Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 75 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 18 d. 21.35 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 16.45 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas tris metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir konfiskuotas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini).

2022 m. kovo 22 d. nutarimu automobiliui „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta panaikinti įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, o automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K.

1.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 18 d. apie 12.30 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro 15 „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 149 eurų vertės plautuvės maišytuvą „Herz Fresh f21 UH00133“.

1.2. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 18 d. apie 21.35 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo J. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Touran“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0248, patikros sertifikato Nr. 1541556, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas – tai yra 2,66 ‰ (promilės) girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jam inkriminuotų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, už jas paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, taip pat nuosprendžio dalies, kuria bausmės už atskiras veikas buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis. Kaip matyti, jis taip pat neginčija apylinkės teismo nuosprendžio jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių aspektu. Apeliantas tik prašo jam paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. K. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas atsisakymą taikyti A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą motyvavo būtent tuo, jog be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

7. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima).

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, į kurias pagal aukščiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką privaloma atsižvelgti svarstant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltininkui galimybę, priešingai nei žemesnės instancijos teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vis tik yra pagrindas A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog praeityje A. K. yra teistas viso penkis kartus, tačiau pirmieji trys teisumai išnykę, suėjus BK 97 straipsnyje nustatytiems terminams. Laikotarpyje nuo 2004 m. iki 2009 m. apeliantas buvo kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą bei du kartus už nedidelės vertės svetimo turto vagystes. Už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam reali laisvės atėmimo bausmė paskirta nebuvo, pirmąjį kartą jam taikyta tik auklėjamojo poveikio priemonė, o kitais dviem atvejais – terminuotas laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsniu. 2011 m. gruodžio 29 d. išbraukus A. K. iš probuojamų asmenų sąrašo, iki 2017 m. rugsėjo 30 d. jis naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos padarė keturis tyčinius smurtinius nusikaltimus, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai: 1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones; 2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; subendrinus šią bausmę su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, apeliantui paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dalį atlikus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, probacijos sąlygų A. K. nepažeidė. Taigi, nusikalstamas veikas, inkriminuotas jam šioje baudžiamojoje byloje, apeliantas įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu apie apeliantui registruotus administracinius nusižengimus nustatyta, kad A. K. per laikotarpį nuo iki 2017 m. sausio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tai, kad 2018 m. kovo 15 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,44 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos švelnesnio pobūdžio nuobaudos ir bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis savo elgesio nekeitė ir dar kartą įvykdė vagystę bei padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta net 2,66 promilės etilo alkoholio. Tačiau vien A. K. praeityje padarytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į aplinkybes, susijusias su padarytais nusikaltimais, jo turimus socialinius ryšius, elgesį po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Praeities teistumų, baustumo administracine tvarka skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

10. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad abi A. K. nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, realių neigiamų pasekmių nesukėlė – iš prekybos centro pavogtas plautuvės maišytuvas buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o neblaivus vairuodamas transporto priemonę A. K. nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad dėl jų padarymo nekilo neigiami padariniai, taip pat įvertinus ir tą faktą, jog apeliantui buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas tris metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimas, teisėjų kolegijos nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, prieš tai nepabandžius bausmės tikslų pasiekti taikant probaciją – sąlyginę alternatyvą laisvės atėmimo bausmei, nebūtų proporcingas valstybės atsakas į neteisėtą apelianto elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis jam paskirtų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

11. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltės neneigė ir teisme, neskundė nuosprendžio šiuo aspektu, taip pat sutiko ir su paskirta galutinės bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tik prieštaravo sprendimui netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų. Dar ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių, nebandė teisinti savo elgesio kokiomis tai aplinkybėmis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog po šioje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų įvykdymo nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Visa tai atskleidžia A. K. kritišką požiūrį į savo įvykdytus nusikaltimus, o tai taip pat sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus.

12. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama ir tai, jog sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistojo socialiniams ryšiams turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei su žmona augina net tris mažamečius vaikus, kurių jauniausiam šiuo metu nėra suėję net metai, dėl ko jo sutuoktinė negali dirbti. Be to, A. K. turi vieną vaiką ir iš kitos santuokos. Kaip nurodo nuteistasis, jis neoficialiai vykdo individualią veiklą – remontuoja automobilius (iš byloje esančių duomenų matyti, kad individualią veiklą jis yra vykdęs ir anksčiau), taigi, pagrindinis šeimos išlaikytojas yra būtent jis. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų A. K. turimus socialinius ryšius, ženkliai pablogintų ne tik jo paties, bet ir jo šeimos narių finansinę padėtį, kas turėtų neigiamos įtakos apelianto resocializacijai, o vienai likusiai sutuoktinei būtų itin sunku pasirūpinti net trimis mažamečiais vaikais.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog neatidėdamas A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu.

14. Nustatydama laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. K., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad duomenys apie ankstesnius jo nusižengimus bei nusikalstamas veikas rodo, jog, siekiant iš esmės teigiama linkme pakeisti nuteistojo elgesį, sumažinti jo pakartotinio nusikalstamumo tikimybę, jam reikalinga ilgalaikė Probacijos tarnybos kontrolė, tačiau tuo pačiu įvertina ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri yra vos 4 mėnesiai, ir sprendžia, jog A. K. bausmės vykdymas turi būti atidedamas 2 metų laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, nuteistajam skirtini įpareigojimai – pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, įsidarbinus tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant jo terminą pakankamai ilgam laikotarpiui – 2 metams, bei paskiriant nuteistajam kompleksą įpareigojimų, numatytų BK 75 straipsnio 5 dalyje, griežta kompetentingos institucijos kontrolė probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kadangi A. K., suvokdamas, kad bausmės vykdymas jam gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bent jau visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus priverstas koreguoti savo elgesį ir pozityviai elgtis, o svarbiausia – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kas šiuo atveju ir nulėmė jo teisei priešingą elgesį. Apygardos teismo vertinimu, įsitraukimas į darbinę veiklą, dalyvavimas elgesio pataisos programoje, buvimas nustatytu laiku gyvenamojoje vietoje, psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas bent jau 2 metus bei socialinių ryšių palaikymas laisvėje, gali turėti didesnę teigiamą įtaką tolimesniam A. K. elgesiui, nei 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, kurioje egzistuoja subkultūros tradicijos, trūksta darbo vietų, nuteistųjų dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra daugiau formalus, nei aktyvus ir t. t. Būtent dėl to teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai A. K. atžvilgiu, nepaisant šio nuosprendžio 9 punkte aptartų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant jam dar vieną galimybę pasitaisyti.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. APD-2022-08923, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. K., sudaro 70 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

17. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

18. Kadangi nuteistojo apeliacinis skundas yra tenkintinas pilna apimtimi, be to, antrinė teisinė pagalba jam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, įpareigoti A. K. pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, o įsidarbinus tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 20 d. (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš A. K. valstybės naudai 70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. pažymą Nr. APD-2022-08923.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.