surašytą paskolos raštelį, ieškovas pasiliko sau ir dabar sukčiaudamas panaudojo kreipdamasis į teismą. Nurodė, jog visą laiką buvo įsitikinęs, kad paskolos su ieškovu klausimas yra seniai išspręstas, nes yra iš ieškovo atgavęs savo rašyto skolos raštelio originalą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai nurodė, jog tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimai kinta, teigė, jog atsakovas sako netiesą. Nurodė, jog paskolos grąžinimas turėjo būti fiksuotas rašytiniais įrodymais. Prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko prieštaravimuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog byloje atliktos ekspertizės išvados patvirtina, jog abu skolos rašteliai buvo parašyti tuo pačiu metu, kas paneigia prielaidą, jog tušinuką, kuriuo surašyti rašteliai, atsakovas saugojo 5 metus. Ši išvada patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes bei patvirtina, kad tekstą diktavo ieškovas. Prašė atkreipti dėmesį, jog ieškovas daugiau nei penkerius metus skolos nereikalavo. Mano, jog tai patvirtina, kad skola grąžinta 2017 m., juolab, kad atsakovui grąžintas skolos raštelis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. spalio 30 d. atsakovas pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino, jog iš ieškovo pasiskolino 10 000 Eur; suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti 2015 m. balandžio 30 d. Skolos raštelyje atsakovas patvirtino, jog pinigines lėšas gavo pasirašant raštelį. Ieškovas byloje pateikė duomenis, jog dalis paskolos sumos (7 000 Eur) atsakovui buvo suteikta bankiniu pavedimu – lėšas pervedė ieškovo darbdavys P. B. prašymu, ką patvirtina byloje pateikti el. susirašinėjimo duomenys bei 2014 m. spalio 30 d. banko sąskaitos išrašo duomenys. Likusios paskolos sumos (3 000 Eur) gavimą atsakovas patvirtino atlikdamas įrašą paskolos raštelyje.

Tokiu būdu tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

Pastebėtina, jog pagal CK 6.871 straipsnio nuostatas, galiojusias skolos raštelio surašymo metu (iki 2015 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jei paskolos suma viršijo du tūkstančius litų. Reikalavimas dėl paskolos sandorio notarinės formos, jei paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, nebuvo įtvirtintas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, "<...> pinigus gavau <...>", "<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas"), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Pažymėtina, jog bylose dėl paskolos grąžinimo ieškovui tenka pareiga įrodyti esminių paskolos sutarties sudarymo sąlygų (paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą) egzistavimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovui buvo suteikta 10 000 Eur paskola (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 187 straipsnis).

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, jog paskolos sumą ieškovui grąžino. Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, jog skolą grynaisiais pinigais ieškovui grąžino 2017 m. balandžio mėn., skolai grąžinti turėjo parduoti butą. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog paskolą grynaisiais pinigais grąžino 2017 metais, nurodė, jog galimai gegužės mėnesį, tačiau tikslios paskolos grąžinimo datos nurodyti negalėjo.

Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog 2017 m. kovo 21 d. atsakovas su sutuoktine (trečiuoju asmeniu byloje) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavė jiems nuosavybės teisę priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 58 000 Eur. 2017 m. balandžio 3 d. pakvitavimu, patvirtintu notarine tvarka, pardavėjai (atsakovas su sutuoktine) patvirtino, jog pirkėjas pagal sandorį su jais atsiskaitė, t. y. sumokėjo daikto kainą. Byloje pateikti trečiojo asmens S. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog S. P. pagal pirkimo – pardavimo sutartį 2017 m. kovo 21 d. buvo pervesta 6 200 Eur, o 2017 m. kovo 31 d. buvo pervesta 49 300 Eur. Iš banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog S. P. iš sąskaitos 2017 m. kovo 31 d. išgrynino 4 300 Eur. Iš S. P. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. matyti, jog iki 2017 m. balandžio 30 d. S. P. iš banko sąskaitos išgrynino 6 200 Eur sumą (2017 m. balandžio 4 d. – 1 000 Eur, 2017 m. balandžio 14 d. – 2 000 Eur, 2017 m. balandžio 20 d. – 2 000 Eur, 2017 m. balandžio 23 d. – 500 Eur, ir 2017 m. balandžio 30 d. – 700 Eur). Atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. P. (atsakovo sutuoktinė) tvirtino, jog iš šių lėšų grąžino paskolą ieškovui grynaisiais pinigais. Ieškovas paskolos grąžinimo faktą neigia.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog yra du 2014 m. spalio 30 d. data surašyti skolos rašteliai, kurių turinys yra beveik vienodas (identiškas), skolos rašteliai rašyti atsakovo ranka. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra (CPK 187 straipsnis). Vieną skolos raštelį į bylą pateikė ieškovas (jo atstovė), kitą – atsakovas (jo atstovas). Iš byloje pateikto atsakovo skolos raštelio egzemplioriaus matyti, jog skolos raštelyje yra tam tikrų taisymų (skolos raštelio data), taip pat braukymų; ieškovo byloje pateiktame skolos raštelyje tokių taisymų nematyti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi tenkinus atsakovo prašymą byloje nutarta paskirti dokumentų medžiagų ekspertizę pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertams, ekspertams užduodant klausimus: 1) ar abu tiriamieji dokumentai (skolos rašteliai) pagaminti ant tokio paties (tos pačios rūšies) popieriaus ir 2) ar abiejų tiriamųjų dokumentų (skolos raštelių) įrašai padaryti ta pačia rašto medžiaga ir tuo pačiu rašikliu. Byloje gautas 2020 m. lapkričio 6 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-334(20), kuriame pirmuoju klausimu pateikta išvada, jog tikėtina, kad ekspertizei pateikti du 2014 m. spalio 30 d. skolos rašteliai yra surašyti ant skirtingo popieriaus lapų; antruoju klausimu pateikta išvada, kad ekspertizei pateiktuose dvejuose 2014 m. spalio 30 d. skolos rašteliuose įrašai yra padaryti tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis) šratinukų pasta. Tikėtina, kad šie įrašai yra parašyti tuo pačiu rašikliu.

Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina, arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos, arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymo. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Civilinio proceso įstatymas taip pat įtvirtina, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančios ekspertizės išvadas, matyti, jog prielaidos forma ekspertas nurodė, jog abu skolos rašteliai, tikėtina, surašyti ant skirtingo popieriaus lapų, o įrašai rašteliuose galimai padaryti tuo pačiu rašikliu. Tokiu būdu iš bylos medžiagos nustatyti, ar abu skolos rašteliai surašyti tuo pačiu metu, kaip teigia atsakovas, nėra galimybės (CPK 185 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog skolos raštelis buvo vienas. Kitų duomenų ir (ar) aplinkybių, paaiškinančių antrojo raštelio atsiradimą (kilmę), išskyrus atsakovo paaiškinimus, jog raštelio tekstą diktavo ieškovas (ginčo dėl šios aplinkybės nėra), atsakovas raštelį surašė, tačiau ieškovui pareikalavus perrašė ir abu raštelius pasiėmė ieškovas, byloje nėra.

Apie tai, kaip turėtų būti vertinama skolos dokumento (raštelio) originalo buvimo pas kreditorių ir (ar) skolininką aplinkybė yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma reguliuoja atvejus, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad skolos raštelį byloje pateikė tiek ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti skolą, tiek atsakovas, teigdamas, kad paskolą grąžino, remiantis kasacinio teismo praktika, vienareikšmiškai spręsti apie prievolės įvykdymą (neįvykdymą), negalima (CPK 185 straipsnis). Tačiau pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovas atsakovui paskolą suteikė, o atsakovas pinigus gavo (CPK 185 straipsnis). Objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas paskolos sumą ieškovui grąžino, byloje nėra (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus aplinkybę, jog skolos raštelį ranka rašė atsakovas, šio skolos raštelio egzemplioriaus buvimas atstovo žinioje per se (lot. savaime), byloje nesant kitų duomenų, nesudaro pagrindo spręsti apie tinkamą atsakovo prievolės grąžinti paskolos sumą, įvykdymą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovo (paskolos davėjo) išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio paskolos dalyko grąžinimą, neturi. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai (2017 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis, banko sąskaitos išrašai, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai) nesudaro pakankamo pagrindo tikėtinai išvadai apie paskolos gavėjo prievolės grąžinti paskolos sumą įvykdymą, kadangi nepatvirtina, kad pinigai perduoti paskolos davėjui skolai grąžinti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009; 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nors pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas, tačiau byloje kitų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad paskola grąžinta nėra pateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimai, susiję su paskolos grąžinimo aplinkybėmis vertinti kritiškai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai kito, nei atsakovas, nei jo sutuoktinė negalėjo tiksliai įvardinti kada paskolos suma buvo grąžinta ieškovui. Trečiojo asmens paaiškinimai dėl antrojo paskolos raštelio atsiradimo aplinkybių (S. P. paaiškino, jog skolos raštelį rado rankinėje, po to, kai gavo teismo procesinius dokumentus, prisiminė, jog raštelį išsaugojo, o ne sunaikino), įvertinus tokio dokumento saugojimo vietą bei praėjusį laiko tarpą nuo deklaruojamo prievolės įvykdymo momento (2017 m.) vertintini kritiškai (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys iš atsakovo sutuoktinės banko sąskaitos išrašo taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie iš sąskaitos paimtų piniginių lėšų perdavimą paskolos davėjui, pažymint, jog pateikti išrašai nėra išsamūs, juose fiksuojami tik duomenys apie piniginių lėšų išgryninimą. Protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas suponuoja paskolos gavėjo pareigą pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo (grąžinimo) faktą. To nepadaręs asmuo prisiima prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, bylos medžiagą, pripažintina, jog ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas atsakovui suteikė 10 000 Eur paskolą, atsakovas šią paskolą gavo. Savo ruožtu atsakovas byloje aplinkybių, jog paskolos suma ieškovui grąžinta neįrodė, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo priešingai išvadai (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Papildomai pastebėtina, jog iš byloje ieškovo pateikto 2020 m. birželio 7 d. pokalbio garso įrašo (atsakovas šio pokalbio turinio ir vertimo neginčijo) turinio matyti, jog atsakovas pripažino esantis skolingas ieškovui, kalbėjo, jog Ukrainoje atsakovui yra skolingi daugiau, nei jis ieškovui. Nors teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog skolingas jautėsi dėl pagal ieškovo prašymą neperduoto siuntinio ir pinigų (800 dolerių), tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Minėta, atsakovo pateikti netiesioginiai įrodymai nesudaro pagrindo tikėtinai išvadai, jog atsakovas paskolą grąžino; atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina pinigų grąžinimo ieškovui fakto (CPK 185 straipsnis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga suponuoja išvadą, kad atsakovas prievolę pažeidė, kadangi nustatyta tvarka ir terminais paskolos negrąžino (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 185 straipsnis).

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 249,31 Eur palūkanas, kurias apskaičiavo sekančiai: 10 000 Eur*0,05/365*182 dienos.

Byloje nustačius, kad atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą paskaičiavo palūkanas, kurios ieškovui iš atsakovo priteistinos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, tenkinus ieškinio reikalavimus, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisit 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Teismo 2020 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistos 962,30 Eur bylinėjimosi išlaidos (115,30 Eur žyminis mokestis ir 847 Eur išlaidos teisinei pagalbai). Įvertinus civilinės bylos procesinę baigtį, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 425 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nustatyta, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė prieštaravimuose dėl 2020 m. liepos 15 d. preliminaraus sprendimo nurodytų aplinkybių, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas prievolę grąžinti paskolos sumą įvykdė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturi teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 15 d. preliminarus sprendimas c. b. Nr. e2-8051-328/2020 paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Minėta, jog 2020 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu ieškovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Duomenų apie papildomai patirtas išlaidas ieškovas byloje nepateikė.

Atsakovas už byloje paskirtą teismo ekspertizę sumokėjo 500 Eur sumą. Byloje pateikti duomenys, jog už teismo ekspertizę ekspertinei įstaigai sumokėta 493,32 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 6,68 Eur, nepanaudotų teismo ekspertizei atlikti (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 101 straipsnis).

Teismui tenkinus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8051-328/2020:

,,ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) skolą, 249,31 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 31 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 249,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 962,30 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo P. B. (P. B.) naudai.“.

Grąžinti atsakovui V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), 6,68 Eur (šešių eurų 68 ct) dydžio užstatą, esantį Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje. Užstato grąžinimą pavesti Klaipėdos apylinkės teismo finansų ir apskaitos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.