- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- 2-582-991/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13534-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- DNSB „Grandinė“, AB „Klaipėdos energija“
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Gintaras Degimas, Liucija Bagačiovienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Simonai Ivanauskienei, Dovilei Radžienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės ieškovės I. Ž. atstovėms T. Ž. ir advokatėms Liucijai Bagačiovienei bei Marinai Saveljevai, atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams DNSB „Grandinė“ ir AB „Klaipėdos energija“ dėl skolos perkėlimo kitam asmeniui ir neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo bei įpareigojimo išbraukti iš šilumos vartotojų sąrašo, trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, pagal atsakovo AB „Klaipėdos energija“ priešieškinį ieškovei I. Ž. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys pagal priešieškinį Daugiabučių namų savininkų bendrija „Grandinė“, antstolė Brigita Tamkevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama perkelti atsakovams visą ieškovei priskaitytą skolą už negautas paslaugas, priteisti iš atsakovų solidariai 2914,25 Eur turtinei žalai atlyginti, 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat nustatyti, kad ieškovė nuo 2010-10-01 nėra AB „Klaipėdos energija“ teikiamų paslaugų gavėja ir vartotoja, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovus išbraukti ieškovę iš šilumos tiekimo paslaugų vartotojų, sąrašų. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovių nėra sudaryta jokia sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į minėtą butą, be to, nuo 2010 metų ieškovei faktiškai nėra tiekiama šilumos energija. Paaiškino, kad 2010 metais DNSB „Grandinė“ administruojamame daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta renovacija, kurios metu ieškovė neteisėtai buvo atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos, tai yra šildymo sistema buvo renovuota apeinant jos butą ir sujungiant šildymo sistemą tarp minėto namo (duomenys neskelbtini) butų. Ieškovė nurodė ir tai, kad nuo 2010 metų iki šiol atsakovė AB „Klaipėdos energija“ siunčia ieškovei sąskaitas už tiektą šilumos energiją, dalis sumų jau yra priteista ir išieškoma antstolio priverstinai, iš ieškovės senatvės pensijos kas mėnesį atskaitant tam tikras sumas. Dėl šių veiksmų ieškovė patyrė 2914,25 Eur dydžio turtinę žalą, kurią turėtų solidariai atlyginti atsakovės. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė fizinį skausmą, ieškovę kamuoja nemiga, ženkliai pablogėjo sveikata, ieškovė iki šiol vartoja vaistus, be to, ieškovė būdama pensinio amžiaus turi gyventi bute, kuriame nėra tiekiama šilumos energija, nežmoniškomis sąlygomis, o už nesuteiktas paslaugas jai nuskaitoma beveik pusė senatvės pensijos, todėl ieškovei nepakanka lėšų būtiniems poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė DNSB „Grandinė“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2011-02-25 bendrijos narių susirinkime, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energetinių išteklių naudojimo ir išlaidų mažinimo būsto šildymui, nutarta pritarti parengtam namo atnaujinimo planui ir rangos darbų atlikimui. 2011 metų rugsėjo mėnesį pradėti atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos renovacijos darbai. Minėto namo butų (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovės buto, ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai atsisakė įleisti darbuotojus atlikti namo inžinerinių tinklų modernizavimo darbus. Atsakovė nurodė, kad 2011-12-01 pakartotinai patikrinti minėto namo butai dėl temperatūros palaikymo, tačiau butuose (duomenys neskelbtini) patikros atlikti nepavyko, nes butų savininkai neįleido į butus. Siekiant apsaugoti visų kitų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų interesus, atsižvelgiant į tai, kad namui tiekiamas centralizuotas šildymas buvo nutarta atlikti šildymo sistemos renovacijos darbus, sumontuojant laikinus stovus iki bus suteikta galimybė patekti į butus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šių butų savininkai nepateikė duomenų, jog yra pradėję procedūras ir pageidauja atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 tenkintas DNSB „Grandinė“ ieškinys, teismas įpareigojo I. Ž. įleisti į jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), DNSB „Grandinė“ atstovus atlikti šiame bute šildymo sistemos ir karšto – šalto vandens modernizavimo darbus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-04 teismo sprendimas įsiteisėjęs, tačiau atsakovės žiniomis teismo sprendimas iki šios dienos nėra įvykdytas, todėl šildymo sistemos modernizavimo darbai iki šiol nėra atlikti. Atsakovė pažymėjo, kad neteikia jokių duomenų atsakovei AB „Klaipėdos energija“ apie ieškovės bute suvartotą elektros energiją, atsakovė taip pat neturi duomenų, kokiu tarifu yra skaičiuojama šilumos kaina ieškovės bute. Paaiškino, kad po šildymo sistemos renovacijos pakeista šildymo sistema ir jos tiekimo principas, todėl šiuo metu nebėra galimybės ieškovės bute esančios senos įrangos prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Atsakovė nurodė ir tai, kad ji nesutinka, jog jai būtų perkelta ieškovės skola už šildymo tiekimo paslaugas atsakovei AB „Klaipėdos energija“. Be to, ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmesti.
Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 ir 12 straipsnius. Šilumos energija minėtam namui iki 2013-2014 metų šildymo sezono buvo paskirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintais šilumos paskirstymo metodu Nr. 7 ir šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Vykdant gyvenamojo namo renovaciją 2011-10-21 pateiktas prašymas šilumos paskirstymą vykdyti senąja tvarka, tai yra taikant metodus Nr. 7 ir Nr. 5. Nurodė, kad 2013-11-27 DNSB „Grandinė“ pranešė, kad šilumos paskirstymo metodas Nr. 7 pakeičiamas į šilumos paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6A, pagal kurį šilumos paskirstymas vykdomas pagal daliklių rodmenis, sumontuotus ant šildymo prietaisų. Pagal bendrijos pateiktą sąrašą, bute (duomenys neskelbtini) nebuvo sumontuoti davikliai, todėl nuo 2013-2014 metų šildymo sezono bute (duomenys neskelbtini) už šildymo paslaugas skaičiuojama už šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 bei šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens paruošimui. Atsakovė neturi duomenų, kad atsakovė būtų atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei, prašydama iš ieškovės priteisti 888,71 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2016 metų balandžio mėnesio, 27,18 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, todėl ieškovė nuosavybės teise įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio šildymo įrenginiai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, taigi rašytinė sutartis neturi būti sudaroma. Pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo nei skolos panaikinimui, nei skolos perkėlimui kitam asmeniui. Taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant galėtų būti priteista turtinė ir neturtinė žala iš atsakovių.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus remiantis ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis.
Atsakovė DNSB „Grandinė“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovės T. Ž. ir advokatė Marina Saveljeva teismo posėdyje patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, su atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, su priešieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti visiškai, taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės AB „Klaipėdos energija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė DNSB „Grandinė“ įkurta siekiant įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Ieškovė prašo teismo perkelti atsakovams visą ieškovei priskaitytą skolą už negautas šilumos energijos tiekimo paslaugas. Teismo posėdyje ieškovės atstovė T. Ž. patikslino, kad 2016-07-31 dienai pagal atsakovės AB „Klaipėdos energija“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą skola yra 1674,17 Eur, tačiau kiekvieną mėnesį yra teikiamos naujos sąskaitos ir ieškovė neturi galimybės nurodyti konkrečios sumos. Atsakovės su pareikštu reikalavimus nesutinka, prašo jo netenkinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimas galimas dviem būdais: pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.116 straipsnio, reglamentuojančio skolos perkėlimą pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį, 1 dalį perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Skolininko pakeitimas prieš kreditoriaus valią reikštų kreditoriaus teisių ir sutarties laisvės principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D.,bylos Nr. 3K-3-184/2013; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-221/2014; kt.). Pažymėtina, kad, sutikdamas su skolos perkėlimu, kreditorius išreiškia sutikimą ne tik dėl naujojo skolininko asmens, bet dėl visų iš konkrečios sutarties kylančių pradinio skolininko teisių ir pareigų perkėlimo naujajam skolininkui. Taigi savo esme skolos perkėlimo sutartis yra daugiašalis sandoris, kuris be kreditoriaus valios sutikti su jo sąlygomis negali būti sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad abi atsakovės, tai yra DNSB „Grandinė“, kuriai prašoma perkelti skolą, ir AB „Klaipėdos energija“, kuri nagrinėjamu atveju yra ieškovės kreditorė, nesutinka, kad ieškovės skola atsakovei AB „Klaipėdos energija“ būtų perkelta atsakovei DNSB „Grandinė“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog visos šalys išreiškė valią sudaryti susitarimą dėl skolos perkėlimo, bei į sutarčių laisvės principo esmę, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą skolos perkėlimo institutą, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos perkėlimo netenkintinas.
Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad ieškovė nuo 2010-10-01 nėra AB „Klaipėdos energija“ teikiamų paslaugų gavėja ir vartotoja, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovus išbraukti ieškovę iš šilumos tiekimo paslaugų vartotojų, sąrašų. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovių nėra sudaryta jokia sutartis dėl šilumos energijos tiekimo į minėtą butą, o nuo 2010 metų ieškovei faktiškai nėra tiekiama šilumos energija. Paaiškina, kad 2010 metais DNSB „Grandinė“ administruojamame daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta renovacija, kurios metu ieškovė neteisėtai buvo atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos, tai yra šildymo sistema buvo renovuota apeinant jos butą ir sujungiant šildymo sistemą tarp minėto namo (duomenys neskelbtini) butų.
Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, CK 6.391 straipsnis) ir specialiosios normos – Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (2 straipsnio 44 punktas, 12 straipsnis, 19 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 1 ir 2 dalys, 25, 26 straipsniai, 27 straipsnio 1 dalis) bei jį detalizuojantys teisės aktai, tai yra Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, šilumos energija yra prekė. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnio ir 6.384 straipsnio normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovas tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo butų (patalpų) įsigijimo arba nuo pastato, kuriame yra įsigyti butai (patalpos) prijungimo. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šių sąlygų (27 punktas). Pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 9 punktą, šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas (8, 11 punktai). Taigi tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos energijos tiekimo tinklų datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo – pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, tai yra tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės argumentas, kad ji nėra sudariusi rašytinės sutarties su atsakovais ir neturi pareigos mokėti už šildymo energiją, atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovei nuosavybės teise įgijus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Taigi butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė teisėtai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų yra atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimai nustatyti, kad ieškovė nuo 2010-10-01 nėra AB „Klaipėdos energija“ teikiamų paslaugų gavėja ir vartotoja, adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovus išbraukti ieškovę iš šilumos tiekimo paslaugų vartotojų, sąrašų, nepagrįsti, todėl netenkintini.
Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 888,71 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2016 metų balandžio mėnesio. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, remiasi ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis.
Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-06-03 DNSB „Grandinė“ visuotiniame susirinkime savininkų balsų dauguma nutarta rengti investicijų projektą, 2010-08-10 DNSB „Grandinė“ visuotiniame susirinkime savininkų balsų dauguma viešai aptartas ir priimtas investicijų projektas, investicijų projektas buvo suderintas su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Investicijų projektu be kitų modernizavimo priemonių buvo numatyta šilumos sistemos renovacija, karšto vandens sistemos vamzdynų keitimas, geriamojo vandens vamzdynų sistemos keitimas. Vykdant investicijų projektą, buvo parengtas šildymo ir vandentiekio sistemos modernizavimo projektas, o 2011-02-25 bendrijos visuotiniame susirinkime savininkų balsų dauguma nutarta buvo pradėti šildymo sistemos ir šilumos mazgo modernizavimo darbus. 2011-05-20 įvyko rangos darbų pirkimas šildymo sistemos ir karšto – šalto vandens sistemos modernizavimo darbams atlikti, sudaryta pirkimo ataskaita, laimėjo UAB „Deglas“. 2011-06-16 Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra patvirtino ir pritarė šildymo ir vandentiekio sistemų modernizavimo pirkimo ataskaitai. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog minėti DNSB „Grandinė“ visuotinių susirinkimų nutarimai ir sprendimai negaliojantys, nuginčyti ar ginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 tenkino ieškovės DNSB „Grandinė“ ieškinį visiškai ir įpareigojo atsakovę I. Ž. įleisti į jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ieškovės DNSB „Grandinė“ atstovus atlikti šiame bute šildymo sistemos ir karšto – šalto vandens sistemos modernizavimo darbus, taip pat priteisė iš atsakovės I. Ž. 4242,12 Lt nuostoliams atlyginti bei 1233,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei DNSB „Grandinė“. Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-885-479/2013 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009). Taigi nagrinėjamu atveju teismo nustatytos ir pripažintos įrodytomis aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-04 įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 konstatavo, jog, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovė I. Ž., būdama bendrojo naudojimo objektų, kurie yra įrengti jai nuosavybės teise priklausančiame bute, savininkė, nesudarydama galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, tvarkyti šiuos bendrojo naudojimo objektus, nevykdė jai įstatyme nustatytos pareigos vykdyti bendraturčių daugumos priimtus sprendimus (CK 4.85 straipsnis) ir pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų, pažeidžiant kitų butų savininkų teisėtą interesą naudotis modernizuota šildymo ir vandentiekio sistema, valstybės teikiama parama šiai modernizacijai (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), todėl pripažino, kad atsakovės I. Ž. veiksmai buvo neteisėti. Būtina įvertinti ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-04 įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 konstatavo, jog ieškovė, sutinkamai su Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 10-11, 61-69 punktų nuostatomis, turi teisę prijungti namo šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, o daugiabučio namo savininkai per prijungtą energijos tiekimo tinklą gauti energiją, prasidėjus šildymo sezonui, tai yra turi teisę gauti šilumos tiekimo paslaugą. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatė, jog kiti daugiabučio namo savininkai pageidavo, kad namas, prasidėjus šildymo sezonui būtų šildomas, todėl pagal parengtą techninį šildymo ir vandentiekio sistemos modernizavimo projektą, neįrengus laikinų stovų ir nesumontavus naujų įvadų, nebuvo techninių galimybių prijungti modernizuotus namo šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, o daugiabučio namo savininkams per prijungtą energijos tiekimo tinklą gauti šilumos energiją.
Taigi teismas civilinėje byloje Nr. 2-5188-730/2012 iš esmės pripažino, kad atsakovės DNSB „Grandinė“ veiksmai, atliekant šildymo sistemos renovacijos darbus, apeinant ieškovės butą ir sujungiant šildymo sistemą tarp (duomenys neskelbtini)butų, buvo teisėti, siekiant apsaugoti kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu ieškovės atsisakymas įleisti atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovus į ieškovės butą atlikti šildymo sistemos renovacijos darbus, buvo neteisėtas. Pažymėtina, kad iki šios dienos 2012-10-04 teismo sprendimas nėra įvykdytas, ieškovės bute nėra atlikti šilumos sistemos modernizavimo darbai. Šias aplinkybes patvirtino šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu, taip pat ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Teismo posėdyje atsakovės DNSB „Grandinė“ atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas paaiškino, kad ieškovės bute likę seni šildymo įrenginiai, kurių nėra techninės galimybės prijungti prie naujos modernizuotos viso daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos, o patekti į ieškovės butą ir pakeisti jos bute esančius įrenginius naujais iki šios dienos nėra sudaryta galimybė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šildymo energijos tiekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra nutrauktas dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 patvirtintos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-19 raštu atsakovė DNSB „Grandinė“ informavo atsakovę AB „Klaipėdos energija“, kad vykdant šildymo sistemos modernizavimo darbus atsirado du butai, tai yra Nr. 24 ir Nr. 70, kurie neįsileidžia į butus keisti bendro naudojimo šildymo vamzdynų, taip pat nepabaigta sumontuoti šilumos apskaitos įrangą, todėl prašė tiekti šildymą daugiabučiui gyvenamajam namui ir skaičiuoti mokestį už tiekiamą šilumos energiją pagal seną tvarką pagal buto plotą. Iki šilumos sistemos modernizavimo šilumos energija buvo paskirstoma ir jos apmokėjimas buvo skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodą Nr. 7 ir šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. 2013-11-19 įvyko DNSB „Grandinė“ visuotinis narių susirinkimas, kurio metu nutarta pasirinkti daugiabučiame gyvenamajame name šilumos paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6A. 2013-11-27 atsakovė DNSB „Grandinė“ pranešė atsakovei AB „Klaipėdos energija“, kad šilumos paskirstymo metodas Nr. 7 pakeičiamas į šilumos paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6A, pagal kurį šilumos paskirstymas vykdomas pagal daliklių rodmenis, sumontuotus ant šildymo prietaisų. Pagal bendrijos pateiktą sąrašą, bute Nr. 24 nebuvo sumontuoti davikliai, todėl nuo 2013-2014 metų šildymo sezono bute Nr. 24 už šildymo paslaugas skaičiuojama už šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 bei šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens paruošimui.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) dalis turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012). Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-401-248/2015).
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi pareigą mokėti atsakovei AB „Klaipėdos energija“ už šildymo energijos tiekimą. Tai, kad ieškovei dėl jos pačios veiksmų nėra faktiškai tiekiama šilumos energija, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už tiekiamą šilumą į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Būtina įvertinti ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-28 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5661-122/2013 tenkino ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį ir ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės I. Ž. priteisė 333,53 Eur (1151,62 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,56 Eur (71,00 Lt) žyminio mokesčio. Ši skola priteista už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2010-08-31 iki 2012-09-30. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ kartu su priešieškiniu pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymas, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-04-30 ieškovės priskaičiuota ir neapmokėta suma sudaro 888,71 Eur. Duomenų, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei šias sumas, byloje nepateikta, priešingai, ieškovė pripažįsta, kad ši suma nėra sumokėta, ir teigia, kad ji neturi pareigos mokėti už šildymo energijos tiekimą atsakovei. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs visas aplinkybes pripažino, jog ieškovė tokią pareigą turi. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė savo prievolės neįvykdė – už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-04-30 atsakovei nesumokėjo, todėl ieškovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės AB ‚Klaipėdos energija“ reikalavimas priteisti skolą, kaip pagrįstas, tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 888,71 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).
Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovės 27,18 Eur dydžio delspinigius. Skolininkas, laiku ir tinkamai nevykdęs piniginės prievolės, taip pat privalo mokėti kreditoriui netesybas – baudą, delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pažeidė savo prievolę, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, pakeisto 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161, 3.1 punktą, gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Atsakovė, vadovaudamasi šia nuostata, paskaičiavo nuo ieškovės nesumokėtos sumos delspinigius ir pateikė teismui mokesčių paskaičiavimo pažymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad iš ieškovės atsakovei priteistinas įsiskolinimas už šilumos energijos tiekimo paslaugas, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės delspinigius tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistini 27,18 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Iš ieškovės, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių solidariai 2914,25 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovių veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovių kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsnis). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, tai yra atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyti atsakovių neteisėti veiksmai ir ieškovės reikalavimai dėl skolos perkėlimo bei nustatymo, kad ieškovė nuo 2010-10-01 nėra AB „Klaipėdos energija“ teikiamų paslaugų gavėja ir vartotoja, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės patikslintas ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškinis pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 888,71 Eur skolos, 27,18 Eur delspinigių ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas 2016-05-06 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomose vykdomosiose bylose pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-5661-122/2013 ir eL2-17175-122/2015. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovės AB „Klaipėdos energija“ turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, atsakovės DNSB „Grandinė“ turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 710,00 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, o atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškinis ieškovei tenkintinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė prašymą nepriteisti atsakovei DNSB „Grandinė“ turėtų atstovavimo išlaidų, nes išlaidos patirtos pagal 2015-02-23 tarp atsakovės ir advokato padėjėjo Gintaro Degimo sudarytą atstovavimo sutartį, nors nagrinėjama civilinė byla teisme pradėta tik 2015-10-26. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės DNSB „Grandinė“ ir advokato padėjėjo Gintaro Degimo 2015-02-23 sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis ir atstovavimo sutartis, pagal kurias atsakovė pavedė advokato padėjėjui Gintarui Degimui atstovauti atsakovės interesus Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, ruošti ir teikti procesinius dokumentus, atstovauti atsakovę teismo posėdžiuose bei atlikti kitus veiksmus. Pažymėtina, kad minėtos sutartys yra bendro pobūdžio, nuo sutarčių sudarymo advokato padėjėjui Gintarui Degimui suteikiančios teisę atstovauti atsakovės interesus visose minėtuose teismuose nagrinėjamose bylose. Šios sutartys nebuvo sudarytos, suteikiant teisę atstovauti tik nagrinėjamoje civilinėje byloje, ir, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, ieškovės ieškinys buvo gautas vėliau nei buvo sudaryta atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutartys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatyti maksimalūs advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžiai už teikiamą pagalbą civilinėse bylose. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodytų dydžių, yra protingos ir pagrįstos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistina 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės I. Ž. patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės I. Ž. 888,71 Eur skolą už šilumos energiją 27,18 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos 915,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB „Klaipėdos energija“.
Priteisti iš ieškovės I. Ž. 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovei DNSB „Grandinė“.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.