Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorės J. A. ir nuteistojo V. Z. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirta 45 parų arešto bausmė; 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš V. Z. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam M. Z.. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė J. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie griežčiausios 2018 m. liepos 5 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Įrodymų tyrimo atnaujinimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir teismo išvadų dėl V. Z. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai nebendrino šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi aptariamas BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2005, 2K-368-511/2017).

10. Kaip matyti, apylinkės teismas nebendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu nurodė, kad šio nuosprendžio priėmimo metu V. Z. jau buvo atlikęs bausmę, kaip praktika pasivadovavęs Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-354/2021, kurioje nurodyta, kad jau atliktos bausmės nereikia bendrinti tik tuo atveju, kai bausmės yra bendrinamos pagal BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio, nuostatas. Šiuo atveju nustatyta, kad V. Z. naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį metu, t. y., neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo, V. Z. 2020 m. sausio 27 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, atlikus bausmę.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo nuosprendžiu V. Z. už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. 9.44 val., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už nusikaltimą, padarytą 2017 m. birželio 15 d. ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, t. y., šiuo atveju nustačius, kad V. Z. neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padarius naują nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu privalėjo būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos ir bausmės bendrinamos.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnio taisykles svarbu ne naujo nuosprendžio priėmimo laikas, o tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su visa neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. O atsižvelgiant į tai, kad neatlikta bausmės dalis asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, laikoma visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su ankstesniu nuosprendžiu. Taigi apylinkės teismas, nebendrindamas V. Z. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme – aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ištaisant padarytą klaidą (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

13. Tačiau, dar iki atliekant bausmių bendrinimą BK 64 straipsnio pagrindu, aukštesnysis teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, bendrinimo klaidą. Kaip matyti, bendrindamas bausmes, apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir skiriamas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su kuo aukštesnysis teismas negali sutikti, kadangi abi veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir turėjo būti bendrinama bausmių apėmimo būdu.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teimo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.

15. Jei grasinant nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba terorizuojant žmogų buvo tyčia sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas arba tyčia sunaikintas ar sugadintas turtas, padaryta veika kvalifikuojama kaip kelių nusikalstamų veikų sutaptis – pagal BK 145 straipsnį ir atitinkamai pagal BK 135, 138, 140 straipsnį ar BK 187 straipsnį. Tai, kad tokios veikos kvalifikavimui nepakanka vien BK 145 straipsnio, rodo tiek padarytų nusikalstamų veikų baigtumo momentas, tiek šiomis veikomis pažeidžiamų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių svarba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014).

16. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje padarytos vienu metu, abi nusikalstamas veikas nuteistasis padarė to paties tęstinio konflikto su nukentėjusiuoju metu, kas rodo vieningos tyčios buvimą padarant abi nusikalstamas veikas. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą V. Z. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, idealią sutaptį. Atsižvelgiant į tai, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, galutinę subendrintą bausmę V. Z. skiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

17. Atsižvelgiant į tai, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu V. Z. nuteistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką (BK 145 straipsnio 2 dalį), kaip ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y., prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nauju Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, patikslintos apeliacinio teismo, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18. Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad panaudodamas psichologinį smurtą mažamečio sūnaus M. Z. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei naudodamas psichinę prievartą sistemingai jį baugino.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl V. Z. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje yra teisėtos ir pagrįstos.

20. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėti veiksmai atlikti mažamečio atžvilgiu kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).

21. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

22. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, kartui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018).

23. Šios bylos apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar mažamečiui M. Z. sistemingai naudojant psichologinį smurtą, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei, sistemingai naudojant psichinę prievartą mažametis buvo bauginamas.

24. Prieš vertinant mažamečio nukentėjusiojo parodymus ir ekspertizės akte bei specialistų padarytas išvadas, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į byloje esančių pateiktų susirašinėjimo žinučių turinį, iš kurių matyti, kad V. Z. mažamečiui sūnui rašė: „asile, baily, vėmale, mulki; greit galiu atsirasti mokykloje, tada bus visai liūdna, ateis laikas, kai tave mokykloje spardys ir t. t., iš kurių akivaizdu, kad V. Z. suvokė, kad jo rašomų žinučių turinys gali pažeisti jo mažamečio sūnaus psichinę sveikatą ir to norėjo (1 t. b. l. 14-16).

26. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusysis M. Z. dėl jo atžvilgiu įtariamojo V. Z. sistemingai išsakytų žeminančių ir bauginančių žodžių patyrė psichologinį smurtą, dėl ko bylai reikšmingu laikotarpiu jam konstatuojamos kitos reakcijos į stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl įtariamojo V. Z. veiksmų, kas sukėlė nukentėjusiajam M. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 155-165). Teismo psichiatrė - ekspertė B. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bylai reikšmingu metu tiriamajam konstatuojamos stiprios reakcijos į stresą, atsiradusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl V. Z. veiksmų. Nukentėjusysis nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė gaudamas žinutes ir dėl prieš tai buvusių tėvo veiksmų, tai buvo suminis poveikis viso tėvo elgesio. Šoko reakcija nepavadintų, tai būtų daugiau stresinė situacija, tai yra kompleksinis stresogeninis įvykis, kuris sukėlė nemalonius išgyvenimus ir tas reakcijas, kurias vaikas išsakė ekspertizės metu. Ekspertiniu metu M. Z. psichikos sutrikimo nebuvo konstatuota, sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, t. y. atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, nes M. Z. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Ekspertė I. K. - Karnackienė pirmosios instancijos teisme parodė, kad berniuką tyrė po įvykio praėjus 10 mėnesių, atliko jo psichologinį įvertinimą ekspertizės metu ir vertino jo gebėjimus teikti parodymus apie įvykio aplinkybes. Šitam vaikui garsiai raudoti, verkti, aiškinti nėra būdinga, bet tai nereiškia, kad jis nepatiria streso. Vaikas santūriai savo reakcijas apibūdina, tačiau jis vis tiek reagavo, jis jautėsi išsigandęs dėl grasinimo mamos draugo atžvilgiu, jis taip ir suprato, kad gresia to draugo gyvybei kažkas. Nekelia abejonių, kad jo garbė buvo žeminama tokiais žodžiais ir neabejotinai jį veikė ir jis sakė, kad jis stengėsi apie tai negalvoti, išstumti tas mintis, bet tai rodo tam tikrą reagavimą, nes nereikia stengtis kažko negalvoti, jeigu tos mintys nekyla. Pakenkė vaikui, nes žemino jo savivertę, sukėlė stiprius neigiamus jausmus, susijusius su tėvo elgesiu.

27. Apie tai, kad nukentėjusysis mažametis neigiamai reagavo į V. Z. kaltinime nurodytą elgesį patvirtina liudytoja nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. M., kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad vaikas jautėsi negerai maždaug savaitę, dvi, tai pasireiškė tuo, kad prasčiau miegojo, buvo nervuotas, nerimaudavo, kad gali ateiti tėtis į mokyklą, bei valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad susitikimų su skyriaus specialistais metu M. Z. teigdavo, kad jam nepatinka, jog tėtis nuolat jo su broliu klausinėja apie mamą, sako, kad mama geria ir rūko, o kai jis jiems sakydavo, kad taip nėra, tėtis kaltindavo jį, kad meluoja. 2019 m. gruodžio 3 d. J. M. su sūnumi M. Z. atvyko į skyrių ir informavo apie V. Z. sūnui atsiųstas žinutes. M. Z. pokalbio metu nurodė, kad tėtis jam atsiuntė daug žinučių, kuriose prirašė negražių dalykų apie jį. Berniukas teigė, kad dėl tokio tėčio elgesio blogai jaučiasi, nebenori su juo bendrauti (1 t. b. l. 70-71).

28. Šiuo atveju BK 145 straipsnio 2 dalies veikos kvalifikavimui svarbu, jog besitęsiantys bauginimo veiksmai kaltininko padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiojo baimę, norint, kad jis nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų V. Z. valiai. V. Z. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad rašė visas kaltinamajame akte nurodytas žinutes, tačiau neigė sūnui nežymiai sutrikdęs sveikatą. Taip bendraudamas su sūnumi siekė, kad sūnus pasikeistų, nebesikeiktų mokykloje, nedaužytų telefonų, nebedegintų jo garažo, nebepiltų benzino garaže ir nebedaužytų šeimininkės daiktų. Jis nereiškia neapykantos sūnui, tik norėjo, jog sūnus pasikeistų į gerą. Sms žinučių tikslas buvo sūnui sukelti ne šoką, bet lengvą išgąstį, kad jis nebesielgtų blogai. Kaltinamojo vertinimu, nuolatinis tokių žinučių rašymas nėra mažamečio terorizavimas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žinutėse vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius sūnaus atžvilgiu ir jis tokių žodžių yra tikrai nusipelnęs. Tokiu būdu norėjo, kad jis įgautų proto ir jo elgesys pasikeistų (2 t. b. l. 34-35). Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai baugindamas mažametį M. Z. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavojingai psichiškai veikia nukentėjusįjį, kelia jam baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis.

29. Psichinis neliečiamumas – kitas asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, minimos konstitucinėje jurisprudencijoje, turinį sudarantis elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Prievartinė veika, pasireiškianti psichiniu poveikiu, yra viena iš smurto artimoje aplinkoje formų (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pavojingas psichinis poveikis smurto artimoje aplinkoje atveju, be kita ko, gali pasireikšti įvairaus turinio grasinimais, kurie BK kriminalizuoti: 1) kaip savarankiška nusikalstama veika (BK 145 straipsnis), 2) kaip nusikalstamos veikos padarymo, vertimo elgtis prieš savo valią būdas (pavyzdžiui, BK 148, 149, 150, 151 straipsniai).

30. Byloje nustatyti V. Z. padaryto sistemingo bauginimo ir terorizavimo veiksmai, pasireiškę poveikiu nukentėjusiojo sveikatai, kvalifikuotini kaip sutaptis su nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 3 dalyje. BK 145 straipsnio 2 dalyje esanti veika, pasireiškusi sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą, neapima BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris kažkuriuo tai būdu smurtauja prieš mažametį vaiką, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis išsigąs arba patirs fizinį skausmą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo psichinį santykį su nuteistojo V. Z. neteisėtais veiksmais, objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, nuteistojo subjektyvius parodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes (nuteistojo atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, konflikto priežastį, eigą ir pan.), V. Z. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo V. Z. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis, todėl nuteistojo apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta.

Dėl bausmės

32. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis visa apimtimi nesutiko su skundžiamu nuosprendžiu, aukštesnysis teismas privalo patikrinti, ar nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir tinkamo dydžio bausmė.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Z. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Taip pat įvertinta ir tai, kad nusikalstama veika sukeltos minimalios pasekmės, labai didelės žalos nesukėlė, todėl galutinę subendrintą bausmę paskyrė terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistojo atžvilgiu apylinkės teismas įvertino tai, kad V. Z. prieš tai teistas už analogišką nusikaltimą, bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas paskiriant adekvačius jo elgesį turinčius koreguoti įpareigojimus, tačiau tai jam teigiamos įtakos neturėjo, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu, asmuo padarė analogišką nusikalstamą veiką. Asmuo savo elgesio nevertino kritiškai, kaltino sūnų, kuris neva tai melagystėmis privedė jį prie šios nusikalstamos veikos padarymo, V. Z. dėl savo elgesio neapgailestavo, savo kaltę neigė, kaltino aplinką.

34. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į nusikalstamų veikų pavojingumą, konflikto priežastis ir kilusias pasekmes mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. Z. yra iki tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės.

35. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad V. Z. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, kad V. Z. praeityje buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką bei tai, kad paskutiniu apylinkės teismo nuosprendžiu dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, savaime nelaikytina tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymas gali būti taikomas vieną kartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, taip pat su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).

37. Teisėjų kolegija, mano, kad V. Z. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pažymint, jog atitinkamos bausmės ar kitos teisinės sankcijos parinkimas turi būti pateisinamas tuo, kad tokia intervencija pagrindžiama būtinumu ir proporcingumu.

38. V. Z. idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas už iš esmės analogiškus nusikaltimus tarp tų pačių asmenų, kas rodo, esant šalių konfliktinei situacijai. Duomenų apie naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimą nuteistojo atžvilgiu byloje nėra, yra dirbantis. Svarbu tai, kad nusikaltimai mažamečio atžvilgiu padaryti nuotoliniu būdu, pasinaudojant telefonu, t. y., nukentėjusiajam nesukėlus jokio realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai, prie jo nesiartinant, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas įvertinus psichinę būseną po gautų telefoninių žinučių. Įvertinus nuteistojo santykį su nukentėjusiuoju, kad tai yra tėvas ir sūnus, nuteistojo santykį su nukentėjusiojo (sūnaus) motina, bei tai, kad su kitu vaiku V. Z. bendrauja normaliai, nusiskundimų negauta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pritaikius bausmės vykdymo institutą maksimalia įstatyme numatytam terminui nuteistojo atžvilgiu bei paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 6, punktuose, dar galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus nuteistojo atžvilgiu. Tokiu būdu nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad jis gali pasitaisyti, pasirinkdamas tinkamą bendravimo būdą su nukentėjusiuoju (sūnumi) M. Z..

Dėl proceso išlaidų

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

40. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

41. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistajam V. Z. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė V. Laukevičienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 27 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir patikslinta pažyma, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam V. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 193,50 Eur išlaidų.

42. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau mažintinos iki 100 Eur. Teisėjų kolegija mano, kad tokia išlaidų suma už nuteistajam V. Z. suteiktą teisinę pagalbą yra protinga ir proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorės J. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo nuteistajam V. Z..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę V. Z. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių bendrinimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę V. Z. skirti 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 5, 6 punktais, V. Z. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusio asmens, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išieškoti iš nuteistojo V. Z. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.