- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-904-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei Luminor Bank AS dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 ieškovės I. Š. ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtais vienašališką būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L nutraukimą 2012 m. balandžio 28 d., bei kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL 07/07/82S nutraukimą 2012 m. rugsėjo 27 d.; atmetė kitą ieškinio dalį dėl 2008 m. liepos 16 d. papildomo susitarimo Nr. BKP 08/07/94S prie būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L 1.1. punkto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 ir tenkinti jos ieškinį – pripažinti 2008 m. liepos 16 d. papildomo susitarimo Nr. BKP 08/07/94S prie būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L 1.1. punktą negaliojančiu. Nurodė, kad gavo naujus įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybes, jog Luminor Bank AS (buvęs pavadinimas Nordea Bank AB) konkrečiai žinojo ir prognozavo, kad Šveicarijos frankas brangs. Pažymėjo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2018 m. liepos mėnesį, pasikonsultavusi su advokatu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Luminor Bank AS (toliau – Bankas) prašė patikslinto prašymo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia vieninteliu motyvu, kad ji tariamai sužinojo naujų esminių su ginču susijusių aplinkybių, kurių tariamai nežinojo bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo teigimu, prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Be to, prašyme nurodyti teiginiai akivaizdžiai prieštarauja išnagrinėtoje byloje priimtiems ir įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams. Teigė, kad šiuo prašymu nesąžiningai siekiama pakartotinio bylos nagrinėjimo, kas nėra suderinama su proceso atnaujinimo instituto paskirtimi. Nurodė, kad pateikti prie prašymo dokumentai nepatvirtina iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios nagrinėtinos ankstesnėje byloje, nes teikdama 2013 m. sausio 16 d. patikslintą ieškinį ieškovė faktiniu pagrindu nurodė tas pačias aplinkybes ir šiame prašyme dėl proceso atnaujinimo ir nagrinėjant bylą buvo šios aplinkybes nagrinėjamos. Pažymėjo, kad prie prašymo pateikti įrodymai nėra nauji įrodymai, nes tiek EBPO apžvalga, tiek Banko apžvalgos yra vieši duomenys, kurie buvo paskelbti 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje, o ieškovė savo patikslintą ieškinį reiškė 2013 m. sausio 16 d., todėl turėjo galimybę bylą nagrinėjantiems teismams pateikti visą laiką nuo 2008 metų viešai skelbtą informaciją jeigu manė, kad ši informacija yra svarbi, tačiau to nepadarė, nors ieškovę atstovavo advokatas. Nurodė, kad atsakovas nesuklaidino nei ieškovės, nei kitų klientų, kurie konvertavo suteikto kredito valiutą į CHF, be to, nenuslėpė jokios informacijos nei nuo ieškovės, nei nuo kitų klientų, bei tinkamai įgyvendino pareigas. Pažymėjo, kad ieškovė jau ne vienerius metus sąmoningai nemoka jokių įmokų Bankui, o jos bendra pradelsta skola viršija 50 000,00 Eur kreditą, todėl mano, kad atsakovė siekia atnaujinti procesą turėdama tikslą dar ilgesnį laiką išvengti savo prievolių vykdymo atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalyje dėl pagrindo pripažinti papildomo susitarimo sąlygą, kuria negrąžinta kredito suma konvertuota į Šveicarijos frankus, negaliojančia, ir tokios sąlygos vertinimo sąžiningumo aspektu konstatavo, kad įvertinant tai, kad Šveicarijos franko ir lito santykis buvo skelbiamas viešai, demonstruojamas kreive įvairiais laikotarpiais, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes sekti viešai skelbiamą Šveicarijos franko kursą, šis valiutų kursas pareiškėjai turėjo būti žinomas ir papildomo susitarimo sudarymo metu, tačiau pareiškėja nebuvo rūpestinga ir atidi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina išsiaiškinant valiutos keitimo riziką. Lietuvos Aukščiausiojo teismo vertinimu, būsto kredito sutarties valiuta buvo pakeista konkrečiu pačios pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio 2008 m. birželio 16 d. prašymo pagrindu. Ši aplinkybė patvirtina, kad abu kredito gavėjai, t. y. tiek pati pareiškėja, tiek ir jos buvęs sutuoktinis, sąmoningai ir kryptingai šio tikslo siekė, suvokė sudaromo susitarimo esmę, aiškiai išreiškė iš anksto savo suformuotą valią.
6. Nustatė, kad pareiškėja turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinamą, ją nuo pat pradžių atstovavo byloje teisininkai, kurie bylos nagrinėjimo metu turėjo pareigą rinkti įrodymus ir juos teikti teismui siekdami įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad prie prašymo atnaujinti procesą pateikti įrodymai buvo viešai prieinami net penkerius metus iki ieškovės teismui pateikto ieškinio, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju atnaujinti proceso vien tuo pagrindu, kad šiuos duomenis ieškovė galimai gavo tik po bylos išnagrinėjimo, nes nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar jos atstovai nebūtų turėję galimybės pateikti šiuos viešus dokumentus kai byla buvo nagrinėjama.
7. Nurodė, kad nors iš prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pateiktos OECD 2007 m. rugsėjo mėnesio Šveicarijos ekonomikos apžvalgos ištraukos ir būtų galima daryti išvadą, kad buvo tikimąsi, jog Šveicarijos franko kursas augs, o banko atstovai negalėjo nežinoti ir nebūti susipažinę su šia apžvalga, tačiau atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas nagrinėtoje civilinėje byloje tokie ieškovės argumentai, teismo nuomone, nelaikytini žymiu konkrečių faktinių duomenų skirtumu nuo anksčiau turėtųjų, kurie turi esminę reikšmę bylai, t. y. turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui.
8. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog OECD 2007 m. rugsėjo mėnesio Šveicarijos ekonomikos apžvalga turi esminės reikšmės bylai, nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Naujai gauti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad Bankas priešingai, nei ieškovė, būsto kreditavimo sutarties sudarymo metu konkrečiai žinojo ir prognozavo, kad Šveicarijos frankas brangs, o tai reiškia, kad ieškovės sprendimas keisti valiutą iš eurų į frankus bus nuostolingas. Ieškovės suklydimas susiformavo atsakovo darbuotojams teikiant informaciją, kuri buvo priešinga atsakovo disponuojamai informacijai.
9.2. Teismas netinkamai vertino, kad ieškovės pateikti duomenys nėra reikšmingi ir naujai paaiškėję, kadangi išreikšdama valią pakeisti paskolos valiutą ji kartu prisiėmė ir paskolos valiutos svyravimo riziką, ji galėjo sekti viešai skelbiamą Šveicarijos franko kursą. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas ne tuo pagrindu, kad susitarimo sudarymo metu ieškovei būtų buvęs nežinomas Šveicarijos franko kursas bei šio kurso pokytis iki susitarimo sudarymo dienos ir pan. Prašyme akcentuota, jog susitarimo, kuriuo buvo pakeista kredito valiuta, sudarymo metu ieškovė negalėjo žinoti, kad Šveicarijos franko kursas jau artimiausiu metu ženkliai pakils, kai tuo tarpu atsakovui, kuriam kreditų teikimas yra verslas bei profesinė veikla, tokia informacija buvo žinoma.
9.3. Teismo išvada, jog nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar jos atstovai nebūtų turėję galimybės pateikti šiuos viešus dokumentus, kai byla buvo nagrinėjama, yra nelogiška, nes jeigu ieškovė ar jos atstovai minėtą esminę informaciją, kuri turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, būtų turėję, ji būtų buvusi pateikta teismui nedelsiant. Be to, nors informaciją apie staigaus Šveicarijos franko kurso kilimą galima laikyti vieša, tačiau tai savaime nereiškia, jog ji buvo prieinama ieškovei bei jos atstovams.
9.4. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai ir nuosekliai neigė jau susitarimo su ieškove sudarymo metu žinojęs, kad Šveicarijos franko kursas augs artimiausiu metu. Taigi atsakovas visą laiką teisminio proceso metu klaidino teismą, teikė melagingus paaiškinimus ir tokiu būdu užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui.
9.5. Teismas nepasisakė dėl to, jog kartu su I. Š. prašymu dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas pareiškėjos susirašinėjimas su advokatu M. N., apie kurį ieškovė sužinojo iš žiniasklaidos ir kuris neatstovavo ieškovės ankstesniuose teisminiuose ginčuose su atsakovu.
9.6. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi reikšmės ir nesudaro pagrindo pakeisti byloje jau priimtą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Luminor Bank AS atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovė, reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, elgiasi nesąžiningai, kadangi siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo.
10.2. Tenkinus atskirąjį skundą būtų formuojama ydinga teismų praktika, kuri sudarytų nevaržomą galimybę inicijuoti proceso atnaujinimą remiantis viešais duomenimis, kurie visą laiką ankstesnio bylos nagrinėjimo metu buvo laisvai prieinami atitinkamai prašymą pateikusiai šaliai.
10.3. Prašyme ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtina jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios nagrinėtos anksčiau byloje.
10.4. Kartu su prašymu pateikti ir atskirajame skunde minimi įrodymai nėra nauji ir jie neabejotinai buvo ar galėjo būti žinomi Ieškovei nagrinėjant bylą ir teismui priimant sprendimą.
10.5. Ieškovės kartu su prašymu pateikti dokumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių, t. y. šie dokumentai neturėtų esminės reikšmės bylai, net jeigu šie dokumentai būtų buvę pateikti nagrinėjant bylą.
Šalies argumentai
10.6. Ieškovės kartu su prašymu pateikti dokumentai neturėtų esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, nes turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios sandorio sudarymo metu, bet ne būsimi CHF kurso svyravimai, kurių niekas objektyviai negalėjo nuspėti. Ieškovės kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad atsakovas būtų kaip nors ieškovę neteisėtai įkalbinėjęs (klaidinęs), siekiant įtikinti pakeisti valiutą iš Eur į CHF.
10.7. Atsakovas nesuklaidino nei ieškovės, nei kitų klientų, kurie konvertavo suteikto kredito valiutą į CHF, be to, nenuslėpė jokios informacijos nei nuo ieškovės, nei nuo kitų klientų, bei tinkamai įgyvendino informavimo pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad OECD 2007 m. rugsėjo mėnesio Šveicarijos ekonomikos apžvalga turi esminės reikšmės bylai ir kad ši aplinkybė gali būti laikoma naujai paaiškėjusia.
14. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Kita vertus, teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., EŽTT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje V. prieš Rusiją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą).
16. Be to, proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
17. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
18. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d.. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
19. Nagrinėjamoje byloje prašymą atnaujinti procesą pateikusi ieškovė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė tai, kad jos pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad Bankas priešingai, nei ieškovė, būsto kreditavimo sutarties sudarymo metu konkrečiai žinojo ir prognozavo, kad Šveicarijos frankas brangs, o tai reiškia, kad ieškovės sprendimas keisti valiutą iš eurų į frankus – nuostolingas. Ieškovės teigimu, jos suklydimas susiformavo atsakovo darbuotojams teikiant informaciją, kuri buvo priešinga Banko disponuojamai informacijai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 medžiaga, įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir prašyme atnaujinti procesą, ir atskirajame skunde nurodyti argumentai bei pridėti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė nurodė naujas, kurios nebuvo anksčiau nagrinėtos byloje, aplinkybes.
22. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 matyti, kad minėtoje byloje ieškovė įrodinėjo, jog 2008 m. liepos 16 d. sudarant su banku susitarimą dėl valiutos konvertavimo, kuriuo eurai buvo konvertuoti į Šveicarijos frankus, ji buvo įtikinėjama Banko darbuotojų, akcentavo, jog Bankas, kaip verslininkas, profesionalus finansų rinkos dalyvis neabejotinai žinojo, jog imti kreditą Šveicarijos frankais nėra palanku, kadangi ši valiuta turėjo tendenciją brangti ((2013 m. sausio 17 d. patikslinto ieškinio 7 lapas (civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 1 t., b. l. 113-116).
23. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 grindžiamas iš esmės analogiška pozicija, t. y. tiek ankstesnio bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjamu atveju siekiant proceso atnaujinimo, ieškovė akcentuoja, kad atsakovės darbuotojai ieškovei suteikė klaidingą informaciją, neatskleidė tikėtinų tendencijų dėl Šveicarijos frankų kurso kitimo, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės ketinimus vertina kaip siekį pakartotinio bylos nagrinėjimo ir tų pačių aplinkybių pakartotinio vertinimo.
24. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, matyti, kad teismas nurodė, jog „<...> būtent pati ieškovė, įvertinusi pateiktą banko darbuotojų informaciją, nusprendė pakeisti paskolos valiutą. Iš teismui pateiktos informacijos apie Šveicarijos franko kursą iki šio susitarimo matyti, kad šios valiutos kursas buvo pakankamai stabilus, t. y. banko darbuotojai pateikė ieškovei teisingą informaciją. Teismo nuomone, ieškovė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dalyvaudama versle kaip bendrovės direktorė, darydama tokį sprendimą turėjo ir galėjo suvokti, kad bet kokios valiutos stabilumas priklauso nuo įvairių sąlygų ir jis gali bet kada pasikeisti. Beje, pati ieškovė pripažino, kad tuo metu buvo neaiški nei lito, nei euro ateitis, kas vėlgi turėjo įtakos jos sprendimui (civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 3 t., b. l. 108-117, sprendimo 8 lapas).
25. Apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo ieškovė taip pat akcentavo jau minėtas aplinkybes, t. y. kad jai nebuvo atskleista informacija apie Šveicarijos franko kurso kilimą, kuri Bankui buvo neabejotinai žinoma (civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 3 t., b. l. 119-122, apeliacinio skundo 2 lapas).
26. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs minėtus ieškovės argumentus, 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1430-524/2014, nurodė, kad „Byloje įrodyta, jog ieškovė yra Duomenys neskeltini gimimo, vadovauja UAB „Jutatransa“ įmonei, kuri vykdo logistikos veiklą, dirbą su užsienio partneriais (t. 1, b. l. 190), todėl nepagrįstas ieškovės motyvas, jog jai negalėjo būti visuotinai žinoma aplinkybė, jog užsienio valiutų kursai svyruoja. <...> didžiausias Šveicarijos franko pokytis buvo 2011 metais, t. y. kai susitarimas jau buvo vykdomas, todėl ieškovės ši ieškinio dalis atmesta pagrįstai, nes jos įrodinėjama jai nenaudinga, aplinkybė atsirado po šio susitarimo sudarymo“ (civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 3 t., b. l. 178-186, nutarties 6 lapas).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2015, nurodė, kad „Kasatorė suklydimą dėl ginčijamos Papildomo susitarimo sąlygos dėl negrąžintos kredito sumos konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus iš esmės įrodinėjo tuo, kad šį susitarimą ji pasirašė įtikinėjama atsakovo darbuotojų, negalėdama numatyti iš šio susitarimo kilsiančių padarinių <...> teismai spendė, kad pagal savo asmenines savybes, gyvenimišką ir darbinę patirtį kasatorė turėjo (galėjo) suprasti sudaromo Papildomo susitarimo esmę. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su šia teismų išvada, nurodo, kad asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, einantis vadovaujamas pareigas ir turintis ne vienerių metų verslo patirtį, suvokia (gali ir (ar) turi suvokti), jog suteikto kredito valiutos pakeitimas yra susijęs su tam tikra rizika. <...> Byloje nustatyta, kad informacija apie atsakovo (banko) siūlomą paskolos valiutos pakeitimą iš eurų į Šveicarijos frankus buvo skelbiama žiniasklaidos priemonėse, kasatorė prieš sudarant Papildomą susitarimą asmeniškai bendravo su banko vadybininkais. Kartu įvertinant tai, kad Šveicarijos franko ir lito santykis buvo skelbiamas viešai, demonstruojamas kreive įvairiais laikotarpiais, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorė turėjo visas galimybes sekti viešai skelbiamą Šveicarijos franko kursą, šis valiutų kursas kasatorei turėjo būti žinomas ir Papildomo susitarimo sudarymo metu, tačiau, minėta, kasatorė nebuvo rūpestinga ir atidi tiek, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina išsiaiškinant valiutos keitimo riziką (civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 4 t., b. l. 99-110, nutarties 8-10 lapai).
28. Šios nustatytos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis, kadangi jos pateko į jau išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyką ir buvo išsamiai įvertintos ankstesnio civilinės bylos nagrinėjimo metu visų instancijų teismuose.
29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apžvalga, ir Banko apžvalgos yra vieši duomenys, kurie buvo paskelbti 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje, todėl įvertinus civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 medžiagą ir nustačius, jog ieškovė viso proceso metu į bylą teikė įvairius įrodymus (taip pat ir bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje metu), siekdama pagrįsti tiek jos suklaidinimą, tiek informacijos, kuri tariamai buvo žinoma Bankui, neatskleidimą, taip pat atsižvelgus, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu rėmėsi užsienio šaltiniais, tarptautinių ar nacionalinių institucijų skelbta informacija, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso, kadangi nėra jokių įrodymų, jog ieškovė ar jos atstovai nebūtų turėję galimybės pateikti kartu su prašymu pateiktus viešus dokumentus anksčiau, kai byla buvo nagrinėjama. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, CPK nenumato galimybės atnaujinti proceso vien tuo pagrindu, kad šalis ar jos atstovas nesiėmė reikiamų priemonių konkrečiai informacijai sužinoti, nesurinko visų ginčui reikšmingų dokumentų ar galimai priėmė sprendimą dalies dokumentų neteikti, kaip nereikšmingų bylai.
30. Kaip nurodyta šioje nutartyje, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios ieškovės nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
31. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Suinteresuotas asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.