Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba Institucija) atstovui T. J. (nuotoliniu būdu per programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A., būdamas (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Bendrovės), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas, kad (duomenys neskelbtini)neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 19 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės įmonės kreditoriais:

1. 2023 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 205,11 Eur;

2. 2023 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 423,50 Eur;

3. 2023 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini)pervesta 1 074,40 Eur;

4. 2023 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) pervesta 633,50 Eur;

5. 2023 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) 356,18 Eur.

Šiais savo veiksmais R. A. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo jo darbovietė, joje dirbo vadybininko pareigoje. Nors buvo įregistruotas jos vadovu, oficialiai vadovu nedirbo. Eidamas vadybininko pareigas buvo atsakingas už prekių suradimą ir užsakymą, sandėlio suradimą prekių sandėliavimui, jų perdavimą klientams. Nurodė, kad įmonei faktiškai vadovavo M. A. ir K. N., jis buvo tik pasirašęs dokumentus, kad yra įmonės vadovas, o realiai vykdė vadybininko pareigas. Įmonei vadovavo du vadovai, pavedimus vykdė buhalterė, jam buvo pasiūlyta ateiti dirbti, buvo pasakyta, kad įmonė dirba tvarkingai ir gražiai, dėl to jis aklai patikėjo ir atėjo dirbti, jam tiko pasiūlytos darbo sąlygos, galėjo dirbti iš namų. Dabar supranta, kad buvo apgautas. Įmonei atstovavo nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. liepos 6 d. Nežino, kokiu pagrindu buvo išregistruotas kaip vadovas. Jis asmeniškai neprieidavo prie finansinių ar kitokių įmonės dokumentų; finansinius dokumentus suruošdavo buhalterija faktinio vadovo nurodymu. Nurodė, kad tam tikrus dokumentus pasirašinėdavo, jam aiškino, kad jis kaip įmonės vadovas turi pasirašinėti ir jis tą darė, nes aklai pasitikėjo žmonėmis, galvojo, jog įmonė vykdo sąžiningai veiklą, tačiau supranta, kad galėjo būti išdurtas ir pakištas. Nurodė, kad supranta, jog galėjo būti padaryti VMI pareiškime nurodyti pavedimai. Supranta, kokios yra vadovo atsakomybės. Nurodė, kad šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, užsiima (duomenys neskelbtini). Vienas augina du nepilnamečius vaikus.

Teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas T. J. nurodė, kad Institucija paprašiusi „Šiaulių banko“ išrašo dėl įmonės (duomenys neskelbtini), gavo informacijos, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. įmonė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais turėdamas didelę mokestinę nepriemoką VMI, dėl ko ir buvo pateiktas pareiškimas. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nurodė, kad gautame banko išraše buvo užfiksuota ir daugiau atliktų mokėjimų, tačiau ne visi tie atlikti mokėjimai pažeidė VMI teises, pateiktame pareiškime yra nurodyti būtent tie, kurie pažeidė VMI teises, t. y. pateiktame pareiškime yra lentelė su nurodytais 5 mokėjimai su tuo metu buvusiomis nepriemokomis VMI.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B. nurodė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), yra jos direktorė, jų įmonė teikė buhalterines paslaugas įmonei (duomenys neskelbtini), ji tikrino minėtos įmonės buhalteriją 2023 metais laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d., t. y. 4 mėnesius. (duomenys neskelbtini) teikė standartines buhalterines paslaugas – pirminių dokumentų suvedimas ir remiantis tais pirminiais dokumentais ataskaitų davimas VMI, Sodrai ir „Registrų centrui“. Atlikinėjo pavedimus už įmonę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jie pasirašo sutartį su klientu, aptaria su direktoriumi iš kokio el. pašto bus siunčiami jiems nurodymai, taip jie paprastai iš to sutartyje aptarto el. pašto gauna prašymą ir pagal tą nurodymą daro pavedimą. Negalėjo tiksliai nurodyti kada buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini)dėl buhalterinių paslaugų, galėjo tai būti 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje, iki to laiko minėta įmonė jai buvo nežinoma. Į ją dėl sutarties sudarymo kreipėsi direktorius R. A., negalėjo nurodyti kokiu būdu į ją kreipėsi. Sutartis su jais buvo sudaryta jos įmonės ofise. Neprisimena, koks buvo sutartas el. pašto adresas. Nebuvo dvigubo tvirtinimo pavedimams, gaudavo tik nurodymą atlikti pavedimą per el. paštą, atlikus pavedimą sukrisdavo pirminiai dokumentai į jų vidinę sistemą, kurioje kiekvienas klientas turėdavo savo paskyrą, prie kurios klientas turėjo teisę prisijungti ir matyti visus pirminius dokumentus. Nuoroda su prisijungimu prie minėtos sistemos būdavo siunčiama po sutarties sudarymo direktoriui. Direktorius sistemoje gali stebėti visą eigą – apmokėtas ar neapmokėtas dokumentas. Su direktoriumi bendraudavo el. paštu pagrinde, siųsdavo dokumentus; jei skubus reikalas būdavo – skambindavo, tačiau tiksliai nurodyti negali. Jai yra žinomas M. A., jis yra jos klientas, tačiau negali pasakyt ar jis yra susijęs su įmone (duomenys neskelbtini), tačiau jei gerai prisimena, M. A. buvo ofise pasirašinėjant sutartį su (duomenys neskelbtini); pačios sutarties sąlygas derino su direktoriumi R. A.. Jei gerai prisimena, M. A. jai rekomendavo įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai to neprisimena. M. A. nėra jai davęs nurodymų dėl (duomenys neskelbtini), jis nesusijęs su ta įmone. Pažįsta K. N., jie trise – K. N., M. A. ir R. A. lankydavosi jos ofise, kiek žinojo, jie visi buvo draugai, tik nežino kaip jie susiję tarpusavyje, jie visi turėjo skirtingas įmones. Žinojo apie (duomenys neskelbtini)turimą mokestinę nepriemoką VMI, negalėjo nurodyti kokio dydžio ji buvo; kalbėjosi su direktoriumi R. A. dėl mokestinės nepriemokos. Mokestinė nepriemoka susidarė dėl vieno sandėrio ir neapmokėtos sąskaitos, direktorius sakė, kad kai bus apmokėta sąskaita, bus atsiskaityta su biudžetu. Neprisimena, ar siūlė kokius nors sprendimo būdus. Nurodė, kad ji asmeniškai žino, kad VMI yra pirmos eilės kreditorius. Ji asmeniškai visą laiką sakė apie šią nepriemoką, direktorius buvo informuotas, prisimena, kad direktorius tikėjosi atgauti skolą ir atsiskaityti su VMI. Nurodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini)nėra atsiskaičiusi ir su jos įmone dėl paslaugų, ji dėl to kreipėsi į teismą; tai buvo problematiška įmonė.

Iš VMI pareiškimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. liepos 30 d. Bendrovės vadovas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. buvo R. A. (b. l. 2-3).

VMI kartu su pareiškimu pateikė išrašus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti (duomenys neskelbtini)mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėtų gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, kurios buvo pradelstos sumokėti. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo 352 566,38 Eur (333 207,87 Eur skola, 596,00 Eur mokesčio avansas ir 18 762,51 Eur delspinigiai; b. l. 2, 4).

VMI pareiškimo duomenimis, be kita ko, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini)gavo 2 051 162,37 Eur pajamų, patirta 2 051 162,36 Eur išlaidų ir likutis laikotarpio pabaigoje buvo 0,01 Eur (b. l. 2-3).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1865-614/2024 dėl įmonei (duomenys neskelbtini)bankroto iškėlimo pagal (duomenys neskelbtini) ir VMI pareiškimus.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Įvertinus byloje surinktus duomenis (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš VMI duomenų bazės, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. A. ir liudytojos J. B. paaiškinimai teisme), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI pagal Mokestinės paskolos sutartis, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 19 d., teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad būtų atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini)turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir kiti bylos duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, susiję su bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimu. Vadinasi, R. A. bendrovės (duomenys neskelbtini)finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, šiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Teismo posėdžio metu R. A. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir nurodė, kad jis buvo tik dokumentuose nurodytas kaip įmonės (duomenys neskelbtini)vadovas – pats realiai atliko įmonėje tik vadybininko pareigas, o įmonės valdymu užsiėmė kiti asmenys. Teismo vertinimu, šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus paneigia byloje esantys ištirti įrodymai, o būtent – oficialių registrų duomenys, kuriuose kaip įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas yra nurodytas R. A. bei teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. B. nurodytos aplinkybės, kad jos valdoma įmonė (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini), minėtą sutartį sudarė su (duomenys neskelbtini) direktoriumi – t. y. R. A., kuris jai duodavo nurodymus dėl pavedimų atlikimo. Bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo turi suvokti, kad būdamas įregistruotas oficialiu įmonės vadovu jis tampa atsakingas už šios įmonės veiklą ir negali lengvabūdiškai tikėtis išvengti su įmonės netinkamu valdymu atsirandančių pasekmių. Dėl to nurodytos aplinkybės laikytinos administracinėn atsakomybėn traukiamo R. A. gynybine versija.

Taigi, teismo vertinimu, R. A. suvokė, jog būdamas įmonės vadovu, kuris pagal savo užimamas pareigas buvo atsakingas už įmonės veiklą ir duodamas nurodymą atlikti buhalterinius pavedimus, ko pasekoje būdavo pervesdamos pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jo vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog R. A., būdamas (duomenys neskelbtini)vadovu, t. y. atsakingu už Bendrovės mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad (duomenys neskelbtini)neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 19 d. tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Teismas, skirdamas nuobaudą R. A., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Taip pat teismas atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta R. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – jis brandaus amžiaus, dirbantis (pagal individualią veiklą), teismo posėdžio metu nurodė vienas auginantis du nepilnamečius vaikus, baustas administracine tvarka (pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas linkęs atlyginti).

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. A. paskirtina minimali – 1 400 Eur bauda. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A. iš esmės nepripažino savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, tačiau įvertintinus pažeidėjo asmenybę, o būtent tai, kad asmuo yra dirbantis, turintis šeimą, yra linkęs atlyginti jam paskirtas nuobaudas bei yra pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimą, manytina, kad tokio dydžio paskirta bauda atitinka protingumo ir teisingumo principą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1291-1217/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.