- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2-1340-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00074-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-289-544/2021 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. Š. 62 892,07 Eur už tretiesiems asmenims įvykdytas prievoles, 2 300 Eur, kurie buvo pervesti į atsakovės J. Š. sąskaitą, kad pastaroji galėtų įvykdyti prievoles tretiesiems asmenims, iš viso 65 192,07 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė paprašė jo finansuoti gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą ir įrengimą. Kadangi ieškovas turėjo pakankamai lėšų, jis įsipareigojimams tretiesiems asmenims įvykdyti į atsakovės sąskaitą pervedė 2 300 Eur bei, vykdydamas atsakovės prievoles tretiesiems asmenims, sumokėjo 62 892,07 Eur. Atsakovei kartu su broliais bei tėvu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 2019 m. rugsėjo 20 d. Atsakovė žadėjo, kad, pardavus minėtą butą, grąžins ieškovui jo sumokėtas lėšas, tačiau, pilnai įrengus atsakovei priklausantį butą, pastaroji pradėjo neigti pareigą grąžinti už ją sumokėtas lėšas.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovės J. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 79/1000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Kadangi ieškovas nurodė reiškiamų reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, pateikė įrodymus, kurie, jo vertinimu, patvirtina ieškinio pagrįstumą, teismas darė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir į tai, kad ieškovas nepateikė patikimų duomenų, patvirtinančių tikėtinus nesąžiningus atsakovės veiksmus, siekiant išvengti palankaus ieškovui sprendimo vykdymo (ketinimą turtą paslėpti, perleisti, apsunkinti ir pan.), teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra negalimas.
7. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovės neatsiskaitymas su ieškovu yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertino to, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ieškinio, kuriuo prašoma priteisti suma yra didelė, tenkinimo atveju ieškovė, kurios finansinė situacija yra sunki, neturės jokių kitų galimybių įvykdyti teismo sprendimą kaip tik iš turimo vienintelio nekilnojamojo turto, kurį ir prašoma uždrausti perleisti. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, vidutinė atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 22 200 Eur, o atsakovės kas mėnesį gaunamos pajamos sudaro vos 500–600 Eur. Teismui tenkinus ieškinį ir įpareigojus atsakovę grąžinti ieškovui 65 192,07 Eur skolą, vienintelė galimybė įvykdyti teismo sprendimą bent iš dalies būtų išieškojimo nukreipimas į atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu šį turtą pardavus ar kokiu kitu būdu apsunkinus išieškojimą iš jo, teismo sprendimo įvykdymas ne pasunkėtų, o taptų visiškai neįmanomas.
8.2. Teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, yra nepagrįstas. Jau pati nagrinėjamos civilinės bylos esmė patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Atsakovė žadėjo atsiskaityti su ieškovu, kai parduos jai nuosavybės teise priklausiusio buto dalį, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei priklausiusi dalis buto buvo parduota 2019 metų rugsėjo mėnesį, tačiau su ieškovu taip ir nebuvo atsiskaityta.
8.3. Atsakovei esant sąžiningai ir neturint ketinimų perleisti nuosavybės teise valdomo turto, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai nesukeltų jokių neigiamų padarinių. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra protingos, proporcingos, atitinkančios prevencinę instituto paskirtį ir užtikrinančios teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
Atsiliepimas
9. Atsakovė J. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Nors ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tačiau vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad iš atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, jog ji nesutinka su ieškovo reikalavimais. Ieškovas, kuriam teko pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nepateikė patikimų duomenų apie tikėtinus nesąžiningus atsakovės veiksmus, siekiant išvengti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymo (ketinimų turtą paslėpti, perleisti, apsunkinti ir pan.), todėl teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
9.2. Atsakovė sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, aktyviai dalyvauja procese, teikia teismui procesinius dokumentus bei įrodymus, tokiu būdu patvirtindama savo sąžiningumą.
9.3. Ieškovo samprotavimai, kad laikinosios apsaugos priemonės nesukels jokių neigiamų padarinių atsakovei, nėra savarankiškas pagrindas šiam institutui taikyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto sprendimo realų įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovo teiginys, kad atsakovės finansinė situacija yra sunki, neatitinka tiesos, kadangi atsakovės gaunamų pajamų (pajamos iš darbo santykių bei neįgalumo pensija) ir jos nepilnametės dukros tėvo teikiamo išlaikymo visiškai užtenka jai ir jos dukrai pragyventi. Bet kuriuo atveju atsakovės finansinė padėtis nėra pagrindas taikyti laikinas apsaugos priemones, o laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra įrankis sukaupti reikiamas lėšas būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei jo vertę ir Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie atsakovės darbovietę ir jai mokamas išmokas.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro duomenys jau yra byloje, o kiti ieškovo su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, juos, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
17. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminarus ieškinio pagrįstumo, nagrinėjamu atveju, nėra, todėl, plačiau šiuo aspektu nepasisakant, iškart pereinama prie antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, vertinimo.
18. CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021 ir kt.).
20. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020 ir kt.).
21. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikomas.
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su prašymu taikyt laikinąsias apsaugos priemones jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad iki bylos iškėlimo ar jau iškėlus šią civilinę bylą atsakovė ketino ar ketina jai priklausantį nekilnojamąjį turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
23. Kadangi, kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, priešingai nei tvirtina ieškovas, vien tas faktas, kad atsakovės atžvilgiu yra inicijuota byla, negali būti pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, kad visos aplinkybės, susijusios su ieškovo šioje byloje pareikšto reikalavimo priteisti skolą pagrįstumu, bus vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
24. Nors ir sutiktina su apeliantu, kad ieškinio suma yra didelė, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-209-302/2019 ir kt.)
25. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį siejant vien su ieškinio sumos atsakovui dydžiu, kurį nurodo pats ieškovas, turto areštą būtų galima taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas, tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. pašalinti galimą jo neįvykdymo riziką. Tokios aplinkybės, kaip didelė atsakovei ieškinio suma ir prasta atsakovės turtinė situacija, galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020), kurių ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė.
26. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; kt.).
27. Taigi turto arešto taikymas atsakovės turto masės nepadidintų, todėl nei didelė ieškinio suma, nei ta aplinkybė, kad atsakovės finansinė situacija galimai nėra labai gera, nesudarytų pagrindo automatiškai taikyti jos turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
28. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
29. Ieškovui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai vėl kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.