Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-10-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-14376-1230/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
e2YT-14376-1230/2024
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01408-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pušinskė
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
D. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14376-1230/2024Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01408-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys D. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis (duomenys neskelbtini) mirus jo seneliui A. K. (A. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo dėdės Č. K. (Č. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas nurodo, kad yra O. V. (iki santuokos – K.), gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. K. (V. K.) sūnus. Jo motinos tėvai A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), turėjo 3 vaikus: D. D., Č. K. ir O. V.. Č. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina O. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo seneliai santuokos metu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno visą savo gyvenimą. Senelei J. K. pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį priklausė ½ dalis minėto buto su ūkinio pastato dalimi, o seneliui A. K. ½ buto dalis su ūkinio pastato dalimi priklausė pagal (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė senelė J. K.. Po jos mirties liko palikimas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/16 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Senelės J. K. palikimą priėmė jos sutuoktinis A. K. (2/8 dalis buto su ūkiniu pastatu), dukra O. V. (3/8 dalis buto su ūkiniu pastatu) ir jos sūnus Č. K. (3/8 dalis buto su ūkiniu pastatu), tačiau iki šiol nei vienas iš paveldėtojų neįformino savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, todėl valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ½ dalis buto su ūkinio pastato dalimi iki šiol įregistruota J. K. vardu.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis A. K., mirties dieną jam priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/16 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) 2/8 dalis J. K. priklausiusios buto dalies su ūkinio pastato dalimi pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą; 3) 0,9700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4) 0,3600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1,6700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pažymi, kad po senelio A. K. mirties pareiškėjas liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkėsi ir rūpinosi butu su ūkiniu pastatu, mokėjo komunalines išlaidas už šiukšles, elektros energijos tiekimą ir kt., taip pat tvarkė seneliui priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, disponavo jais. Žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) yra suteikęs apdirbimui žemės ūkyje ūkininkui I. J., o žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), – ūkininkei I. Ž.. Nustatytu laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo po senelio A. K. mirties, priėmimo. Po A. K. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Testamento jis sudaręs nebuvo. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. senelių A. K. ir J. K. bute, kur gyvena iki šiol. Teta D. D. nepretenduoja į palikimą, atsiradusį po jos tėvo mirties, ginčo dėl to nėra. Dėdė Č. K. mirė būdamas nevedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėjo motina O. V. (duomenys neskelbtini) taip pat mirė.

Pareiškėjo dėdė Č. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas nevedęs, vaikų neturėjo. Kai prieš mirtį dėdė susirgo, pareiškėjas jį prižiūrėjo, slaugė. Po Č. K. mirties liko palikimas: 7/100 dalis pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalis po jo motinos J. K. mirties paveldėto buto dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Visu turtu po dėdės mirties rūpinosi pareiškėjas, t. y. ir toliau liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkėsi jame, mokėjo mokesčius. Taip pat naudojasi dėdės garažu, rakina jį, tvarko, laiko ten savo daiktus, darbo įrankius, sandėliuoja mažiau buityje naudojamus daiktus. Palaidojo dėdę, organizavo laidotuves, prižiūri jo kapą, saugo nuotraukas, likusius dėdės asmeninius daiktus. Teta D. D. nepretenduoja į palikimą po savo brolio mirties, ginčo dėl to nėra. Po Č. K. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Testamento jis sudaręs nebuvo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad gavo pranešimą apie palikėjo A. K. perėjimą valstybei, paveldėjimo procedūros pradėtos, bet dar nėra baigtos, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės paveldėtino turto“ VĮ Turto bankas informavo (duomenys neskelbtini) skyrių apie tai, kad pradėjo veiksmus dėl A. K. priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu, pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo D. D. atsiliepime su pareiškimu sutiko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai. Prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo seneliai A. K. ir J. K. santuokos metu susilaukė trijų vaikų: D. D., Č. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir O. V. (mirė (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu ((duomenys neskelbtini) m.) sutuoktiniai A. K. ir J. K. įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado palikimas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/16 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurį priėmė sutuoktinis A. K. (2/8 dalis buto su ūkiniu pastatu), dukra O. V. (3/8 dalis buto su ūkiniu pastatu) ir sūnus Č. K. (3/8 dalis buto su ūkiniu pastatu), tačiau neįformino savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą.

A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirties dieną jam priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/16 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) 2/8 dalis J. K. priklausiusios buto dalies su ūkinio pastato dalimi, įgyta (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą pagrindu; 3) 0,9700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 0,3600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) 1,6700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad paveldėjimo byla, mirus A. K., Šalčininkų rajono trečiajame notaro biure nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo užvesta. Pagal (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. K. palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjas nurodė, kad po jo senelio A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi jam priklausančioje buto dalyje, mokėjo mokesčius, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo žemės sklypus, juos tvarkė, išlaikė, atliko būtinus ūkio darbus. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimai, duomenys apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą). Pareiškėjas patvirtino, kad pradėjo mirusiojo senelio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Pareiškėjo paaiškinimai nuoseklūs, byloje esantiems rašytiniams įrodymams neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Byloje dalyvaujantys asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjo (senelio) A. K. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, nepareiškė. Palikėjo dukra D. D. (kiti palikėjo vaikai mirę) su pareiškimu sutiko.

Teismas pažymi, kad atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko ir NŽT nurodė, kad pradėti veiksmai dėl A. K. priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. Teisme 2024 m. spalio 30 d. teisme gautas Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, raštas, kuriame nurodyta, kad dėl galimai bešeimininkio palikėjo A. K. turto 2022 m. gegužės 24 d. kreipėsi palikėjo artimieji nurodydami, kad tvarkys dokumentus palikimui priimti, tačiau nagrinėjamu atveju, įpėdiniams esant aktyviems, ir tvarkantis paveldėjimą, bet kokie palikimo priėmimo veiksmai VĮ Turto banko vardu nėra vykdomi (sustabdyti), laukiama sprendimo šioje byloje, ir jei E. K. prašymas bus tenkintas, neliks pagrindo tęsti palikimo priėmimo procedūras valstybės vardu. Taigi, Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančios institucijos pareiškimui nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą neprieštarauja, pradėtos paveldėjimo procedūros nėra užbaigos (sustabdytos), todėl kliūčių nustatyti palikimo priėmimą faktiniu valdymu nėra.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo dėdė Č. K.. Pagal Gyventojų registro duomenis palikėjas mirė nevedęs, vaikų neturėjo. Po Č. K. mirties liko šis nekilnojamasis turtas: 7/100 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/8 dalis po jo motinos J. K. mirties paveldėto buto dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) įgyto pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pagal (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis paveldėjimo byla po Č. K., mirusio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono trečiajame notaro biure nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo užvesta. Pagal (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo Č. K. palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjas nurodė, kad po dėdės Č. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, gyveno palikėjui priklausančioje buto dalyje, naudojosi garažu, jame laikė savo daiktus. Pareiškėjas patvirtino, kad pradėjo mirusiojo dėdės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai ir nuoseklūs paaiškinimai. Suinteresuotas D. D. (palikėjo sesuo) su pareiškėjo prašymu sutiko, kita pareiškėjo sesuo (palikėjo motina) O. V. mirė (duomenys neskelbtini) (palikimą po jos mirties priėmė pareiškėjas E. K., vienintelis jos sūnus). Lietuvos valstybė paveldėjimo santykiuose atstovaujančio institucijos prieštaravimų dėl palikėjo Č. K. palikimo priėmimo faktiniu valdymu taip pat nepareiškė.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti palikėjo (pareiškėjo senelio) A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą taip pat išreiškė savo valią priimti palikėjo (pareiškėjo dėdės) Č. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. (E. K.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo (pareiškėjo senelio) A. K. (A. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo (pareikėjo dėdės) Č. K. (Č. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Dalia Pušinskė