- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-449-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- O. J.
- Atsakovas
- T. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui T. K. ir atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei O. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. J. (toliau ir ieškovė) pateiktu teismui ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo T. K. kaltės; nepilnamečio vaiko – M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 629 Eur nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki dukters pilnametystės; priteisti 4759 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2021 m. kovo 1 d.; priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką iki dukrai sukaks 6 metai, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra paskutinį mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11 val. iki 18 val. dalyvaujant ieškovei.
2. Atsakovas T. K. (toliau ir atsakovas) pateiktu teismui priešieškiniu prašo pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; priteisti iš atsakovo dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina; nustatyti priešieškinyje nurodomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarką dalyvaujant motinai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismui 2021 m. gruodžio 16 d. pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 470 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) atsakovui iš anksto nepranešus, atlikti įrašą viešame registre dėl buto/patalpos-kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
5. Prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo motyvuojamas vaiko interesais: pasak ieškovės, atsakovas atsisako teikti vaikui išlaikymą, teigdamas, kad teismas išlaikymo dar nepriteisė. Savo ruožtu ieškovė nurodo, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, nes posėdis byloje numatytas tik kovo mėnesį, tuo tarpu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Ieškovės skaičiavimu, dukrai išlaikyti būtina 898,80 Eur suma per mėnesį: už dukters privatų darželį kas mėnesį reikia mokėti apie 404 Eur, už papildomus užsiėmimus 6 Eur/val., papildomai 5,70 Eur per dieną už maitinimą. Dukros būtinieji poreikiai (maistas, drabužiai, higienos priemonės ir vaistai, ugdymo priemonės ir kiti) sudaro ne mažiau 8528 Eur per metus, arba vidutiniškai 711 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad atsakovas prieš kelis mėnesius padengdavo pusę ieškovės patiriamų išlaidų už dukters darželį – 250 Eur per mėn., taip pat papildomai kas mėnesį pervesdavo po 220 Eur sumą, todėl ieškovės manymu, atsakovas galėtų teikti mėnesinį 470 Eur laikiną išlaikymą. Ieškovė taip pat mano, jog atsakovas gali perleisti įsigytą turtą – butą/patalpą-kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovas neturi Lietuvos Respublikos pilietybės ir privalo išvykti iš Lietuvos, todėl kyla realus pavojus, jog teismo sprendimas gali būti nevykdomas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės bei nukentės dukters interesai. Nurodo, kad atsakovo nesąžiningą elgesį patvirtina atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad jam pervedamos didelės pinigų sumos. Anot ieškovės, atsakovas nerodo savo realių pajamų, nelegaliai gaunamas pajamas atsakovas atiduoda savo seseriai ir motinai, kad jos įneštų į jo asmeninę banko sąskaitą, todėl prašo atlikti įrašą viešame registre dėl buto nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovas be ieškovės žinios gali išvežti dukrą iš Lietuvos, nes atsakovas iki 2022 m. sausio 5 d. turi išvykti iš Lietuvos, todėl ieškovė prašo nustatyti laikinąją dukters gyvenamąją vietą su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 235 Eur nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Likusioje dalyje ieškovės prašymą atmetė.
7. Teismas nustatė šias prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes:
7.1. ieškovė ir atsakovas yra mažamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir vaikas), tėvai. Šalys nuo 2019 m. rugsėjo mėn. gyvena skyriumi: atsakovas išsikėlė iš šeimos būsto ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė su vaiku gyvena adresu (duomenys neskelbtini);
7.2. iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 986 nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2018 m. kovo 7 d. rašto Nr. 5025-2018/323 duomenimis atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Estijos Respublikoje. Atsakovui išduotas leidimas gyventi Estijos Respublikoje, kuris galioja iki 2024 m. kovo 11 d., leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje atsakovas neturi, taigi remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 11 straipsnio 4 dalimi, atsakovas gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti šalyje be vizos, bet jo buvimas Lietuvoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo duomenimis, atsakovas įpareigotas išvykti į Estiją iki 2022 m. sausio 5 d., nes viršijo užsieniečiams nustatytą buvimo laiką, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. (71) dienas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Atsakovo darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo duomenimis, atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 7 d. atleistas iš darbo savo noru;
7.3. 2021 m. birželio 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) išvados duomenimis, ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamas sąlygos mažamečiui vaikui gyventi, tuo tarpu 2021 m. birželio 11 d. ir 2021 m. rugsėjo 20 d. Tarnybos pateiktų aktų duomenimis, ištirti atsakovo gyvenamosios vietos buities sąlygų tinkamumo mažamečio vaiko interesams abu kartus nepavyko. Atsakovas Tarnybos specialistui nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), būstas nuomojamas, 1 kambario, apie 36 kv. m ploto, yra visi patogumai;
7.4. pirmosios instancijos teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. lapkričio mėn. gavo 4335,88 Eur darbo užmokesčio. Atsakovas iki 2021 m. gruodžio 7 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus apdailos darbuotoju, pajamos ir atsakovo teigimu, jo darbo užmokestis buvo apie 600 Eur/mėn., šiuo metu duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas byloje nėra;
7.5. šalys 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė vedybų sutartį, kurios 2.4 punkte numatyta, jog „santuokos metu po šios sutarties pasirašymo įsigytas nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas yra registruotas, asmeninė nuosavybė <...>“. 2020 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo butą/patalpą-kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties 6.2.2 punkte nurodoma, kad pirkėjas daiktą perka asmeninės nuosavybės teise vadovaudamasis vedybų sutartimi, taigi butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.
Šalies argumentai
8. Spręsdamas dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas neprieštarauja dukters gyvenamosios vietos nustatymui su motina, be to, priešieškiniu prašo ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, dukters gyvenamąją vietą nustatant su ieškove. Teismas sprendė, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neformuos nepilnametei nepagrįstų lūkesčių dėl nuolatinės jos gyvenamosios vietos tėvams nutraukus santuoką ir užtikrins saugumo pojūtį, padės sustiprinti pasitikėjimą palaikant ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas pažymėjo, jog nors ieškovė teigė, kad atsakovas padengdavo pusę išlaidų už dukters darželį (250 Eur/mėn.), taip pat papildomai pervesdavo po 220 Eur/mėn., tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, jog nors atsakovas iki 2022 m. sausio 5 d. įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Estijos Respubliką, tačiau atsakovas Estijoje turi leidimą gyventi su teise dirbti, todėl turi galimybę dirbti ir gauti pajamas. Be to, nors ieškovė nurodė, kad jos pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 rugsėjo mėn. sudarė 590 Eur vidutinio dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. lapkričio mėn. gavo 4335,88 Eur darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad byloje dar nesurinkti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl šiuo metu teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą.
10. Vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (kuri šiuo metu yra 642 Eur (468,41 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 234,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų), vaiko amžių (2 metai 5 mėn.) ir jo poreikius, nurodytus ieškinyje (apie 450 Eur/mėn.), ieškovės turtinę padėtį ir jos gaunamą valstybės teikiamą paramą nepilnamečiui vaikui (70 Eur/mėn.), bei į tai, kad nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad ieškovės prašomas 470 Eur išlaikymas per mėnesį vaikui yra neproporcingas ir nutarė priteisti 235 Eur/mėn. laikino išlaikymo vaikui, kadangi toks išlaikymo dydis užtikrins minimalių ir būtinų vaiko poreikių patenkinimą, kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.
11. Spręsdamas dėl trečiojo ieškovės reikalavimo – atsakovui priklausančios nuosavybės teisės perleidimo draudimo – teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, nes nei ieškovė, nei atsakovas dėl turto padalijimo reikalavimų nereiškia, o sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatytas vedybų sutartimi. Teismas vertino, kad nėra pagrindo iš anksto preziumuoti atsakovo nesąžiningumo dėl išlaikymo nepilnamečiui prievolės nevykdymo, nes bylos duomenimis, išlaikymas buvo teikiamas, tačiau tik paskutiniuosius du mėnesius išlaikymo teikimas nutrūko. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė pernelyg suvaržytų atsakovo turtines teises, šiuo metu nesant tam jokio pagrindo, be to, ieškovė neįrodė, kaip būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas atsakovui laisvai disponuojant savo asmeninės nuosavybės teise turimu kambariu. Teismas pabrėžė, kad atsakovui nevykdant nutarties dėl priteisto laikino išlaikymo, ieškovė turi teisę kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nusprendė netaikyti buto/patalpos/kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovė (apeliantė) O. J. (toliau ir apeliantė, ieškovė) atskiruoju skundu prašo tenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilna apimtimi.
13. Apeliantės manymu, teismas, iš dalies tenkindamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į visus byloje pateiktus įrodymus ir prašyme išdėstytą informaciją bei priėmė ieškovės ir vaiko poreikių neatitinkantį sprendimą.
14. Nurodo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio dieną pateikė teismui savo banko išrašus, kuriuose galima matyti atsakovo atliktus 250 Eur ir 220 Eur dydžio dukros išlaikymui skirtus pavedimus bei faktą, kad ieškovė ir atsakovas apmoka vaiko darželio išlaidas lygiomis dalimis (nuo 134,10 Eur iki 176 Eur, vidutiniškai 157,95 Eur per mėnesį). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia išrašą, patvirtinantį dukros darželio išlaidų apmokėjimą, iš kurio matyti, kad apeliantė apmoka maždaug pusę už dukros darželį tenkančių išlaidų, kitą pusę išlaidų iki pat 2021 m. gruodžio mėn. apmokėdavo atsakovas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas įrodymas, jog dukros darželio kaina nuo 2022 m. sausio 1 d. padidės 50 Eur/mėn., todėl mėnesinės darželio išlaidos sieks ne mažiau nei 400 Eur/mėn.
15. Pasisakydama dėl atsakovo gaunamų pajamų apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų apie atsakovo pajamas, pagrindžiančių, kad atsakovas teikia melagingus parodymus apie savo tikrąsias pajamas siekdamas nemokėti tinkamo išlaikymo vaikui. Paaiškina, kad atsakovo pateiktos 2021 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie ir išmokėtą darbo užmokestį duomenimis, atsakovo mėnesinį darbo užmokestį sudaro išmokos: 2021 m. birželio mėn. 328,13 Eur, 77,21 Eur 2021 m. liepos mėn. ir 405,35 Eur 2021 m. rugpjūčio mėn.; tuo tarpu 2021 m. rugsėjo 20 d. byloje buvo pateiktas Tarnybos aktas, kuriame matyti atsakovo pateikta informacija, jog atsakovo pajamos sudaro 600 Eur/mėn. bei nurodoma, kad jis moka 170 Eur išlaikymą vaikui ir papildomai 140 Eur už vaiko darželį. Pažymi, kad iš visų byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo išlaidos sudaro: 150 Eur/mėn. būsto nuoma; 30 Eur/mėn. komunaliniai mokesčiai; 80 Eur/mėn. atsakovo įsigyto nekilnojamojo turto komunaliniai ir kiti mokesčiai; 170-250 Eur/mėn. vaiko išlaikymui skirti periodiniai mokėjimai ieškovei; 134,10-176 Eur/mėn. išlaidos už vaiko darželį; 240 Eur/mėn. išlaidos vaikui kuomet atsakovas lanko dukrą (kiekvieną ketvirtadienį, kas antrą savaitgalį); 150-200 Eur/mėn. nuo 2021 m. liepos mėn. mokama kompensacija ieškovei, priteista baudžiamojoje byloje; 200- 300 Eur maistui, kurui, aprangai. Papildomai paaiškina, kad atsakovas 2020 m. liepos 22 d. patyrė išlaidas, kurios yra 22 300,00 Eur + 187,94 Eur notaro mokesčiai, kadangi buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, kuriame šiuo metu atliekami remonto darbai.
16. Apeliantės skaičiavimais, atsakovo mėnesinės išlaidos sudaro mažiausiai 1154-1426 Eur/mėn., be remonto kaštų ir būsto įsigijimo santaupų bei neatitinka deklaruojamų pajamų, todėl apeliantė mano, kad atsakovas slepia pajamas ir siekia išvengti didesnio vaiko išlaikymo mokėjimo. Nurodo, kad atsakovas kas tris mėnesius išvyksta iš Lietuvos į Baltarusiją mokslams bei aplankyti šeimos. Esant Covid-19 pandemijos situacijai, atsakovas privalo išbūti dvi savaites Baltarusijoje, bei 10 dienų grįžęs į Lietuvą saviizoliuotis, kas sudaro mažiausiai 24 dienas išvykai, tuo tarpu iš atsakovo darbo užmokesčio duomenų nematyti nei atostoginių, nei darbo užmokesčio mokėjimo nutrūkimo. Teigia, kad asmuo, uždirbantis vos 400 Eur/mėn. negali sau leisti taip dažnai keliauti.
17. Teigia, kad nors skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad ieškovės pajamos sudaro 4335,88 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, tačiau apeliantė pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškovė iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo bedarbė ir gaudavo 590 Eur vidutinio dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokas. Teismas taip pat neatsižvelgė į turimas didesnes nei įprasta vaiko išlaidas, bei į tai, kad ieškovė turi finansinių įsipareigojimų (mėnesinės įmokos 350 vartojimo paskolos ir 211 Eur per mėnesį būsto paskolos išlaidas), be to, pilnai išlaiko našlaitį vaiką iš pirmos santuokos.
Šalies argumentai
18. Apeliantė nesutinka, kad jai užkraunama didžioji dalis dukros išlaikymo, nes apeliantė sąžiningai moka mokesčius ir neslepia savo pajamų. Anot apeliantės, ji stengiasi suteikti vaikams daugiau nei minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą, kartais dirbdama po 16 valandų per parą, tokiu būdu aukodama laiką su vaikais. Pažymi, kad atsakovas yra sveikas ir galintis dirbti Estijoje arba kitose šalyse. Teigia, kad teismo priteista 235 Eur/mėn. suma vaiko išlaikymui nepadengia vaiko išlaidų, nes vien dukters darželis kainuoja 400 Eur/mėn.
19. Apeliantė kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu nuspręsta netaikyti apribojimų atsakovo nuosavybei. Teigia, kad apribojimų būtinybę pagrindžia tai, jog atsakovas akivaizdžiai slepia savo pajamas, nenori mokėti tinkamo vaiko išlaikymo ir yra užsienio pilietis, t. y. bet kuriuo metu gali parduoti nekilnojamąjį turtą ir išvykti iš šalies. Pažymi, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra garantas vaiko išlaikymui ir yra tiesioginis vaiko interesų gynimas.
Atsiliepimas
20. Atsakovas T. K. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21. Akcentuoja, kad ieškovė, priešingai bylos medžiagai, melagingai teigia, jog atsakovas atsisako teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas teigia niekada nenutraukęs mokėjimų vaiko išlaikymui, tačiau tai darė pagal savo materialines išgales, t. y. nuo pat gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. spalio mėn.), atsakovas kas mėnesį mokėjo vaiko išlaikymui po 170 Eur/mėn., kadangi dėl pandemijos nuolat buvo prastovose ir gaudavo mažą darbo užmokestį – 219 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Teigia, kad ne prastovos laikotarpiu, atsakovo atlyginimas siekė 470 Eur/mėn.; pažymi, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, todėl neturėjo jokios realios galimybės susirasti Lietuvoje geriau apmokamą darbą. Teigia, kad pati ieškovė, šalims gyvenant kartu, žinojo, kokį darbo užmokestį gaudavo atsakovas, todėl ieškovės pasvarstymai, kad atsakovas turi galimybę/uždirba daugiau nei nurodo, yra nepagrįsti. Nurodo, jog tai, kad atsakovas pastaruosius mėnesius be vaiko išlaikymo papildomai prisidėjo prie jo darželio išlaidų, nereiškia, kad jis uždirbo daugiau. Atsakovo sąskaitų išrašai patvirtina, kad pinigus, skirtus vaiko darželiui ir jo išlaikymui pervesdavo atsakovo mama E. K. ir sesuo M. K., o tai tik patvirtina prastą atsakovo materialinę padėtį.
Atsiliepimas
22. Atsakovas paaiškina, kad laikotarpiu, kai buvo sutikęs apmokėti pusę dukros darželio išlaidų, bandė su ieškove susitarti ir abipusiu sutikimu nutraukti santuoką, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovas teigia dedąs visas pastangas, kad ateityje galėtų susirasti geriau apmokamą kvalifikuotą darbą ir gautų didesnes pajamas – mokosi Baltarusijos valstybiniame žemės ūkio technikos universitete, tačiau šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki ir tam turėjo įtakos pačios ieškovės veiksmai, t. y. ieškovė apskundė atsakovą migracijos departamentui, kuris nurodė atsakovui išvykti iš Lietuvos, nes atsakovas viršijo buvimo Lietuvos Respublikoje dienų limitą (180 dienų per metus), dėl ko atsakovas buvo priverstas išeiti iš darbo ir netekti vienintelio pajamų šaltinio. Šiuo metu atsakovas negauna jokių pajamų ir iki 2022 m. sausio 5 d. privalo laikinai išvykti iš Lietuvos, todėl atsakovas neturi jokios realios galimybės mokėti teikti dukrai didesnį išlaikymą.
23. Pažymi, kad ieškovė iš prašomos laikino išlaikymo sumos neatskaičiavo gaunamų 70 Eur/mėn. valstybės mokamų vaiko pinigų. Pabrėžia, kad pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, o šiuo atveju, kol atsakovas bus įrašytas į ieškančių darbo asmenų sąrašus Estijoje ir kol gaus bedarbio pašalpą, apskritai negaus jokių pajamų.
24. Paaiškina, kad atsakovas Lietuvoje yra įgijęs bendrabučio tipo kambarį, kurį įsigijo tam, kad turėtų kur atsivesti dukrą ir laikui bėgant įgytų galimybę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, todėl atsakovas nesiruošia jo parduoti ar perleisti. Pažymi, kad kiekvieną mėnesį sąžiningai moka vaiko išlaikymą, todėl ieškovės prašymas apriboti atsakovui nuosavybės perleidimą yra nepagrįstas. Akcentuoja, kad atsakovas būstą įsigijo už paskolintus mamos ir sesers pinigus, ką įrodo teismui pateikti atsakovo sąskaitos išrašai.
25. Nurodo, kad pati ieškovė slepia nuo teismo savo pajamas, kadangi be gaunamo atlyginimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ieškovė dar gauna stabilias pajamas iš „(duomenys neskelbtini)“, esančio Didžiojoje Britanijoje, kuris 2021 m. spalio mėn. ieškovei pervedė iš viso 1408 Eur. Pažymi, jog be gaunamų pajamų, ieškovė turi du butus ir negyvenamąją patalpą-garažą Vilniuje, taigi akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovo, todėl ji neturi teisinio pagrindo prašyti daugiau, nei numato įstatymas ir leidžia tėvų turtinė padėtis.
26. Pasak atsakovo, ieškovė net metus laiko neleido jam matytis su dukra, taikydama atsakovo atžvilgiu psichologinį smurtą ir grasindama, kad jis niekada nepamatys dukros, kas turėjo įtakos atsakovo ir jo dukros psichologinio ir emocinio ryšio praradimui. Atsakovas dėl minėtų priežasčių lankėsi pas psichologę. Pažymi, jog niekada neprieštaravo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl ieškovės prašymas dukros gyvenamąją vietą iki bylos išnagrinėjimo nustatyti su motina yra betikslis, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą, uždrausti atsakovui perleisti nuosavybės teises) pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
29. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalimi, kuria iš atsakovo priteistas 235 Eur/mėn. išlaikymas šalių nepilnametei dukrai bei nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti draudimą atsakovui perleisti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalyką, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl priteisto išlaikymo ir atsisakymo atsakovo atžvilgiu taikyti turtinius apribojimus, pagrįstumo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kontekste.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
30. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teikia naujus įrodymus: mokėjimo išklotinę už šalių dukters lankomą darželį UAB „Basa pieva“, kuri apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; savo ruožtu atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia įrodymus: atsakovo banko sąskaitų išrašus su vertimu už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau ir VSAT) sprendimą dėl atsakovo įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymą dėl atleidimo iš darbo, 2021 m. gruodžio 16 d. medicinos dokumentų išrašą.
31. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
32. Šiuo atveju dėl apeliantės kartu su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų pasisakytina, kad teikdama naujus įrodymus apeliantė neprašo jų prijungti prie bylos, neįrodinėja aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nemotyvuoja įrodymų prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertina.
33. Pasisakant dėl atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamų įrodymų paminėtina, kad atsakovo banko sąskaitų išrašai, VSAT sprendimas ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo, pirmosios instancijos teismui pateikti atitinkamais 2021 m. lapkričio 22 d., 2021 m. gruodžio 8 d., 2021 m. gruodžio 10 d. prašymais dėl papildomų dokumentų pateikimo ir teismo rezoliucijomis yra prijungti į bylą, todėl šių įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nespręstinas. Dėl atsakovo pateikto 2021 m. gruodžio 16 d. medicinos dokumentų išrašo paminėtina, kad atsakovas neprašo jo prijungti prie bylos, nemotyvuoja įrodymo prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas šio dokumento prie bylos taipogi neprijungia ir jo nevertina.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
34. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistu 235 Eur/mėn. laikinu išlaikymu šalių dukrai, vietoje apeliantės prašytos 470 Eur/mėn. sumos, laikosi pozicijos, kad atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas tam, jog neteikti vaikui didesnio išlaikymo, tuo tarpu teismo priteistos sumos neužtenka vaiko poreikių patenkinimui, kadangi vien privataus dukros darželio išlaidos sudaro 400 Eur/mėn., be to, apeliantė papildomai išlaiko vaiką iš pirmosios santuokos, turi finansinių įsipareigojimų, todėl didesnės šalių dukros išlaikymo naštos perkėlimas apeliantei yra nesąžiningas.
35. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
36. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
37. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
38. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
39. Šiuo atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad byloje pasirengimo stadija užbaigta, pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, 2021 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu išklausyti ieškovės paaiškinimai, teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie jos darbines pajamas ir kreditorinius įsipareigojimus bei paskyrė kitus teismo posėdžius, jų datas numatant 2022 m. kovo 7 d., 9 d. 14 d., taigi, nagrinėjama byla yra pasiekusi įrodymų tyrimo stadiją, todėl manytina, kad realios mažametės M. K. tėvų pajamos, faktinė turtinė padėtis, būtinieji vaiko poreikiai ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės dar tebėra nustatinėjamos, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šioje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, stadijoje, teismas gali tik preliminariai įvertinti ir nuspręsti dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad preliminarų teismo vertinimą aptariamu atveju apsunkina abi šalys, pilnai neatskleisdamos ir nenurodydamos realių faktinių duomenų, kiek tai susiję su šalių finansinės padėties įvertinimu.
40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu pastebėjimu, kad ieškovė iš valstybės gauna 70 Eur/mėn. vaiko išlaikymui skirtų lėšų, tačiau grįsdama savo reikalavimą dėl 470 Eur/mėn. išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nurodytos valstybės paramos iš vaiko patiriamų išlaidų neatskaičiavo. Remiantis aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
41. Vertinant atsakovo galimybes teikti mažametei dukrai išlaikymą reikšminga atsižvelgti, jog byloje pateikto VSAT sprendimo duomenimis, atsakovas iki 2022 m. sausio 5 d. buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, ši aplinkybė sąlygojo, jog 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo savo noru iš vidaus apdailininko pareigų, užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi neteko gaunamo 600 Eur/mėn. darbo užmokesčio. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovas įrašytas į ieškančių darbo asmenų sąrašus Estijoje ir siekia gauti bedarbio išmokas, tačiau šiuo metu jokių pajamų negauna. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo siekį gauti bedarbio statusą ir atitinkamą socialinę paramą Estijos Respublikoje, tačiau šiuo metu susiklosčiusi atsakovo faktinė situacija (priverstinis išvykimas iš Lietuvos ir jo nulemtas darbo praradimas) daro neabejotiną įtaką atsakovo turtinei padėčiai, galimybėms užsidirbti ir teikti dukrai išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nėra linkęs piktnaudžiauti ir apskritai neteikti išlaikymo dukrai, siekia nuosekliai bendrauti su mažamete, palaikyti ir vystyti su ja ryšį, pagal finansines galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo.
42. Pažymėtina, kad šioje stadijoje negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie faktinę šalių turtinę padėtį, atitinkamai, negalima pripažinti ieškovę esant absoliučiai geresnėje materialinėje padėtyje nei atsakovas, tačiau įvertinus nagrinėjamo klausimo metu esamą atsakovo materialinę padėtį, turimą turtą ir galimybes užsidirbti ar kitaip gauti lėšų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas iš atsakovo laikiną 235 Eur/mėn. išlaikymą, užtikrino stabilų iš abiejų tėvų teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, proporcingą esamai atsakovo finansinei padėčiai ir išgalėms prisidėti prie dukros išlaikymo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl priteisto išlaikymo nėra pagrindo.
Dėl atsakovo nuosavybės teisės perleidimo draudimo
43. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė teigia, kad būtinybę atlikti įrašą viešame registre dėl buto/patalpos-kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo pateisina tai, jog atsakovas akivaizdžiai slepia savo pajamas, nenori mokėti tinkamo vaiko išlaikymo ir yra užsienio pilietis, t. y. bet kuriuo metu gali parduoti nekilnojamąjį turtą ir išvykti iš šalies.
44. Reikšminga pažymėti, kad teismų praktika, susijusi su asmens turtines teises varžančių ribojimų taikymu yra nuosekli ir išplėtota nurodant, kad tokios priemonės taikytinos tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021 ir kitos).
45. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1340-302/2021).
46. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su deklaratyvaus pobūdžio apeliantės teiginiais, kad atsakovas yra užsienio šalies pilietis ir bet kada gali parduoti turimą nekilnojamąjį turtą bei išvykti iš Lietuvos, tokiu atveju turtinius apribojimus būtų galima taikyti visose bylose, kuriose viena iš ginčo šalių yra užsienio valstybės pilietis, tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo pajamų slėpimo ir nenoro mokėti vaikui tinkamo išlaikymo yra nepakankamai pagrįsti įrodymais tam, kad atsakovo atžvilgiu taikyti turtinius suvaržymus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui.
47. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, priteisimo
48. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nespręstinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės O. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.