- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-1618-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04849-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- S. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. V. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 231,52 EUR žalos atlyginimą, 250 EUR žalos nustatymo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje ir dublike ieškovas nurodė, kad 2024 m. birželio 18 d. perdavė atsakovui automobilį „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), kuris pagal šalių susitarimą įsipareigojo per dvi savaites perdažyti automobilio galinius sparnus ir bagažinės dangtį. Atsakovas automobilį ieškovui perdavė tik 2024 m. liepos 16 d. Priėmęs automobilį ieškovas nustatė, kad atsakovas automobilio dažymo darbus atliko netinkamai, ir pranešė apie tai atsakovui. Atsakovas sutiko pakartotinai per keturias dienas sutvarkyti automobilį, dėl to ieškovas 2024 m. liepos 25 d. automobilį jam perdavė, tačiau nei po keturių dienų, nei vėliau atsakovas nesutvarkė ieškovo automobilio, vengė ieškovo – neatsiliepė telefonu, užblokavo ieškovo telefono numerį. Manydamas, kad atsakovas nebeketina grąžinti ieškovui automobilio, ieškovas kreipėsi su pareiškimu į policiją. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyrius 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu (medžiaga Nr. M-1-01-52340-24) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nurodant, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovas savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka.
3. Ieškovui atgavus automobilį nustatyta, kad trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškovas pasinaudojo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir paskaičiavo atsakovo nekokybiškai atlikto darbo trūkumų pašalinimo kainą, užsakęs atlikti žalos dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų vertinimą. Turto vertintojo E. L. 2024 m. spalio 16 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. L240926 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita) nustatyta, kad automobilio atstatymui į iki įvykio (iki perdavimo atsakovui tvarkyti) buvusią būklę reikia 2 231,52 EUR. Ši suma laikytina ieškovo nuostoliais (žala). Už žalos įvertinimą ieškovas patyrė 250 EUR išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, o atsakovo neteisėti veiksmai kildinami iš pareigos atlikti rangos darbą kokybiškai pažeidimo ir nedaryti žalos kitam (CK 6.263 straipsnis), todėl ieškovas kildina atsakovo atsakomybę iš delikto, atsakovo neteisėtus veiksmus grįsdamas Turto vertinimo ataskaita nurodydamas, kad automobilis atsakovui buvo perduotas be pažeidimų, po atsakovo atlikto kėbulo dažymo buvo nustatyti pažeidimai, dėl kurių ieškovo patirta žala turi būti visiškai atlyginta. Dėl šalis siejusio tarnybinio pavaldumo santykių ieškovas nurodo, kad tai neturėjo jokios įtakos šalių rangos sutartiniams santykiams.
5. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad automobilių dažymo paslaugų teikimas yra tik atsakovo hobis. Atsakovas aktyviai reklamavo savo veiklą demonstruodamas ieškovui įvairių, jo teigimu, paties nudažytų automobilių nuotraukas. Atsakovo interesas buvo gauti papildomą užmokestį, todėl buvo sutarta, kad ieškovas atsakovui sumokės 230 EUR. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ši suma buvo sumokėta tik už medžiagas, nes, pavyzdžiui, 1 kg dažų kainuoja apie 90 EUR, todėl tokio kiekio dažų yra daugiau negu pakankama.
6. Šalys nesitarė, kad ieškovą tenkins bet kokios kokybės atsakovo darbas, nes tai būtų nelogiška nepriklausomai nuo to, kokį tikslą automobiliui ieškovas būtų numatęs (parduoti, pasilikti sau ar kt.). Pažymėjo, kad antrą kartą šalys tarėsi ne dėl poliravimo darbų, o dėl nekokybiškai atsakovo atliktų dažymo darbų ištaisymo, todėl ieškovas 2024 m. liepos 25 d. vėl atsakovui perdavė automobilį. Atsakovas pažadėjo trūkumus ištaisyti per keturias dienas, nes 2024 m. liepos 29 d. reikėjo vykti į pratybas.
Atsiliepimas
7. Ieškovas akcentavo, kad policijos medžiagoje užfiksuoti visai kitokie atsakovo paaiškinimai negu pateikti atsiliepime į ieškinį. Šie paaiškinimai, kad ir ne visiškai tikslūs, bet labiau atitinkantys faktinę situaciją, susiklosčiusią tarp ginčo šalių (cituojama): „2024-09-05 buvo bendrauta su S. V., kuris nurodė, kad pažįstamas R. S. paprašė sutvarkyti automobilį ,,Nissan Xtrail“, kadangi S. yra kariškis, todėl automobilių remontas yra kaip papildomas darbas. S. V. teigė, kad jam reikėjo sutvarkyti tris automobilio detales, tačiau pradėjus tvarkyti automobilį pastebėjo, kad reikalinga tvarkyti keturias detales. Taip pat S. nurodė, kad automobilis yra visas surūdijęs. S. V. nudažė pareiškėjo nurodytas automobilio detales, tačiau užtruko ilgiau nei jie buvo susitarę ir R. S. norėjo, kad automobilis būtų jam atvarytas į Kupiškį. S. V. nuvarė automobilį į Kupiškį ir R. S. paaiškino, kad po dažymo darbų reikia dar nupoliruoti automobilį, kad jis būtų tvarkingas. R. S. sutiko ir vėl atvarė automobilį atgal adresu (duomenys neskelbtini). Kaip teigė S. V., jis automobilio greitai negalėjo sutvarkyti - nupoliruoti, kadangi jis kariškis ir vyko užsiėmimai. S. V. teigimu, automobilio pilnai nepavyko sutvarkyti, nes R. S. su juo nebendravo, todėl iki šiol automobilis stovi prie serviso nepoliruotas. Taip pat S. V. nurodė, kad R. S. atvežęs automobilį pastatė aikštelėje ir nesidomi ar vyksta kokie darbai.“.
8. Kaip matyti iš paaiškinimų, atsakovas pripažino, jog automobilių remontas yra jo papildomas darbas, pats ieškovui pasiūlė nupoliruoti automobilį, ir kad automobilio nepavyksta sutvarkyti, nes ieškovas esą nebendravo su juo, nesidomėjo, ar vyksta kokie nors darbai. Paaiškinimuose visiškai neužsimenama apie šalių pavaldumo santykius, mobingo įtaką, ieškovo prievartinius veiksmus. Pažymėjo, jog pirmą kartą ieškovas mėgino automobilį atgauti 2024 m. rugpjūčio 16 d., tačiau jam atvykusiam į automobilio buvimo vietą niekas neperdavė raktų. Automobilį ieškovas atsiėmė tik 2024 m. rugsėjo 20 d., kartu dalyvavo specialistas – turto vertintojas E. L., kuris 2024 m. spalio 16 d. surašė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L240926. Kadangi ataskaita surašyta automobilio atsiėmimo dieną, specialistas užfiksavo tuo metu esamą automobilio būklę.
Atsiliepimas
9. Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime bei triplike prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys iki 2024 m. spalio mėnesio tarnavo Lietuvos kariuomenėje, ieškovas buvo aukštesnis pagal laipsnį už atsakovą, t. y. atsakovas buvo ieškovo pavaldume. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė yra labai svarbi bylos kontekste. Pažymėjo, kad nuo 2024 m. vasario mėnesio iki 2024 m. spalio mėnesio jis buvo profesionalus karys ir gavo atlygį, jokia kita veikla neužsiėmė, automobilių remontas buvo tik jo hobis. Automobilių remontas nėra ir nebuvo jo profesinė veikla, atsakovas nesivertė automobilių remontu ir neturi profesionalių žinių, susijusių su automobilių remontu.
10. Atsakovas paaiškino, jog vieno privataus pokalbio metu papasakojo ieškovui apie savo hobį ir 2024 m. birželio pradžioje ieškovas paprašė atsakovo, kad šis nudažytų jo automobilio NISSAN X Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), du galinius sparnus ir bagažinės dangtį, kurie buvo surūdiję, nes ruošėsi automobilį parduoti. Pažymėjo, jog įspėjo ieškovą, kad jis nėra profesionalus dažytojas, remontuoja tik savo automobilį ir tik savo malonumui, todėl tikėtina, kad darbas gali būti nekokybiškas. Tačiau ieškovas nurodė, kad automobilis bus parduodamas, todėl jam darbo kokybė nėra svarbi, svarbu, kad nesimatytų rūdžių ir primygtinai paprašė automobilį nudažyti. Atsakovas nedrįso prieštarauti rangu aukštesnio kario prašymui ir sutiko nudažyti automobilio 3 detales. Šalys susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovui tik už sunaudotas medžiagas, už darbą atsakovui nebus mokama, nes jis nėra profesionalus dažytojas, o ieškovas sutiko priimti tokį darbų rezultatą, koks gausis, ir neteikti atsakovui pretenzijų. Ieškovas 2024 m. birželio 18 d. atvarė atsakovui automobilį darbų atlikimui. Šalys rašytinės sutarties nesudarė, 2024 m. liepos 16 d. atsakovas informavo ieškovą, kad darbas baigtas, o ieškovas paprašė, kad atsakovas atvarytų jam automobilį į Kupiškio miestą. Jau tada atsakovas pasijuto ieškovo išnaudojamas, kadangi jis ne tik nemokamai dažė ieškovui automobilį, bet dar ir turėjo jį atvaryti ieškovui į namus.
11. Atsakovo vertinimu, ieškovas naudojosi savo viršesnio kario padėtimi, atsakovui esant jo pavaldume. Ieškovui 2024 m. liepos 16 d. perdavus automobilį, perdavimo aktas nebuvo surašytas: ieškovas apžiūrėjo automobilį, sumokėjo jam 230 EUR už medžiagas ir jokių pretenzijų nereiškė. Šalys laikė, kad sutartis įvykdyta. Kadangi ieškovas 2024 m. liepos 16 d. nepareiškė jokių pretenzijų, vėliau ieškovas prarado teisę reikšti kokias nors pretenzijas atsakovui (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Ieškovas 2024 m. liepos 25 d. paprašė, kad atsakovas nupoliruotų automobilį. Poliravimo metu paprastai yra pašalinami visi dažymo nelygumai, kurie visada būna nudažius automobilį. Atsakovas sutiko ir tą pačią dieną ieškovas atvarė automobilį. Pažymėjo, kad nei pirmą kartą, nei antrą kartą šalys nesusitarė dėl jokių darbų atlikimo terminų, buvo sutarta, kad atsakovas darbus atliks tada, kada galės. Ieškovas nurodė, kad dažytos vietos yra „grubokos“ ir jas reiktų papoliruoti, o atsakovas sutiko tai padaryti. Dėl atlyginimo už poliravimą kalbos nebuvo, ieškovas šio klausimo nekėlė, o atsakovas nedrįso prašyti iš ieškovo pinigų.
12. Nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. vyko Lietuvos kariuomenės pratybos „Karaliaus kirtis 2024“, kuriose dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Šiuo laikotarpiu atsakovas negalėjo remontuoti ieškovo automobilio. Po šių pratybų atsakovas buvo perkeltas į kitą skyrių, kuriam vadovavo ieškovas. Ieškovas tapo tiesioginiu atsakovo vadu. Po perkėlimo ieškovas pradėjo spausti atsakovą darbinėje veikloje, taikė atsakovui mobingą, kad automobilio darbai būtų atlikti kiek galima greičiau. Ieškovas nurodė, kad atsakovas visus automobilio tvarkymo darbus atliko blogai, todėl juos reikia taisyti. Atsakovas, matydamas tokį ieškovo nepagrįstą elgesį, atsisakė poliruoti ieškovo automobilį bijodamas sulaukti priekaištų dėl blogai atlikto darbo, nes jis nebuvo profesionalus automobilių meistras. Tada ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atvarytų ginčo automobilį ieškovui į namus. Atsakovas nesutiko ir 2024 m. rugpjūčio 15 d. parašė ieškovui žinutę nurodydamas, kur stovi jo automobilis ir šis gali jį pasiimti, tačiau ieškovas vengė atsiimti automobilį, vis reikalaudamas, kad atsakovas automobilį jam atvarytų. Galiausiai ieškovas kreipėsi į policiją melagingai pranešdamas, kad atsakovas negrąžina ieškovui automobilio. Kilus konfliktui, ieškovas pradėjo kenkti atsakovui darbe, dėl to atsakovas paliko tarnybą. Galiausiai ieškovas pats pasiėmė automobilį. Iki ieškinio pareiškimo ieškovas jokių pretenzijų raštu atsakovui nėra pateikęs, pretenzijas žodžiu apie tai, kad jo netenkina atliktas atsakovo darbas, išsakė tik nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovas automobilį pasiėmė rugsėjo mėnesį, ieškinys pareikštas 2024 m. gruodžio mėnesį. Atsakovui nežinoma, ar ieškovas nesiėmė priemonių pats dažyti minėtą automobilį, ar nebuvo automobilis per šį laikotarpį perduotas kitiems asmenims ir nurodyti ieškovo trūkumai atsirado dėl paties ieškovo ar kitų asmenų kaltės. Atsakovo vertinimu, jo darbai atlikti be trūkumų, o ieškovo nurodyti trūkumai nesunkiai pašalinami automobilį poliruojant.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovo atsakomybė kyla iš delikto, nes tarp jų susiklostė rangos santykiai ir ginčas turi būti sprendžiamas dėl sutartinės atsakomybės pagal rangos santykius reglamentuojančias taisykles. Pažymi, kad ieškovo pateikta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą kelia pagrįstų abejonių, nes ji skirta ne apskaičiuoti ieškovo nurodytų hipotetinių trūkumų šalinimo kainą, bet transporto priemonės atkūrimo po eismo įvykio kaštams apskaičiuoti, kuomet skaičiuojama ir numatoma, kad automobilis iki apgadinimo buvo sveikas. Šiuo gi atveju, automobilis iki dažymo buvo surūdijęs, būtent todėl ir buvo atliekami automobilio šveitimo, glaistymo, dažymo ir lakavimo darbai, todėl neaišku, į kokią buvusią būklę ieškovas ketina atstatyti automobilį. Šiuo atveju neįmanoma atkurti surūdijusio automobilio būklės. Iš to sektų, kad vienintelis netinkamai atliktų darbų (jei būtų įrodyta, kad darbus netinkamai atliko atsakovas) šalinimo būdas yra tų pačių detalių perdažymas, tačiau tokių darbų apskaičiavimo sąmatos ieškovas neteikia.
14. Į sąmatą įtrauktos automobilio dalys, kurių atsakovas nedažė (priekinės automobilio durys ir kitos jų dalys, stogo bagažinės laikikliai ir kt.), numatyta keisti priekinių ir galinių durų rankenėles (kodėl reikalingas detalių keitimas neaišku), nuostolio apskaičiavimo metodika visiškai neaiški. Tokia vertinimo ataskaita yra akivaizdžiai išpūsta siekiant kiek galima daugiau padidinti „patirtus nuostolius“, neatitinka, teisingumo, protingumo, sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis) kriterijų, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Ieškovo nurodomų darbų trūkumų pašalinimui pakanka nupoliruoti perdažytas dalis.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad 230 EUR suma apėmė ne tik medžiagas. Nurodo, kad ieškovas neatsižvelgia į tai, kad dažymo sąnaudos apima ne tik dažus, būtina įtraukti ir papildomas medžiagas bei išlaidas. Siekiant nudažyti automobilio detales, prieš dažymą jos yra šveičiamos šveitimo diskais, kurie yra perkami; švitrinis popierius dedamas ant kaladėlių; prieš dažymą paviršius yra gruntuojamas, apdirbamas nuriebalintoju, todėl būtina pirkti ir šias medžiagas; atlikus dažymą ir dažams išdžiūvus, paviršius lakuojamas, todėl būtina pirkti laką; yra patiriamos elektros sąnaudos ir kitos įrangos eksploatacinės sąnaudos. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo sumokėta 230 EUR suma už 3 detalių dažymą apima tik medžiagas ir kitas sąnaudas, neapima atlygio už darbą.
16. Atsakovas remiasi viešai internete skelbiamų automobilio dažymo paslaugų įkainiais, kur nurodoma, kad vienos detalės dažymo kaina yra apie 150 EUR, todėl ieškovas už dažymo paslaugas atsakovui turėjo sumokėti mažiausiai 450 EUR, o jei skaičiuoti, kad buvo nudažytos ne trys, o 4 detalės, tokiu atveju suma būtų buvusi 600 EUR. Iš pridedamų skelbimų aiškiai matyti, kad už detalių nuėmimą ir uždėjimą mokama atskira kaina, todėl vienos detalės automobilių atskirų detalių perdažymo kaina dar išauga. Tačiau ieškovo pateiktoje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta suma yra gerokai užaukštinta, nes iš pridedamų skelbimų matyti, kad ten nurodytos kur kas mažesnės kainos nei ieškovo pateiktoje ataskaitoje.
17. Priešingai nei teigia ieškovas, jis automobilį antrą kartą atvarė nupoliruoti, o ne tam, kad būtų pašalinti kažkokie trūkumai. Šalys susitarė dėl papildomo darbo, apie jokius trūkumus kalbos nebuvo. Be to policijos medžiaga patvirtina, kad būtent ieškovas vengė atsiimti savo automobilį, vertė atsakovą jį atvaryti ieškovui į namus, o tai ir yra mobingo įrodymas, nes joks padorus, sąžiningo elgesio standartų besilaikantis žmogus neverčia kito asmens atlikti jo naudai kokių nors neatlygintinų darbų, ką darė ieškovas. Iš šios situacijos aiškiai matyti, kad ieškovas nepagrįstai demonstravo atsakovui savo valdžią. Be to, dokumentuose niekur nėra užfiksuota, kad ieškovui pasiimant automobilį, būtų dalyvavęs vertintojas E. L., todėl tai yra tik neįrodyti ieškovo teiginiai.
18. Atsakovas laikosi pozicijos, kad dažymo darbus atliko tinkamai, o visi ieškovo nurodyti dažymo nelygumai yra pašalinami po dažymo atliekant dažytų detalių poliravimą, dėl kurio atlikimo šalys žodinę sutartį vėliau nutraukė, todėl atlikus dažytų automobilio detalių poliravimą būtų pašalinti visi ieškovo nurodyti nelygumai, kurių net ir trūkumais negalima laikyti. Tačiau net jei ir būtų nustatyti kokie nors dažymo darbų trūkumai, tai jie atsirado vėliau, atsakovas savo darbą atliko tinkamai, perduodant ieškovui darbų rezultatą šis pretenzijų nepareiškė, todėl dabar reikšti pretenzijų nebegali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui R. S. iš atsakovo S. V. 230 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 230 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Teismas konstatavo, kad šalys nepateikė jokių objektyvių įrodymų savo teiginiams pagrįsti, todėl teismas priimdamas sprendimą vadovavosi abiejų šalių pripažintomis aplinkybėmis (CPK 187 straipsnis), kad pagal žodinį susitarimą atsakovas įsipareigojo ieškovui nudažyti jo automobilio galinius sparnus ir bagažinės dangtį, ieškovas sumokėjo atsakovui 230 EUR, ir priėjo prie išvados, kad tarp šalių susiklostė rangos santykiai (CK 6.644 straipsnis). Nesant duomenų, kad automobilių dažymas yra atsakovo verslas, teismas šalių santykiams taikė bendrąsias rangos sutarčių taisykles.
21. Nustatęs, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo darbo rezultato kokybės (CK 6.663 straipsnis), teismas, įvertinęs tai, kad šalys jokių dažymo kokybės parametrų nenustatė, priėjo prie išvados, jog nurodytos automobilio dalys turėjo būti nudažytos taip, kad savo bendru vaizdu ir estetika sudarytų vieningą visumą su visu automobiliu. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju svarbus rezultatas, o ne priemonės jam pasiekti, atsakovui (rangovui) sutartimi įsipareigojus atlikti darbus savo rizika ir savo medžiagomis (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.647 straipsnis), sprendė, jog esant darbų trūkumams (nudažytų paviršių nelygumams), kuriuos atsakovas pripažino priimdamas automobilį poliravimo darbams, turėjo šiuos trūkumus pašalinti (CK 6.665 straipsnis), o jų nepašalinus, ieškovas įgijo teisę ginti savo teisės kitais šiame įstatyme numatytais būdais – CK 6.665 straipsnio 3 dalis.
22. Teismas, įvertinęs tai, kad rangos rezultatą ieškovas priėmė nepasirašius su atsakovu darbų priėmimo akto, nurodė, jog automobilio pažeidimus, kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmę, ieškovas turėjo įrodyti, tačiau įrodymų, kokios būklės automobilis buvo perduotas atsakovui, kokios būklės automobilį atsakovas grąžino ieškovui, kokie padaryti pažeidimai automobiliui, kad automobilio pažeidimus, jeigu tokie būtų, padarė atsakovas, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nudažytą automobilį ieškovui atidavė 2024 m. liepos 16 d., po to automobilis vėl buvo perduotas atsakovui poliruoti, pagal vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis transporto priemonės apžiūra buvo atlikta 2024 m. rugsėjo 20 d. (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad apžiūroje dalyvavo atsakovas, nėra, ataskaita sudaryta 2024 m. spalio 16 d., ir priėjo prie išvados, jog esant nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti net prielaidos, kad automobilio kėbulo pažeidimus, jeigu tokie yra, galėjo padaryti tik atsakovas.
23. Teismas, įvertinęs E. L. sudarytą 2024 m. spalio 16 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 240923, kaip atsakovo civilinę atsakomybę patvirtinantį įrodymą, pažymėjo, kad ši sąmata sudaryta draudimo, nuostolių vertinimo tikslu, joje nustatyti automobilio defektai ir sudaryta jo remonto darbų sąmatą, o nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovo nuostolių, patirtų dėl nekokybiško galinių sparnų ir bagažinės dangčio nudažymo, atlyginimas, todėl pripažino nieko bendro su atsakovo atliktu dažymu neturint ataskaitoje nurodytą automobilio dalių keitimą, priekinių durų, galinio buferio dažymą, ataskaita nepatvirtina ieškovo nuostolių dėl atsakovo veiksmų, o ieškovo patirtos išlaidos šios išvados parengimui teismas įvertino kaip išlaidas su byla nesusijusiam dokumentui gauti.
24. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovui neįrodžius atsakovo deliktinės atsakomybės, jis turi tokios pačios kokybės automobilį kaip ir prieš jo perdavimą atsakovui, o ieškovo patirtos išlaidos rangos santykiuose su atsakovu – 230 EUR, kurias ieškovui privalo atlyginti atsakovas, ieškovui negavus rangos rezultato, už kurį buvo sumokėta, kaip ieškovo nuostolius. Kita ieškinio dalį teismas atmetė kaip neįrodytą, priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė atsakovui iš ieškovo 881,6 EUR bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
25. Ieškovas R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-716-424/2025: panaikinti sprendimo dalį, kurią teismas atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2 251,52 EUR nuostolių atlyginimo, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes netyrė ir nevertino esminių bylos aplinkybių, ignoravo įstatymo nustatytą pareigą skatinti šalis teikti papildomus įrodymus ir aktyviai prisidėti prie teisingumo įvykdymo šioje byloje. Bylos esmės neatskleidimą lėmė materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimas, pasireiškęs jų nevykdymu.
25.2. Teismas neįvertino, ar atsakovo atliktų automobilio dažymo darbų kokybė atitiko įprastus kokybės reikalavimus. Teisingai nustatęs ginčo teisinius santykius, teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, dėl to netinkamai taikė CPK 441 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtą sprendimą: byloje nesant rašytinių įrodymų esminėms faktinėms aplinkybėms nustatyti, ypač išauga šalių paaiškinimų (CPK 186 straipsnis), faktų pripažinimo reikšmė (CPK 187 straipsnis), todėl teismas turėjo galimybę iš rašytinio proceso pereiti į žodinį bylos nagrinėjimą, to nepadaręs teismas priėmė formalų sprendimą, dėl to nepasiekė civilinio proceso tikslų ir neteisingai išsprendė bylą. Teismas nenurodė šalims aplinkybių, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nesiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), neskyrė ir net nesvarstė ekspertizės skyrimo klausimo.
25.3. Pažymi, jog nustačius, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, deliktinė atsakomybė tampa negalima, todėl teismo išvada, kad esant nustatytiems sutartiniams teisiniams santykiams, neįrodytas deliktinės atsakomybės faktas, yra nesuprantama, pažeidžianti asmens teisę gauti aiškų ir suprantamą baigiamąjį aktą. Teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes konstatavęs, kad įrodymų, leidžiančių nustatyti tikslų nuostolių dydį, byloje nėra, jų nenustatė, pats nerinko įrodymų ir nepaskirstęs (nepatikslinęs) įrodinėjimo naštos, pažeidė CPK 225, 265 straipsnių nuostatas. Teismas netinkamai įvertino 2024 m. spalio 16 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. L240926. Pirmosios instancijos teismas nepasiekė sprendimui keliamų kokybės reikalavimų: sprendimas nėra aiškus, nes darant tik prielaidas, surašyti aiškų teismo sprendimą nėra įmanoma.
Atsiliepimas
26. Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Apeliantas nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti teismui. Civiliniame procese šalys pačios turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie realiai ieškovui atsiradusią žalą, jos apimtį ir atsakovo atsakomybę už ją. Todėl apelianto argumentas, kad teismas privalėjo surinkti trūkstamus įrodymus, nepagrįstas.
26.2. Rašytinis procesas buvo teisėtas ir tinkamas šios bylos nagrinėjimo būdas, teismas tinkamai taikė CPK 441 straipsnio nuostatas. Byla nėra sudėtinga, nagrinėjami paprasti faktiniai klausimai (darbų kokybė, žalos dydis), kuriuos galima vertinti rašytinio proceso tvarka. Teismui pasirinkus rengimąsi bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovui turėjo būti aišku, kad su dubliku jis privalo pateikti teismui visus būtinus, trūkstamus įrodymus, rašytinius savo paaiškinimus bei kitus rašytinius įrodymus, tačiau ieškovas dėl savo neveiklumo ar klaidingo proceso įsivaizdavimo to nepadarė.
26.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodymai dėl žalos masto ir atsakovo atsakomybės – nepakankami. Teismas aiškiai nurodė, kad nėra įrodymų, kokia buvo automobilio būklė prieš ir po dažymo darbų, t. y. trūksta esminių įrodymų, leidžiančių konstatuoti žalą ir atsakomybę. Šiuos įrodymus ieškovas turėjo galimybę pateikti tiek su ieškiniu, tiek su dubliku, tačiau nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikta sąmata (2 231,52 EUR) yra per didelė ir neįrodyta, todėl priteisė tik 230 EUR, kurių dydis atitiko minimalius pagrįstus nuostolius. Teismo sprendimo motyvai atitinka teismų praktikoje keliamus įrodinėjimo standartus, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto kritika teismui dėl tariamai „formalaus požiūrio“ tėra nepagrįstas nepasitenkinimas nepalankiu sprendimu, o ne faktinė ar teisinė klaida. Pirmosios instancijos teismas laikėsi CPK 12, 176–185 straipsnių reikalavimų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
29. Nustatyta, kad 2024 m. birželio 18 d. ieškovas perdavė atsakovui automobilį „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal šalių žodinį susitarimą perdažė automobilio galinius sparnus bei bagažinės dangtį ir 2024 m. liepos 16 d. ieškovo prašymu atvarė automobilį į Kupiškį ir perdavė ieškovui. Automobilio priėmimo–perdavimo aktas nebuvo surašytas. Priėmęs automobilį ieškovas sumokėjo atsakovui 230 EUR. Ieškovas po 8 (aštuonių) dienų 2024 m. liepos 25 d. (ketvirtadienį) ir vėl perdavė atsakovui automobilį darbams (ieškovo teigimu – dažymo trūkumams pašalinti; atsakovo teigimu – nupoliravimui). Byloje nėra objektyvių duomenų, per kiek laiko atsakovas turėjo atlikti papildomus darbus. Šalys patvirtino, kad nuo 2024 m. liepos 29 d. (pirmadienio) iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. dalyvavo Lietuvos kariuomenės pratybose „Karaliaus kirtis 2024“. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovu SMS žinutėmis nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. matyti, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 9 d. parašė atsakovui SMS žinutę „Persuk“, atsakovas 2024 m. rugpjūčio 15 d. parašė ieškovui SMS žinutę, kurioje nurodė, kad ieškovo automobilis stovi ten kur jį ir paliko ((duomenys neskelbtini)), patikino, kad tikrai jo (automobilio) niekas neveš, ir šis gali jį pasiimti rytoj iki 9.00 val.; ieškovas 2024 m. rugpjūčio 16 d. 9.41 val. SMS žinute pasiteiravo atsakovo, kur yra raktai; 2024 m. rugsėjo 20 d. ieškovas parašė atsakovui SMS žinutę, kad nori atgauti savo automobilį, atsiimti jį nori iš atsakovo, nurodė „laukiam kieme“.
30. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiaga Nr. M-1-01-52340-24) duomenys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į policiją ir prašė padėti atgauti automobilį ir įpareigoti atsakovą jį tinkamai sutvarkyti. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ieškovas atvežęs automobilį pastatė aikštelėje ir nesidomi, ar vyksta darbai. Atsakovas paaiškino, kad greitai nupoliruoti automobilio negalėjo, nes yra kariškis, automobilio iki galo nesutvarkė, nes ieškovas su juo nebendravo, todėl automobilis stovi prie serviso nepoliruotas. Ieškovas pateikė į bylą Turto vertintojo E. L. 2024 m. spalio 16 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L240926 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita), kurioje nustatyta, kad automobilio atstatymui į iki įvykio (iki perdavimo atsakovui tvarkyti) buvusią būklę reikia 2 231,52 EUR. Prie Turto vertinimo akto pridėtas 2024 m. rugsėjo 20 d. Apžiūros aktas Nr. L240926, iš kurio matyti, kad apžiūroje atsakovas nedalyvavo; automobilio būklė apžiūros metu nurodyta – transporto priemonė važiuojanti, nekokybiškai atlikti remonto darbai.
31. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). Šios bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. vasario 17 d. sprendimo dalies dėl atmestų ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Ieškovas (apeliantas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl teismo atmestų ieškinio reikalavimų atlyginti žalą, kelia klausimus dėl teismo pasirinktos bylos nagrinėjimo formos (ne)teisėtumo, (ne)tinkamo įrodymų įvertinimo, sutartinės ir deliktinės atsakomybės (ne)atribojimo. Šie klausimai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka
32. Apelianto vertinimu, byloje nesant pakankamai rašytinių įrodymų esminėms faktinėms aplinkybėms nustatyti, pirmosios instancijos teismas neturėjo diskrecijos bylos išnagrinėti pagal CPK 441 straipsnio taisykles. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
33. CPK 441 straipsnyje numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. CPK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Pažymėtina, jog byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
34. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 EUR (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkęs – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys, atstovaujamos profesionalių teisininkų (ieškovas – advokato, atsakovas – advokato padėjėjo), pateiktuose procesiniuose dokumentuose rengiantis bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis) išdėstė savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismui 2025 m. sausio 22 d. nutartimi paskyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. vasario 17 d., prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepateikė (CPK 441 straipsnio 2 dalis).
35. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas proceso taisyklių nepažeidė, nes: (i) visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui parengiamojoje proceso stadijoje – nurodyti ir pateikti visus šalių reikalavimus ir atsikirtimus, aplinkybes ir jas pagrindžiančių įrodymus ir atlikti kitus teismo nurodytus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, kuriam yra žinoma, kad įrodinėjimo pareiga tenka būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai); (ii) pagal CPK 225 straipsnį, teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą, pasirinko vieną iš dviejų pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų – rašytinę (paruošiamaisiais dokumentais) ir šalims pateikus dubliką ir tripliką, kuriuose šalys turėjo galimybę paaiškinti savo poziciją ir pagrįsti ją įrodymais, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis); (iii) teismas, naudodamasis CPK 225 straipsnyje įtvirtinta išaiškinimo teise (dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo), gali patikslinti, kuri šalis ir kurias aplinkybes turi įrodyti, tačiau ši teismo teisė nereiškia, kad teismas turi nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus turi pateikti ir ar pateiktų konkrečių įrodymų ir kiek pakaks šalies įrodinėjamoms aplinkybėms pripažinti esant įrodytomis. Šalys, naudodamosi CPK įtvirtintais dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12–13 straipsniai), pačios sprendžia, ar teikti į bylą įrodymus, kokius teikti ir kiek jų teikti, todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir profesionalius atstovus turinčioms šalims, esant paskirtam rašytiniam bylos nagrinėjimui, nenurodė šalims, neprašiusioms bylą nagrinėti žodine tvarka, aplinkybių, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir dispozityvioje byloje neskyrė ekspertizės (CPK 212 straipsnis), kurios ieškovas ir neprašė skirti, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodymų (ne)tinkamo vertinimo ir ieškovui priteistos žalos dydžio (ne)pagrįstumo
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys žodžiu sulygo dėl automobilio galinių sparnų ir bagažinės dangčio perdažymo (šios nutarties 29 punktas), atsakovas minėtus darbus atliko, ieškovas juos priėmė ir sumokėjo 230 EUR, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo dažymo darbų rezultato kokybės: be priėmimo–perdavimo akto priėmęs darbus, ieškovas po 8 (aštuonių) dienų perdavė atsakovui automobilį dažymo trūkumams pašalinti, tačiau atsakovas jų nepašalino.
37. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas negatyvusis įrodinėjimo naštos įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).
38. Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
39. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas prie išvados, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, priėjo vadovaudamasis abiejų šalių pripažintomis aplinkybėmis (CPK 187 straipsnis), jog pagal žodinį susitarimą atsakovas įsipareigojo ieškovui nudažyti automobilio galinius sparnus ir bagažinės dangtį, o ieškovas priėmė atliktą darbą ir sumokėjo atsakovui 230 EUR, pagrįstai konstatavęs, kad kitiems su ginčo aplinkybėmis susijusiems teiginiams pagrįsti šalys į bylą nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai): (i) kokios būklės automobilis 2024 m. birželio 18 d. buvo perduotas atsakovui; (ii) kokios būklės automobilį atsakovas 2024 m. liepos 16 d. grąžino ieškovui; (iii) kokie pažeidimai automobiliui buvo padaryti (nuo 2024-06-18 iki 2024-09-20), įvertinus tai, kad nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2024 m. liepos 25 d. automobilis buvo ieškovo dispozicijoje, ir(ar) jeigu tuo laiku automobilio pažeidimai buvo padaryti, ar juos padarė atsakovas.
40. Atsakovo civilinei atsakomybei pagrįsti ieškovas pateikė teismui jau minėtą Turto vertinimo ataskaitą, sudarytą 2024 m. spalio 16 d., kurioje nurodyta, kad ji yra sudaryta draudimo, nuostolių nustatymo tikslu, joje nustatyti automobilio defektai ir remonto darbų sąmatą, į kurią įtrauktas automobilio dalių keitimas, priekinių durų, galinio buferio dažymas, nors šios bylos dalykas yra ieškovo patirtos žalos (nuostolių) dėl nekokybiško galinių sparnų ir bagažinės dangčio nudažymo, atlyginimas. Be to, Turto vertinimo ataskaitos duomenimis, (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 20 d. 10.40 val. automobilio apžiūra buvo atlikta nedalyvaujant atsakovui, nors iš 2024 m. rugsėjo 20 d. 10.19 val. ieškovo į bylą pateiktos SMS žinutės matyti, jog ieškovas kvietė atsakovą į kiemą, kad galėtų iš jo asmeniškai atsiimti („atgauti“) automobilį, ir laukė jo ateinant, tai yra atsakovas turėjo ateiti ir perduoti ieškovui automobilį. Atsakovas triplike kategoriškai neigė, kad ieškovui pasiimant automobilį dalyvavo turto vertintojas E. L., ant 2024 m. rugsėjo 20 d. Apžiūros akto Nr. L240926 yra E. L. parašas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. apžiūros akte nurodyti nekokybiškai atlikti remonto, o ne dažymo darbai, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Turto vertinimo ataskaita nepatvirtina ieškovo nuostolių dėl atsakovo veiksmų, o ieškovo patirtos išlaidos šios išvados parengimui pagrįstai įvertintos kaip išlaidos su byla nesusijusiam dokumentui gauti.
41. Aptariant šalių į bylą pateiktus įrodymus aktualu ir tai, kad ieškovas dublike teigė, jog atsiliepime į ieškinį, kur atsakovas, ginčui aktualiu metu buvęs profesionaliu kariu, automobilių dažymą vadina savo hobiu, ir Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-52340-24 nurodytos aplinkybės, kad automobilių remontas yra kaip papildomas darbas, skiriasi. Tačiau atsakovas tvirtino, kad profesionaliai dažymu neužsiima, nes tarnauja kariuomenėje (yra profesionalus karys), o ieškovas neįrodinėjo, kad automobilių dažymas yra atsakovo verslas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atsakovą laikyti verslininku, ir šalių sutartį laikyti vartojimo rangos sutartimi, todėl šalių santykiams pagrįstai taikė bendrąsias rangos sutarties taisykles (CK 6.644 straipsnis), kurios nustato, kad pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, turintį materialiąją išraišką, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, 36 punktas), aktuali šioje byloje, nes tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo darbo rezultato kokybės.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 33 punktas).
43. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
44. Nagrinėjamu atveju šalims sudarius tik žodinę rangos sutartį dėl automobilio galinių sparnų ir bagažinės dangčio perdažymo, dažymo kokybės parametrai nebuvo nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytos automobilio dalys atsakovo turėjo būti nudažytos taip, kad savo bendru vaizdu ir estetika sudarytų vieningą visumą su visu automobiliu, todėl šiuo atveju rangovas, darbus atlikęs savo rizika ir savo medžiagomis bei priemonėmis (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.647 straipsnis) turėjo pareigą perduoti užsakovui tinkamą naudoti darbo rezultatą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant darbų trūkumams (nudažytų paviršių nelygumams), kuriuos atsakovas pripažino priimdamas automobilį poliravimo darbams, turėjo šiuos trūkumus pašalinti (CK 6.665 straipsnis), o jų nepašalinus, ieškovas įgijo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Tačiau įvertinus pirmiau šios nutarties 39 punkte konstatuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Turto vertinimo ataskaita nepatvirtina, kad ieškovui automobilio atstatymui į būklę, buvusią iki įvykio (iki perdavimo atsakovui tvarkyti), reikia 2 231,52 EUR dėl atsakovo atliktų dažymo darbų trūkumų.
45. Atliktų rangos darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atlikus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad rangos rezultatą ieškovas priėmė nepasirašius su atsakovu darbų priėmimo akto, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kokia automobilio būklė buvo jo perdavimo atsakovui dažymo darbams ir grąžinimo po dažymo momentu bei automobilio perdavimo taisyti nekokybiško dažymo trūkumus, kuriuos atsakovas pripažino pakartotinai priimdamas ieškovo automobilį su dažymu susijusiems darbams atlikti, tačiau ieškovas įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 12, 178 straipsniai).
46. Įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas padarė Turto vertinimo ataskaitoje konstatuotus automobilio kėbulo pažeidimus ir priteisė ieškovui iš atsakovo 230 EUR, kurie atsakovui buvo sumokėti už automobilio dažymą, ieškovui negavus apmokėto rangos rezultato, kaip ieškovo nuostoliai, kuriuos ieškovui privalo atlyginti atsakovas dėl netinkamai įvykdytos sutarties (CK 6. 245 straipsnio 3 dalis), o kitą ieškinio dalį pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.
47. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, kad šalis siejo sutartiniai teisniai santykiai, sprendime nurodė, jog yra neįrodytas deliktinės atsakomybės faktas, priėmė nesuprantamą sprendimą, taip pažeisdamas asmens konstitucinę teisę gauti aiškų ir suprantamą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu nesutinka.
48. Apeliantas teisingai nurodo, kad kartu sutartinė, ir deliktinė atsakomybė netaikoma. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo taisyklė, kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑44‑313/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022, 28 - 29 punktai; kt.).
49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 230 EUR dėl atsakovo atliktų dažymo darbų trūkumų. Tačiau ieškinyje ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 231,52 EUR žalos atlyginimo, reikalavimą kildina ne tik iš žodinės šalių rangos sutarties, bet ir iš delikto, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio argumentų, kad „<...> atsakovo neteisėti veiksmai kildinami ne tik iš pareigos atlikti rangos darbą kokybiškai pažeidimo, bet ir nedaryti žalos kitam (CK 6.263 straipsnis)“, kuriuos ieškovas grindžia Turto vertinimo ataskaita nurodydamas, kad automobilio būklė prieš perduodant automobilį dažyti atsakovui buvo be pažeidimų požymių, nors tokių įrodymų į bylą nepateikė, o po atsakovo atliktų dažymo darbų nustatyti automobilio kėbulo pažeidimai, ir tai leidžia daryti išvadą, kad žalą padarė atsakovas, todėl turi ją visiškai atlyginti (CK 6.251 straipsnis), teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo deliktinės atsakomybės (dėl kėbulo sugadinimo, t. y. veiksmų, kurie nesusiję su sutarties vykdymu), pirmiausia turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, be to, reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš delikto reikšti atskirai nuo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, susijusio su sutarties neįvykdymu (netinkamu įvykdymu), todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nesuprantamas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą šalims nepateikus prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, ir išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, skundžiamame sprendime teisingai nustatė visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
53. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė įrodymus, jog patyrė 300 EUR išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatyto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl iš ieškovo priteisiama atsakovui 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovo R. S. apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-716-424/2025, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 EUR (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.