- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- e2-1765-1071/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01615-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Volvo Lietuva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Raivina“
- Advokatai
- Sima Ubė, Renata Astrauskienė, Gintarė Butnoriūtė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Volvo Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raivina“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „VFS LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Volvo Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raivina“ dėl 3395,14 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų bei visų bylinėjimosi išlaidų, priteisimo.
Nurodė, jog ieškovė UAB „Volvo Lietuva“ suteikė atsakovei UAB „Raivina“ autotransporto remonto paslaugas bei pardavė autotransporto priemonių prekes. Ieškovė už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikotarpiu nuo 2018-09-12 iki 2018-11-16 išrašė atsakovei tris PVM sąskaitas-faktūras bendrai 6700,30 Eur sumai (2018-09-12 Nr. 4232620, 163,50 Eur sumai; 2018-09-28 Nr. 4232730, 4186,64 Eur sumai; 2018-11-16 Nr. 4233152, 2350,16 Eur sumai), kurios šiai dienai yra apmokėtos tik iš dalies. Neapmokėtos skolos suma – 3395,14 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.
2021 m. vasario 18 d. teismas priėmė atsakovės UAB „Raivina“ prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, jog skolos dalį 1044,98 Eur ji pripažįsta ir jau yra apmokėjusi iki prieštaravimų pateikimo, todėl šioje dalyje prašo preliminarų sprendimą naikinti, o su didžiąja dalimi ieškovės reikalavimų nesutinka, kadangi dalies ieškovės paslaugų suteikimo metu UAB „Raivina“ nebebuvo ieškovės remontuoto vilkiko valdytoja ir naudotoja, todėl ji neturėjo pareigos apmokėti vienos iš jai pateiktu sąskaitų, 2350,16 Eur sumai. Nurodė, jog ieškinyje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad tarp šalių „nėra ginčo“ dėl suteiktų paslaugų, nes ji dar 2018 m., gavusi iš ieškovės 2018-11-16 sąskaitą Nr. 4233152, pareiškė ieškovei prieštaravimus dėl šios pateiktos sąskaitos ir šios sąskaitos nepriėmė. Nurodė, jog dviejų iš minimu trijų sąskaitų - atsakovei UAB „Raivina“ 2018 m. rugsėjo mėn. išrašytos sąskaitos SF Nr. 4232620 ir SF Nr. 4232730, buvo susijusios su atsakovės automobiliu remontu po autoįvykiu, todėl dalis remonto kainos pagal šias sąskaitas vėliau buvo padengta draudimo lėšomis. Ieškinio teismui pateikimo momentui atsakovė nebuvo padengusi ieškovei 1 044,98 Eur sumos pagal SF Nr. 4232620 ir SF Nr. 4232730 (likusį skirtumą po draudimo išmokos išmokėjimo), šią skolos ieškovei dalį atsakovė pripažįsta ir ją visiškai apmokėjo 2021-01-05 mokėjimo pavedimu. Tokiu būdu, šių prieštaravimų pateikimo momentui, ieškovės UAB „Volvo Lietuva“ atsakovei išrašytos sąskaitos: 2018-09-12 SF Nr. 4232620 ir 2018-09-28 SF Nr. 4232730 yra visiškai apmokėtos, ir jokios atsakovės skolos pagal šias sąskaitas nebėra. Nurodė, jog ji ginčija ieškovės teisę reikalauti skolos apmokėjimo pagal paskutiniąją nurodytą sąskaitą, 2018-11-16, PVM SF Nr. 4233152, 2 350,16 Eur sumai, nes vilkiką Volvo, VIN Nr. YV2RTY0A7FB740170, važiuoklės Nr. 740170, 2018 m. lapkričio mėn. ieškovės techninio aptarnavimo servise remontavo ne atsakovė UAB „Raivina“ nurodytu laikotarpiu (2018 m. lapkričio mėn.), ne atsakovė buvo šio vilkiko savininkė ar valdytoja ir pastarosios skolos 2 350,16 Eur sumai ieškovė iš atsakovės reikalauja visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodė, jog 2015-07-17 UAB „Raivina“, kaip nuomininkas, sudarė su nuomotoju UAB „VFS LT“ veiklos nuomos sutartį Nr. 1363136-1, pagal kurią nuomotojas sutartam 36 mėnesių laikotarpiui suteikė nuomininkui UAB „Raivina“ sutartyje aptartomis sąlygomis naudotis vilkiką Volvo, VIN Nr. YV2RTY0A7FB740170, t. y. tą pačią transporto priemonę, dėl kurios techninio aptarnavimo atsakovei UAB „Raivina“ 2018-11-16 buvo išrašyta ginčo sąskaita faktūra Nr. 4233152. Nuomininkas UAB „Raivina“ aukščiau nurodytą vilkiką išsinuomojo ir juo naudojosi nuo 2015-07-30 iki 2018-08-01. 2018-08-01 Turto priėmimo perdavimo aktu, aukščiau nurodytas vilkikas buvo sugražintas nuomotojui UAB „VFS LT“. Šiuo aktu nuomotojas patvirtino, jog jam perduodamas vilkikas Volvo FH13A. VIN Nr. YV2RTY0A7FB740170, atitinka turto komplektiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą, bei kad nuomininkas yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus pagal šalis siejusią veiklos nuomos sutartį. Taigi, tuo momentu, kai 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė UAB „Volvo Lietuva“ techniškai aptarnavo ar remontavo šį vilkiką, UAB „Raivina“, pasibaigus veiklos nuomos sutarties terminui, šį automobilį jau senai buvo sugrąžinusi jo savininkui UAB „VFS LT“, ir nebeturėjo jokių įsipareigojimų, susijusių su pastaruoju vilkiku. Be to, veiklos nuomos sutartis numatė, jog nuomininkui (UAB „Raivina“) yra taikomos išskirtinės sąlygos, susijusios su išnuomojamo vilkiko Volvo technine priežiūra (servisu) - taip vadinamoji „auksinė sutartis“ visam veiklos nuomos laikotarpiui. „Auksinės“ serviso sąlygos esmė buvo ta, kad visu veiklos nuomos laikotarpiu visas išnuomojamo vilkiko remonto ir techninės priežiūros išlaidas sau prisiima nuomotojas UAB „VFS LT“. Tam tikslui UAB „VFS LT“, kaip klientas, pasirašė su ieškove UAB „Volvo Lietuva“ 2015-07-30 „Volvo remonto ir techninės priežiūros sutartį (VGC/EU/V010)“ dėl šio vilkiko Volvo profilaktinės ir techninės priežiūros bei remonto darbų, kuria ieškovė UAB „Volvo Lietuva“, įsipareigojo atlikti klientui priklausančios transporto priemonės (minėto vilkiko Volvo) profilaktinės ir techninės priežiūros bei remonto darbus, o klientas UAB „VFS LT“ įsipareigojo apmokėti paslaugų teikėjui UAB „Volvo Lietuva“ visus su tuo susijusius mokesčius ir išlaidas, pagal paslaugų teikėjo pateiktas sąskaitas. Į teikiamų paslaugų apimtį buvo įtraukti tiek reguliarios techninės priežiūros darbai, tiek remonto darbai, atliekami dėl nusidėvėjimo, eksploatuojant įprastu būdu ir atsargiai, taip pat į paslaugas įtraukta Volvo pateiktų akumuliatorių remontas ir pakeitimas. Į kainą buvo įtrauktos ir visos reikalingos atsarginės dalys ir medžiagos. Taigi, visu laikotarpiu, kol UAB „Raivina“ naudojosi minėtu vilkiku Volvo pagal atsakovės sudarytą veiklos nuomos sutartį, visos išlaidos, susijusios su šio vilkiko technine priežiūra ir remontu, atliekamu dėl nusidėvėjimo normaliai eksploatuojant, apskritai teko ne nuomininkui - vilkiko naudotojui UAB „Raivina“, o automobilio savininkui nuomotojui UAB „VFS LT“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB “VFS LT” pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog ji ir atsakovė 2015-07-17 sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. 1363136-1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB “VFS LT” įsipareigojo perduoti valdyti ir naudoti vilkiką Volvo FH13A, o atsakovė įsipareigojo už transporto priemonės naudojimą atlikti mokėjimus Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, jog nurodytai transporto priemonei yra taikoma remonto ir techninės priežiūros sutartis. Dėl priežiūros atlikimo buvo sudaryta sutartis tarp UAB “VFS LT” ir ieškovės, o šios sutarties kopija pateikta atsakovei. Pasibaigus Sutarčiai, 2020-08-01 atsakovė grąžino nurodytą transporto priemonę. Transporto priemonė buvo patikrinta bei nustačius, jog atitinka išorinius reikalavimus, nurodytus Sutarties Priede Nr. 5 (Priedas Nr. 1), perimta UAB “VFS LT” atstovo. UAB “VFS LT” atstovui perėmus nurodytą transporto priemonę iš atsakovės, ši atskiros sutarties pagrindu buvo grąžinta ieškovei. Ieškovė savo ruožtu gavusi nurodytą transporto priemonę atliko detalų patikinimą bei nustatė, jog variklio purkštukai buvo sugadinti. Volvo Lietuva servise atlikus detalią transporto priemonės apžiūrą, bei nustačius, jog transporto priemonės kuro purkštukai yra sugedę, atitinkamai 2018-11-16 ieškovė išrašė sąskaitą atsakovei už kuro purkštukų keitimą bei susijusį transporto priemonės taisymą, kurią atsakovė ginčija. Pažymėjo, jog atsakovė melagingai teigia, jog UAB “VFS LT” pripažino, jog perima tinkamos techninės būklės transporto priemonę. Remiantis Sutarties priedu Nr. 5, UAB “VFS LT” perimdama transporto priemonę, patikrino išorinę transporto priemonės būklę, kaip ir buvo nurodyta Priede Nr. 5 – t. y. ar transporto priemonės skydelyje nėra klaidų, ar perduodama transporto priemonė tinkamos komplektacijos ir pan. Kaip minėta UAB “VFS LT” yra finansavimo įstaiga, neturinti kompetencijos atlikti detalų transporto priemonės gedimų vertinimą. Detalus transporto priemonės techninės būklės vertinimas buvo atliktas ieškovės servise. Šiuo konkrečiu atveju ginčas kilo dėl pateiktos bei neapmokėtos sąskaitos Nr. 4233152 už variklio purkštukų keitimą bei susijusį taisymą. Variklio purkštukų gedimas yra sukeliamas naudojant netinkamus degalus. Nurodė, jog su atsakove sudarytoje sutartyje buvo numatyta, jog nuomojamai transporto priemonei yra taikoma Volvo remonto ir techninės priežiūros sutartis, kuri numato, kad teikiamos tokios paslaugos: 1. Remonto ir techninės priežiūros paslaugos Lietuvos Respublikoje; - Techninės priežiūros darbai ir paslaugos, nurodytos priede Nr. 2; - Remonto darbai, atliekami dėl nusidėvėjimo, eksploatuojant įprastu būdu ir atsargiai; - Volvo pateiktų akumuliatorių remontas ir pakeitimas. 2. Atsarginės dalys bei medžiagos. Sutarties bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad, sutarties nuostatos neapima remonto ir techninės priežiūros išlaidų už darbus ir atsargines detales, kurios buvo sugadintos dėl kliento darbuotojų ar įgaliotų asmenų bei trečiųjų asmenų veiksmų, vandalizmo, nekompetencijos, nerūpestingo ar netinkamo naudojimo, ar nelaimingo atsitikimo metu. Sutartyje detalizuojama, jog netinkamas transporto priemonės naudojimas yra pripažįstamas, kuomet naudojami netinkami ar užteršti degalai ar alyvos. Šiuo atveju purkštukų keitimas bei susijęs taisymas jokiu būdu negalėjo būti padengtas, remiantis Volvo techninės priežiūros bei remonto sutartimi. Kadangi gedimas buvo sukeltas atsakovo darbuotojų aplaidaus elgesio bei netinkamų degalų naudojimo, ko pasėkoje variklio purkštukai ir buvo sugadinti. Sutarties Priedu Nr. 5, reglamentuojančiu kokia transporto priemonė turėtų būti grąžinama UAB “VFS LT” yra pabrėžtina, kad: sunkvežimiai turi būti grąžinami sutartyje numatytos būklės, tačiau, jeigu tam tikra transporto priemonė pardavimo sąlygų neatitinka, „Volvo Group Trucks“ įgaliotasis servisas turi priimti tokį sunkvežimį ir išskaičiuoti remonto išlaidas nuomininkui t. y. šiuo atveju atsakovei. Šią nuostatą patvirtina ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4. punktas nurodantis, jog nuomininkas yra atsakingas už remonto darbus ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, atitinkamai išlaidas už transporto priemonės taisymą kompensuoja nuomininkas t. y. atsakovė. Akivaizdu, jog atsakovė žinojo, jog ieškovo servise išsamiai patikrinus transporto priemonę bei nustačius neatitikimų, šiam bus keliama pareiga padengti transporto priemonės taisymo išlaidas. Be to, atsakovė žodžiu buvo informuota apie aptiktus gedimus bei išrašomą sąskaitą. Sąskaita atsakovei buvo pateikta el. paštu 2018-09-28. Gavusi sąskaitą atsakovė jos neginčijo bei pažadėjo apmokėti.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Sima Ubė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad ieškovė atsisako reikalavimo dėl 1044,98 Eur dalies ieškinio ir prašo grąžinti žyminį mokestį. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei ilgą laiką suteikė transporto priemonės remonto paslaugas ir prekes. Laikotarpiu nuo 2018-09-12 iki 2018-11-16 ieškovė atsakovei išrašė tris PVM sąskaitas-faktūras, kurios bendroje sumoje sudarė 6700,30 Eur, neapmokėtos skolos suma – 3395,14 Eur. Jokių tinkamų įrodymų, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovė nepateikė. Atsakovė daugiau kaip du metus geruoju nesumokėjo įsiskolinimo, sureagavo tik tada, kai priverstinai sprendimą pradėjo vykdyti antstolė. Po raginimo dalį skolos atsakovė sumokėjo. Visos trys sąskaitos jau buvo išrašytos po automobilio perdavimo ieškovei, dalį atsakovė pripažino, o dalį ne, todėl atsakovės teiginys, kad ji jau nebuvo automobilio naudotoja ir neprivalėjo apmokėti sąskaitų laikytini nepagrįstais, nes dalį sąskaitos ji apmokėjo. Ji negali paaiškinti, kodėl konkrečiai sąskaitos buvo išrašomos faktiniam transporto priemonės naudotojui, bet tas faktas, kad dalį sąskaitų atsakovė pripažino ir apmokėjo, patvirtina, kad toks susitarimas tarp šalių buvo. Atsakovė apie sugedusius purkštukus dar buvo supažindinta 2018 rugsėjo mėn. pabaigoje, sąskaita buvo pateikta apmokėjimui 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė derėjosi su atsakove dėl ginčo sąskaitos apmokėjimo, dalį nuostolių prisiėmė tiesiogiai ieškovė, o likusią dalį atsirado pareiga sumokėti atsakovei. Paaiškino, kad pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina, jog ieškovė atsisakė apmokėjimo už atsakovei suteiktas paslaugas jos eksploatuojamam automobiliui. Atsakovė žodžiu buvo sutikusi su sąskaita, tik susirašinėjime nesutiko. Valdymo teise atsakovei priklausė transporto priemonė, nes trečiasis asmuo, kuriam ieškovė perleido transporto priemonę, tokias valdymo priemones perleido atsakovei. Kai buvo suteiktos paslaugos, valdymo teise atsakovei priklausė transporto priemonė Volvo, nors tokia sutartis buvo pasibaigusi, tačiau pagal sutarties bendrąsias sąlygas tokia sutartis buvo galima. Trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės, nes dalį pripažino ir apmokėjo pati atsakovė. Dėl ginčijamos dalies – transporto priemonė buvo perduota ieškovei 2018 m. rugpjūčio mėn., pažeidimai nustatyti tų pačių metų rugsėjo mėn., tie pažeidimai nepastebimi iš karto, nes nėra išmetama klaida, tokiems pažeidimams konstatuoti reikalinga speciali technika. Tokie pažeidimai neatsiranda greitai, tokiems pažeidimams atsirasti yra reikalingas ilgas laiko tarpas, įrodymų byloje, kad pažeidimai būtent atsirado dėl atsakovės kaltės nėra. Nežino, ar nuo vilkiko grąžinimo iki rugsėjo mėn., tai yra iki sąskaitos išrašymo, ar kas nors dar naudojosi automobiliu. Paaiškino, kad veiklos nuomos sutarties bendrosiose sąlygose, kuria trečiasis asmuo išnuomojo transporto priemonę atsakovei, sutarties 4.2; 4.6; 4.12; 5.2; 5.4; 5.8; punktuose buvo numatyta pareiga, kaip turi būti eksploatuojamas automobilis. Ieškovė atgavusi automobilį ištaisė automobilio trūkumus, todėl atsakovė turi pareigą už suteiktas paslaugas sumokėti, ką iš dalies ir padarė apmokėjusi dalį sąskaitų. Automobilį jiems grąžino trečiasis asmuo, tačiau atsakovė perdavė automobilį trečiajam asmeniui, kuris neatitiko sutarties reikalavimų. Tikėtina, kad toks susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo, nes ieškovė teikė atsakovei paslaugas ir ji dalį sąskaitų apmokėjo. Mano, kad PVM sąskaitoje - faktūroje, kurią atsakovė ginčija automobilio valstybinis numeris nurodytas neteisingai yra techninė klaida. Automobilis buvo naudojamas tris metus, todėl techninis gedimas yra automatiškai atmetamas. Negali atsakyti, ar Volvo atstovai dalyvavo atsakovei perduodant trečiajam asmeniui automobilį. Objektyviai toks defektas negalėjo atsirasti per tą laiką, kai transporto priemonė buvo perduota trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo perdavė ieškovei, tokiam defektui atsirasti reikalingas ilgesnis laikas. Buvo teiktos paslaugos tarp ieškovės UAB „Volvo Lietuva“ ir UAB „Raivina“. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinė. Paaiškino, kad pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina, jog ieškovė atsisakė savo reikalavimo. Ji nežino, ar buvo atsakovei siųsta pretenzija raštu, tokių duomenų ji neturi. Ieškovės teigimu, po išsiųsto pranešimo, po išsiųstos paskutinės sąskaitos, atsakovė pažadėjo apmokėti sąskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Renata Astrauskienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jie įrodė, jog egzistavo dvi savarankiškos sutartys tarp dviejų savarankiškų subjektų, sutartys nebuvo trišalės. Automobilio techninis aptarnavimas nebuvo nuomininko rūpestis, jo rūpestis buvo sumokėti mėnesinį nuomos mokestį. 2015-07-17 sutartis pateikta į bylą, o tos sutarties spec. dalies sąlygose yra numatyta, kas yra įtraukta į tos nuomos sutarties sąlygas. Taip pat atskirai buvo pažymėtas punktas, kad Auksinė serviso sutartis galioja visam automobilio nuomos sutarties laikotarpiui. Taip pat numatė, kad esant neatitikimų tarp bendrosios ir specialiosios sutarties sąlygų, pirmenybė yra teikiama specialiosios sutarties sąlygoms. Visi bendrosios dalies ieškovės paminėti punktai negalioja, nes visos išlaidos nepatenkančios į šios sutarties reguliavimą, turėjo būti sprendžiamos atskirai. Kita sutartis sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens patvirtina, kad ieškovė prisiėmė atsakomybę teikti automobiliui techninę priežiūrą. Jų nuomone, visos išlaidos galiojant nuomos sutarčiai atiteko nuomotojui, taip pat ir pasibaigus nuomos sutarčiai. Jeigu ieškovė remontavo automobilį, tada visas pretenzijas ji turėjo nukreipti būtent automobilio savininkui, o ne nuomotojui. Ieškovę sutartiniai santykiai siejo tik su trečiuoju asmeniu, o ne atsakove. Paaiškino, kad automobiliui turėjo būti vykdomas einamasis remontas, įskaitant ir tų purkštukų priežiūrą, šitas vilkikas reguliariai buvo atvaromas patikrai kas pusmetį į servisą, todėl tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo negalėjo nepastebėti, kad tas automobilis būtų eksploatuojamas netinkamai, kad netinkamas kuras naudojamas, alyva. Jokių pretenzijų dėl netinkamo naudojamo nebuvo gauta. Sutartis sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, bendrųjų sąlygų 5 p. numatė, kokios paslaugos yra teikiamos. Šiame punkte numatyta, kad į paslaugas neįeina veidrodžiai sudaužyti, apibraižymai ir kt., už tai atsakomybę prisiima atsakovė. Ginčo sąskaita Nr.4233152 yra būtent techninių remonto darbų, purkštukų keitimų, o kitos dvi sąskaitos yra išrašytos būtent už tai, kas nepatenka į sutarties reguliavimą. Tai, kad atsakovė prisiėmė ir apmokėjo tas dvi sąskaitas, kurios neturėjo būti dengiamos, ir tai, kad atsakovė apmokėjo visai kito vilkiko išlaidas, nereiškia, jog ji prisiėmė tokiais savo konkliudentiniais veiksmais įsipareigojimą apmokėti vilkiko remontą dėl techninių gedimų. Reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui, nes ir sąskaita pateikta visai dėl kito vilkiko, nei nuomojosi atsakovė. Jeigu trečiasis asmuo turėjo kažkokių pretenzijų atsakovei, ji ir turėjo jai jas reikšti, nes šiuo atveju atsakovė neturėjo jokių teisinių santykių su ieškove. Jie nepateikė vilkiko remontuoti ieškovei. Grąžinus transporto priemonę nuomotojui ir pasirašant perdavimo aktą, nuomotojas patvirtino, kad nuomininkas įvykdė visus įpareigojimus pagal nuomos sutartį. Trečiasis asmuo pateikė į bylą dokumentą, priedas Nr. 5, įrodinėdamas, kad atsakovė turi mokėti už techninį remontą, kuris neturi nei pradžios nei galo, nesimato tarp ko jis yra sudarytas, šis dokumentas yra nepilnas. Sąskaitą, kurią sumokėjo atsakovė jau ginčo metu, buvo sumokėta už visai kitą transporto priemonę, draudimas dalį sąskaitos apmokėjo, tačiau buvo nepadengtas PVM, todėl atsakovė prašė ieškovės išrašyti kitą sąskaitą būtent tam neapmokėtam PVM sumokėti. Atsakovė negavusi tokios sąskaitos, apmokėjo tą sumą. Jų manymu, ieškovės ieškinys galėjo būti tenkinamas iš dalies, bet kadangi atsakovė tą skolą sumokėjo, ieškovė atsisakė reikalavimo toje dalyje, tai nebeliko ieškovės reikalavimo. Mano, kad dėl bylinėjimosi išlaidų dalyje, kur atsakovė sumokėjo teismas turi atsižvelgti, o likusioje dalyje netenkinti, taip pat netenkinti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes trečiasis asmuo į bylą įtrauktas ieškovės iniciatyva, nes ji puikiai žinojo apie sutarties galiojimą. Be to, trečiojo asmens pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios pateiktam atsiliepimui. Į pateiktus klausimus paaiškino, kad ginčo sąskaita už ką buvo išrašyta jie nežino, nes jų niekas nekvietė į apžiūrą. Netgi byloje nėra duomenų ar tie purkštukai buvo atsakovės nuomojamo vilkiko. Byloje nėra įrodymų, kad tokie gedimai atsirado būtent dėl netinkamo vilkiko eksploatavimo. Atsakovė savo žinioje turėjo techninės priežiūros sutartį, todėl ji žinojo, kad nuomotojas nemokės už automobilio nubraižymus, veidrodėlių sudaužymus ir kt., todėl apmokėjo sąskaitas už draudiminį įvykį, o gedimų (purkštukų remontą) ji neturėjo dengti netgi galiojant sutarčiai. Automobilis buvo reguliariai pristatomas ieškovei techninei apžiūrai.
Atsakovės UAB „Raivina“ atstovas vadovas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išsinuomoti buvo du automobiliai, grąžinti irgi buvo tą pačią dieną, eksploatuoti buvo vienodai, kilometražas vienodas, todėl jis nesupranta kaip vienas vilkikas galėjo būti sugadintas, o kitas ne. Vilkikai buvo eksploatuojami Belgijoje, Ispanijoje, kuras buvo pilamas žinomų tiekėjų kolonėlėse. Grąžinus automobilius, abu buvo grąžinti tą pačią dieną, abu atvažiavo savo eiga, buvo vizualiai apžiūrėti. Kosmetinių apibraižymų buvo, vienam buvo sulaužytas veidrodėlis, ką jie ir pripažino bei apmokėjo. Paaiškino, kad jie turi automobilį nustatytu laiku pristatyti servisui, ką ten tikrina, jis nežino, automobiliui yra atliekamas aptarnavimas. Atskiras priėmimo - perdavimo aktas, kuriame būtų surašyti trūkumai surašytas nebuvo. Buvo surašytas pranešimas draudimui dėl defektų. Ginčo dėl išorinių pabraižymų nebuvo. Apie ginčijamą sąskaitą jis buvo informuotas elektroniniu būdu 2018-11-19. Anksčiau buvo siųsta ne sąskaita, tik pranešimas. Iš ieškovės jie jokių pretenzijų ar raginimų nebuvo gavę.
Trečiojo asmens UAB „VFS LT“ atstovė advokato padėjėja Gintarė Butnoriūtė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra finansavimo įstaiga, kuri teikia finansavimo paslaugas ir su kuria buvo sudaryta nuomos veiklos sutartis. Atsakovė žinojo, kad yra sudaryta remonto techninė sutartis, kuri neapima remonto techninės priežiūros darbų. 5 straipsnyje yra nurodyta, kad netinkamas transporto priemonės naudojimas yra pripažintinas, kai yra naudojamas netinkamai užteršti degalai ar alyva. Būtent šiuo atveju purkštukai ir buvo sugadinti, kad buvo naudojami netinkami degalai, todėl atsakovė tiesiogiai turėjo susimokėti už šiuos sugadinimus. Dėl pateikto priedo 5, atsakovė buvo supažindinta, nes UAB „VFL LT“ yra finansavimo įmonė ir ji neturi galimybės patikrinti techninių gedimų, o perduodant vilkiką buvo patikrintas tik išorinė vilkiko būklė ir buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame buvo surašyta, kad trečiasis asmuo neturi jokių priekaištų dėl dokumentacijos, visa išorinė priežiūra buvo atlikta, o atsakovė buvo informuota, kad detalesnė vilkiko priežiūra bus atlikta Volvo servise. Atlikus patikrinimą Volvo centre ir buvo nustatytas gedimas, atsakovė buvo informuota 2018-09-28. Tame 5 priede yra aiškiai nurodyta, kad UAB „VFS LT“ turi priimti bet kokios būklės transporto priemonę ir išskaičiuoti remonto išlaidas nuomininkui, šiuo atveju atsakovei. Šių gedimų neapėmė techninės priežiūros sutartis, todėl sąskaita ir buvo išrašyta nuomininkui. Visi dokumentai yra pasirašyti atsakovės vadovo ir patvirtinti, todėl darytina išvada, jog ji yra tinkamai supažindinta. 2018-09-28 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kad 50 proc. apmoka atsakovė, o 50 proc. ieškovė, tačiau jokios reakcijos nebuvo sulaukta. Po šio pokalbio sekė elektroninis laiškas. Apie vėlesnę komunikaciją jie nieko nežino. Paaiškino, kad servisas juos informavo, kad toks gedimas yra sukeliamas dėl netinkamo degalų naudojimo, jie buvo informuoti žodžiu. Mano, kad atsakovei būtų buvę leista susipažinti su visa vilkiko patikrinimo medžiaga, tačiau tokio pageidavimo iš atsakovės nebuvo pareikšta. UAB „VFL LT“ vilkiką tikrina tik išoriškai, o detalesnį tikrinimą atlieka Volvo servisas. 2018-09-28 siunčiant pranešimą buvo siunčiama ir sąskaita, ten buvo nurodoma kiek tai kainuos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas, civilinė byla dalyje dėl 1044,98 Eur skolos priteisimo nutrauktina.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė UAB „Volvo Lietuva“ suteikė atsakovei UAB „Raivina“ autotransporto remonto paslaugas bei pardavė autotransporto priemonių prekes, o už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes išrašė atsakovei tris PVM sąskaitas-faktūras: 2018-09-12 Nr. 4232620, 163,50 Eur sumai; 2018-09-28 Nr. 4232730, 4186,64 Eur sumai; 2018-11-16 Nr. 4233152, 2350,16 Eur sumai.
Nustatyta, kad 2015-07-17 tarp trečiojo asmens UAB „VFS LT“ (nuomotojas) ir atsakovės UAB „Ravina“ (nuomininkas) buvo sudaryta Veiklos nuomos sutartis Nr. 1363136-1, kuria nuomotojas perdavė nuomininkei vilkiką Volvo FH13A, variklio Nr. / Kėbulo Nr. 556150/YV2RTY0A7FB740170 valdyti ir naudoti taip, kaip nustatyta šios sutarties bendrosiose sąlygose 36 mėn. laikotarpiui. Serviso sutartis -Volvo remonto ir techninės priežiūros (auksinė) sutartis visam veiklos nuomos laikotarpiui.
Nustatyta, kad 2015-05-04 tarp ieškovės UAB „Volvo Lietuva“ ir UAB „VFS LT“ buvo sudaryta Volvo remonto ir techninės priežiūros sutartis (VGCEU/V010) dėl vilkiko Volvo FH13A, identifikavimo Nr. YV2RTY0A7FB740170 profilaktinės ir techninės priežiūros bei remonto darbų, kuria ieškovė UAB „Volvo Lietuva“, įsipareigojo atlikti klientui priklausančios transporto priemonės (minėto vilkiko Volvo) profilaktinės ir techninės priežiūros bei remonto darbus, o klientas UAB „VFS LT“ įsipareigojo apmokėti paslaugų teikėjui UAB „Volvo Lietuva“ visus su tuo susijusius mokesčius ir išlaidas, pagal paslaugų teikėjo pateiktas sąskaitas.
2018-08-01 Turto priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad UAB „Ravina“ (nuomininkas) perdavė, o UAB „VFS LT“ (nuomotojas) gavo ir priėmė transporto priemonę Volvo FH13A, identifikavimo Nr. YV2RTY0A7FB740170. Akto 2 p. nuomotojas patvirtino, jam perduodamo turto kompleksiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą, tinkamą perdavimą, atitikimą kitiems dokumentams (reikalavimai grąžinamam turtui, techninė specifikacija ir kt.), o taip pat, kad Nuomininkas įvykdė visus įsipareigojimus pagal veiklos nuomos sutartį Nr. 1363136-1.
Nustatyta, kad atsakovė UAB „Raivina“2021-01-05 mokėjimo pavedimu Nr. 7122 sumokėjo ieškovei UAB „Volvo Lietuva“ 1044,98 Eur, mokėjimo paskirtis „apmokėjimas pagal sąskaitas Nr. 4232730, 4232620 PVM suma 28,37 Eur, minus suma 3170,03 Eur draudimas“.
Nustatyta, kad ieškovės atstovas M. D. 2018-09-28 siuntė atsakovei el. laišką su defektacijos lapu ir purkštukų nuotraukomis bei pranešė, kad purkštukai visiškai neatitinka darbinių parametrų, todėl prašo sumokėti pusė purkštukų kainos.
Nustatyta, kad 2019-04-18 ieškovės atstovė A. K. informavo atsakovę apie įsiskolinimą sumoje 3395,14 Eur, o 2019-04-19 pranešė, kad skola yra pagal sąskaitas Nr. 4232620, 4232730 ir 4233152. El. laiškai patvirtina, jog tarp šalių vyko komunikacija dėl sąskaitų apmokėjimo, 2019-11-19 atsakovei buvo išsiųsta sąskaita apmokėjimui, 2019-11-19 atsakovė el. laišku patvirtino ieškovei, jog nepriima sąskaitos, nes transporto priemonė Volvo buvo su auksine serviso sutartimi, tarp šalių vyko diskusija dėl apmokėjimo.
Dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).
2021 m. birželio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė, kad atsakovei įvykdžius dalį ieškinio reikalavimų, t. y. sumokėjus dalį – 1044,98 Eur skolos, ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų šioje dalyje. Prašo grąžinti dalį žyminio mokesčio. Teismas posėdžio metu išaiškino ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmes.
Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų (CPK 42 straipsnis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Kadangi ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 294 straipsnio 2 dalis), ieškovės ieškinio dalies – dėl 1044,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovės atsisakymas priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina.
Išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo 1044,98 Eur sumos – 8,82 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalių ginčas kilo dėl automobilių techninio aptarnavimo paslaugų teikimo teisinių santykių ir prievolės susimokėti už prekes ir atliktus darbus.
Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kuria remiantis, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Tačiau šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti skolą pagal ieškovės išrašytą ir atsakovės neapmokėtą sąskaitą faktūrą už vilkiko remonto darbų paslaugas ir prekes.
CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovei teko pareiga įrodyti susitarimo dėl atlygintinų paslaugų su atsakove sudarymo faktą ir šio susitarimo turinį, t. y. dėl kokių konkrečiai paslaugų sulygta, kokios šių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo sąlygos, taip pat įrodyti, kad ji paslaugas, dėl kurių teikimo šalys susitarė, suteikė ir sutartinę prievolę įvykdė, o antroji sutartinių santykių šalis (atsakovė) priešpriešinės sutartinės prievolės sumokėti už gautas (perduotas) paslaugas nėra įvykdžiusi.
CK normose aptariamai sutarties rūšiai nenustatyta specialios formos reikalavimų. Vadinasi, tokia sutartis šalių gali būti sudaryta bet kokia šalių pasirinkta forma (CK 1.71-1.74 straipsniai). Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys žodiniu susitarimu susitarė dėl vilkikų remonto. Tokią teismo išvadą be ieškovės paaiškinimų, savo veiksmais – kitų sąskaitų apmokėjimu ir dalies skolos pripažinimu teismo posėdžio metu ir jos apmokėjimu, patvirtino ir atsakovės atstovas.
Iš ginčo šalių, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su šalių bendradarbiavimu, matyti, kad atsakovės nuomos teise valdomiems vilkikams remonto paslaugos buvo teikiamos ieškovės, šalių žodinių susitarimu ir pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą „Volvo“ remonto ir techninės priežiūros sutartį.
Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą priteisti skolą už suteiktas transporto priemonės remonto paslaugas ir prekes, tokį ieškinio reikalavimą grindė tik tarp šalių sudaryta žodine sutartimi ir PVM sąskaitomis – faktūromis.
Atsakovės atstovas neneigė tos aplinkybės, jog įvykus draudiminiam įvykiui atsakovė nuomos teise naudojamus vilkikus remontavo ieškovės servise, tačiau apmokėti paskutinę ginčo sąskaitą Nr. 4233152 už purkštukų keitimą ji kategoriškai nesutiko, motyvuodama tuo, kad dalies ieškovės paslaugų suteikimo metu UAB „Raivina“ nebebuvo ieškovės remontuoto vilkiko valdytoja ir naudotoja, todėl ji neturėjo pareigos apmokėti vienos iš jai pateiktų sąskaitų, 2350,16 Eur sumai. Nesutikimą grindė į bylą pateikta veiklos nuomos sutartimi Nr. 1363136-1, kuri patvirtina, kad vilkiką Volvo FH13A, ji pagal veiklos nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2018-08-01 nuomojo iš trečiojo asmens UAB „VFS LT“, bei tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „VFS LT“ 2015-07-30 sudaryta „Volvo“ remonto ir techninės priežiūros sutartimi Nr. VGC/EU/V010 dėl šio vilkiko Volvo profilaktinės ir techninės priežiūros bei remonto darbų. Teigė, kad „Volvo“ remonto ir techninės priežiūros sutartis galiojo visą nuomos laikotarpį ir remontuojamam vilkikui visu nuomos laikotarpiu galiojo „auksinės“ serviso sąlygos.
Byloje neginčijamai nustatyta, be to, šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo, kad atsakovė vykdydama veiklos nuomos sutartį 2018-08-01 turto priėmimo - perdavimo aktu perdavė trečiajam asmeniui transporto priemonę Volvo FH13A, identifikavimo Nr. YV2RTY0A7FB740170, kuri priėmimo - perdavimo akto 2 p. patvirtino, jam perduodamo turto kompleksiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą, tinkamą perdavimą, atitikimą kitiems dokumentams (reikalavimai grąžinamam turtui, techninė specifikacija ir kt.), o taip pat, kad atsakovė (Nuomininkas) įvykdė visus įsipareigojimus pagal veiklos nuomos sutartį.
Pažymima, kad ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog būtent dėl atsakovės kaltės vilkikui buvo teikiamos remonto paslaugos (purkštukų sugadinimas naudojant netinkamą kurą) nepateikė, tik teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovė prisiėmė atsakomybę už šį remontą ir pripažino skolą apmokėdama ankstesnes sąskaitas. Atsakovės atstovas su šiais ieškovės argumentais kategoriškai nesutiko, tvirtino, jog ginčas dėl neapmokėtos sąskaitos Nr. 4233152 vyko nuo pat sąskaitos atsakovei pateikimo momento, kadangi atsakovė atsisakė ją apmokėti, nes vilkikas dar 2018-08-01 buvo perduotas trečiajam asmeniui, o remontuotas tik 2018 m. lapkričio mėn.
Tokius atsakovės atstovo teiginius, o būtent, kad atsakovė nuo pat pradžių atsisakė apmokėti jos ginčijamą sąskaitą, patvirtina ir byloje esantys duomenys – atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (el. laiškai).
Be to, teismas taip pat sutinka su atsakovės išsakytais argumentais, jog ta aplinkybė, kad ji apmokėjo dvi ankstesnes sąskaitas, to, kad ji tokiu būdu prisiėmė įsipareigojimą apmokėti vilkiko remontą dėl techninių gedimų, tai yra ir paskutinę sąskaitą Nr. 4233152 – 2350,16 Eur sumai, niekaip nepatvirtina.
Be kita ko, vertinant ieškovės ieškinio pagrįstumą, negalima nepaminėti ir to, kad nuo vilkiko Volvo FH13A perdavimo trečiajam asmeniui momento iki jo remonto praėjo 3 mėnesiai laiko, duomenų, apie vilkiko eksploatavimą / ne eksploatavimą šiuo laikotarpiu, kaip ir įrodymų, kad vilkikui buvo teikiamos remonto paslaugos (purkštukų sugadinimas naudojant netinkamą kurą) būtent dėl atsakovės kaltės, ieškovė teismui nepateikė.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytoje remonto ir techninės priežiūros sutartyje į teikiamų paslaugų apimtį buvo įtraukti tiek reguliarios techninės priežiūros darbai, tiek remonto darbai, atliekami dėl nusidėvėjimo, eksploatuojant įprastu būdu ir atsargiai, taip pat į paslaugas įtraukta „Volvo“ pateiktų akumuliatorių remontas ir pakeitimas. Į UAB „VFS LT“ teikiamų paslaugų kainą buvo įtrauktos ir visos reikalingos atsarginės dalys ir medžiagos (Sutarties H punktas). Taip pat trečiasis asmuo įsipareigojo apmokėti paslaugų teikėjui UAB „Volvo Lietuva“ visus su tuo susijusius mokesčius ir išlaidas, pagal paslaugų teikėjo pateiktas sąskaitas. O atsakovė sudariusi su trečiuoju asmeniu veiklos nuomos sutartį, visą nuomos laikotarpį naudojosi šiomis paslaugomis, o visos išlaidos susijusios su vilkiko technine priežiūra ir remontu, atliekamu dėl nusidėvėjimo normaliai eksploatuojant, teko ne atsakovei, vilkiko naudotojai, o automobilio savininkui, trečiajam asmeniui. Atsakovė patvirtino, o ieškovė ir trečiasis asmuo ir nepaneigė, jog ir šios apmokėjimo už konkretaus vilkiko servisą ir remontą sąlygos atsakovei buvo puikiai žinomos, todėl ji ir neprivalėjo sumokėti ieškovei už vilkiko techninį remontą. Be to, kaip ir teigė atsakovės atstovė, vilkikas buvo remontuojamas, kai atsakovė nebebuvo šio vilkiko naudotoja.
Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes ir teismo išdėstytus argumentus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, neįrodė, jog dėl atsakovės kaltės vilkikas buvo remontuojamas dėl techninio gedimo, kuris nepatenka į tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos remonto ir techninės priežiūros sutarties teikiamų paslaugų apimtį. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė privalo sumokėti už trečiajam asmeniui priklausančio vilkiko remontą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog atsakovė apmokėjo dvi ankstesnes ieškovės sąskaitas, nesudaro teisinio pagrindo atsakovei mokėti už visas vėlesnes jai ieškovės išrašomas sąskaitas už vilkiko remontą, kai jis net nebebuvo atsakovės naudojamas ir buvo perduotas trečiajam asmeniui ir pastarojo buvo priimtas. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad po vilkiko perdavimo trečiajam asmeniui, praėjus trims mėnesiams, atsakovė, nebebūdama vilkiko naudotoja, neprivalo ir mokėti ir už jo remontą, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo – atmestinas, o preliminarus sprendimas panaikintinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškinio dalies (dėl 1044,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovės) ieškovė, atsakovei po bylos iškėlimo jai šią sumą sumokėjus, atsisakė, ir tokį atsisakymą teismas priėmė, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukus, o kitoje dalyje (dėl 2350,16 Eur skolos priteisimo) ieškinį atmetus, teismas vertina, kad buvo patenkinta apie 31 proc. ieškinio reikalavimų (1044,98 / 3395,14 x 100 proc.), o tai reiškia, kad ieškovei priklauso 31 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei – 69 proc., trečiajam asmeniui 31 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad priimant byloje galutinį sprendimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarus sprendimas naikintinas, dalyje byla nutrauktina, spręstinas viso proceso metu, t. y. tiek iki, tiek ir po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Ieškovė pateikė įrodymus apie 462,00 Eur (242,00 + 220,00) patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (31 proc.), iš atsakovės yra pagrindas ieškovei priteisti 143,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (462,00 Eur x 31 proc.) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 25 proc. mokėtino žyminio mokesčio nuo sumos už reikalavimą dėl 1044,98 Eur skolos priteisimo, kurį atsakovė įvykdė po bylos teisme iškėlimo – 2,94 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis). Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 146,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 943,80 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Preliminarų sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dalį ieškinio sumos (31 proc.) pripažino ir po bylos iškėlimo sumokėjo ieškovei 1044,98 Eur sumą, atsakovei iš ieškovės yra pagrindas priteisti 651,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (943,80 Eur x 69 proc.).
Trečiasis asmuo, kuris palaikė ieškovės pusę ir prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, taip pat pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2057,00 Eur – už atstovimą ir procesinių dokumentų rengimą. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusio teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog šios trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio neviršija, todėl trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteistina – 637,67 Eur (2057,00 x 31 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos 1,89 Eur sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10515-1071/2020 panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Volvo Lietuva“ ieškinio dalies (dėl 1044,98 Eur skolos priteisimo) atsisakymą.
Civilinę bylą dalyje dėl 1044,98 Eur skolos priteisimo nutraukti.
Ieškovei išaiškinti, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raivina“ 146,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Volvo Lietuva“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Volvo Lietuva“ 651,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raivina“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raivina“ 637,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VFS LT“.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Volvo Lietuva“ dalį žyminio mokesčio – 8,82 Eur, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 12 d., sąskaitos Nr. 57468281734 SEB bankas, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.