Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Š. (R. Š.) ir I. Š. ieškinį atsakovui S. Š. (S. Š.) dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, paaiškino nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad pinigų perdavimų faktą ieškovai įrodinėja teismų priimtais sprendimais, daugiau įrodymų neturi.

6. Atsakovo atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo bando remtis ieškovai, yra panaikintas. Atsakovas pinigų iš ieškovų už paveikslus nėra gavęs, paveikslus ir kitus meno kūrinius tik atveždavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

8. Ieškovai pateiktu ieškiniu teigia, kad atsakovui už tris paveikslus, priklausančius šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui, perdavė 26 000 Eur sumą ir šį savo teiginį įrodinėja teismo sprendimais neva nustatytomis aplinkybėmis ir kitoje byloje liudytoju apklausto asmens parodymais.

9. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 23 punktas). Todėl, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 25 punktas).

10. Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas).

11. Kaip pagrįstai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje nurodė atsakovo atstovas, 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-542-560/2022 buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-758-912/2022. Tai reiškia, kad panaikintame 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-542-560/2022 kaip nustatytos nurodytos aplinkybės neturi prejudicinio fakto galios.

12. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendime civilinėje byloje e2A-758-912/2022 nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas S. Š. ieškovams R. Š. ir I. Š. perdavė meno kūrinių, priklausančių šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui A. B.. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovai su meno kūrinių savininku nėra atsiskaitę, todėl įpareigojo meno kūrinius grąžinti jų savininkui.

13. Priešingai nei teigia ieškovai, Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nėra nustatyta aplinkybė, kad ieškovai būtų perdavę atsakovui 26 000 Eur sumą. Pabrėžtina, kad prejudicinę galią turi ir negali nustatinėjamos iš naujo tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 str. 2 p.). Iš įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo turinio matyti, kad šiame sprendime nebuvo nustatytas nei atsakovui S. Š. tariamai perduotos sumos dydis, nei pats perdavimo faktas. Sprendimo 40 punkte įrašytas sakinys „Be to, aptariamas liudytojas nurodė matęs tik trijų ginčo daiktų atsiskaitymo grynaisiais pinigais faktą“ nereiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas tokią aplinkybę ir nustatė. Atvirkščiai, Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, nurodė: „Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad tik vieno liudytojo atsakovės bendrovės darbuotojo M. Š. parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti, nors ir netiesioginiai įrodymai, nepakanka konstatuoti, kad šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartis ir atsakovai atsiskaitė su apeliantu už visus ginčo daiktus“. Kaip matyti iš aptariamo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo turinio, teismui, be kita ko, sukėlė abejonių ir šioje byloje liudytoju apklausto M. Š. parodymai dėl jų patikimumo tiek atsižvelgus į M. Š. ryšius su UAB „Irsana“, kurios vienintelė akcininkė yra I. Š., tiek ir į tai, kad jo parodymų turinio nepatvirtino jokie kiti įrodymai.

14. Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

15. Pažymėtina, kad būtent ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovai perdavė atsakovams 26 000 Eur sumą. Tik ieškovams tinkamai įvykdžius procesinę pareigą įrodyti nurodytos piniginės perdavimo atsakovui faktą, atsakovui tektų pareiga įrodyti buvus teisėtą pagrindą tokią sumą gauti.

16. Pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose tikslios pinigų perdavimo aplinkybės nėra nurodomos: yra tik nurodoma, kad pinigai buvo perduoti 2015 metais UAB „Irsana“ patalpose ir pinigų perdavimą matė bendrovės vadovas M. Š.. Nors tokias aplinkybes ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė ir nagrinėjant bylą Nr. e2-542-560/2022, tačiau tai savaime nei patvirtina, nei paneigia jų nurodomą aplinkybių teisingumo.

17. Teismas pažymi, kad šioje byloje šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų, kuriems neabejotinai žinomos ir suprantamos procesinės šalių teisės ir pareigos, įskaitant pareigą pateikti įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad teismas šią šalių pareigą, numatytą CPK 178 str., išaiškino ir teismo posėdžio metu, taip pat atkreipė dėmesį, kad įrodymai turi būti ištiriami betarpiškai, žodinio proceso tvarka. Ieškovai, tam tikras aplinkybes siekdami įrodyti liudytojų parodymais, neprašė šio asmens apklausti teismo posėdyje šioje byloje. Nagrinėjant šią bylą teismas neturėjo galimybės visapusiškai ištirti M. Š. parodymų turinio, įvertinti šių parodymų išsamumo, sulyginti su kitais byloje įrodymais. Teismo procesiniame sprendime nurodyta aplinkybė, kad M. Š. matė, kad atsakovui perduodami pinigai, savaime nepatvirtina, kada, kam ir kokios sumos perdavimą galimai matė M. Š.. Betarpiškai neapklausus M. Š. teismo posėdyje, teismas negalėjo įvertinti parodymų išsamumo, patikimumo. Kaip jau minėta, šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, o bylai reikšmingų aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą, įrodinėjimas yra šalių pareiga.

18. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priešingai nei procesiniuose dokumentuose teigia ieškovai, nėra nustatytas 26 000 Eur sumos perdavimo atsakovui faktas. Kitų tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, įskaitant netiesioginius, ieškovai nepateikė. Darant prielaidą, kad ieškovai atsakovui grynaisiais pinigais perdavė 26 000 Eur sumą ir nereikalavo jokio pakvitavimo, toks ieškovų elgesys neatitinka protingo, apdairaus asmens standarto.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovui buvo perduota 26 000 Eur suma, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 26 000 Eur pinigų sumą kaip be pagrindo gautas lėšas bei nuo šios sumos priskaičiuotas palūkanas, atmestinas (CPK 178 str.).

20. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi tokios palūkanos priteisiamos tik nuo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.).

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

22. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

23. Atsakovas prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą teise – aiškiai nepagrįsto ieškinio teikimą pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, toks prašymas nepagrįstas.

24. CPK 95 str. 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

25. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti. Įstatymas įpareigoja visus asmenis įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalys).

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir nuspręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti nusprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

27. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

28. Pažymėtina, jog tai, kad atsakovas ieškovų veiksmus paduodant ieškinį vertina kaip nesąžiningą elgesį, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju konstatuotina, jog ieškovai įgyvendina jiems įstatymais suteiktas teises į teisminę gynybą, kurios garantuojamos kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Teismo vertinimu, esant subjektyviam, kad ir teisiškai nepagrįstam, ieškovų įsitikinimui dėl jų tariamai pažeistos teisės, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai ieškinį pateikė piktnaudžiaudami procesine teise, o ne siekdami tariamai pažeistų teisių gynimo (CPK 95 str. 1-2 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovų prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.

30. Atmetus ieškinį, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

31. Atsakovas patyrė 2 6000 eurų bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidas. Įvertinus atsakovui teiktos teisinės pagalbos pobūdį ir apimtį (parengti atsiliepimas į ieškinį, triplikas, advokatas dalyvavo teismo posėdyje kurios, ieškinį atmetus, atsakovui priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d.).

32. Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. Š. (R. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovo S. Š. (S. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 600 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų R. Š. (R. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šeši eurai šešiasdešimt keturi centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.