Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 950 Eur;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 parų arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 590 Eur;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal 281¹ straipsnio 1 dal, paskiriant 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metus 6 mėnesius, turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 788 Eur. Lietuvos tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. paleistas neatlikus 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2025 m. birželio 29 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, D. V. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

žinodamas, kad 2023 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metus 6 mėnesius, būdamas supažindintas su šia teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2025 m. birželio 29 d. apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)esant nustatytam 2,28 promilių neblaivumui.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, buvo uždrausta vairuoti, apie tai žinojo. Buvo stresinėje situacijoje, susipyko su sutuoktine. Važiavo iš darbo, sustojo aikštelėje, išgėrė 0,5 l „Žalių devynerių“ alkoholio, pravažiavo pareigūnai, paklausė, ar yra įtartinų asmenų, pasakė, kad nėra. Kadangi jie nuvažiavo, pagalvojo, kad reikia greičiau važiuoti namo, tačiau už posūkio jį sustabdė policija. Buvo liudytojas, kuris matė, kaip „kreivojo“. Automobilis priklauso sutuoktinei. Supranta, kad turi problemą, bet buvo stresinė situacija. Su sutuoktine susitaikė, supranta, kad gali prarasti vaiką. Nori taisytis, pradėti viską iš naujo. Yra atlikęs paskutinę paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pasimokė.

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) buvo raštiškai supažindintas su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo jam 4 metus 6 mėnesius yra uždrausta naudotis visų rūšių motorinėmis transporto priemonėmis. Taip pat buvo supažindintas ir su teisinėmis pasekmėmis nevykdant minėtų draudimų. 2025 m. birželio 29 d. jis automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvažiavo į darbą. Puikiai suprato, kad vairuoja automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Pasibaigus darbo dienai, automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), automobilį priparkavo toje gatvėje esančioje aikštelėje. Sėdint automobilio viduje vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,5 l tapos trauktinės butelį ir butelį alaus, išgėrus alkoholinius gėrimus, išvažiavo iš aikštelės ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jiems prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu šeimoje vyksta skyrybų procesas, turi mažametį sūnų. Automobilis, kurį vairavo, yra registruotas jo sutuoktinės K. V. vardu, tačiau įmokas už automobilį moka jis asmeniškai. Dirba, gauna nuolatines pajamas pilnai išlaiko savo šeimą. Dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi ką (b. l. 76-78).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. birželio 29 d., apie 14.30 val., automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) parko. Pravažiavus tunelį, šalia (duomenys neskelbtini) parko viaduko jis pastebėjo per skiriamųjų juostų vidurį važiuojantį tamsios spalvos automobilį „BMW“. Automobiliui persirikiavus į antrą juostą, norėjo jį aplenkti, tačiau privažiavus šalia, automobilis „BMW“ „metėsi“ į jo pusę, bet išvengė susidūrimo. Telefonu paskambino Nr. 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Nusprendė važiuoti paskui automobilį, kuris nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) gatve, nusukęs į gatvelę sustojo. Apie 15.00 val. pastebėjo atvažiuojančius pareigūnus, jiems nurodė stovintį automobilį „BMW“ (b. l. 44-47).

Liudytoja K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2023 m. balandžio 14 d. dar nesudarius santuokos su D. V. Įvykio dieną automobilio rakteliai buvo jų ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš ten ji išsikraustė 2025 m. birželio 25 d. Automobilio rakteliai liko bute, sutuoktinis automobiliu naudojosi savo nuožiūra jos neatsiklausiant. Kokiomis aplinkybėmis įvykio dieną D. V. sėdo prie vairo, pasakyti negali, nes kartu jie negyveno. 2025 m. liepos mėnesį vykusio telefoninio pokalbio metu D. V. papasakojo, kad buvo sulaikytas policijos vairuojant jos vardu registruotą automobilį be galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Jam nieko nesakė, kadangi tuo metu jau gyveno atskirai. Po kurio laiko, D. V. paskambinęs pasakė, kad minėto įvykio metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Nutarė kreiptis į policiją dėl automobilio atsiėmimo. Apie vyro D. V. ankstesnius teistumus ir teisės vairuoti atėmimą jai buvo žinoma, kadangi ji asmeniškai dalyvavo ankstesnio nuosprendžio paskelbime (b. l. 49-51).

2025 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. birželio 29 d. dirbant kartu su VA VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėja B. T., apie 14.51 val. gavo pranešimą, jog pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Sustojo (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad automobilis stovi (duomenys neskelbtini) ir jame sėdi galimai neblaivus vairuotojas. Privažiavę prie minėto automobilio pastebėjo, kad jo viduje sėdi vyras, nusprendė palaukti, kol pradės važiuoti. Automobilis pradėjo važiuoti ir 15.15 val. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Prie automobilio vairo sėdėjo D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jo paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė neigiamai. Tarnybiniu alkoholio matuokliu Alcotest 7510 ARKB-0220 pirmu pūtimu 15.22 val. D. V. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru pūtimu 15.42 val. – 2,39 promilių girtumas. Su pūtimo rezultatais asmuo sutiko (b. l. 13).

2025 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant automobilio galinės sėdynės dešinės pusės kilimėlio yra padėtas tuščias stiklinis butelis „999 Devynerios“ ir dvi tuščios skardinės „Grimbergen“. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 14-26).

2025 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitai (patikros sertifikatas Nr. 2359784), iš kurių matyti, alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0220, iš kurių matyti, kad D. V. 2025 m. birželio 29 d. 15.21 val. buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, 2025 m. birželio 29 d. 15.42 val. –2.39 promilių neblaivumas. Taip pat D. V. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. D. V. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 27-30).

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus ( toliau – Probacijos tarnyba) registrą buvo įtrauktas 2023 m. balandžio 3 d., gavus vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant, be kita ko, 40 parų arešto bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 mėnesiams su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise 3 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 7 d. (baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2026 m. sausio 6 d.). 2023 m. gruodžio 14 d. Probacijos tarnyboje buvo gautas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant, be kita ko, 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d. (numatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga 2028 m. rugpjūčio 1 d.). Su šiuo teismo sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis D. V. supažindintas jam atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (b. l. 54-56).

III. Teismo motyvai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymo

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, nurodė, kad žinodamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu jam buvo uždrausta vairuoti, 2025 m. birželio 29 d. vairavo sutuoktinei priklausantį automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sustojo, išgėrė 0,5 l trauktinės ir butelį alaus, išvažiavus iš aikštelės sustabdė policijos pareigūnai. Be D. V. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. birželio 29 d., apie 14.30 val. pastebėjo keistai važiuojantį automobilį „BMW“, įtarus, kad vairuotojas važiuoja neblaivus, apie tai pranešė telefono Nr. 112, į įvykio vietą atvažiavusiems pareigūnams nurodė vietą, kurioje stovėjo minėtas automobilis. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame papildomai nurodyta, kad prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., alkoholio kiekio matuokliu patikrinus jo neblaivumą, pirmu pūtimu 15.22 val. D. V. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, antru pūtimu 15.42 val. – 2,39 promilių girtumas. Analogiški duomenys užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio kvituose. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus rašto turinys patvirtina kaltinamojo raštišką susipažinimą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka.

Taigi, byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai, visų šių aptartų įrodymų visuma patvirtina D. V. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo D. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Sprendžiant dėl kaltinamajam D. V. skirtinos bausmės pažymėtina, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad D. V., Vilniaus mieste dienos metu vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju buvo gautas netgi kito eismo dalyvio pranešimas dėl pavojingo D. V. manevravimo ir sukeltų avarinių situacijų. Kaltinamasis praeityje jau buvo tris kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kas reiškia, kad jis nepadarė tinkamų išvadų ir, visiškai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus, vėl nusikalto. Be kita ko, šį kartą jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kuomet jam ankstesniu teismo sprendimu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikalstamą veiką. Taigi, D. V. padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia. D. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė besigailintis jas padaręs, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas aštuonis kartus, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos. D. V. yra vedęs, auginantis mažametį vaiką, dirbantis. Kaltinamasis teisme nurodė, kad iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pasimokė, visgi aptartos aplinkybės rodo priešingai – D. V. savo elgesio teigiama linkme nekeičia, sistemingai daro analogiškus nusikaltimus. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamas veikas skyrus prokuroro pasiūlytas bausmių rūšis: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant lygų maksimaliam straipsnio sankcijoje numatytam bausmės rūšies dydžiui – 1 metus; už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus arešto bausmę, jos dydį taip pat nustatant lygų maksimaliam šios bausmės rūšies dydžiui – 45 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, D. V. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant D. V. 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir D. V. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad D. V. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (šia teise buvo uždrausta naudotis anksčiau paskiriant analogišką baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio vėl svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. V. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kadangi kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, kai jam šios nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos esant neblaiviam, jis pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija, D. V. nustatytinas 7 metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminas. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog šio automobilio savininkas K. M. (teismo past. V.), t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui, kaltinamojo sutuoktinei, jis nebuvo įgytas santuokos metu. Duomenų, jog šis asmuo žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 9 200 Eur, todėl ši suma išieškotina iš D. V.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2026 m. sausio 24 d.) apribota K. V. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, laikinas K. V. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

D. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. V. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. V. atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kai nuteistasis atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. V. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 200 Eur.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Laikiną K. V. nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.