Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis pilietybės, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „N.“ linijos darbuotoju, teistas:

1. 2010-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2012-10-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį –30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2010-12-06 nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 3 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus. 2013-03-15 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3. 2016-10-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4. 2022-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 284 straipsnį, BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-09-08 00.11 val. iki 2022-09-08 13.08 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant 2 MGL, nustatant, kad S. D. neatlikta bausmė yra 38 MGL (1 900 Eur);

5. 2023-02-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2022-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu, ir S. D. paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus vairuoti transporto priemones;

6. 2024-03-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 60 parų areštu. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas valstybės naudai ir uždrausta 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones;

7. 2024-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotas automobilis ir uždrausta 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-05 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2024-03-27 nuosprendžiu ir 2024-03-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, ir S. D. paskirta subendrinta – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytos minėtais sprendimais atliktos bausmės dalys (2025-02-25 paleistas lygtinai, neatlikęs 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2025-02-25 įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, 2025-04-11 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro).

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. 2024-08-25 apie 16.36 val., (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini), artimiausio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,42 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat S. D. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-03-14 teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, ir šis terminas nėra pasibaigęs, jis 2024-08-25 apie 16.36 val. (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini), artimiausias pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,42 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu S. D. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (nuo 2025-02-01 įsigaliojusi straipsnio redakcija).

Kaltinamasis S. D. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsimena, jog buvo nuteistas už vairavimą išgėrus. Įvykio dieną buvo išgėręs ir vairavo. Važiavo su draugu A. ir J. Š. prie Pagirių ežero, išgėrinėjo. Jis (kaltinamasis) išgėrė butelį alaus. Važiavo neblaivus, nes A. negalėjo vairuoti. A. norėjo iki jo (kaltinamojo) namų (gyvena (duomenys neskelbtini)) pavažiuoti, nes A. sakė, kad jam namuose blogai bus. Nusprendė vairuoti pats, nes taip geriau nei užsimušti. Patikrinimo metu jam nustatytas 3,42 promilių neblaivumas. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, tai jis tada paėmė butelį ir išgėrė dar nepriėjus policijos pareigūnams. Pamatęs pareigūnus išgėrė, nes tai didelis stresas ir žinojo, kad jį uždarys. Suprato, kad stabdo policija. Prie vairo jis sėdėjo išgėręs. Su alkotesterio rodmenimis sutiko.

Teistumai vienas po kito, nes turėjo savo įmonę ir jam reikėjo pas kiekvieną žmogų važinėti. O kai nuvažiuoji pas klientą, ten reikėdavo išgerti, nes jeigu negeri, tai nepriimdavo užsakymo. Dabar alkoholio nevartoja jau apie pusę metų. Niekur dėl pagalbos nesikreipė.

Jis nežino, kam priklauso automobilis, kurį vairavo, bet automobilio savininkas buvo šalia, t. y. A. Dokumentų netikrino. Steigia savo įmonę, todėl jis vairavo ir toliau vairuos. Vairuos savo automobilį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Automobilio savininkė A. L. apklausiama teisme parodė, kad automobilį pirko už 1 650 Eur. šiuo metu automobilio būklė yra pablogėjusi. Mano, kad automobilis nuvertėjo per pusę kainos. Automobilį duodavo savo broliui A., kuris automobilio neprižiūrėjo. Automobilis nuvertėjo, nes brolis su juo dažnai važinėja ir neprižiūri. Brolis automobilio netvarko. Mano, kad automobilio vertė yra apie 800 Eur, bet ne daugiau. Buvo eismo įvykiai su automobiliu. Nežino, ar automobilis turėjo galiojančią technikinę apžiūrą. Automobilis tiesiog stovėjo ir ji norėjo jį parduoti. Ilgą laiką su šiuo automobiliu ji nevažinėjo. Tad automobilį reikėjo sutvarkyti ir parduoti. Reikėjo atlikti kažkokius automobilio remonto darbus, nes kažkas su varikliu buvo. Ji buvo užsienyje, o automobilio raktą buvo palikusi Lietuvoje. Šiai dienai automobilis yra važiuojantis. Ji automobilį pardavė už 800 Eur. pardavė už tokią sumą, nes taip susitarė. Automobilį pardavė prieš naujuosius ar po naujųjų metų.

Liudytojas A. L. (A. L.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2024-08-25 d., apie 16.36 val., įvykusio įvykio nieko neprisimena ir nieko papasakoti negali, nes buvo visiškai girtas. Minėtą dieną vartojo alkoholį su pažįstamais prie ežero (duomenys neskelbtini). Pažįstamų vardų įvardinti negali. Tiksliau nieko papasakoti negali, nes buvo visiškai girtas ir nieko neprisimena (t. 1, b. l. 26).

Liudytoja I. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-25 apie 16.20 val. gautas pranešimas, kad nuo Gariūnų g. pusės, nuo degalinės „Alauša“, važiuoja iš paskos juodam automobiliui „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įtariant, kad vairuotojas neblaivus. Vykstant į įvykio vietą buvo susisiekta su pranešėju, kuris paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo toliau žvyrkeliu, o pranešėjas toliau jo nebeseka. Atvykus į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) g., buvo pastebėtas minėtas automobilis, kuris labai lėtai važiavo link jų ir sustojo. Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) artimiausio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo pareikalavo išjungti variklį ir atiduoti automobilio raktelius. Automobilį vairavo S. D., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Patikrinus asmens blaivumą, pirmo tikrinimo metu 13.36 val. nustatytas 3,43 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 16.55 val. - nustatytas 3,42 promilių neblaivumas. Vairuotojas pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš pusvalandį iki blaivumo patikrinimo ir, kad išgėrė 0,7 l talpos 40 promilių degtinės butelį. S. D. prisipažino, kad pavartojęs alkoholinių gėrimų vairavo automobilį ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti savo katino, po ko taip pat vartojo alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 30-32).

Išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, asmuo pranešė, kad nuo Gariūnų g. pusės, nuo degalinės „Alauša“ iš paskos važiuoja juodos spalvos „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) įtaria, kad vairuotojas neblaivus, važiuoja link (duomenys neskelbtini) g. esančios Regitros. Įvykis užfiksuotas 2024-08-25 16.18 val. (t. 1, b. l. 6).

Iš 2024-08-25 neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir patikros sertifikato Nr. 2069848 matyti, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Taip pat pirmo tikrinimo metu, 16.36 val. S. D. nustatytas 3,43 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 16.55 val. jam nustatytas – 3,42 promilių girtumas. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Tikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (t. 1, b. l. 17-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2024-08-25 tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodytos iš esmės tapačios įvykio aplinkybės, kurias nurodė tyrėja I. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 21).

Iš 2024-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovintis ant žvyrkelio, esančio miškingoje teritorijoje prie adreso (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis stovi atrakintas, pravirais langais, automobilio kėbulas su įvairiais daugybiniais apgadinimais. Automobilio viduje netvarkinga, ant galinės kairės pusės sėdynės yra skaidrus stiklinis butelis su užrašu „Lithuanian“, butelis atidarytas, nepilnas, bei ant kilimėlio už vairuotojo sėdynės guli tuščias plastikinis alaus butelis „Tauras“. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas apžiūrėtas automobilis iš visų pusių bei jo vidus, užfiksuoti automobilyje rasti alkoholio buteliai (ant galinės sėdynės iš vairuotojo pusės rastas pradarytas degtinės butelis, o po vairuotojo sėdyne – tuščias alaus butelis (t. 1, b. l. 34-45).

Bendrojo pagalbos centro (tolau – BPC) kvietimo skambučio garso įraše ID 92300920302 ir jo 2024-12-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad skambučio pradžia BPC 2024-08-25 16:13:50. Pranešėjas praneša apie girtą vairuotoją. Nurodo, kad važioja iš paskos. Nurodo, kuria kryptimi važiuoja bei nurodo automobilio duomenis. Vėliau pranešėjas buvo sujungtas su policijos pareigūnais, kuriems nurodo, kur nuvažiavo kaltinamojo vairuotas automobilis (t. 1, b. l. 59-60).

Iš pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų ir jų 2024-12-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti du pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20240825-163847UTC+0300 .mp4“ matyti, kaip pareigūnai apžiūri automobilį. Vaizdo įraše „PSS-20240825-163223UTC+0300 .mp4“ matyti, kad prie vairo sėdi kaltinamasis, kuris sako, kad neturi teisių, nes praradęs už tą patį. Pareigūnas alkotesteriu patikrina vairuotojo neblaivumą, tikrinimo metu nustatytas 3,43 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nurodo, kad automobilis ne jo, kad žmogaus, kuris davė pavairuoti (t. 1, b. l. 64-66).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytoja-savininkė yra A. L. (t. 1, b. l. 49-50).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ išrašo duomenimis, lengvojo automobilio „Audi A6 Avant 1.9 TDI“ (pasirinkti metai 2003 m.) vidutinė kaina 2024 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje buvo 2 000 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 54).

2024-03-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. el-488-1150/2024, S. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 60 parų areštu. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023-10-22. Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. D. nutarta išieškoti transporto priemonės „Ford Mondeo“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 150 Eur (t. 1, b. l. 145-154)

Dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad S. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 3,42 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis S. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis patvirtino, jog įvykio dieną, t. y. 2024-08-25 su draugais vartojo alkoholį, kad vairavo, nes jo draugas negalėjo dėl dar didesnio girtumo. Taip pat patvirtino, kad sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Suprato, kad yra neblaivus, bet vis tiek važiavo. Važiavo su draugu. Kaltinamojo parodymus, jog būtent jis vairavo ir vairavo neblaivus, patvirtina pirmiau teismo aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojos pareigūnės I. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jos tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, vaizdo įrašai, daryti pareigūnų kūno kamera, iš kurių matyti, kad prie vairo sėdėjo kaltinamasis, o šalia jo, keleivio vietoje buvo jo taip pat neblaivus draugas; liudytojo A. L. parodymai, kad automobiliu naudojosi jis, įvykio metu buvo toks girtas, kad nieko nebepamena, pamena, kad su pažįstamais vartojo alkoholį prie ežero.

S. D. prisipažino policijos pareigūnams, kad iki sustabdymo neseniai gėrė alkoholį. Kaltinamojo S. D. neblaivumo požymiai ir etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore užfiksuoti ne tik pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše „PSS-20240825-163223UTC+0300 .mp4“, bet ir 2024-08-25 neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvitų rodmenyse, su kuriais kaltinamasis sutiko (teisme kaltinamasis patvirtino, kad su rodmenimis sutiko).

Taigi minėti įrodymai patvirtina tiek faktą, jog kaltinime nurodytą transporto priemonę vairavo kaltinamasis bei, kad vairavimo metu jis buvo neblaivus ir jam, abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtų įrodymų objektyvumu, dėl to jai vadovaujasi.

Iš kaltinamojo S. D. teisme duotų parodymų, taip kad jis vairuoja ir toliau vairuos, kad vairavo, nes pažįstamas buvo dar girtesnis ir užsimušti nenorėjo, bei nustatytų aplinkybių matyti, kad jis suvokė, kad sėdo prie kaltinime nurodyto automobilio vairo neblaivus ir vairavo bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, konstatuotina, kad S. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį

S. D. taip pat pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, t. y. už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones (nusikalstamos veikos metu galiojusi redakcija). Pagal BK 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 <...> straipsnį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad ir šioje dalyje kaltinimas pasitvirtino.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad S. D. vairavo neblaivus 2024-08-25 (nustatyta 3,42 promilių girtumas). Prieš tai jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-03-14 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023-10-22. Taigi akivaizdu, kad S. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę baudžiamojo poveikio priemonės, nustatytos BK 68 straipsnyje, atlikimo metu. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti S. D. veikos pavojingumą, nes ne bet koks baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, o tik sistemingas ir pavojingas. Tai išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 1A-180-843/2019, 1A-211-885/2020, 1A-255-468/2020, nuosprendis Nr. 1A-285-843/2020 ir kt.). Be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad pavieniai, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-671-873/2018, 1A-180-843/2019, 1A-255-468/2020).

Teismas, vertindamas ar S. D. neteisėti veiksmai pasiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pavojingumą, atsižvelgia į rašytinius duomenis bei jo paties paaiškinimus teisme. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, kaltinamasis S. D. už vairavimą būnant neblaiviam, praeityje teistas tris kartus. Pirmą kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-02-07 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tada jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Tačiau teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones atlikimo metu S. D. dar du kartus vairavo neblaivus: 1) 2023-09-20 (nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-27 nuosprendžiu); 2) 2023-10-22 (nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo trakų rūmų 2024-03-14 teismo baudžiamuoju įsakymu). Pažymėtina, kad 2023-10-22 vairuodamas girtas S. D. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą (atsakomybėn patrauktas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį). Be to, abu kartus jis buvo patrauktas atsakomybėn ir pagal BK 243 straipsnį. Jam vėl buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis specialia teise — teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė 2024-08-25, t. y. te praėjus 5 mėnesiams po 2024-03-14 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis nuteistas už tai, kad vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalotas kitas žmogus. S. D. teisme parodė, kad jam nerūpi atsakomybė, jis ir toliau ketina vairuoti, o tai rodo jo visišką abejingumą aplinkiniams bei aplinkai, kitų žmonių sveikatai ar net gyvybei, įstatymams. Tai rodo itin didelį kaltinamojo pavojingumą, taip pat jo pasikartojančio vairavimo būnant neblaiviam sistemingumą, jo veiksmų piktybiškumą, kas sudaro neabejotiną išvadą, kad S. D., veikdamas tiesiogine tyčia, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones ir taip padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 243 straipsnio redakciją (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojusi nuo 2019-07-06 iki 2025-02-01), tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Pagal šiuo metu galiojančią BK 243 straipsnio redakciją (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01), tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas pažymi, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija (2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573), todėl nagrinėjamu atveju spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal naują šio BK straipsnio redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 243 straipsnio redakcija, kurioje be papildomai įtvirtinto veikos požymio, kuris neaktualus nagrinėjamos bylos atveju, ir pasikeitusio požymio „atlikti“ į „vykdyti“, kurio turinio esmė yra ta pati, pasikeitė ir šio straipsnio sankcija, kurioje buvo įtvirtintos papildomos, alternatyvios viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės. Tad nauja baudžiamojo įstatymo redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, S. D. taikoma nuo 2025-02-01 įsigaliojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63, 64 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl S. D. pripažinimo recidyvistu, įvertina, kad jis nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą, neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Taip pat įvertina, kad kaltinamasis praeityje teistas tris kartus už tapačių nusikaltimų padarymą, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės. Tad šios aplinkybės rodo didesnį S. D. asmenybės pavojingumą bei pagrindą pripažinti jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nurodė besigailintis, tačiau teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo sistemingą tapatų elgesį, jo parodymus sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas ir gailestis šiuo atveju nėra nuoširdūs, todėl negali būti vertinami, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuri kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Taip pat jis tyčia, veikdamas sistemingai ir piktybiškai, idealia sutaptimi padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą, nėra, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis (nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus daro būdamas neblaivus) darytina išvada, kad kaltinamasis susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. 2024-08-26 duomenimis, kaltinamasis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 12 kartų, iš kurių už viešosios tvarkos pažeidimą (būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje), už tai, kad būdamas neblaivus važiavo traukiniu be bilieto, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto, už automobilio vairavimą neturint teisės to daryti bei būnant neblaiviam, ir pan., duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 113-122). Praeityje teistas 7 kartus, dalis teistumų susiję su tapačių nusikalstamų veikų padarymu (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, BK 243 straipsnis). Naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui bei neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtų baumių.

Pirmiau aptarti duomenys rodo, kad kaltinamasis S. D. nelinkęs taisytis, švelnesnės bausmės (bauda) nedaro jam įtakos, nes jis nedaro išvadų, dėl savo pavojingo visuomenei elgesio, daro analogiškus teisės pažeidimus, kurie kelia realią grėsmę ne tik kitų asmenų turtui, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei be to ir teisme deklaruoja savo požiūrį šiuo klausimu, t. y. nurodė, kad vairuoja neturėdamas teisės to daryti ir toliau vairuos. Įvertinęs išdėstytą, teismas sutinka su prokurorės siūlomomis bausmėmis ir sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. D. paskyrus už jo padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskyrus 1 metų laisvės atėmimą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – 45 parų areštą. Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę). Būtent tokio dydžio bausmė bus teisinga ir proporcinga S. D. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir jo asmenybės pavojingumui. Esant baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažinama vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Kaip jau minėta, kaltinamasis nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios buvo subendrintos po to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-05 nutartimi (subendrintos bausmės, paskirtos 2024-03-27 nuosprendžiu ir 2024-03-14 teismo baudžiamuoju įsakymu). Tačiau šiuo metu subendrinta bausmė jau yra atlikta, todėl bendrinti atliktos bausmės su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 64 straipsnį, nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, teismas nesvarsto galimybės taikyti BK 75 straipsnį, įvertinęs, kad kaltinamasis sistemingai daro tapačias nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ateityje jis pakartotinai nenusikals, tuo labiau, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Bausmės tikslams įgyvendinti taip pat būtina S. D. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar <...>.

Kaltinamasis S. D. neblaivus vairavo mieste, dienos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,42 promilės girtumo), vairavo, kai automobilyje buvo keleiviai, vairavo esant draudimui 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus. Kaip jau minėta, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo elgesį vertinti kaip piktybišką, o įvertinus ir veikos pavojingumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose) — minimalaus ar net vidutinio termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neteisinga, neproporcinga ir per švelni poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise 6 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę.

Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, jog automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kaltinamasis S. D. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis pirmiau minėto automobilio valdytoja-savininkė yra A. L. (t. 1, b. l. 49). Teisme apklausta A. L. paaiškino, kad ji yra minėto automobilio savininkė. Automobilį įsigijo už 1 650 Eur, tačiau automobilio būklė yra pablogėjusi. Jos manymu, automobilis nuvertėjo per pusę, nes automobilį duodavo broliui, kuris automobilio neprižiūrėdavo. Mano, kad automobilio vertė yra 800 Eur. Automobilį pardavė už 800 Eur, nes taip susitarė su pirkėju. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad automobilio vertė yra 800 Eur, o ne 2 000 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Atitinkamai kasacinėse nutartyse konfiskuotinos transporto priemonės vertę išreiškia jos rinkos kaina, dėl to sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nutartyse vartojamos kartu. Tačiau bet kuriuo atveju, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles. Išaiškino, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (2K-7-12-495/2020).

Kaip minėta pirmiau, VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, minėto automobilio vertė 2024 m. rugpjūčio mėnesį su PVM nurodoma 2 000 Eur (t. 1, b. l. 54). Tačiau iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad A. L. minėtą automobilį įsigijo 2022-03-28 už 1 650 Eur. Teismui nekelia abejonių automobilio įsigijimo kaina, nes ji nedaug skiriasi nuo „Emprekis“ duomenų. Automobilio savininkė nurodė, kad automobilį pardavė už 800 Eur, ne automobilis dalyvavo eismo įvykiuose, buvo neprižiūrimas, jį reikėjo remontuoti, ji to daryti nenorėjo, todėl pardavė. Nors teismui nebuvo pateikti automobilio pardavimo dokumentai, teismas visgi tiki liudytoja, kad automobilio vertė veikos padarymo metu galėjo būti apie 800 Eur. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad automobilis buvo pirktas prieš daugiau nei dvejus metus, automobilio apžiūros duomenis, automobilio kėbulas buvo su daugybiniais apgadinimais (t. 1, b. l. 34-46, 47). Todėl netikėti liudytoja, kad automobilį norint naudoti būtų reikėję jį remontuoti, teismas neturi jokio pagrindo. Kaip jau minėta, automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas, todėl teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertė yra liudytojos nurodyta automobilio pardavimo kaina, o būtent 800 Eur, todėl būtent tokio dydžio suma turi būti išieškoma iš kaltinamojo, kai atitinkanti konfiskuojamo turto vertę. Pagrindo išvadai, kad ši suma nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui bei asmenybei, nėra.

Bylą nagrinėjant teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-04-03 pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam S. D. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje 2025-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam gynėja paskirta vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, t. y. kaltinamajam S. D. gynėja paskirta dėl to, kad jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Tačiau paaiškėjus, kad kaltinamasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-04 nutartimi panaikintas 2025-03-31 skirtas advokatės L. U. atstovavimas S. D. baudžiamojoje byloje.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad tuo metu, kai jam buvo paskirta gynėja, kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę, neturėjo pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. D. netenkintinas.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera bei skambučio BPC garso įrašu - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. (S. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

S. D., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyvistu ir jam paskirti:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį — 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

pagal BK 243 straipsnį (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) — 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. D. paskirti subendrintą bausmę — 1 (vienų) metų laisvės atėmimą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 (šešeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. D. valstybės naudai konfiskuotino turto automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Nepriteisti iš S. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera ir skambučio BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.