Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Paužaitės, Dariaus Prankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. (S. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu;

pagal BK 243 straipsnį (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. D. paskirta subendrinta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. D. pripažintas recidyvistu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio S. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 6 (šešiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš S. D. valstybės naudai konfiskuotino turto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 800 Eur (aštuoni šimtai eurų).

Iš S. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. D. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.36 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,42 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šie S. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat S. D. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, ir šis terminas nėra pasibaigęs, 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 16.36 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,42 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu S. D. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šie S. D. veiksmai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi straipsnio redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija kaltės, tačiau tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui pateikto prokurorės O. Šleiterienės atsiliepime nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, S. D. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti jos dydį.

6. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Nagrinėjamoje byloje S. D. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) bei BK 243 straipsnyje (vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones). Nagrinėjamai bylai aktualioje BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 243 straipsnį tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Šiame kontekste apygardos teismas pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje buvo konstatuota, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 243 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) švelnina apelianto teisinę padėtį. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada, kadangi nagrinėjamo įvykio metu galiojusioje BK 243 straipsnio redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2025 m. vasario 1 d.), be kita ko, buvo numatytos griežtesnės bausmės.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. D. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Paskirtos bausmės, įvertinus tai, kad veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo. Taigi, paskirta subendrinta bausmė už dviejų nusikalstamų veikų padarymą yra artima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

9. Spręsdamas dėl S. D. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybę (praeityje teistas septynis kartus, dalis teistumų susiję su tapačių nusikalstamų veikų padarymu (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, BK 243 straipsnis) (t. 1, b. l. 125-144), per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 12 kartų (už viešosios tvarkos pažeidimus, važiavimą autobusu be bilieto, transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti bei būnant neblaiviam, greičio viršijimą), paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 113-122)), į tai, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui bei neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog S. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nurodė besigailintis, tačiau teismas, atsižvelgęs į nuteistojo sistemingą tapatų elgesį, jo parodymus (teisiamojo posėdžio metu 2025 m. balandžio 7 d. parodė, kad vairuoja neturėdamas teisės to daryti ir toliau vairuos) sprendė, kad jo prisipažinimas ir gailestis šiuo atveju nėra nuoširdus, todėl negali būti vertinamas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. S. D. yra darbingo amžiaus, dirbantis. Iš byloje surinktų duomenų matyti ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo teistas užsienyje (Didžiojoje Britanijoje už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, už vagystes (t. 1, b. l. 137-144)).

10. Apygardos teismo įsitikinimu, šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad S. D. nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, BK 243 straipsnį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį), negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Be to, apeliantui ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones bei turto konfiskavimas – konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą), tačiau nuteistasis ignoravo jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog praeityje S. D. skirtos tiek griežtos laisvės atėmimo bei arešto bausmės, tiek švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda) nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis ateityje pakartotinai nenusikals, tuo labiau, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs pirmesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas S. D. skirtiną bausmę, tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. D. paskyrus griežčiausias bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą. Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę). Įvertinusi išdėstytus motyvus, dar labiau švelninti S. D. paskirtą subendrintą bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Akcentuotina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių minėtame straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos jo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Be kita ko, apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kad jis yra dirbantis, neturi naujų nusižengimų bei gailisi, jog sėdo už vairo neblaivus pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

12. Kaip jau paminėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į S. D. teiginius, kad jis prisipažįsta bei gailisi dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, sprendė, jog asmens prisipažinimas ir gailestis šiuo atveju nėra nuoširdūs, todėl negali būti vertinami, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, paties nuteistojo duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. D. savo kaltę pripažino bei nurodė, jog gailisi visiškai formaliai. Tai patvirtina ir paties S. D. 2025 m. balandžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog jis vairuoja neturėdamas teisės to daryti ir toliau vairuos (t. 2, b. l. 42-46). Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodomas teistumas bei dviejų 2 000 Eur bauda nėra susijusi su nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Minėta bausmė apeliantui buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje. Be kita ko, jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tai, kad nuteistojo mama yra šiuo metu po operacijos bei jai reikalinga pagalba, byloje nepateikta, todėl apygardos teismo vertinimu, šie skundo argumentai nėra pagrįsti ir taip pat nesudaro pagrindo švelnesnės bausmės skyrimui.

13. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. D. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

14. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas persiuntė Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateiktą informaciją apie S. D. 2025 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad skundas nagrinėjamas tik dėl 2025 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir tik pagal nuteistojo skundą bei siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties (nepažeisti jo teisės į apeliaciją), bausmės šia nutartimi nebendrintinos. Bausmių bendrinimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme atitinkamai institucijai pateikus teikimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.