- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-593-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01154-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- E. L., Z. L.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B., atsakovo E. L., atsakovės Z. L. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams Z. L. ir E. L. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir atsakovės Z. L. priešieškinį ieškovui K. B. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas pripažinti, kad jis ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo šį turtą: ½ gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ kiemo statinių, 5000/7200 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti jam nuosavybės teises į ¼ gyvenamojo namo, ¼ garažo, ¼ kiemo statinių, 2500/7200 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), viso turto už 16731 Eur; pripažinti, kad jis ir D. L. lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise pasistatė ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini) ir pripažinti jam turtines teises į ½ dalį 2017 metais pastatyto, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras neregistruoto, ūkinio pastato, pripažinti, kad jis ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį sukaupė santaupas D. L. banko sąskaitoje AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš Z. L. ir E. L. pusę iš banko sąskaitos AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), išgrynintų ir kitaip panaudotų pinigų – 2255,96 Eur; priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1984 metų gyveno kartu su D. L., 1986 m. persikėlė gyventi pas D. L. tėvus (duomenys neskelbtini), pradėjo kurti bendrą buitį, kartu sprendė visus su bendru gyvenimu susijusius klausimus. 1992 m. D. L. paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su D. L. atliko namo rekonstrukciją, taip pat sutvarkė aplinką, perstatė vieną ūkinį pastatą, nugriovė du senus ūkinius pastatus ir kitoje vietoje 2017 m. pastatytė naują ūkinį pastatą, 2009 m. išsipirko prie namo esantį žemės sklypą. D. L. pradėjus gauti pensiją, sugyventiniai ją kaupė banko sąskaitoje AB bankas Swedbank, o iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio ir neįgalumo pašalpos gyveno kasdienį gyvenimą. Kartu pragyveno 36 metus kaip šeima, bendru žodiniu susitarimu kooperavo savo turtą, lėšas, darbą vykdant bendrą veiklą ir sukuriant turtą. (duomenys neskelbtini) D. L. mirė. Po D. L. mirties ieškovas toliau gyvena name, tvarkosi ūkyje, laiko gyvulius, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Po D. L. mirties paveldėtoja atsakovė Z. L. nepripažįsta fakto, kad ieškovas ir D. L. gyvendami kartu veikė jungtinės veiklos pagrindu ir sukūrė bendrą nuosavybę bei nesutinka kompensuoti jo turto dalies sukurtoje bendrojoje nuosavybėje.
3. Taip pat nurodė, kad D. L. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad D. L. atsigulus į ligoninę be ieškovo žinios ir be jos pačios žinios iš jos banko sąskaitos buvo išgryninta 700 Eur. D. L. mirus, iš jos sąskaitos išgryninta 3760 Eur, atsisakityta už prekes, todėl atsakovai Z. L. kartu su E. L. privalo grąžinti ieškovui ½ išgrynintų ir panaudotų pirkiniams pinigų, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kas sudaro 2255,96 Eur.
4. Atsakovai Z. L. ir E. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi D. L. vardu registruoti statiniai buvo įgyti jai paveldėjus pagal testamentą (duomenys neskelbtini) mirusios mamos Z. L. turtą, o žemės sklypas buvo įgytas tik jų mirusios mamos Z. L. ir atsakovės asmeninėmis piniginėmis lėšomis; D. L. pati savo banko kortelę patikėjo savo krikštasūniui atsakovui E. L., o ne ieškovui, D. L. valia jos sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos jos interesų ir poreikių tenkinimui – sveikatos priežiūrai, gyvenamojo būsto minimalios sanitarinės tvarkos palaikymui, bendrai su ieškovu vykdytai žemės ūkio veiklai bei galiausiai velionės laidojimui ir kapo sutvarkymui. Atsakovai pripažino, kad D. L. ir ieškovą siejo susitarimas tik dėl bendrai jų vykdytos žemės ūkio veiklos.
5. Atsakovė Z. L. priešieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovas K. B. ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį įgijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); pripažinti D. L. nuosavybės teisę į 161/322 dalis K. B. vardu registruoto žemės sklypo(duomenys neskelbtini).
6. Priešieškinyje nurodė, kad D. L. ir ieškovas jokių realių ateities planų niekada nekūrė, net ir dirbdami kartu jie nesiekė ir per visą savo gyvenimą neįgijo jokio didesnįs vertės turto, D. L. atsikrausčius gyventi į paveldėtą mamos gyvenamojo namo dalį per visą bendrą gyvenimą šio būsto kapitaliai neremontavo, darydavo tik einamąjį gyvenamojo būsto remontą, namo priklausiniai – ūkiniai pastatai – dėl susidėvėjimo ieškovo buvo nugriauti ir sukūrenti. Ieškovas ir mirusi atsakovės sesuo bendrai vykdė iš esmės tik vieną žemės ūkio veiklą. Iš bendrai jų vykdytos žemės ūkio veiklos buvo tenkinami einamieji jų gyvenimo poreikiai. Gyvenamosios vietos Viešvėnų apylinkėje buvo registruoti kaip kartu gyvenantys asmenys ir laikomi sugyventiniais, todėl atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 1-411 1 punktą jiems abiem, kaip gyvenantiems kartu asmenims, buvo suteikta teisė įsigyti lengvatinėmis sąlygomis asmeniniam ūkiui iki 3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, visi juridiniai šio žemės sklypo dokumentai buvo tvarkomi tik vieno ieškovo vardu, nors atsakovei pati sesuo yra ne kartą minėjusi, kad šio žemės sklypo įsigijimui buvo panaudota ir jų mamos Z. L. investicinių čekių dalis, todėl D. L. įgijimo metu priklausė lygi ieškovui šio žemės sklypo dalis, t. y. ½ šio žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) ieškovas 100/322 dalis šio žemės sklypo pardavė, gautus pinigus panaudojo savo poreikiams, todėl laikytina, jog tokiu būdu ieškovas susimažino tik savo žemės sklypo atitinkamą dalį. Atsakovės nuomone, D. L. jos mirties dieną priklausė 161/322 dalys bendro gyvenimo su ieškovu metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovas K. B. su atsakovės Z. L. priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad apsigyvendami kartu sugyventiniai pradėjo kurti bendrą buitį, kartu sprendė visus su bendru gyvenimu susijusius klausimus, gyveno santarvėje, padėdami vienas kitam ir gerbdami vienas kitą. Leidimas įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo duotas ieškovui dėl to, kad jis buvo dirbantis asmuo. D. L. nedirbo, todėl jai nebuvo suteikta teisė žemės sklypo įsigyti, už sklypą mokėta grynais pinigais, kita dalis padengta paties ieškovo ir jo sesers I. M. dukros turėtais investiciniais čekiais. Už sklypo pardavimą gauti pinigai buvo naudojami namo tvarkymui, vandens gręžiniui įrengti (jį po kurio laiko užnešė smėlis) ir vandens į namą įvedimui, ūkinio pastato statybai, einamajam remontui ir kitoms šeimyninėms reikmėms. Ieškovui priklauso tik 222/322 dalys minėto žemės sklypo, todėl pripažinus, kad ieškovas ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, įgijo žemės sklypą bus pažeisti 50/161 dalies žemės sklypo savininkės K. L. interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad ieškovas K. B. ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 5000/7200 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir nustatė ieškovui K. B. nuosavybės teisę į ½ dalį šio žemės sklypo; pripažino, kad ieškovas K. B. ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo pinigines lėšas, buvusias D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, ir nustatė ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį šių piniginių lėšų, buvusių nurodytoje banko sąskaitoje, t. y. 1907,66 Eur; piteisė iš atsakovo E. L. ieškovui K. B. ½ dalį piniginių lėšų, (duomenys neskelbtini) buvusių D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, 1907,66 Eur; pripažino, kad ieškovas K. B. ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ūkinį pastatą, neįregistruotą VĮ Registrų centre, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė ieškovui K. B. nuosavybės teisę į ½ dalį šio ūkinio pastato; pripažino, kad ieškovas K. B. ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir nustatė D. L. nuosavybės teisę į ½ dalį nurodyto žemės sklypo; kitas ieškovo K. B. ieškinio ir atsakovės Z. L. priešieškinio dalis atmetė; priteisė iš atsakovo E. L. ieškovui K. B. 283 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo K. B. atsakovei Z. L. 249 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas K. B. ir D. L. nebuvo sudarę santuokos, todėl bendro gyvenimo laikotarpiu jų įgytas turtas automatiškai netampa bendru, nurodė, kad asmenų gyvenimas kartu nesudarius santuokos sprendžiant nuosavybės formos klausimus teismų praktikoje gali būti laikomas jungtinės veiklos sutartimi. Atsižvelgęs, kad ieškovo K. B. ir D. L. bendras gyvenimas iš esmės prasidėjo 1984 metais, teismas, spręsdamas, ar ieškovas ir D. L. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, vadovavosi 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių sutarčių turiniui ir formai keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis).
10. Remdamasis byloje surinkta medžiaga, liudytojų parodymais, teismas sprendė, kad ieškovas ir D. L. nuo 1984 metų gyveno kaip šeima, juos siejo bendra buitis ir jie bendrai rūpinosi turimu ūkiu. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės: bendras ieškovo K. B. ir D. L. gyvenimas, trukęs beveik trisdešimt šešerius metus, bendra buitis ir ūkio reikalų tvarkymas, yra reikšmingos sprendžiant dėl susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau savaime nepakankamos, kad toks susitarimas būtų konstatuotas, todėl šioje byloje turi būti nustatytos konkrečių ieškovo patikslintame ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje nurodytų daiktų nuosavybės formos.
11. Spręsdamas dėl ½ dalies gyvenamojo namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis garažo, ½ dalis kiemo statinių D. L. nuo (duomenys neskelbtini) pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklausė asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju išvados apie ieškovo ir D. L. jungtinės veiklos sutarties egzistavimą vertinimą komplikuoja tai, jog iš esmės nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kada buvo atlikti ginčo gyvenamojo namo esminiai remonto darbai. Teismas, išanalizavęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro išraše esančius duomenis, kad 1993 m. ginčo namo sienos yra iš rąstų, ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad labiau pagrįsta ir tikėtina yra ieškovo poziciją, jog ginčo namo esminiai remonto darbai vyko po 1992 metų. Kita vertus, nurodytas remontų darbų atlikimo laikas neįrodo, kad tarp ieškovo ir D. L. susiklostė jungtinės veiklos santykiai, nusprendus savo bendrais veiksmais ir bendromis lėšomis rekonstruoti D. L. priklausančią namo dalį, kurią atsakovė įgijo paveldėjimo būdu ir kuri tiek pagal jungtinę veiklą (CK 6.969-6.980 straipsniai), tiek pagal sutuoktinių turtinius santykius reglamentuojančias (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) teisės normas yra pripažįstama paveldėtojo asmenine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas tvirtina, kad ginčo namo dalies rekonstrukcija buvo atlikta jų su D. L. bendromis lėšomis, tačiau, išskyrus liudytojų parodymus, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovas teismui nepateikė ne tik duomenų apie jo turėtas finansines išlaidas namo rekonstrukcijai bei remontui, tačiau ir tokias jo finansines galimybes patvirtinančių duomenų. Byloje taip pat nėra įrodymų apie ginčo namo dalies vertės padidėjimą po atliktų remonto darbų. Negalint objektyviai nustatyti statybos darbų apimčių, sunaudotų statybos medžiagų kiekių, jų įkainių, teismui nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar po remonto ginčo namo dalis buvo iš esmės pagerinta. Nors iš byloje esančių liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo namo remonto darbų savo fiziniu darbu, tačiau tokie ieškovo veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jis su D. L. gyveno tame name, naudojosi namo priklausiniais, vertintini kaip įprasta pagalba. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai apie įsigytus baldus, buitinę techniką ir sumokėtus mokesčius taip pat nėra pakankami išvadai, jog šalys susitarė dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinęs tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų apie atliktų ginčo namo dalies remonto darbų vertę, kad ieškovas savo ar bendromis su D. L. lėšomis sumokėjo už šiuos remonto darbus, teismas sprendė, kad ieškovo prisidėjimas savo fiziniu darbu prie D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto rekonstravimo nebuvo esminis, t. y. sudarantis pagrindą pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe, todėl reikalavimą dėl ½ dalies gyvenamojo namo su priklausiniais pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir D. L. nuosavybe atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu nekėlė reikalavimo dėl kokių nors kilnojamųjų daiktų ar kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus priteisimo, todėl šioje byloje sprendžiama tik dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir nesprendžiama dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo ieškovui.
12. Spręsdamas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad D. L. kartu su seserimi atsakove Z. L. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi lygiomis dalimis įsigijo 1 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini). D. L. priklauso 5000/7200 dalys nurodyto žemės sklypo, atsakovei Z. L. – 2200/7200 dalys, už žemės sklypą sumokėjo D. L. ir atsakovė Z. L.. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas su D. L. ilgą laiką gyveno kartu, kad juos siejo bendra buitis ir abiejų vykdoma ūkinė veikla, taip pat į tai, kad D. L. bendro gyvenimo metu su ieškovu 27 metus nedirbo, kad 2017-2018 m. ji gaudavo 117 Eur šalpos išmoką, o nuo 2019 m. pradėjo gauti nedidelę (132-140 Eur) senatvės pensiją, teismas sprendė, kad jų gaunamos pajamos buvo naudojamos bendrai ir skirtos bendriems jų poreikiams bei bendrai vykdytai ūkinei veiklai. Teismo vertinimu, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), D. L. už jį atsiskaitė bendromis su ieškovu lėšomis, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti, kad jis ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 5000/7200 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir pripažino ieškovui nuosavybės teises į šio žemės sklypo 2500/7200 dalis.
13. Spręsdamas dėl piniginių lėšų, esančių D. L. banko sąskaitoje, teismas išanalizavo ieškovo ir D. L. banko sąskaitų išrašus 2017-2020 m. laikotarpiu ir nustatė, kad D. L. gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį neišleisdavo, kelis mėnesius iš eilės banko kortele neatsiskaitydavo ir neišsiimdavo grynųjų pinigų, o ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos iš esmės kas mėnesį buvo išleidžiamos, todėl teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad D. L. banko sąskaitoje esančios lėšos laikytinos bendromis jų santaupomis. Teismo vertinimu, santaupų bendrumo nepaneigia ir ta aplinkybė, kad D. L. 2019 m. pabaigoje savo banko kortelę perdavė atsakovui E. L., kad jis naudodamasis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis nupirktų D. L. būtiniausių prekių. Teismas pripažino, kad D. L. banko sąskaitoje esančių lėšų ½ dalis priklauso ieškovui, tačiau sprendė, kad ieškovui iš atsakovo E. L. turi būti priteista ½ dalis pinigų sumos, buvusios D. L. banko sąskaitoje jos mirties dieną. Nesant byloje duomenų, kad iki nurodytos datos D. L. banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo leidžiamos be jos žinios, ieškovui nereiškiant pretenzijų dėl banko sąsakitoje buvusių pinigų, teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti, kad jis ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės sukaupė po ½ dalį santaupų, esančių D. L. banko sąskaitoje, ir atsižvelgęs, kad šiomis santaupomis po D. L. mirties disponavo atsakovas E. L., iš jo priteisė ieškovui ½ dalį pinigų sumos, buvusios D. L. banko sąskaitoje jos mirties dieną.
14. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog D. L. banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis po jos mirties disponuotų atsakovė Z. L., teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl D. L. banko sąskaitoje buvusių pinigų priteisimo iš atsakovės Z. L..
15. Spręsdamas dėl 2017 m. pastatyto, VĮ Registrų centre neįregistruoto, ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad 2017 m. ieškovas D. L. ir atsakovei Z. L. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistatė naują ūkinį pastatą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo ūkinis pastatas yra neįregistruotas VĮ Registrų centro registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nurodyto ūkinio pastato statybos savavališkumo ir neteisėtumo. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovą ir D. L. siejo bendrai vykdoma ūkinė veikla, teismas ieškovo reikalavimą dėl VĮ Registrų centre neįregistruoto ūkinio pastato pripažinimo bendrąją daline ieškovo ir D. L. nuosavybe tenkino ir pripažino ieškovo turtines teises į ½ dalį šio ūkinio pastato.
16. Spręsdamas dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad ieškovas K. B. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko žemės sklypą. Teismas, įvertinęs prieš tai nustatytas aplinkybes dėl ieškovo ir D. L. ilgalaikio gyvenimo kartu, jų bendrai vykdytos ūkinės veiklos ir bendrų pajamų, kurios buvo naudojamos jų poreikių tenkinimui ir ūkio veiklai, taip pat atsižvelgęs į argumentus, kuriais vadovaujantis tenkintas ieškovo reikalavimas dėl D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusių 5000/7200 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline jos ir ieškovo nuosavybe, priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovas ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikė pagrįstu. Atsižvelgęs, kad ieškovui D. L. mirties dieną priklausė 222/322 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir pripažinus, kad šį žemės sklypą ieškovas ir D. L. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatė, kad D. L. priklauso ½ dalis nurodyto žemės sklypo, t. y. 111/322 dalys.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas K. B. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinti Telšių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir pripažinti, kad K. B. ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo šį turtą: ½ gyvenamojo namo, ½ garažo, ½ kiemo statinių, pripažinti ieškovui K. B. nuosavybės teises į ¼ gyvenamojo namo, ¼ garažo, ¼ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); padidinti iš atsakovo E. L. ieškovui K. B. priteistų ½ dalies piniginių lėšų dydį, buvusių D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, iki 2255,96 Eur, priteisti iš atsakovų ieškovo K. B. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos teisinius santykius, nesivadovavo LAT formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
17.2. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad D. L. tėvai iki savo mirties (tėvas mirė 1987 metais, mama 1992 metais), nebuvo net įteisinę savo valdomo nekilnojamojo turto – namo su priklausiniais, (duomenys neskelbtini). Visi įteisinimo darbai buvo pradėti 1993 metais. Namo kadastro duomenys nustatyti 1993 m., jie atitiko tuo metu buvusią namo būklę, nes visi įrašai daromi atsižvelgiant į realiai egzistuojančią turto būklę kadastro duomenų nustatymo metu. Išraše aiškiai nurodyta, kad namo sienos yra rastų. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas yra tiesioginis įrodymas, kuris patvirtina, kad namo mūrijimo darbai buvo atliekami po 1993 m.
17.3. Teismo išvada, kad nors ieškovas prisidėjo prie ginčo namo remonto darbų savo fiziniu darbu, tačiau tokių ieškovo veiksmai nevertintini kaip turto pagerinimas iš esmės, prieštarauja LAT formuojamai teismų praktikai bei CK įtvirtintoms materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms jungtinės veiklos teisinius santykius.
17.4. Byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina tarp ieškovo ir D. L. susiklosčiusius jungtinės veiklos santykius. Jie gyveno kartu nuo 1984 metų, šeimos pajamas sudarė tik ieškovo gaunamas darbo užmokestis, nedarbingumo išmoka, pajamos iš ūkio. Dėl seniai atliktų namo perstatymo darbų nėra galimybės nei pateikti jo pagerinimo kaštų, nei darbuotojams sumokėtų įmokų. Priešingai nei sprendime teigia teismas, byloje yra pakankamai neginčijamų įrodymų apie atliktų ginčo namo dalies remonto laiką, darbų apimtis, apie tai, kaip gyveno ieškovas su sugyventine, kokiu principu naudojo gaunamas pajamas. D. L. ir ieškovo gyvenimą šeimoje, kad paveldėtas namas buvo avarinės būklės ir ieškovas savo darbu bei lėšomis perstatė D. L. priklausantį namą patvirtina liudytojai Z. L., S. E., L. B., K. Ž., J. G., R. B., S. G., A. M., L. M., V. N..
17.5. Liudytojų parodymai bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir D. L. gyveno kaip šeima, turėjo bendrą tikslą veikti jungtinės veiklos pagrindu, visus piniginius reikalus, namo tvarkymo reikalus sprendė kartu, turėjo bendrą tikslą kurti bendrą turtą ir ateitį. Taip pat šie liudijimai patvirtina, kad namas buvo perstatytas iš esmės – pakeistos ne tik rąstų sienos naujais rąstais, bet ir iškasti pamatai, namas apmūrytas plytomis, įstatyti nauji langai. Ši darbų apimtis patvirtina, kad nekilnojamasis turtas buvo faktiškai sukurtas iš naujo ir iš avarinės būklės tapo tinkamas gyvenimui. Taip pat visi šie liudytojai patvirtina, kad namas buvo perstatomas iš esmės jau po D. L. tėvų mirties. Tai, kad liudytojai nurodo laiko intervalą nuo 1993 iki 2000 metų yra įtakota tuo, kad visi namo perstatymo darbai vyko labai seniai, ne visi jie buvo atliekami iš karto, daromi palaipsniui, todėl liudytojams sunku atsiminti labai tikslų laiką.
17.6. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus ir rašytinius bylos įrodymus nepagrįstai konstatavo, kad namo remontų darbų atlikimo laikas neįrodo, kad tarp ieškovo ir D. L. susiklostė jungtinės veiklos santykiai, nusprendus savo bendrais veiksmais ir bendromis lėšomis rekonstruoti D. L. priklausančią namo dalį. Tokia išvada teismas nepagrįstai apibrėžė ieškovo pareigą rašytiniais įrodymais įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir per griežtai formulavo reikalavimą pateikti tam tikrus įrodymus dėl ieškovo ir Danutės susitarimo sukurti bendrą turtą – perstatyti iš naujo paveldėtą namo dalį. Jeigu šalys nebūtų veikusios jungtinės veiklos pagrindu, kai ieškovas dirbo, o D. L. – ne, D. L. nebūtų buvusi pajėgi savo lėšomis ir darbu perstatyti namą iš esmės, nepaisant to, kad epizodiškai kartu su ieškovu gaudavo pajamų iš bendros ūkio veiklos.
17.7. Teismo išvada, kad nėra duomenų, kad iki D. L. mirties banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo leidžiamos be jos žinios, neturi reikšmės – D. L. ar kiti asmenys su jos žinia galėjo leisti tik jai priklausančių piniginių lėšų dalį, tačiau negalėjo išimti ir išleisti ieškovui priklausančių pinigų. Ieškovo niekas neklausė ir jo neinformavo, kad iš sąskaitos yra nuimti jo pinigai.
18. Apeliaciniu skundu atsakovas E. L. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovas K. B. ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo pinigines lėšas, buvusias D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, nustatyta ieškovui nuosavybės teisė į ½ dalį šių piniginių lėšų buvusių nurodytoje banko sąskaitoje, t. y. 1907,66 Eur ir priteista iš atsakovo E. L. ieškovui K. B. ½ dalį piniginių lėšų, buvusių D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, 1907,66 Eur, šioje dalyje ieškinį atmetant, taip pat perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai taikė 1964 m. Civilinio kodekso 472 straipsnio ir 474 straipsnio materialines bei LR CPK 185 straipsnio procesines normas, padarė įrodymų visuma nepagrįstas išvadas dėl D. L. atsiskaitomojoje sąskaitoje buvusių piniginių lėšų priklausymo jai ir ieškovui K. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat netinkamai taikė LR CK 5.1 straipsnio įtvirtintas materialines teisės normas. D. L. atsiskaitomojoje sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo sukauptos iš jos asmeninių pajamų, kurias ji būtų gavusi ir gyvendama viena, šių piniginių lėšų prigimtis nėra susijusi su sugyventinių gyvenimu drauge.
18.2. Tarp sugyventinių nebuvo jokio susitarimo dėl bendrų sutaupų ir kiekvienas iš jų asmeniškai spręsdavo, kokiam tikslui ir kokia apimtimi panaudoti į jų atsiskaitomąsias sąskaitas pervestas pinigines lėšas, todėl teismo išvada, kad D. L. mirties dieną jos banko sąsakitoje laikytos piniginės lėšos buvo bendros su ieškovu santaupos, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.
18.3. Apeliantas E. L. D. L. priklausiusias pinigines lėšas naudojo ne savo nuožiūra, o vykdydamas šių lėšų savininkės valią jos gydymui, palaikų palaidojimui, kapo sutvarkymui. Apeliantas nėra D. L. teisių perėmėjas, todėl sprendimas priteisti apelianto vykdant pavedimą panaudotas pinigines lėšas iš jo neatitinka ir LR CK 5.1 straipsnio teisinio reguliavimo.
19. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. L. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria teismas pripažino ieškovo K. B. bedrosios dalinės nuosavybės teisę į D. L. vardu registruotas 5000/7200 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei ieškovo nuosavybės teisę į 2500/7200 dalis šio žemės sklypo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio objekto, kaip žemės sklypas, specifiškumas lemia, kad šis turtas yra įgyjamas sandoriu, t.y. sumokant nustatytą kainą, todėl ieškovo nuosavybės teisės į D. L. vardu registruotas žemės sklypo dalis pripažinimui teismas turėjo nustatyti bei byloje šalių pateiktais įrodymais pagrįsti savo išvadas dėl ieškovo piniginio indėlio į šio žemės sklypo įgijimą.
19.2. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad jis ar kartu su juo gyvenusi D. L. žemės sklypo įgijimo metu turėjo atitinkamą kainos dalį leidžiančių sumokėti santaupų, nepateikė jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų apie žemės sklypo suformavimo išlaidų ir atitinkamos kainos dalies sumokėjimą apeliantei.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai Z. L. ir E. L. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Visi D. L. vardu registruoti statiniai įgyti ne atlygintinio sandorio pagrindu, ne sukurti statybos būdu, o paveldėti po Z. L. mirties 1992 metais. Ieškovo gyvenimo su D. L. metu paveldėto gyvenamojo namo užstatymo plotas, tūris, jo vidaus patalpų eksplikacija nesikeitė, ieškovo teiginiai, kad buvo atliekama nauja statyba yra nepagrįsti.
20.2. Teismui nepateikti jokie svarūs įrodymai, patvirtinantys ieškovo teiginius apie indėlį į gyvenamojo namo remontą, o Nekilnojamojo turto registre yra fiksuoti 1990 metais buvę gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenys.
Šalies argumentai
20.3. Ieškovas pats teismui paaiškino, kad D. L. mirties dieną jis turėjo asmeninių santaupų, jo paties žinioje tikėtina buvo likusios piniginės lėšos, gautos pardavus dalį žemės sklypo.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atsakovų Z. L. ir E. L. apeliacinius skundus ieškovas K. B. prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas teisingai byloje konstatavo, kad nuo 1984 metų tarp ieškovo ir D. L. susiklostė jungtinės veiklos santykiai. Šeimos pajamas sudarė tik ieškovo gaunamas darbo užmokestis, nedarbingumo išmoka, pajamos iš ūkio. D. L. nedirbo, gavo pajamų iš bendro šeimos ūkio, vėliau šalpos pensiją.
21.2. Z. L. teise išsipirkti žemės sklypą nepasinaudojo ir jo neišsipirko, atsakovė ir D. L. kartu su ieškovu įsigijo žemės sklypą, vėliau atsakovė pardavė dalį iš nusipirkto žemės sklypo ir jai nuosavybėje liko tik 0,25 ha, D. L. – 0,50 ha. Jokiuose dokumentuose nėra fiksuota, kad dalis žemės sklypo buvo apmokėta Z. L. investiciniais čekiais. Kadangi D. L. nedirbo, neturėjo investicinių čekių, o jų turėjo ieškovas, jais ir apmokėjo D. L. perkamo žemės sklypo dalies kainą. Mokant grynuosius pinigus už žemės sklypą pinigus fiziškai perdavė Z. L., jos vardu buvo išrašytas kvitas, tačiau tai nereiškia, kad jie buvo jos asmeniniai pinigai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), D. L. už jį atsiskaitė bendromis jų su ieškovu lėšomis.
21.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir D. L. gaunamos pajamos buvo naudojamos bendrai ir skirtos bendriems jų poreikiams bei bendrai vykdytai ūkinei veiklai.
21.4. Teismas išanalizavo banko sąskaitos išrašus, pinigų judėjimą ir teisingai nustatė, kad D. L. gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį neišleisdavo. Teismas teisingai konstatavo, kad D. L. banko sąskaitoje esančios lėšos laikytinos bendromis jų santaupomis. Teismas išanalizavo paskutines bankines operacijas ir pagrįstai konstatavo, kad pusė D. L. banko sąskaitoje esančių pinigų priklauso ieškovui. Teismui pripažinus, kad pusė pinigų, buvusių sąskaitoje priklauso ieškovui, tas, kas juos paėmė, tas juos ir turi grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo K. B. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų Z. L. ir E. L. apeliaciniai skundai tenkinami.
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)1986-1990 metų ir 1991-1997 metų ūkinėse knygose nurodyta, kad ieškovas K. B. yra D. L. sugyventinis ir kad (duomenys neskelbtini) jie sudarė atskirą šeimą. D. L. nuo (duomenys neskelbtini)., o K. B. nuo (duomenys neskelbtini)savo gyvenamąsias vietas buvo (yra) deklaravę (duomenys neskelbtini). D. L. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą atiteko ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas K. B. nusipirko 3,22 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)100/322 dalys nurodyto žemės sklypo buvo parduotos, ieškovui šiuo metu priklauso 222/322 dalys šio žemės sklypo, 50/161 dalis priklauso K. L.. Pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį D. L. ir atsakovė Z. L. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) D. L. priklauso 5000/7200 dalys nurodytos žemės sklypo, atsakovei Z. L. – 2200/7200 dalys. 2017 m. ieškovas K. B. D. L. ir atsakovei Z. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė Valstybės įmonėje Registrų centras neįregistruotą naują ūkinį pastatą. D. L. nuo (duomenys neskelbtini) banke atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). D. L. mirė (duomenys neskelbtini)., jos palikimą priėmė sesuo Z. L. (atsakovė).
24. Šalių ginčas kilo dėl ieškovo K. B. ir D. L. bendro gyvenimo metu susiklosčiusių tarpusavio turtinių santykių, pagerinant D. L. paveldėtą ir jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, taip pat įsigyjant nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus), pastatant naują ūkinį pastatą, taip pat dėl D. L. sąsakitoje buvusio piniginio indėlio.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovas ir D. L., gyvendami kartu nesudarę santuokos bei kartu rūpindamiesi bendra buitimi ir ūkio reikalais, bendrosios dalinės nuosavynės teise įgijo D. L. vardu registruotas 5000/7200 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ieškovo K. B. vardu registruotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras neįregistruotą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), D. L. atsiskaitomojoje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas.
26. Ieškovas su priimtu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas dalyje dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir prašo pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat padidinti iš atsakovo E. L. priteistą kompensaciją už panaudotas D. L. pinigines lėšas. Ieškovas pirmosios instancijos sprendimo dalį ginčija teigdamas, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei nukrypo nuo aktualios kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose.
27. Atsakovė Z. L. su priimtu sprendimu nesutinka, nurodydama, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas turėjo galimybę ir asmeninėmis lėšomis prisidėjo įsigyjant dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas E. L. su priimtu sprendimu nesutinka, teigdamas, kad tarp ieškovo K. B. ir D. L. nebuvo jokio susitarimo dėl bendrų sutaupų kaupimo D. L. vardu atidarytoje banko sąsakitoje.
28. Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti. Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Nagrinėjamoje byloje būtent toks ginčas dėl dviejų asmenų, nesudariusių santuokos, jungtinės veiklos vykdymo ir dalinės nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu sukurtą/įsigytą turtą pripažinimo ir kilo.
Dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę
29. 1964 m. Civilinio kodekso 472 straipsnis numatė, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar kelis asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). 1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pasiekti tikslui, nurodytam Civilinio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalį bendrąja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas. CK šis sąrašas papildytas, įtvirtinant, kad, be jau išvardytų būdų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalis, CK 6.971 straipsnio 1 dalis).
30. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 472 straipsnį, reglamentuojantį jungtinės veiklos sutartį, yra nurodęs, kad jungtinė veikla gali būti vykdoma bet kokiam teisėtam tikslui pasiekti. Jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba ar negali pasiekti užsibrėžto tikslo. Abiejų sutarties šalių interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra ta jų jungtinė veikla, kurios rezultatas – sutartimi numatytas tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749-2003).
31. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
32. Kad būtų pasiektas tikslas, jungtinės veiklos dalyviai įneša įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (CK 474 straipsnis). Įstatymo nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendras turtas gali būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Šios gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu tvarkomo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2003; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo pabrėžiama, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
34. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklą (472–476 straipsniai), yra pažymėjęs, kad kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jungtinės veiklos susitarimą; tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktą, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtą gali reikšti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramą ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
35. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo ir atsakovės D. L. bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar ieškovo ir D. L. veiksmai, gyvenant kartu, sukūrė susitarimą bendromis lėšomis ir bendrais veiksmais pagerinti atsakovės paveldėtą ir jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrai, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovas K. B. nurodė, kad kartu su sugyventine atliko namo rekonstrukciją: paeiliui ardė visas namo sienas, palikdami tik sąramas ir stogą, pakeitė visus sienojus, sudėjo naujus balkius, išpylė pamatus, namą apmūrijo plytomis, sudėjo plastikinius langus su stiklo paketu, pakeitė duris, verandai išpylė pamatus, nugriovė visas medines verandos sienas ir sumūrijo jas iš plytų, viso namo sienas apšiltino stiklo vata, iškalė gipso plokštėmis, įrengė naują elektros instaliaciją, įvedė vandentiekį ir kanalizaciją. Posėdžio metu teikdamas paaiškinimus nurodė, kad namas buvo iš esmės pagerintas, remontu rūpinosi ir daug darbų atliko būtent ieškovas, tam naudojo savo lėšas. Ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kokią dalį lėšų skyrė gyvenamojo namo remontui, savo reikalavimą grindė tik tuo, jog jis buvo finansiškai pajėgus prisidėti prie namo statybos.
37. Ieškovo teikiami įrodymai turėtų būti tokio pobūdžio ir apimties, kurie patvirtintų bendrą šalių siekį namo pagerinimus vykdyti kartu, iš abiejų lėšų ir šį turtą įgyti bendrosios nuosavybes teise. Įrodymai turėtų patvirtinti nuolatinį, intensyvų abiejų šalių įsitraukimą siekiant bendro tikslo. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo įnašą į bendro turto sukūrimą, ir padarė išvadą, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami ieškovo įrodinėjamam faktui nustatyti, t. y., ieškovo atlikti veiksmai laikytini tik šalių gyvenimo pagerinimu, prisidėjimu prie namo vidaus įrengimo, bet ne siekiu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paveldėjimo pagrindu D. L. įgyto gyvenamojo namo užstatymo plotas, tūris nesikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju – pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys. Pažymėtina, kad šalies savanoriška pagalba remontuojant namo dalį, įrengiant vandentiekį ir kanalizaciją, neįrodžius susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, nepatvirtina bendrosios nuosavybės sukūrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių buvo pasiektas susitarimas bendromis pastangomis atlikti tik kapitalinį namo dalies remontą, tačiau ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šį turtą ar jo pagerinimus.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai bei apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų nepakankamumo pripažinti buvus ieškovo ir D. L. susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į D. L. priklausančią gyvenamojo namo dalį (CPK 185 str.). Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir sprendžia, kad apelianto indėlis į ginčo turtą nėra toks reikšmingas, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Nustatyti faktai, jog ieškovas laisva valia dalyvavo D. L. priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbuose, galėtų būti tik pagrindas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos priteisimo.
39. Taigi, tiek šalių paaiškinimai, tiek ir apklaustų liudytojų parodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad tarp šalių egzistavo susitarimas ginčo turtą sukurti kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą. Priešingai, byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės labiau pagrindžia tikimybę, kad ginčo turtas buvo ir liko asmenine D. L. nuosavybe, todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.
Dėl žemės sklypo (ne)pripažinimo bendrąja daline nuosavybe
40. Apeliaciniame skunde atsakovė Z. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), D. L. už perkamą žemės sklypą atsiskaitė bendromis su ieškovu lėšomis.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, jog tokio objekto kaip žemės sklypas specifiškumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties Nr. e3K-3-543-695/2016 46 punktas).
42. Teisėjų kolegija, atlikusi teisinį vertinimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovas ir palikėja vykdė bendrą jungtinę veiklą ir dėl to yra pagrindas pripažinti ginčo turtą – 5000/7200 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 4.4 punktu žemės sklypas buvo parduotas išimties tvarka (ne aukciono būdu). Tai reiškia, kad šį žemės sklypą D. L. įgijo tik dėl to, kad dalis gyvenamojo namo priklausė D. L. ((duomenys neskelbtini)Telšių apskrities viršininko įsakymas). Ši sutartis ir joje esančios sutartinės nuostatos patvirtina svarbią aplinkybę, į kurią neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas: ieškovas, nebūdamas gyvenamojo namo bendrasavininkiu, šio žemės sklypo nuosavybėn įsigyti neturėjo teisės, todėl objektyviai pagal nurodytą sandorį negalėjo būti bendraturčiu. Rašytiniu įrodymu –kasos pajamų orderiu Nr. įrodyta, jog už žemės sklypą atsiskaitė D. L. ir Z. L..
44. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog tarp ieškovo ir D. L. negalėjo būti susitarimo minėtą žemės sklypą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes žemės sklypas buvo parduodamas išimties tvarka ir konkrečiai D. L. ir atsakovei Z. L., į tai, kad byloje duomenų, kiek, kokia suma ieškovas prisidėjo prie šio žemės sklypo įsigijimo, nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši pirmosios instancijos sprendimo dalis nepagrįsta, dėl to ji panaikintina ir ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jis ir D. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 5000/7200 dalis žemės sklypo(duomenys neskelbtini), atmestinas.
Dėl indėlio (ne)pripažinimo bendra daline nuosavybe
45. Byloje nustatyta, kad D. L. nuo 2017 m. banke atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinio dalį dėl dalies D. L. piniginio indėlio pripažinimo bendrąja nuosavybe ir dalies šio indėlio priteisimo ieškovui įrodinėjo buvusiu neįvardintu susitarimu su D. L. kaupti indėlį, t. y. procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad „kartu gyvendami ieškovas ir D. L. taupė pinigus ir nešė juos į AB bankas Swedbank esančią banko sąskaitą, atidarytą D. L. vardu”. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. L. piniginį indėlį banke sudarė D. L. nuo 2017 m. iki 2018 m. mokama 117 Eur šalpos išmoka, nuo 2019 m. kas mėnesį mokama 132 Eur – 140 Eur valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių ir teismui nepateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovas įdėjo kokias nors asmenines lėšas į D. L. vardu esančią banko sąskaitą. Ta aplinkybė, kad tik dalis ginčo sąskaitoje buvusių lėšų buvo išgryninta, taip pat nepatvirtina aplinkybės, buvus sugyventinių susitarimą dėl jungtinės veiklos kaupiant indėlį, nes byloje nustatyta, jog ieškovas ir D. L. bendrai vykdė ūkinę veiklą ir tai buvo vienas iš jų bendro gyvenimo finansavimo šaltinių. Posėdžio metu ieškovas pripažino, kad su D. L. nebuvo aptarę, kam bus panaudoti D. L. sąskaitoje esantys pinigai, sąskaitoje esančius pinigus D. L. naudojo savo nuožiūra. Tai, kad D. L. sąskaitoje esančias pinigines lėšas laikė savo asmeninėmis lėšomis patvirtina ir ta aplinkybė, jog banko kortelė buvo patikėta atsakovui E. L. (krikštasūniui), o ne atsakovui.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė buvus jo ir D. L. susitarimą kaupti dalį piniginio indėlio banke D. L. vardu, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir ieškovo reikalavimas pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pinigines lėšas, buvusias D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.)
Dėl procesinės bylos baigties
47. Šios bylos aplinkybės ir pirmiau išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą iš dalies pakeisti, panaikinant sprendimo dalis, kuriomis ieškovui pripažinta bendrosios dalinės nuosavybė teisė į dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatyta ieškovui K. B. nuosavybės teisė į ½ dalį, šio žemės sklypo, bei pripažinta bendrosios dalinės nuosavybė teisė į pinigines lėšas, buvusias D. L. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį šių piniginių lėšų, buvusių nurodytoje banko sąskaitoje, t. y. 1907,66 Eur, taip pat priteista iš atsakovo E. L. ieškovui K. B. 1907,66 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Bylos duomenimis, ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme sudarė 1525 Eur, atsakovės Z. L. bylinėjimosi išlaidos sudarė 1202,54 Eur, atsakovo E. L. bylinėjimosi išlaidos sudarė 400 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį (tenkinta 20 procentų ieškinio), ieškovui iš atsakovės priteistina 305 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei Z. L. iš ieškovo priteistina 962 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 657 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovo E. L. atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
49. Apeliacinėje instancijoje atsakovo E. L. išlaidas sudaro 43 Eur žyminis mokestis, 300 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (viso 443 Eur). Atsakovės Z. L. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 150 Eur žyminis mokestis, 300 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (viso 650 Eur). Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo K. B. apeliacinį skundą, o atsakovų apeliacinius skundus tenkinus, iš ieškovo K. B. priteistina atsakovei Z. L. 650 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ir atsakovui E. L. priteistina 443 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo K. B. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovės Z. L. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ūkinį pastatą, neįregistruotą VĮ Registrų centre, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti ieškovui K. B. nuosavybės teisę į ½ dalį šio ūkinio pastato.
Pripažinti, kad ieškovas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti D. L. nuosavybės teisę į ½ dalį šio žemės sklypo.
Kitas ieškovo K. B. ieškinio ir atsakovės Z. L. priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 657 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 443 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.