Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-415-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-643-1057/2022Nutartis · 2022-06-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
1-415-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09049-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
E. S.
Nukentėjusysis
E. V.
Advokatai
Žana Timaškova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-415-1057/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09049-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,kaltinamajam E. S. (E. S.) ir jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,nukentėjusiajam E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus m. apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metamas;

2) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 m.,

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, paskirtos 1 m.8 mėn. laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 m. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 3 metams;

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi subendrintą 3 m. laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 5 m.8 mėn. laisvės atėmimo baumė. BK 64 str.4 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė -7 m. laisvės atėmimo. 2020 m. sausio 24 d. paleistas iš pataisos įstaigos;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme. 2020 m. gruodžio 23 d. paleistas iš pataisos įstaigos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2021 m. kovo 25 d., apie 01:35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,51 promilių girtumas), prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), spardydamas kojomis ir daužydamas rankomis, tyčia apgadino E. V. priklausančio automobilio ,,Toyota Prius Plius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį sparną, 400 Eur vertės, vairuotojo pusės dureles, 50 Eur vertės, vairuotojo pusės veidrodėlį, 200 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą E. V. priklausantį, 650 Eur turtą.

Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis E. S. parodė, kad kaltę pripažįsta. Nelabai pamena kaip sudaužė mašiną, tik prisimena, kaip atvažiavo pareigūnai. ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pripažįsta. Neginčija paskaičiavimų. Tą naktį buvo su draugu prie mokyklos, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Žalą atlygins, kadangi nedirba, galės mokėti po 50 Eur į mėnesį. Įsidarbins, per pusmetį sumokės.

Kadangi E. S., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. S. parodė, kad pažymoje nurodytu adresu gyvena su motina. Kuo yra įtariamas suprato, kaltu prisipažįsta pilnai, sutinka duoti parodymus. 2021 m. kovo 24 d., apie 22 val. jis atvažiavo pas pažįstamą į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną su kurio vartojo alkoholinius gėrimus. Per vakarą jis išgėrė apie 0,5 l. degtinės ir 0,5 l viskio. Draugas gėrė alų. Atsimena, kad jis ruošėsi važiuoti namo, tačiau kas atsitiko toliau nieko nepamena, nes nuo išgerto alkoholio stipriai apsvaigo. Toliau atsimena, kaip jį sulaikė policijos pareigūnai. To momento, kai jis apspardė automobilį, kurio markė ir valstybinis numeris nurodyti pranešime apie įtarimą, nepamena, bet neatmeta galimybės, kad tai padarė jis. Todėl dėl savo veiksmų labai gailisi ir pažada nukentėjusiajam per kelis kartus atlyginti padarytą turtinę žalą. Žala atlygins po to, kai nukentėjusysis pateiks padarytos žalos dydį patvirtinančius dokumentus arba sutinka suremontuoti padarytus sugadinimus. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 111).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad dirba pagal (duomenys neskelbtini) pažymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobiliu „Toyota Prius Plus“ ((duomenys neskelbtini) metų gamybos), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso jo tėvui A. V., tačiau jis šį automobilį paskolino neterminuotam laikui jam, todėl jis moka už šio automobilio draudimą bei yra už jį materialiai atsakingas. 2021 m. kovo 24 d., apie 14:00 val. „Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė automobiliams skirtoje, neaptvertoje ir vaizdo stebėjimo kameromis nestebimoje vietoje prie namo adresu (duomenys neskelbtini) laiptinės. Automobilį pastatė tvarkingai bei jį užrakino. 2021 m. kovo 25 d., apie 01:35 val. jam paskambino kaimynė R. Š. tel. (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad kažkoks vyras daužo jo automobilio stiklą. Pasakė, kad ji nuėjo prie lango ir pastebėjo, kad jai nepažįstamas vyras rankomis ir kojomis spardo jo automobilį. Ji jam per langą sušuko „ką darai?, iškviesiu policiją“, jis tada nustojo daužyti jo automobilį ir nuėjo prie namo pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), o vėliau nuėjo prie raudonos spalvos „Audi“ automobilio ir ji jo daugiau nematė. Jai per langą pamačius, kad atvažiavo policijos pareigūnai, apsirengė ir išėjo į laiptinę. Išėjus į laiptinę pamatė tą vyrą, kuris spardė jos automobilį lifte, tuo metu jis nusileido žemyn bei pamatė policijos pareigūną, kuris pakilo laiptais. Jis policijos pareigūnui nurodė, kad jis ką tik nusileido liftu žemyn. Jam nusileidus į 1 aukštą, pamatė, kad pareigūnai vyrą, daužiusi jo automobilį sulaikė, jis tuo metu buvo neblaivus. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad tas vyras savo chuliganiškais veiksmais apgadino automobilio kairės pusės priekinį sparną, apie 400 Eur vertės, vairuotojo pusės dureles, 50 Eur vertės ir vairuotojo pusės veidrodėlį, 200 Eur vertės. Bendrai jam padaryta apie 650 Eur turtinė žala. Automobilis yra draustas kasko draudimu. Jų kiemas nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Tiksliai padarytą žalą tyrėjams pasakys vėliau, kai draudimas viską įvertins. Į automobilio vidų patekta nebuvo. Jam kelia didelę nuostabą, kad tas vyras pateko į jo laiptinę, kurioje yra įrengtas domofonas su kodine spyna. Taip pat tai, kad praėjus 20 minučių po šio vyro sulaikymo atvažiavo jo mama (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. B. parodė, kad 2021 m. kovo 25 d. atliko apgadintų automobilių ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinčių daugiabučių namų asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje apžiūrą. Automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo priešais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, kuri buvo apšviesta gatvės apšvietimo lempa. Automobilio priekis nukreiptas į namo pusę, ratai atremti į šaligatvio bortelį. Automobilio kairėje ir dešinėje pusėse pastatyti lengvieji automobiliai. Apžiūros metu automobilio savininkas jam nurodė automobilio apgadinimus, kairės pusės sparną, dureles ir veidrodėlį. Apie kitus apgadinimus asmuo neminėjo. Jai apžiūrint automobilį buvo užfiksuoti kairės pusės sparno, durelių apgadinimai, veidrodėlis buvo išteptas purvu, kitu žymių apgadinimų ant veidrodėlio nebuvo (b. l. 43).

Protokole – pareikšime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus E. V. pareiškimą apie tai, kad apie 01:35 val. per langą pastebėjo kaip nepažįstamas vyras adresu (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), kojomis ir rankomis spardo jam priklausantį automobilį „Toyota Prius Plus“ ((duomenys neskelbtini) metų gamybos), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis savo chuliganiškais veiksmais apgadino automobilio kairės pusės priekinį sparną, apie 400 Eur vertės, vairuotojo pusės dureles, 50 Eur vertės ir vairuotojo pusės veidrodėlį, 200 Eur vertės. Bendrai jam padaryta apie 650 Eur turtinė žala. Automobilis yra draustas kasko draudimu. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra lengvieji automobiliai ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintys daugiabučių namų asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi priešais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, kuri yra apšviesta gatvės apšvietimo lempa. Automobilio priekis nukreiptas į namo pusę, ratai atremti į šaligatvio bortelį. Automobilio kairėje ir dešinėje pusėse pastatyti lengvieji automobiliai. Automobilio kairėje pusėje yra lengvasis automobilis ,,VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant kurio galinių dešinės pusės durų ir dalies kėbulo yra dinaminiai purvo pėdsakai. Automobilis ,,VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) purvu ištepta dalis yra priešais automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės duris. Automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra baltos spalvos, 5-ių durų. Apžiūros metu automobilis yra užrakintas, automobilio durų spynelės, langai - be akivaizdžių išorinių pažeidimų. Ant automobilio priekinių kairės pusės durų yra purvo pėdsakai ir atsispaudęs statinis avalynės pėdsako fragmentas, kuriame dominuoja trikampių formos. Avalynės pėdsako fragmentas nufotografuotas ir nukopijuotas ant daktilokopinės plokštelės, kuri supakuota į voką Nr. 1. Panaudojus daktiloskopinius miltelius ant priekinių kairės pusės durų stiklo išryškinti dinaminiai ir statiniai rankų pėdsakai, dalis pėdsakų yra persidengę, sutepti. Geriausiai išryškėję rankų pėdsakai nukopijuoti ant trijų daktiloskopinių plokštelių, kurios sunumeruotos nuo 1 iki 3 ir supakuotos į voką Nr. 2. Automobilio išoriniai šoninio matymo veidrodėliai apžiūros metu yra į vidų sulenktoje padėtyje. Ant kairės pusės išorinio šoninio matymo veidrodėlio korpuso yra purvo požymiai, vizualiai apžiūrėjus veidrodėlio stiklą - akivaizdžių apgadinimų nenustatyta. Ant automobilio priekinio kairės pusės sparno, ties ženkliuku ,,Hybrid“ yra įlenkimas į vidinę pusę ir dinaminiai purvo požymiai. Tarp priekinio kairės pusės sparno ir priekinių kairės pusės durų yra avalynės pėdsako fragmentas, kuriame dominuoja trikampių formos figūros. Avalynės pėdsako fragmentas nufotografuotas. Einant link (duomenys neskelbtini) namo, daugiabučio namų asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelės kampe, yra lengvasis automobilis ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kairė pusė link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje yra kraštinis, t. y. automobilio kairėje pusėje yra šaligatvio bortelis. Automobilis yra rausvos spalvos, 4-ių durų. Automobilis apžiūros metu yra užrakintas, vizualiai apžiūrėjus a/m durų spyneles, langus - akivaizdžių išorinių pažeidimų nenustatyta. Automobilio plastikinė apdailos juosta, esanti tarp automobilio priekinio buferio ir grotelių iš dešinės pusės yra atidalinta. Atidalinta dalis yra pasvirusi link asfaltuotos aikštelės dalies, pritvirtinta apdailos juosta tęsiasi iki priekinių kairės pusės durų. Įvykio vietoje matomų vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta. Daugiau pėdsakų ar objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta (b. l. 24-30).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 01.34 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas mato prie namo aikštelėje kaip vyras su kepure spardo kojomis automobilius. Jiems atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo pranešime požymius atitinkantį vaikiną, kuris pamatęs jų tarnybinį automobilį nubėgo į daugiabučio laiptinę ((duomenys neskelbtini)). Jis išlipęs iš tarnybinio automobilio nubėgo iš paskos, įbėgęs į laiptinę pamatė, jog minėtas pilietis bėga laiptais į viršų, jis garsiai ir aiškiai išreiškė reikalavimą sustoti, pasakydamas ,,Stok policija“, bet vaikinas toliau bėgo laiptais į viršų. Jį pasivijęs panaudojęs fizinę jėga parvertė ant žemės ir uždėjo psec. priemonę-Antrankius. Į lauką išėjo minimo namo gyventojas V. E., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino jog matė per langą, kad vaikinas spardė jo automobilį ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį šias savo veiksmais apgadino, nurodė jog žala viršija 150 Eur sumą. Parodžius V. E. jų sulaikytą pilietį, šis nurodė jog tai jis spardė jo automobilį. Kieme stovėjo kitas senas apgadintas automobilis ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su apgadintu bamperiu. Išsiaiškino, jog šio automobilio savininkas gyvena, (duomenys neskelbtini). Nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą niekas jiems durų neatidarė, paaiškinus situaciją per uždarytas duris, bute esantis žmogus, kuris neprisistatė, paaiškino, jog niekam pretenzijų neturi. Jie su sulaikytu piliečiu, kaip vėliau paaiškėjo, E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išvyko į OVS (b. l. 22-23).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,2021_0325_014302_005“ matomas tamsus paros metas, matomas namo kiemas adresu (duomenys neskelbtini), kieme stovi daug automobilių, pareigūnai eina link namo laiptinės. Užėjus pareigūnams į laiptinę, kilo laiptais į viršų, ties antru aukštu laiptais žemyn leidosi moteris, su džinsais ir megztuku, tamsiu plauku surištus į kuodą. Pareigūnams paklausus kas čia vyksta, moteris nueidama sparčiu žingsniu neaiškiai atsakydama užėjo į pirmame aukšte po kaire esanti butą. Pareigūnai toliau kilo laiptais į viršų, apžiūrint kiekvieno aušto laiptinės plotą. Pasigirsta apačioje esančio pareigūno komentaras, tuomet pareigūnai nuskuba ir bėgant leidosi laiptais į apačia. Kuomet pareigūnai leidosi laiptais, apačioje esantis pareigūnas kažką šukavo. Nusileidus į pirmą aukštą, pro laiptinės duris užėjo pareigūnas ir vedėsi asmenį. Vaikinas buvo su raudonos spalvos kepure su bumbulu, buvo padusęs, susijaudinęs, aiškino, kad nebėgo. Laiptinėje taip pat stovėjo vidutinio amžiaus vyras su akiniais, pareigūnas jo paklausė, kokia mašina sudaužyta, pastarasis atsakė baltos spalvos ,,Toyota“ automobilį. Pareigūnui pasiūlius eiti prie automobilio, įtariamasis dar labiau susijaudino, sakė stop, kad nieko nedaužė, ir pradėjo pareigūnų reikalauto, kad jį surakintu (keikėsi), tiesė rankas į pareigūną kuris stovėjo ant laiptų po to prie pareigūno priešais jį. Tuomet pareigūnai jį pasuko veidu į sieną ir uždėjo spec priemonę, antrankius. Pareigūnai įtariamąjį išvedė iš laiptinės į lauką, taip pat ir išėjo nukentėjusysis. Du pareigūnai nuvedė įtariamąjį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą ir uždarė, pastarasis visą laiką šukavo. Pareigūnas paklausė ar turi draudžiamu daiktų prie savęs, pastarasis atsakė, ,,nu aišku“. Pareigūnas su nukentėjusiuoju apžiūrinėja kieme prie namo stovintį automobilį baltos spalvos ,,Toyota“. Per racija pareigūnas informuoja, kad apgadintas automobilis ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šeimininkas vietoje. Pareigūnas paklausė, kiek vertina padaryta turtinę žalą, pastarasis atsakė virš 300 Eur. Vienas iš pareigūnų apžiūri kieme stovinčius kitus automobilius ir rado dar viena apgadinta automobilį, galimai to paties įtariamojo asmens (b. l.49-50).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 25 d., 2.59 val. E. S. buvo nustatytas 1.51 promilių neblaivumas (b. l. 78).

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį yra būtina nustatyti, jog asmuo sugadino arba sunaikino turtą ir tai, jog šis turtas priklausė ne jam – buvo svetimas. Turto sunaikinimas suprantamas kaip neteisėtas poveikis turtui, kai jis visiškai praranda savo ekonominę vertę ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Turto sugadinimas reiškia tokį neteisėtą veiksmą, kai turtas tik iš dalies gali būti vartojamas pagal paskirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Pažymėtina, jog nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.

Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tuomet, kai tyčia sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 50 MGL (250 Eur), tuo tarpu, jei tyčia sunaikinamas ar sugadinamas turtas, kurio vertė nesiekia 150 Eur, asmuo už tokio turto tyčinį sugadinimą traukiamas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. E. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nelabai pamena kaip sudaužė mašiną, tik prisimena, kaip atvažiavo pareigūnai; alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad to momento, kai jis apspardė automobilį, kurio markė ir valstybinis numeris nurodyti pranešime apie įtarimą, nepamena, bet neatmeta galimybės, kad tai padarė jis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo E. S. kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo E. V. ir I. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio apžiūros protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad šie kaltinamojo E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 85-90), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 91-102), nedirbantis (b. l. 83), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 82). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Darytina išvada, jog E. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, kaltinamasis šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Viešųjų darbų bausmės E. S. teismas skirti taip pat neturi galimybės, nes kaltinamasis nėra išreiškęs sutikimo viešuosius darbus atlikti. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su E. S. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant kiek mažesnį už šios bausmės vidurkį – 9 mėnesius, įpareigojant E. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą turtinę 912,47 Eur žalą, taip pat visą bausmės laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančių medžiagas.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. kovo 25 d., 01.45 val. iki 2021 m. kovo 25 d., 13.49 val. (b. l. 105,106). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. vasario 7 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo E. S. priteistinos 123,40 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Žanos Timaškovos darbo užmokestis. 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pripažinta, jog šioje baudžiamojoje byloje E. S. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Ikiteisminio tyrimo metu „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pareiškė 912,47 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 59).

Vertindamas „(duomenys neskelbtini)“ atstovė pateiktą civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: E. S. spardydamas kojomis ir daužydamas rankomis, tyčia apgadino E. V. priklausančio automobilio ,,Toyota Prius Plius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį sparną, vairuotojo pusės dureles, vairuotojo pusės veidrodėlį. Iš žalos sąmatos matyti, kad remontų darbų kaina 912,47 Eur (b. l. 63). Draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo E. V. šią draudimo išmoką (b. l. 60,61). Šios žalos baudžiamojo proceso metu E. S. neatlygino, dėl ko „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl E. S. nusikalstama veika padarytos 912.47 Eur dydžio žalos tenkintinas ir iš E. S. „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 912.47 Eur turtinė žala.

Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – laikoma voke prie baudžiamosios bylos – paliktina kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: vokas nr. 2 su daktiloskopine plokštele su rankų pėdsakais ir vokas nr. 1 su daktiloskopine plokstele su avalinės pėdsako fragmentu 2021 m. rugsėjo 23 d. kvitu serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)perduotus saugojimui į Vilniaus apsk VPK saugyklą (b. l. 135,137), nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti E. S. taikytą laikiną nuosavybės apribojimą į pinigines lėšas –32 Eur (trisdešimt du eurus) ir 1 Eur (vieną eurą), saugomas Vilniaus apskr. VPK. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias lėšas nukreipti civilinio ieškovo pareikštam civiliniam ieškiniui padengti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. (E. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais; 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, E. S. įpareigoti:

– būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba mokymusi;

– pradėti dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą turtinę 912,47 Eur žalą,

E. S. uždrausti:

– visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 25 d., 01.45 val. iki 2021 m. kovo 25 d., 13.49 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

„(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. S. „(duomenys neskelbtini)“ naudai 912,47 Eur (devynis šimtus dvylika eurų ir keturiasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti E. S. taikytą laikiną nuosavybės apribojimą į pinigines lėšas –32 Eur (trisdešimt du eurus) ir 1 Eur (vieną eurą), saugomas Vilniaus apskr. VPK. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias lėšas nukreipti civilinio ieškovo pareikštam civiliniam ieškiniui padengti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. S. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną laikomą baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: voką nr. 2 su daktiloskopine plokštele su rankų pėdsakais ir voką nr. 1 su daktiloskopine plokštele su avalinės pėdsako fragmentu 2021 m. rugsėjo 23 d. kvitu serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugojimui į Vilniaus apsk VPK saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: