Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Marijampolės savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuo 2000-03-15 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - (1) Dirbtuves, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (2) Lentpjūvę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjo ir jo atstovės, suinteresuotų asmenų žodinių ir rašytinių paaiškinimų, liudytojų liudijimų teisme nustatyta, kad Marijampolės rajono (duomenys neskelbtini) bendrovė 2000-02-25 visuotinio susirinkimo metu patvirtino atiduodamo už pajus turto sąrašą, kurio 174 eilutėje nurodyta Stalių dirbtuvė (duomenys neskelbtini), 4 600 Lt ir 175 eilutėje nurodyta Lentpjūvė 180, 1 125 Lt (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 5 (4)). 2000-03-15 pajaus grąžinimo aktu ir 2000-03-15 Važtaraščiu 507751 (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 1) pajininkui J. B. grąžinta jo įneštas pajus sumai 14 194 Lt taip: Stalių dirbtuvių pastatas inv. Nr. (duomenys neskelbtini). - 4 600 Lt; Lentpjūvės pastatas inv. Nr. 180 – 1 125 Lt ir kitas turtas. Atsiėmęs pajų minėtu turtu, J. B. buvo atleistas iš Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) bendrovės narių, tai patvirtina 2001-04-06 protokolas Nr. 1 (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 2). 2006-02-22 (duomenys neskelbtini) bendrovė buvo likviduota ir išregistruota (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 3). 2000-03-15 pajaus grąžinimo aktu ir 2000-03-15 Važtaraščiu 507751 J. B. už pajus perduoti pastatai - Stalių dirbtuvių pastatas inv. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lentpjūvės pastatas inv. Nr. 180 neregistruoti Nekilnojamojo turto registre (2025-05-07 DOK-15814). Pareiškėjas Stalių dirbtuvių pastato inv. Nr. (duomenys neskelbtini) (4600 Lt) ir Lentpjūvės pastato inv. Nr. 180 (1125 Lt), nesant išlikus (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 4 - 6), atliko kadastrinius matavimus (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 7) ir tikslu realizuoti savo nuosavybės teisę į minėtus pastatus, kreipėsi į teismą.

Byloje yra pareikšti alternatyvūs reikalavimai susiję su nekilnojamuoju turtu, o būtent prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2000-03-15 nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - (1) Dirbtuves, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (2) Lentpjūvę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) arba nustatyti, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - (1) Dirbtuves, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (2) Lentpjūvę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Taigi teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai išvardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, yra pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje buvusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas 2000-03-15 pajaus grąžinimo aktu ir važtaraščiu įgijo Dirbtuves, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir Lentpjūvę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol šis nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes nėra išlikusi dalis dokumentų; į bylą pateikti 2025-02-18 atlikti šio nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 7). Tačiau turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka tik tada, kai turtas buvo įgytas praeityje ir pareiškėjas nurodo (ir įrodo) vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šiuo atveju reikalavimą pareiškėjas grindžia 2000-03-15 pajaus grąžinimo aktu ir važtaraščiu, tačiau tuo pačiu pateikia Lietuvos Respublikos Marijampolės rajono Marijampolės rajono Marijampolės agrarinės reformos tarnybos Nr. 99 1992 metų Marijampolės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos žemės ūkio įmonės turto privatizavimo programą (2025-04-04 pareiškimo priedas Nr. 6(3)), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Marijampolės agrarinės reformos tarnybai 1992-03-23 teikia pareiškimą pirkti natūra Lentpjūvę ir Stalių dirbtuves su jose esančiu inventoriumi, kas patvirtina, kad pareiškėjas buvo išreiškęs ketinimą nekilnojamąjį turtą privatizuoti, tačiau privatizavimo procesas užbaigtas nebuvo. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjas neįrodė pirmųjų dviejų jo prašomam nustatyti juridiniam faktui būtinųjų sąlygų, o būtent, - kad jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais) ir, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę. Tokiu atveju atmestinas pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį valdymo faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškėjas byloje reiškia alternatyvųjį reikalavimą dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 21 punktą). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

Taigi byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendrovė 2000-03-15 pajaus grąžinimo aktu ir 2000-03-15 Važtaraščiu 507751 pajininkui J. B. grąžino jo įneštą pajų sumai 14 194 Lt taip: Stalių dirbtuvių pastatas inv. Nr. (duomenys neskelbtini).- 4600 Lt; Lentpjūvės pastatas inv. Nr. 180 – 1125 Lt; ir kt. Atsiėmęs pajų minėtu turtu, J. B. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) bendrovės narių, o pati bendrovė 2006-02-22 išregistruota. (duomenys neskelbtini) bendrovės 2000-03-15 pajaus grąžinimo aktu ir 2000-03-15 Važtaraščiu 507751 J. B. už pajus perduoti pastatai - Stalių dirbtuvių pastatas inv. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lentpjūvės pastatas inv. Nr. 180 nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, kas patvirtina, kad pareiškėjas nėra aptariamų daiktų savininkas, tačiau atsiėmęs pajų turtu teisėtai jais naudojasi nuo 2000-03-15. J. B. šiuos du iš (duomenys neskelbtini) bendrovės už pajus perimtus pastatus nuo 2000-03-15 valdė kaip savo, atliko minėtų dviejų pastatų kadastrinius matavimus, iš kurių matyti, kad Lentpjūvės statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini), pabaigos metai (duomenys neskelbtini), statinio kategorija – neypatingasis, baigtumo procentas 22%, aukštų skaičius – 1, bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., užstatytas plotas 205 kv. m., sienų, stogo konstrukcijos – nėra. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad Dirbtuvių statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini), pabaigos metai (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 100 %, bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad Stalių dirbtuvę ir Lentpjūvę sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė kaip savo daugiau nei 10 metų, tai yra nuo 2000-03-15, prižiūrėjo, mokėjo už elektrą, dirbo pagal verslo liudijimą, šių nekilnojamojo turto objektų neregistravo, nes buvo įsitikinęs, kad yra teisėtas savininkas ir tik iškilus būtinybei sudaryti elektros tiekimo sutartį suprato, kad nekilnojamasis turtas neįregistruotas. Byloje apklausti liudytojai J. B. ir K. U. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl prašyme nurodyto nekilnojamojo turto nepertraukiamo ir atviro valdymo nuo 2000-03-15 kaip savo. Į bylą pateiktas AB Energijos skirstymo operatoriaus atsakymas (2025-06-06 DOK-19836), kuriame nurodyta, kad J. B. lentpjūvė vardu sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 332575 objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) sav. (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)). Objektui priskirta 30 kW leistina naudoti galia. Pridedama Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2000-05-03 iki 2025-05-26. Už šį laikotarpį sumokėta suma 41 546,34 Eur. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad nors objekto numeris tik vienas, elektros energija teikiama abiem nekilnojamojo turto vienetams ir pripažįsta, kad Lentpjūvės stogui įgriuvus, šiai dienai yra išlikęs rūsys ir pamatai. Pagal STR 1.01.08:2002 8.5. punktą Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Lentpjūvės statybos būklė – Fiziškai pažeista; baigtumas 22 procentai; pamatai – gelžbetonis; rūsys – baigtumas 45 procentai; iš foto nuotraukų negalima daryti išvados, kad statinio konstrukcijos likusios tik po žeme. Byloje dalyvavę suinteresuoti asmenys neprašė pareiškimo netenkinti dėl Lentpjūvės fizinio pažeidimo, išskyrus tai, jog suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad Dirbtuvės ir Lentpjūvė yra nesuformuotame žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos; žemės sklypai formuojami tik prie pagrindinės paskirties pastatų, o prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, žemės sklypai neformuojami. Visgi suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad pareiškėjas į bylą nėra pateikęs duomenų apie tai, ar Statinių statyba buvo teisėta, t. y. kad Statiniai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka; nurodo, kad jeigu Dirbtuvės buvo pastatytos (duomenys neskelbtini) metų laikotarpyje, tai įrašas apie jų statybą turėtų būti to meto ūkinėse knygose pagal Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimą Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ kuriame buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus VSARK organų leidimą (leidimo forma nereglamentuojama); leidimus išduoda: statybai respublikinio pavaldumo miestuose ir priemiestinėse zonose – miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros reikalų skyriai, statybai rajoninio pavaldumo miestuose ir kaimo vietovėse – rajonų architektai. Sutiktina su suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodyta aplinkybe, kad nėra įrodymų, jog pareiškime nurodyto turto statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į neteisėtai pastatytas Stalių dirbtuves ir Lentpjūvę. Pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto, į kurį prašo pripažinti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu, statytojas, tačiau byloje nustatyta, kad nuo 2000-03-15 teisėtai ir nepertraukiamai šį turtą valdė. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, jog Stalių dirbtuvės ir Lentpjūvė priklausė Marijampolės rajono (duomenys neskelbtini) bendrovei, o vėliau už pajus atiteko pareiškėjui. Vertinat suinteresuoto asmens argumentus dėl statybos neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog į bylą pateiktas Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo atsakymas (2025-06-11 DOK-20207), kuriame nurodyta, kad Kapsuko rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architekto archyvinio fondo 1958–1968 metų, Kapsuko rajono Atžalyno tarybinio ūkio archyvinio fondo 1963–1966 metų ir Kapsuko tarybinio ūkio-technikumo archyvinio fondo 1970–1974 metų dokumentuose apie išduotus leidimus statyti stalių dirbtuvę ir lentpjūvę, esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje duomenų nėra, o Kapsuko rajono architekto dokumentai iki 1957 metų mūsų archyvui saugoti neperduoti. Pareiškėjas pateikė Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo atsakymą, kuriame nurodoma, kad Marijampolės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos (buv. Kapsuko tarybinio ūkio-technikumo) archyvinio fondo 1945-1993 metų dokumentuose duomenų apie lentpjūvės pastatą inv. Nr. 180 nėra; (ii) ūkinėse knygose (buvo pildomos iki 2002 metų) įrašomi tik kaimo vietovėje gyvenančių šeimų (kolūkinių kiemų bei darbininkų / tarnautojų kiemų) ūkiai. Visuomeniniai pastatai ūkinėse knygose nebuvo įrašomi; (iii) mūsų archyve dokumentai saugomi nuo 1944 metų. Taigi duomenų apie statybų leidimą ir statinių priėmimą naudoti nėra pateikta, nes duomenys neišlikę, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir statiniai negali būti civilinių teisinių santykių apyvartos objektu (CPK 178 str., CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Be to iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad Stalių dirbtuvę ir Lentpjūvę nuo 2000 m. pareiškėjas teisėtai ir nepertraukiamai valdė. Nuo 2000 m. iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į pareiškime nurodytą turtą nereiškė. Suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad pareiškėjo nurodytas turtas Marijampolės savivaldybės administracijai/Marijampolės savivaldybei niekada nepriklausė, taigi Marijampolės savivaldybės administracijos ir Marijampolės savivaldybės apskaitoje neužregistruotas (neapskaitomas), todėl jokių savarankiškų reikalavimų šioje civilinėje byloje nereiškia, į šį turtą nepretenduoja ir neginčija pareiškėjo teisių vienokiu ar kitokiu būdu valdyti, naudoti ar disponuoti turtu. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas taip pat nepateikė duomenų apie šio turto priklausymą valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnį inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Be to, inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos turi pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tuo tarpu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo, kaip valstybės institucija, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams pašalinti, būtų ėmusis kokių tai veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti, t. y. buvo pareikšti atitinkamų daiktinių savininko teisių gynimo ieškiniai, pradėtos procedūros dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį, priimti sprendimai dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo, kt. pažymėtina, jog statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 76 metus, byloje nėra įrodymų, jog dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijose atliekamas tyrimas, arba yra įtarimų, kad statyba pažeidžia viešąjį interesą. Priešingai suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad vadovaujantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini).; (duomenys neskelbtini) sav.), nei pagal pareiškėjo vardą ir pavardę, su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, jog dėl Statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėjas daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – 1) Dirbtuves, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (2) Lentpjūvę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsniu, 531 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą:

(1) Dirbtuves, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

(2) Lentpjūvę, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.