Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Simonai Ivanauskienei, Dovilei Radžienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės ieškovės I. Ž. atstovėms T. Ž. ir advokatėms Liucijai Bagačiovienei bei Marinai Saveljevai, atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams DNSB „Grandinė“ ir AB „Klaipėdos energija“ dėl skolos perkėlimo kitam asmeniui ir neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo bei įpareigojimo išbraukti iš šilumos vartotojų sąrašo, trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, pagal atsakovo AB „Klaipėdos energija“ priešieškinį ieškovei I. Ž. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys pagal priešieškinį Daugiabučių namų savininkų bendrija „Grandinė“, antstolė Brigita Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Taigi teismas civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 iš esmės pripažino, kad atsakovės DNSB „Grandinė“ veiksmai, atliekant šildymo sistemos renovacijos darbus, apeinant ieškovės butą ir sujungiant šildymo sistemą tarp (duomenys neskelbtini)butų, buvo teisėti, siekiant apsaugoti kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu ieškovės atsisakymas įleisti atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovus į ieškovės butą atlikti šildymo sistemos renovacijos darbus, buvo neteisėtas. Pažymėtina, kad iki šios dienos 2012-10-04 teismo sprendimas nėra įvykdytas, ieškovės bute nėra atlikti šilumos sistemos modernizavimo darbai. Šias aplinkybes patvirtino šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu, taip pat ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Teismo posėdyje atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas paaiškino, kad ieškovės bute likę seni šildymo įrenginiai, kurių nėra techninės galimybės prijungti prie naujos modernizuotos viso daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos, o patekti į ieškovės butą ir pakeisti jos bute esančius įrenginius naujais iki šios dienos nėra sudaryta galimybė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šildymo energijos tiekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nutrauktas dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-19 raštu atsakovė DNSB „Grandinė“ informavo atsakovę AB „Klaipėdos energija“, kad vykdant šildymo sistemos modernizavimo darbus atsirado du butai, tai yra Nr. 24 ir Nr. 70, kurie neįsileidžia į butus keisti bendro naudojimo šildymo vamzdynų, taip pat nepabaigta sumontuoti šilumos apskaitos įrangą, todėl prašė tiekti šildymą daugiabučiui gyvenamajam namui ir skaičiuoti mokestį už tiekiamą šilumos energiją pagal seną tvarką pagal buto plotą. Iki šilumos sistemos modernizavimo šilumos energija buvo paskirstoma ir jos apmokėjimas buvo skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodą Nr. 7 ir šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. 2013-11-19 įvyko DNSB „Grandinė“ visuotinis narių susirinkimas, kurio metu nutarta pasirinkti daugiabučiame gyvenamajame name šilumos paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6A. 2013-11-27 atsakovė DNSB „Grandinė“ pranešė atsakovei AB „Klaipėdos energija“, kad šilumos paskirstymo metodas Nr. 7 pakeičiamas į šilumos paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6A, pagal kurį šilumos paskirstymas vykdomas pagal daliklių rodmenis, sumontuotus ant šildymo prietaisų. Pagal bendrijos pateiktą sąrašą, bute Nr. 24 nebuvo sumontuoti davikliai, todėl nuo 2013-2014 metų šildymo sezono bute Nr. 24 už šildymo paslaugas skaičiuojama už šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 bei šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens paruošimui.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) dalis turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012). Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-401-248/2015).

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi pareigą mokėti atsakovei AB „Klaipėdos energija“ už šildymo energijos tiekimą. Tai, kad ieškovei dėl jos pačios veiksmų nėra faktiškai tiekiama šilumos energija, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiekiamą šilumą į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Būtina įvertinti ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-28 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5661-122/2013 tenkino ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį ir ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės I. Ž. priteisė 333,53 Eur (1151,62 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,56 Eur (71,00 Lt) žyminio mokesčio. Ši skola priteista už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2012-09-30. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ kartu su priešieškiniu pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymas, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-04-30 ieškovės priskaičiuota ir neapmokėta suma sudaro 888,71 Eur. Duomenų, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei šias sumas, byloje nepateikta, priešingai, ieškovė pripažįsta, kad ši suma nėra sumokėta, ir teigia, kad ji neturi pareigos mokėti už šildymo energijos tiekimą atsakovei. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs visas aplinkybes pripažino, jog ieškovė tokią pareigą turi. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė savo prievolės neįvykdė – už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-04-30 atsakovei nesumokėjo, todėl ieškovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės AB ‚Klaipėdos energija“ reikalavimas priteisti skolą, kaip pagrįstas, tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 888,71 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovės 27,18 Eur dydžio delspinigius. Skolininkas, laiku ir tinkamai nevykdęs piniginės prievolės, taip pat privalo mokėti kreditoriui netesybas – baudą, delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pažeidė savo prievolę, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, pakeisto 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161, 3.1 punktą, gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Atsakovė, vadovaudamasi šia nuostata, paskaičiavo nuo ieškovės nesumokėtos sumos delspinigius ir pateikė teismui mokesčių paskaičiavimo pažymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad iš ieškovės atsakovei priteistinas įsiskolinimas už šilumos energijos tiekimo paslaugas, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės delspinigius tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistini 27,18 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Iš ieškovės, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių solidariai 2914,25 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovių veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovių kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsnis). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, tai yra atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyti atsakovių neteisėti veiksmai ir ieškovės reikalavimai dėl skolos perkėlimo bei nustatymo, kad ieškovė nuo 2010-10-01 nėra AB „Klaipėdos energija“ teikiamų paslaugų gavėja ir vartotoja, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės patikslintas ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškinis pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 888,71 Eur skolos, 27,18 Eur delspinigių ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas 2016-05-06 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomose vykdomosiose bylose pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-5661-122/2013 ir eL2-17175-122/2015. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovės AB „Klaipėdos energija“ turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, atsakovės DNSB „Grandinė“ turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 710,00 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, o atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškinis ieškovei tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė prašymą nepriteisti atsakovei DNSB „Grandinė“ turėtų atstovavimo išlaidų, nes išlaidos patirtos pagal 2015-02-23 tarp atsakovės ir advokato padėjėjo Gintaro Degimo sudarytą atstovavimo sutartį, nors nagrinėjama civilinė byla teisme pradėta tik 2015-10-26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės DNSB „Grandinė“ ir advokato padėjėjo Gintaro Degimo 2015-02-23 sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis ir atstovavimo sutartis, pagal kurias atsakovė pavedė advokato padėjėjui Gintarui Degimui atstovauti atsakovės interesus Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, ruošti ir teikti procesinius dokumentus, atstovauti atsakovę teismo posėdžiuose bei atlikti kitus veiksmus. Pažymėtina, kad minėtos sutartys yra bendro pobūdžio, nuo sutarčių sudarymo advokato padėjėjui Gintarui Degimui suteikiančios teisę atstovauti atsakovės interesus visose minėtuose teismuose nagrinėjamose bylose. Šios sutartys nebuvo sudarytos, suteikiant teisę atstovauti tik nagrinėjamoje civilinėje byloje, ir, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, ieškovės ieškinys buvo gautas vėliau nei buvo sudaryta atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutartys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatyti maksimalūs advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžiai už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodytų dydžių, yra protingos ir pagrįstos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės I. Ž. 888,71 Eur skolą už šilumos energiją 27,18 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos 915,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB „Klaipėdos energija“.

Priteisti iš ieškovės I. Ž. 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovei DNSB „Grandinė“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.