Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-625-348/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: 1A-625-348/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27612-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Laima Šeputienė
Nuteistasis: S. Z., A. K., M. Ž.
Advokatai: Eglė Grucytė, Regina Atkočaitienė, Arvydas Montrimas

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-625-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27612-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei,nuteistajam S. Z., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,nuteistojo A. K. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,nuteistojo M. Ž. gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Z., A. K. ir M. Ž. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 289 straipsnį ir jam paskirta 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

-pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

-pagal BK 289 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. liepos 28 d.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

S. Z. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2020 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė skirta 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2020 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį iki 2022 m. liepos 28 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. liepos 28 d.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- pagal BK 289 straipsnį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. liepos 28 d.

M. Ž. kardomoji priemonė nepaskirta.

Nuspręsta priimti civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini) bendrijos“ atsisakymą nuo 1150,00 eurų civilinio ieškinio dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės E. B. civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš M. G., M. Ž. ir A. K. E. B. naudai solidariai priteista 1098,51 eurų nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš A. K. ir S. Z. solidariai civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 440 eurų nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš A. K. ir S. Z. solidariai civilinio ieškovo A. G. naudai priteista 320 eurų nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. K., S. Z. ir M. Ž. nepriteistos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. G., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G., M. Ž. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, sukčiavimo būdu, pasisavinus valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai disponuojant elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimo priemones ar jų duomenis, neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – „(duomenys neskelbtini)“ 1150,00 eurų M. G. ir bendra vykdytojų M. Ž., A. K. sekančiais veiksmais, o būtent: M. G. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku bet ne vėliau kaip 2019 m. birželio 27 d., susitarė su M. Ž. ir A. K., kad visi trys suras asmenis, kurie leis pasinaudoti savo banko sąskaita, pervedant sukčiavimo būdu gautus pinigus, šiuos pinigus išgrynins ar toliau perves nurodytiems asmenims. Vykdant nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, M. G., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nuo 2019 m. birželio 25 d. 10.41 val. iki 2019 m. birželio 27 d. 10.40 val., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su A. G., nežinojusią apie nusikalstamą veiką, ir paprašė leisti pasinaudoti jos sąskaita banke pinigams pervesti. A. G. pateikė M. G. savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, A. K., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. birželio 27 d. telefonu paskambino savo seseriai B. M., nežinojusiai apie nusikalstamą veiką, ir paprašė jos sutikimo pervesti UAB „Perlas finance“ terminalu jos vardu pinigus bei juos išgryninti, po to šiuos pinigus pervesti/perduoti nurodytam asmeniui, o ši sutiko gautus pinigus paimti, išgryninti ir pervesti/perduoti nurodytiems asmenims. Vykdant nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, M. Ž., būdamas, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. birželio 27 d., paskambino savo motinai R. Ž., nežinojusiai apie nusikalstamą veiką, ir paprašė sutikimo pervesti UAB „Perlas finance“ terminalu jos vardu pinigus bei juos išgryninti, po to pervesti nurodytiems asmenims, ši sutiko. Vykdant nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, M. G. 2019 m. birželio 27 d., 13.56 val., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai E. B., melagingai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininku V. P., o vėliau – banko AB „Swedbank“ darbuotoju bei melagingai informavo, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos mėginama neteisėtai prisijungti ir paprašė padiktuoti prisijungimo prie „(duomenys neskelbtini)“, AB „Swedbank” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis – elektroninės bankininkystės ID kodą ir generatoriaus sugeneruotus PIN kodus pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tokiu būdu E. B. dėl apgaulės suklaidinta M. G. pateikė „(duomenys neskelbtini)” AB „Swedbank” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ID kodus, prisijungimo slaptažodžius, generatoriaus PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Toliau M. G. 2019 m. birželio 27 d., nuo 16.00 val. iki 16.03 val., naudodamasis tyrimo metu nenustatyta mobiliojo ryšio priemone, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie “(duomenys neskelbtini)” AB „Swedbank” elektroninės bankininkystės ir iš jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1150,00 Eur į A. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau vykdant nusikalstamą sumanymą ir susitarimą, 2019 m. birželio 27 d., 15.34 val., M. G., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino A. G. ir nurodė, kad pinigai yra pervesti į jos sąskaitą ir, kad ji vyktų juos išgryninti, nurodė, kad gautus 1150,00 Eur išgrynintų ir 800 Eur perlaida pervestų J. I. AB „Lietuvos paštas” (duomenys neskelbtini), Jurbarke, bei 50 Eur pervestų M. R. AB „Perlas Finance” terminalu, o 300 Eur pasiliktų sau. A. G. 2019 m. birželio 27, 28 dienomis M. G. nurodymus įvykdė. J. I., nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką, R. Ž. prašoma, drauge su R. Ž. 2019 m. birželio 28 d. paėmė jos vardu iš A. G. gautą 790 Eur pinigų perlaidą, šiuos pinigus padavė R. Ž., po ko, J. I., vykdydama M. Ž. R. Ž. telefonu duotus nurodymus, R. Ž. perdavė J. I. ir ši iš minėtų pinigų 2019 m. birželio 28 d., 10.57 val., AB „Lietuvos paštas“, (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, atliko 280 Eur pinigų perlaidą K. B., tą pačią dieną 11.02 val., tame pačiame pašto skyriuje, atliko 100 Eur piniginę perlaidą B. M. ir 100 Eur piniginę perlaidą G. K.. B. M., nežinanti apie nusikalstamą veiką, vykdydama A. K. nurodymus, tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2019 m. birželio 28 d., A. K. telekomunikacijų pagalba susisiekus su B. M. ir nurodžius AB „Lietuvos paštas“ paimti jos vardu J. I. atliktą 100 Eur perlaidą bei perduoti nurodytiems asmenims, 2019 m. birželio 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, nuvyko į AB „Lietuvos paštas“ klientų aptarnavimo skyrių (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir atsiėmė iš J. I. gautus 100 Eur, po ko tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, perdavė tyrimo nenustatytu būdu tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu, veikdami bendrai ir tiesiogine tyčia „(duomenys neskelbtini)” padarė 1150,00 eurų turtinę žalą;

2. Be to, A. K. ir S. Z., veikdami bendrai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, A. K. pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, bendrai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule įgijo svetimą turtą: A. K. iš anksto, ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 26 d., susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiu bausmę S. Z. bei laisvėje esančiais asmenimis I. Z. ir B. M., kurios nežinojo apie nusikalstamą veiką, ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2019 m. birželio 26 d., tiksliau tyrimo nenustatytu metu, abu susitarė, kad S. Z. suras žmogų, kuris leis pasinaudoti banko sąskaita, į kurią būtų galima pervesti A. K. ir S. Z. aiškiu ir žinomu sukčiavimo būdu įgytoms lėšoms pervesti ir sutiks jas išgryninti, po ko 2019 m. birželio 26 d., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), S. Z. naudodamasis neteisėtai laikomu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekęs su I. Z. jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė leisti pasinaudoti jos banko sąskaita bei išgryninti pervestus pinigus ir pervesti nurodytiems asmenims. I. Z., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, sutikus bei perdavus savo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią S. Z. perdavė A. K., po ko, A. K. tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau nei 2019 m. birželio 26 d., naudodamasis tyrimo nenustatytu mobiliuoju telefonu, susisiekė su B. M. ir nurodė, kad per „Perlas“ terminalą jai bus persiųsti pinigai, kuriuos ji turės išgryninti ir perduoti A. K. nurodytiems asmenims. B. M. sutikus, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. K. 2019 m. birželio 26 d., 12.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš neteisėtai laikomo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. G., prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir nurodė, kad iš A. G. naudojamos bei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos administruojamos AB „Swedbank“ banko sąskaitų yra „plaunami pinigai“, jau yra pervesta 28 200 Eur, liepė banke išsiimti identifikavimo kodų generatorių bei padiktuoti identifikavimo kodų generatoriaus slaptažodį. Dėl šios apgaulės suklaidintas A. G. padiktavo generatoriaus suteiktus identifikavimo kodus, o A. K. iš A. G. neteisėtai įgijo A. G. ir „(duomenys neskelbtini)“ išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės identifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninių bankininkysčių AB „Swedbank“ bankas suteiktus kodų generatoriaus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei tokiu būdu įgijo galimybę prisijungti prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. G. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, A. K. pasinaudodamas tyrimo metu nenustatytu telefonu, kuriam prisijungimo metu buvo suteiktas UAB „Tele2“ telekomunikacijų bendrovės IP adresas (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, 17.11 val. neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su A. G. vardu atidaryta AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. G. administruojama „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, iš A. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 320 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 440 Eur į I. Z. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau I. Z., vykdydama S. Z. telefonu duodamus nurodymus, iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 26 d. 17.32 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, išgrynino 760 Eur, tą pačią dieną, nuo 18.43 iki 18.51 val. dalį išgrynintų pinigų – 480 Eur per 5 kartus pervedė per „Perlas“ terminalą S. Z. nurodytam asmeniui B. M., po ko, I. Z. 2019 m. birželio 26 d., 19.06 val., „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 100 Eur, kuriuos tos pačios dienos vakare, tiksliau nenustatytu metu, pervedė į nežinančios apie nusikalstamą veiką R. Z. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kitą dalį pinigų – 50 Eur 2019 m. birželio 27 d. pervedė S. Z. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o už likusius pinigus – 130 Eur nupirko „Labas“ telefono numerio sąskaitos papildymų, kuriuos tyrimo nenustatytu metu iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus S. Z. į jo naudojamą telefoną numeriu (duomenys neskelbtini). Toliau B. M., vykdydama A. K. telefonu duodamus nurodymus, 2019 m. birželio 26 d. „Iki“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Alytuje, esančiame „Perlas“ terminale, nuo 19.16 iki 19.18 val. per 5 kartus išgrynino ir nuėmė 480 Eur, po ko, 19.22 val. toje pačioje parduotuvėje esančiame AB „Swedbank“ bankomate į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 300 Eur, vėliau, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), būdama tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 19.53 val. dalį pinigų – 300 Eur pervedė nežinančiai apie nusikalstamą veiką G. K. į jos naudojamą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko B. M. 2019 m. birželio 26 d. atliko 3 pavedimus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 19.55 val. pervedė 38 Eur nežinančiam apie nusikalstamą veiką M. E., 22.14 val. pervedė 50 Eur nežinančiam apie nusikalstamą veiką A. M., 22.15 val. pervedė 50 Eur nežinančiam apie nusikalstamą veiką J. R., o likusius 42 Eur perdavė tyrimo nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu A. K. apgaule, veikdamas tiesiogine tyčia bendrai su S. Z., bendrais veiksmais su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančiu bausmę S. Z., bei laisvėje esančiomis apie nusikalstamą veiką nežinančiomis I. Z. ir B. M. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą A. G. ir „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai“ priklausantį turtą – 760 Eur, tuo nukentėjusiajam A. G. padarė 320 Eur turtinę žalą, o „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai“ – 440 Eur turtinę žalą.

3. Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad M. G., M. Ž., A. K. ir S. Z. kaltė pilnai įrodyta, jų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji įvykdė baigtas tyčines nusikalstamas veikas. M. Ž., A. K. ir S. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta sunkinanti aplinkybė, jog nuteistieji veikas įvykdė bendrininkų grupėje bei būdami recidyvistais, į tai, kad S. Z. anksčiau teistas 12 kartų, A. K. 6 kartus, M. Ž. 20 kartų, į tai, kad visi nuteistieji nusikalstamas veikas įvykdė laisvės atėmimo bausmės metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už kiekvieną iš veikų skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o bausmių dydis parinktas artimas sankcijos vidurkiui. Veikos, kurios padarytos idealiajai sutapčiai (BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis) ir (BK 289 straipsnis ir BK 214 straipsnio 1 dalis), bendrinamos apėmimo būdu, vėliau bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu, kaip tai numato BK 63 straipsnio 6 dalis.

4. Nuteistasis S. Z. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba atnaujinti ir nustatyti asmenis, kurie padarė nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

4.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog jokio nusikaltimo nepadarė, kadangi būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2019 m. birželio 26 d. pardavė telefoną kitam nuteistajam – E. B., kuris jam apgaulės būdu, pinigus pervedė jo sesei I. Z. pervesdamas po 400 Eur bei 320 Eur, tačiau šie pinigai buvo pervesti už tai, kad pardavė telefoną. Skunde nuteistasis nurodo, jog nei jis, nei A. K. yra nekalti.

4.2. Skunde teigiama, kad byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau ją vėl atnaujino ir pripažino jį kaltu. Teismas nepagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu, dėl ko prašo jį išteisinti ir nuteisti asmenis, kurie išties padarė šią nusikalstamą veiką.

5. Nuteistasis A. K. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir A. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

5.1. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, dėl jo pripažinimo kaltu. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus. Nuteistasis teigia, jog vien manymu ir tuo, jog nesutampa žmonių žodžiai, negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio – tai yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko nuteistasis prašo patikrinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei įvertinti įrodymus iš naujo ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

6. Nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir pripažinti M. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Dėl veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje M. Ž. išteisinti.

Šalies argumentai

6.1. Skunde nurodo, kad byloje yra nustatyta ir įrodyta tik tai, kad M. G., M. Ž. ir A. K. galimai veikė kaip bendrininkai tik padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra visiškai įrodyta, kad M. G., M. Ž. ir A. K. kaip bendrininkai veikė ir padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje. Skunde teigiama, kad teismo padaryta išvada, kad „<...Nagrinėjamu atveju, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog kaltinamieji savo veiksmais visų be išimties jiems inkriminuojamų BK specialiųjų dalių normų tiesiogiai nepažeidė, tačiau savo veiksmais padarė veikas, kurios palengvino kitiems bendrininkams daryti nusikalstamas veikas, nulėmė kitų asmenų veikas, todėl jų padarytos veikos priežastingai susijusios su kitų bendrininkų padarytomis veikomis. Taigi, jie kartu, kaip bendrininkų grupė, veikdami visi kartu, siekė daryti nusikalstamas veikas. Bendri padariniai inkriminuojami asmenims tik esant kiekvieno bendrininko veikos ir kilusių priežastiniam ryšiui...>“ yra nepagrįsta.

6.2. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas bendrininkų ekscesas, kadangi byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad bendrininkų buvo sutarta, jog M. G. skambins būtent E. B., pasisavins valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai įgis jos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansiniai operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungs prie jos informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bei neteisėtai inicijuos finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemones bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

6.3. M. Ž. žinojo tik tą aplinkybę, kad M. G. galimai apgaule įgis svetimą turtą ir dėl to surado asmenį – R. Ž., kuri padės pervesti pinigus į kitų asmenų sąskaitas, juos išgrynins ir perduos tretiesiems asmenims, todėl M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

7. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų S. Z., A. K., M. Ž. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis S. Z. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė, nuteistojo A. K. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė, nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistųjų S. Z., A. K. ir M. Ž. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliaciniai skundai atmetami.

8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y., pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

9. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis S. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymo. Nuteistasis A. K. taip pat prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 289 straipsnyje (dvi veikos), padarymo. M. Ž. gynėjas Arvydas Montrimas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį ir pripažinti M. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Dėl veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje M. Ž. išteisinti. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri S. Z., A. K., M. Ž. kaltės klausimais.

Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo

10. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y., vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

11. Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo matyti, jog yra nesutinkama su jo nuteisimu. Teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, pripažindamas A. K. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo su tokiais apelianto skundo motyvais sutikti ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo. Apelianto motyvai yra nepagrįsti, o jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys.

12. A. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su M. G. ir M. Ž., sukčiavimo būdu pasisavinus valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai disponuojant elektroninių mokėjimo priemonių duomenis pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimo priemones ar jų duomenis, neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – „(duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijai“ priklausančią pinigų sumą –1150,00 Eur. Be to, A. K. kartu su S. Z., veikdami bendrai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), A. K. pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, bendrai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule įgijo svetimą – A. G. ir „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai“ priklausantį turtą – 760 Eur.

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. K. dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad niekam neskambino, jokių nusikalstamų veikų nedarė. Nuteistųjų tarpe pardavinėjo telefonus. Apie M. G. ir M. Ž. daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. A. K. parodė, kad pardavinėjo telefoną „L8“, kurio vertė pataisos namuose yra 100 Eur, kurį norėjo įsigyti M. G.. Kadangi šis jau buvo jam skolingas, todėl atsisakė jam parduoti telefoną. Tačiau M. G. reikalingą telefoną nupirko M. Ž. ir perdavė jį M. G., o už šį telefoną, pinigus pervedė M. Ž. mama, o savo sesers B. M. paprašė pagalbos, jog ši priimtų siųstus pinigus. Kaip prašė panaudoti tuos pinigus neatsimena, galbūt prašė kažką nupirkti. Daug visko perka ir parduoda, todėl neatsimena tikslių aplinkybių. Nei M. G., nei M. Ž. neprašė surasti žmogaus, kuriam būtų galima pervesti pinigus. Vienoje patalpoje gyvena su A. P., todėl yra girdėjęs, kad A. P. yra turėjęs kažkokių reikalų su M. Ž. dėl žaidimų kompiuterio įgijimo. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatavo, kad jo versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija. Vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis, nepagrįstais nuteistojo A. K. parodymais, iš esmės prieštaraujančiais byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Iš byloje esančių duomenų, t. y., E. B. parodymų, sąskaitų išrašų, skambučių išklotinių, neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d., apie 16.00 val. M. G. telefonu paskambino E. B. į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnu, į A. G. sąskaitą iš „(duomenys neskelbtini) bendrijos“ banko sąskaitos buvo pervesta 1150 Eur. Tai patvirtino ne tik nukentėjusioji E. B., tačiau ir nuteistasis M. G., kuris parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. internete susirado „(duomenys neskelbtini) bendrijos“ kontaktinius duomenis ir jais paskambino. Telefonu atsiliepė nukentėjusioji E. B., o šis jai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir pasakė, kad per sąskaitą yra „plaunami“ pinigai, dėl ko reikalinga užblokuoti sąskaitą. Taip apgaule iš jos išgavo elektroninius duomenis, reikalingus prisijungti prie bendrijos banko sąskaitos internetu. Prisijungęs prie minėtos sąskaitos, į A. G. sąskaitą pervedė 1150 Eur. Tačiau neigė, jog šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas kartu su A. K. ir M. Ž.. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog M. G. parodymai apie tai, kad visus inkriminuotus veiksmus jis įvykdė vienas, vertinami, kaip jo siekis padėti A. K. bei M. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šalies argumentai

15. Nors nuteistasis A. K. savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko prašo jį išteisinti, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo teiginiais. Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d., M. G. telefonu paskambinus E. B. ir prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, neteisėtai disponuojant elektroninių mokėjimo priemonių duomenis pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimo priemones ar jų duomenis, neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos buvo įgytas „(duomenys neskelbtini) bendrijos“ turtas – 1150,00 Eur, po ko šie pinigai buvo paskirstyti asmenims, kurie nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką. Ir nors nuteistasis A. K. kategoriškai neigia bendrininkavęs darant šį nusikaltimą, neigia taręsis dėl neteisėtai įgytų pinigų realizavimo, tačiau šie nuteistojo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais.

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Swedbank“ pateikė „(duomenys neskelbtini) bendrijos“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d. buvo atlikti pavedimai į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedant 1050 Eur pavedimo paskirtyje nurodant „Uz apzeldinima“ ir 100 Eur pavedimo paskirtyje nurodant „Uz gelynus“, t. y., viso į A. G. sąskaitą 2019 m. birželio 27 d. buvo pervesta 1150 Eur. Tą pačią dieną nuo A. G. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas pinigų išgryninimas AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate (H610/HB), esančiame (duomenys neskelbtini), Jurbarke, nuimant šias pinigų sumas: 2019 m. birželio 27 d. 16.50 val. – 500 Eur; 2019 m. birželio 27 d. 16.51 val. – 200 Eur; 2019 m. birželio 27 d. 16.53 val. – 100 Eur., taip pat kitame bankomate 2019 m. birželio 27 d. 17.08 val. buvo išgryninta 50 Eur (2 t., b. l. 104–105). Apie tai, kad į A. G. sąskaitą buvo pervesti neteisėtai įgyti pinigai patvirtino ir liudytoja apklausta A. G., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad per pažinčių portalą susipažino su M. G., kuris paprašė leisti pasinaudoti jos banko sąskaita. Ji nieko neįtardama, davė jam savo sąskaitos numerį, po ko M. G. iškart informavo, jog yra pervesti pinigai ir reikia juos išgryninti, t. y., M. G. jai liepė 800 Eur pašte pervesti J. I., 50 eurų per „Perlo“ terminalą pervesti asmeniui, kurio pavardės neatsimena, likusius 300 Eurų liepė pasilikti sau. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina apie neteisėtai gautų pinigų cirkuliaciją, t. y., A. G. 800 Eur perlaidą išsiuntė M. Ž. motinos R. Ž. draugei J. I., kuri 2019 m. birželio 28 d. išgrynino savo vardu gautą perlaidą ir pinigus perdavė R. Ž.. Toliau J. I. R. Ž. nurodymu dalį šių pinigų išsiunčia – 280 Eur K. B., 100 Eur (duomenys neskelbtini) PN kalinčio R. K. sutuoktinei R. K. ir 100 Eur A. K. seseriai B. M..

17. A. K. 2019 m. birželio 27 d. telefonu bendravo su seserimi B. M. ir gavo jos sutikimą priimti pinigų perlaidą į „Perlo“ terminalą, kuriuos sutiko išgryninti ir paskirstyti priimtus pinigus pagal A. K. nurodymą. Šiuos duomenis patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. M., kuri parodė, kad 2019 m. birželio 28 d. gavo SMS žinutę, kad į jos sąskaitą pervesta 100 Eur, o A. K. nurodymu šią sumą pervedė kitam asmeniui. Šios liudytojos parodymus patvirtinta AB „Lietuvos paštas“ atsakymas Nr. 3-2020-00275, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. 11.02 val. J. I. atliko 100 Eur perlaidą B. M. (2 t., b. l. 116–120). Taigi, nors A. K. neigia bendrininkavęs ir taręsis bei derinęs veiksmus su kitais nuteistaisiais – M. G. ir M. Ž., tačiau skambučių išklotinės bei pinigų cirkuliavimas per asmenis, kurie nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, patvirtina, jog A. K. susitarė su kitais nuteistaisiais bei aktyviai ieškojo asmenų, kurie turėtų galimybę priimti ir sutiktų paskirstyti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Šiuo atveju, A. K. bendravo telefonu su seserimi B. M. ir gavo jos sutikimą priimti pinigų perlaidą per „Perlas“ terminalą, po ko A. K. seseriai nurodė pinigus išgryninti ir paskirstyti nurodytiems asmenims.

18. Byloje nustatyta, kad analogiška schema buvo naudojama ir A. G. ir jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos atžvilgiu. Tik šiuo atveju A. K. veikė bendrai su S. Z., abu ieškojo asmenų, galinčių padėti išgryninti pinigus, o juos radus, 2019 m. birželio 26 d. 12.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iš neteisėtai laikomo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. G., prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir iš A. G. neteisėtai įgijo A. G. ir „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai“ išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės identifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninių bankininkysčių AB „Svedbank“ bankas suteiktus kodų generatoriaus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko iš A. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 320 Eur, o iš „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 440 Eur į I. Z. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Nuteistasis A. K. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos taip pat nepripažino ir parodė, kad niekam neskambino, o buvo neteisingai apkaltinas dėl analogiškų aplinkybių, kadangi S. Z. pardavinėjo telefoną, kurio nei modelio, nei sumos įvardinti negalėjo. Nurodė, kad S. Z. asmeniškai nepažinojo. S. Z. pasiūlė, kad už paskutinį įgyjamą telefoną ankstesnę skolą grąžintų terminalo „Perlas“ pagalba skolą, pervedant jo sesei B. M., o sesuo jam padėjo. Apie tai, kad jos vardu bus persiųsti pinigai, informavo telefonu. Iš kokio numerio skambino, neatsimena. Nuimtus pinigus liepė pervesti J. G., E. K., R. K., tokiu būdu grąžino jiems skolas, tačiau už ką buvo skolingas neatsimena.

20. Tai, kad A. K. veikdamas bendrai su S. Z. pirmiausia ieškojo asmenų, galinčių padėti išgryninti pinigus, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tiek pačio nuteistojo A. K. parodymais, tiek jos sesers B. M. parodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. A. K. kontaktavo su B. M., o gavus jos leidimą naudotis jos sąskaita, A. K. paskambino „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos“ atstovui A. G. ir pasinaudojęs pareigūno vardu neteisėtai iš A. G. įgijo elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Nors nuteistasis A. K. kategoriškai neigia skambinęs nukentėjusiajam A. G., tačiau šie nuteistojo parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šie nuteistojo teiginiai yra paneigti byloje esančiais duomenimis. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. parodė, jog 2019 m. birželio 26 d. apie 10.00 val. į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėju, kuris teigė, jog per jo sąskaita „išplauta“ 28 200 Eur. Skambinęs asmuo jam liepė vykti į banką ir išsiimti prisijungimų prie elektroninės bankininkystės generatorių, po ko A. G. nuvyko į banko „Swedbank“ Rokiškio skyrių ir išsiėmė generatorių, o išėjęs iš banko, paskambino jam prieš tai skambinusiam asmeniui. Iš pirmo karto jam neatsiliepė, o vėliau jam perskambino ir paprašė padiktuoti generatoriaus kodą. Nukentėjusysis kodą pasakė. Po kiek laiko, vėl paskambino tas pats asmuo ir reikalavo nueiti į banką ir išimti dar vieną generatorių – „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos“, kadangi buvo jam prasitaręs, kad administruoja šios bendrijos sąskaitą. Po to, nukentėjusysis nuvyko į banką, tačiau jam ten pasakė, jog jis gali naudotis tuo pačiu generatoriumi. Būdamas namuose, nukentėjusysis paskambino asmeniui su kuriuo bendravo, o šis jam nurodinėjo viską, ką reikia daryti su generatoriumi. 2019 m. birželio 29 d. bankomate pasitikrinęs sąskaitą pamatė, kad jos likutis yra 1 Eur, po to suprato, jog iš jo apgaule buvo pasisavinta 320 Eur, o iš bendrijos – 440 Eur. Daiktų ir objektų parodymų atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolu, nukentėjusiajam A. G. buvo pateikti 3 garso įrašai, iš kurių, įraše Nr. 3 yra A. K. balso įrašas, gautas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu. A. G. parodė, kad iš jam pateiktų 3 garso įrašų, jis atpažįsta asmenį, kalbantį garso įraše Nr. 3. Šis asmuo jam paskambino 2019 m. birželio 26 d. į jo mobiliojo ryšio telefoną ir sukčiavimo būdu iš jo ir bendrijos sąskaitų išviliojo pinigus. Šį balso įrašą jis yra atpažinęs 2021 m. birželio 17 d., kuomet buvo atvykęs į policiją į Kauną, ir kuomet tyrėja jam davė paklausyti teismo posėdžio garso įrašą. Šį balsą atpažįsta iš tariamų žodžių, tembro, kalbėsena yra su akcentu, todėl šį garsą yra gerai įsidėmėjęs (11 t., b. l. 41). Netikėti nukentėjusiojo A. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusiojo parodymai išliko nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, t. y., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant jį teisme. Teismo posėdžio metu A. G. taip pat patvirtino, kad nors ir posėdis vyko nuotolinio būdu dėl ko buvo garso fonas, tačiau A. K. balsas panašus į asmens, kuris jam skambino ir neteisėtai įgijo jam bei bendrijai priklausančias lėšas. Teismo posėdžio metu A. G. dar kartą patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu tikrai atpažino skambinusiojo vyro balsą.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. savo ir veikoje dalyvaujančio S. Z. naudai iš „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos“ bei A. G. viso įgijo – 760 Eur, kuriuos pervedė į S. Z. sesers I. Z. sąskaitą, o ši gautus pinigus išgrynino. Tai patvirtina AB „Swedbank“ pateiktas I. Z. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 26 d. gauta 320 Eur bei tą pačią dieną iš „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 440 Eur, po ko 2019 m. birželio 26 d. 17.32 val. I. Z. šiuos pinigus išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžys (1 t., b. l. 145–146). I. Z. išgryninusi pinigus, toliau vykdydama S. Z. nurodymus per „Perlas“ terminalą pervedė A. K. seseriai B. M. 480 Eur, 100 Eur įnešė į sąskaitą ir pervedė R. Z., 50 Eur persiuntė S. Z. į (duomenys neskelbtini) PN, o už 130 Eur S. Z. nupirko papildymų išankstinei apmokėjimo telefoninei paslaugai „Labas“. UAB „Perlas finance“ pateiktas atsakymas patvirtina, kad I. Z. 2019 m. birželio 26 d. atliko 5 piniginius pervedimus A. K. seseriai B. M. (2 t., b. l. 125–134). Taigi, B. M. nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką bei vykdydama A. K. telefonu duodamus nurodymus, 2019 m. birželio 26 d. „IKI“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), Alytuje, esančiame „Perlas“ terminale, nuo 19.16 val. iki 19.18 val. per 5 kartus išgrynino ir nuėmė 480 Eur, po ko į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 300 Eur, po ko šiuos pinigus pervedė nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką G. K.. Tai patvirtinta AB „Swedbank“ pateiktu B. M. banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 26 d. 19.22 val. buvo įnešta 300 Eur, o 19.53 val. atliktas pavedimas G. K. bei atlikti pavedimai į (duomenys neskelbtini) pataisos namų banko sąskaitas: 38 Eur M. E., 50 Eur A. M., 50 Eur J. R. (3 t., b. l. 88).

22. Iš visų aptartų duomenų, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistasis A. K., prisistatęs pareigūno vardu ir taip siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį A. G., ne tik paskambino nukentėjusiajam A. G., tačiau ir aktyviai ieškojo asmenų, per kuriuos būtų galima išgryninti neteisėtai įgytus pinigus, pasitelkiant ne vieną asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką. Ir nors A. K. teigia, jog jam nebuvo žinoma apie daromas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas tiek dėl „(duomenys neskelbtini) bendrijos“, tiek dėl A. G. ir jo atstovaujamos bendrijos pasisavintų pinigų, o jo seseriai B. M. abiejais atvejais pinigai buvo pervedami už parduotus telefonus, tačiau pirmosios instancijos teismas tokią nuteistojo pateiktą versiją atmetė kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, konstatavęs, jog ji yra paneigta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Tokiam įrodymų vertinimui visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Konstatuodamas šią išvadą, apylinkės teismas pasirėmė visų nuteistųjų duotais prieštaringais parodymais, liudytojos A. G. pateiktais garso įrašais bei liudytojo A. P. parodymais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visų nuteistųjų teikiamos versijos nesutampa laike, nors nusikaltimai įvykdyti griežtai apibrėžtu laiku. Nuteistųjų pateiktose versijose dalyvauja tariami ir nepažįstami asmenys, negali įvardinti konkrečių ar bent apytikslių datų. Be to, kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nuosprendyje, A. G. pateikti įrašyti telefoniniai pokalbiai su M. G. paneigia versiją apie perkamus telefonus, kadangi pokalbio metu M. G. teigia nepažįstantis J. I., t. y., M. Ž. motinos kaimynės, kuri 100 Eur pervedė A. K. seseriai B. M., nors A. K. teigimu M. Ž. M. G. pirko iš jo telefoną. Taigi, tokiu atveju, jeigu M. Ž. būtų pirkęs iš A. K. telefoną M. G., M. G. turėtų žinoti, jog J. I. pervedami pinigai yra už tariamai perkamą telefoną, tačiau kaip pastebėtina, M. G. pasinaudodamas savo teise, ikiteisminio tyrimo metu išvis atsisakė duoti parodymus, o jau tik teisme duodamas parodymus pateikė versiją, jog A. K. seseriai persiųsti pinigai buvo skirti už telefoną. Esant prieštaringiems nuteistųjų parodymams, nesutampant su kitais byloje esančiais įrodymais, A. K. versija atmetama kaip nepagrįsta.

23. Teisėjų kolegija įvertinus visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai A. K. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 289 straipsnyje (2 veikos). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Šalies argumentai

24. A. K. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

25. Apylinkės teismas, parinkdamas A. K. tiek bausmių rūšį, tiek jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad A. K. anksčiau teistas 6 kartus, paskutinis nuosprendis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, dar neįsiteisėjęs, nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas 4 kartus, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, kas nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusią nusikalsti asmenybę, o ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė A. K., jog jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu.

26. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Be to, teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnyje. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, A. K. paskirtų bausmių nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo

27. Iš nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo matyti, jog yra nesutinkama su jo nuteisimu. Teigiama, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, kadangi būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2019 m. birželio 26 d. perdavė telefoną kitam nuteistajam – E. B., kuris jam apgaulės būdu, pinigus pervedė jo seseriai I. Z. pervesdamas po 400 Eur ir 320 Eur.

28. Visų pirma, skunde teigiama, kad byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau ją vėl atnaujino ir nepagrįstai pripažino jį kaltu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27612-19 S. Z. atžvilgiu, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Visgi, 2020 m. gegužės 21 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimu šis nutarimas, kaip ir A. K. atžvilgiu, panaikintas ir ikiteisminį tyrimą S. Z. ir A. K. atžvilgiu nutartą tęsti (8 t., b. l. 57–58). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog S. Z. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o vėliau atnaujintas, nepaneigia jo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

29. S. Z. kartu su A. K., veikdami bendrai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), A. K. pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, bendrai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule įgijo svetimą – A. G. ir „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai“ priklausantį turtą – 760 Eur.

30. Nuteistasis S. Z. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog iš savo sesers I. Z. paėmė banko sąskaitą ir ją davė kitam nuteistajam, kad būtų pervesti pinigai už telefoną. Į sąskaitą buvo pervesti 780 Eur, už parduotą telefoną ir skolą. Iš pradžių pats pardavė telefoną nuteistajam, tada už gautus pinigus pirko kitą telefoną iš A. K.. Nežinojo, jog kitas nuteistasis už telefoną atsiskaitė „nešvariais“ pinigais.

31. Byloje ištirtais duomenis, kaip jau aptarta aukščiau šios nutarties 20 ir 21 punktuose, nustatyta, kad A. K. prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, 2019 m. birželio 26 d. paskambino nukentėjusiajam A. G. ir neteisėtai įgijo bendrijos bei A. G. elektroninių mokėjimų priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos panaudojo neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos ir tokiu būdu apgaule savo ir veikoje dalyvaujančio S. Z. naudai įgijo iš bendrijos sąskaitos 440 Eur, o iš A. G. asmeninės sąskaitos – 320 Eur. Tai, kad nuteistieji A. K. ir S. Z. veikė bendru sutarimu, tyrėdami vieningą tyčią – neteisėtai įgyti pinigus, o vėliau juos išgryninti per kitus asmenis, patvirtina tai, jog neteisėtai įgyta bendrą sumą – 760 Eur buvo pervesta būtent į S. Z. sesers I. Z. priklausančią banko sąskaitą. Tai patvirtinta daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas I. Z. „AB Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 320 Eur. Taip pat tą pačią dieną iš „(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 440 Eur. O I. Z. šiuos pinigus 2019 m. birželio 26 d. 17.32 val., išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (8 t., b. l. 145–146). Tai, kad I. Z., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, vykdė nuteistojo S. Z. nurodymus patvirtina telefono numerių analizė, iš kurios matyti, kad atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. Z., telefoninių pokalbių bei SMS žinučių išklotinių analizę, S. Z. 2019 m. birželio 26 d. intensyviai bendravo su nenustatytu asmeniu tiek skambučiais, tiek SMS žinutėmis, bei su I. Z., kuri naudojasi abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 86–87). Nuteistojo S. Z. ir I. Z. intensyvus bendravimas, kitų aplinkybių kontekste, t. y., tai, kad I. Z. išgryninusi pinigus ir didžiąją pinigų sumą pervedė A. K. seseriai, tik patvirtina, jog S. Z. susitaręs su A. K. iš pradžių ieškojo asmenų, galinčių padėti išgryninti pinigus. S. Z. sutarė su seserimi I. Z. dėl jos sąskaitos panaudojimo.

32. Nors S. Z. pateikė analogišką gynybinę versiją kaip ir kitas nuteistasis A. K., tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad ir šio nuteistojo S. Z. teiginiai apie parduodamus bei perkamus telefonus yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri nepatvirtinta jokiais duomenimis ir yra nelogiška. Nuteistasis S. Z. teigia, jog savo sesers sąskaitos numerį davė kitam nuteistajam – E. B. ir į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai už parduotą telefoną, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad S. Z. teikdamas apylinkės teismui paaiškinimus, negalėjo nuosekliai nurodyti, kokia būtent tiksliai suma ir už ką buvo pervedami į jo seseriai priklausančią banko sąskaitą pinigai. O jo sesuo – I. Z. pasinaudodama savo teise, teisme atsisakė duoti parodymus, dėl ko negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti S. Z. versijos, jog tiek į jos sąskaitą pervedami pinigai, tiek pačios pervedami pinigai A. K. seseriai, yra būtent už telefonų pirkimą/pardavimą. Nelogiškas ir nuteistojo teiginys, kad jo paliepimu sesuo I. Z. išgryninusi gautus pinigus, 480 Eur pervedė A. K. seseriai, kadangi iš A. K. pirko telefoną. Kaip jau nustatyta, pats A. K. neteisėtai pasisavinęs elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacija inicijuoti, pinigus pervedė būtent S. Z. seseriai I. Z., dėl ko visiškai nelogiškas nuteistojo S. Z. teiginys, jog I. Z. B. M. per „Perlas“ terminalą pervedė 480 Eur už tariamai perkamą telefoną iš A. K.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. K. ir S. Z. pateiktos versijos tarpusavyje nesutampa ir nors nuteistieji neigia savo pažintį, tačiau apylinkės teismas pastebėjo, kad I. Z. pinigus pervedinėjo būtent A. K. seseriai B. M.. Su šiais nuosprendžio motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

33. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog S. Z. veikdamas bendrai su A. K. aktyviai ieškojo asmenų, galinčių padėti išgryninti pinigus. S. Z. atliko konkrečius veiksmus – skambino savo seseriai I. Z., į kurios banko sąskaitą buvo pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai, nurodė šiuos pinigus išgryninti bei paskirstyti kitiems asmenims, o I. Z., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką vykdė S. Z. nurodymus. Todėl daroma pagrįsta išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai S. Z. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais ir teisėtais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

34. S. Z. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, dėl ko kaip jau minėta aukščiau, teismas pasisako ir dėl kitų klausimų susijusių su nuteistajam paskirta bausme.

35. Apylinkės teismas, parinkdamas S. Z. tiek bausmių rūšį, tiek jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad S. Z. anksčiau teistas 12 kartų, nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas 11 kartų, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, kas nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusią nusikalsti asmenybę, o ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė S. Z., jog jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. S. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu.

36. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Be to, teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnyje. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, S. Z. paskirtų bausmių nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinio skundo

37. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su M. Ž. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis – BK 198¹ straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 215 straipsnio 1 dalimi bei 289 straipsniu. Teigiama, jog M. Ž. turėtų būti nuteistas tik už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrininkų ekscesas, kadangi byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad bendrininkų buvo sutarta, jog M. G. skambins būtent E. B., pasisavins valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai įgis jos elektronines mokėjimo prie priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansiniai operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungs prie jos informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bei neteisėtai inicijuos finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemones.

Žemesnės instancijos teismas

38. Priešingai nei nurodo nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog M. Ž. sukčiavo veikdamas bendrininkų grupėje bei bendrininkavimą nustatė ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje.

39. Pagal BK 24 straipsnio nuostatas, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Kaip teisingai pažymėtina, skundžiamame nuosprendyje, įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y., iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

40. Nors skunde teigiama, kad šiuo atveju egzistuoja bendrininkų susitarimo ribų peržengimas (ekscesas), tačiau skunde tai pateikiamas kaip deklaratyvus teiginys, nepatvirtintas jokiais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji – M. G., M. Ž. ir A. K., susibūrė tarpusavyje, turėdami tikslą vykdyti telefoninį sukčiavimą ir taip gauti materialinės naudos. Byloje nuteistųjų veikimą bendrai patvirtina kiekvieno iš jų atlikti veiksmai bendram nusikalstamos veikos tikslo įgyvendinimui. Nors nustatyta, kad M. Ž. prie nusikalstamos veikos darymo prisidėjo skirtingais veiksmais ir apimtimi, tačiau savo veiksmais, realizavo tam tikrą dalį atskirų nusikaltimų sudėčių. Vykdant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą. Tam, kad būtų padarytas nusikaltimas, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. M. Ž. kartu su kitais nuteistaisiais sugalvojo ir parengė planą, pasiskirstė vaidmenimis, t. y., šiuo atveju M. Ž. ieškojo asmens, kuriam būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus, t. y., paskambino savo motinai R. Ž. ir su ja tarėsi dėl pinigų perlaidos jos vardu priėmimo bei vėlesnio jų išgryninimo bei paskirstymo pagal jo nurodymus. Skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokią veiką. Be to, nors ir M. G. nurodė, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė vienas, tačiau jau aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai paneigia M. G. teiginius apie jo vieno veikimą. Ir nors pirmosios instancijos teisme, M. Ž. neigė savo kaltę, tačiau apeliaciniame skunde neginčijama, jog M. Ž. žinojo, jog M. G. apgaule įgis svetimą turtą ir dėl to surado asmenį – R. Ž., kuri padės pervesti pinigus į kitų asmenų sąskaitas, juos išgrynins ir perduos tretiesiems asmenims. Taigi, nuteistieji pagal iš anksto sugalvotą planą, pasiskirstė vaidmenimis, suderintai tiek skirtingų asmenų, tiek laiko požiūriu, kiekvienas atliekantis pagal planą savo veiksmus, taip savo veiksmų dalimi realiai įgyvendindami priemones, buvusias būtinas nusikaltimų rezultatui – nukentėjusiosios pinigų užvaldymui, pasiekti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistieji kartu kaip bendrininkų grupė, veikdami kartu siekė daryti nusikalstamas veikas. Bendri nuteistųjų veiksmai yra priežastiniu ryšium siejami su padariniais. M. Ž. veiksmai sudarė sąlygas kitų nuteistųjų veiksmams ir juos papildė. Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavimo nusikalstamas veikas ir M. Ž. teisingai nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje padarymą. Nuteistieji atliko veiksmus bendram tikslui pasiekti, kurie atitiko nusikalstamos veikos vykdymą bendrininkų grupėje.

41. Nuteistojo M. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde, taip pat buvo prašoma M. Ž. paskirti švelnesnę bausmę.

42. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. nagrinėjamų veikų padarymo metu buvo teistas 18 kartų, tarp jų ir už sukčiavimą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. Ž. administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas prieštaringai, nors bausmės atlikimo vietos administracijos charakteristikoje nurodoma, kad pastaruoju metu M. Ž. motyvuotas keistis į gerąją pusę, tačiau taip pat nurodoma, kad nuteistasis 58 kartus baustas drausmine tvarka. Praeityje M. Ž. už daromas nusikalstamas veikas buvo skiriamos griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Visgi akivaizdu, jog jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui tai neturėjo, nuteistasis ir toliau sistemingai vykdė naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad M. Ž. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Šie duomenys leidžia manyti, jog M. Ž. yra linkęs nesilaikyti teisės normų, o dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, o pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas pakankamai jauno amžiaus, tačiau savo elgesio tinkama linkme nesistengė pakeisti.

43. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad padarytas nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir elgesio padarinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Marijampolės apylinkės teismas taip pat nepadarė. Įvertinus M. Ž. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę M. Ž. pagrindo mažinti nėra.

Dėl civilinių ieškinių

44. Kaip jau minėta, kadangi nuteistieji skundais prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl apeliacinis teismas pasisako ir dėl skundžiamu nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas civilinės ieškovės E. B. civilinį ieškinį, iš nuteistųjų M. G., M. Ž. ir A. K. solidariai priteisė 1098,51 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Be to, pilnai tenkintas civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini) bendrijos“ civilinis ieškinys ir iš A. K. ir S. Z. solidariai priteista 440 Eur. turtinei žalai atlyginti, o A. G. naudai iš A. K. ir S. Z. solidariai priteista 320 Eur. turtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog „(duomenys neskelbtini) bendrijos ir A. G. bei E. B. civiliniai ieškiniai pilnai pagrįsti. Civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti įrodyti, žalos dydį pagrindžiančiais dokumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso bei civilinės teisės normų reikalavimų nepažeidė, o civilinių ieškovų patirta žala atsirado dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų.

Dėl proceso išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 4 d., pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistajam S. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 380,00 Eur.

47. Taip pat gauta 2022 m. spalio 5 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 143,33 Eur, o 2022 m. spalio 10 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 281,67 Eur.

48. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems S. Z. ir A. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kuriuos surašė patys nuteistieji. Advokatės apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų skundus tik palaikė. Nuteistieji, gavę Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis dėl gynėjo paskyrimo, kurioje, be kita ko, išaiškinta, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą, savo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų nepateikė. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji A. K. ir S. Z. atlikinėja jiems ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų A. K. ir S. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. K., S. Z. ir M. Ž. gynėjo advokato Arvydo Montrimo apeliacinius skundus atmesti.

Neišieškoti iš A. K. ir S. Z. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. spalio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaimaŠeputienė