Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskiriant galutinę 50 parų arešto bausmę. 2024 m. gegužės 2 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m., balandžio 19 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 59, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. balandžio 19 d. 22.41 val. tikrinimo metu alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. AREN-0213“ (patikros sertifikato Nr. 2200409) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Taip pat jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, ir būdamas Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. gruodžio 17 d. informuotas dėl atsakomybės už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, 2025 m. balandžio 19 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 59, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) rašte dėl informacijos pateikimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2023 m. lapkričio 27 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų ramų 2023 m. lapkričio 6 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d. A. A. su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę nebuvo supažindintas nei telefonu, nei raštiškai. Pirmas šaukimas susisiekti su Probacijos tarnyba paprastu paštu buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 28 d., antrasis registruotu paštu 2023 m. gruodžio 6 d., tačiau A. A. nereagavo į siųstus šaukimus ir nepaskambino. Raštiškai asmuo irgi nesusipažino, nors jo gyvenamosios vietos adresu 2023 m. gruodžio 17 d. buvo išsiųstas raštas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, kurį jis pasirašęs turėjo grąžinti į Probacijos tarnybą, tačiau negrąžino (b. t. 1, b. l. 67).

Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu A. A. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, paskiriant galutinę 50 parų arešto bausmę. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, skaičiuojant nuo arešto bausmės įvykdymo dienos ir turto konfiskavimas – išieškoti transporto priemonės Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą 5 000 Eur. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 24 d. (b. t. 1, b. l. 96–104).

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Dovilės Simaitytės tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13744-25 dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. A., žinodamas, jog 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams bei 2023 m. gruodžio 17 d. Probacijos tarnybos informuotas apie atsakomybę už šios priemonės nevykdymą, 2025 m. balandžio 19 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 59, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais asmuo tyčia vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (b. t. 1, b. l. 22–24).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. A. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį bei 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Surašydama kaltinamąjį aktą ir baigiamosios kalbos metu, prokurorė prašė pripažinti A. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą A. A. padarė esant neišnykusiam teistumui už analogiško pobūdžio tyčinio nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje nustatyta, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą A. A. jau buvo teistas du kartus. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas A. A. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir šią jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; BK 281¹ straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį A. A. charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. t. 1, b. l. 150–160), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas 14 kartų, tarp jų ir už KET pažeidimus (vairavimas transporto priemonę neturint teisės vairuoti, vairavimas esant neblaiviam ir kt.), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 1, b. l. 161–181), pasak paties A. A., jis dirba neoficialiai. Byloje nėra duomenų apie A. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad anksčiau jam skirtos, švelnesnės bausmių rūšys savo tikslų nepasiekė, tad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtinos griežčiausias sankcijose už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą įtvirtintos bausmių rūšys – už nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas, už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje, 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas. Nustatydamas kaltinamajam skirtinų bausmių dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų padarymo faktines aplinkybes, nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamojo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms sudarant idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme (9 mėnesių laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (45 parų areštą) ir paskiriant subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

A. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), teismo posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, negerai vertino savo veiksmus, pasižadėjo daugiau nebepirkti automobilių ir nebevartoti alkoholio, administracine tvarka paskutinį kartą baustas tik 2023 m. rugsėjo 6 d., paskutinį kartą teistas 2023 m. lapkričio 6 d. už baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimo padarymą, bausmę atliko 2024 m. gegužės 2 d. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, A. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, A. A. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK taip pat nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas, kaltinamasis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau ir aplinkiniams, bet ir pažeidė jam paskirtą teismo draudimą, be to, A. A. nusikalstamas veikas padarė neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl teismo vertinimu, A. A. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, A. A. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 1,95 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis, dalyvaudamas viešajame eisme, įvažiavo į griovį, apgadino ne tik automobilį, bet ir tvorą. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Be to, kaip jau minėta A. A. yra teistas bei baustas už vairavimą jam būnant neblaiviam, jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas maksimalus, 7 (septynerių) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 7 d. (b. t. 1, b. l. 142–145), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. A. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo metu A. A., vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis b. t. 1, b. l. 131), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vadovaujantis pastarąja teisės norma, A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų proceso klausimų

2025 m. gegužės 7 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos A. A. nuosavybės teisės į automobilį Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. t. 1, b. l. 50–53). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Citroen C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamajam A. A., konfiskavimas, laikinas A. A. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. t. 1, b. l. 142–145), paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. (A. A.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. A. (A. A.), pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. A. (A. A.) paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. (A. A.) galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais A. A. (A. A.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. A. (A. A.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. A. (A. A.) pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. A. (A. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 7 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. A. (A. A.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. A. (A. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Citroen C4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio A. A. (A. A.), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, A. A. (A. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. (A. A.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Citroen C4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

A. A. (A. A.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.