Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1361-1150/2023 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 16 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmę atliko 2022 m. gegužės 19 d.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiems J. M. ir J. V., pradedant mokėjimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo galutinės bausmės vykdymo pradžios arba tokią žalą pašalinti savo darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, be bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme. 2023 m. rugsėjo 4 d. atliko bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 6 d., apie 10.35 val. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau 1,51 promilių neblaivumas – policijos pareigūnų 2023 m. gegužės 6 d. 10.51 val. tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 1,75 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. A. žinodamas, kad 2021 m. liepos 26 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, sistemingai ir piktybiškai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

2.1. Jis, 2021 m. rugpjūčio 6 d. pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė ir 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.11 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.26 prom. girtumas), po to 2023 m. gegužės 6 d., apie 10.35 val. adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.75 prom. girtumas), bei 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.43 val., Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.5. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus rašto teismas nustatė, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2021 m. liepos 28 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį kaltinamasis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Kaltinamasis su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas plane 2021 m. rugpjūčio 6 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. liepos 25 d. 2023 m. rugpjūčio 8 d. patikrinus administracinių nusižengimų duomenų bazę, nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. lapkričio 12 d., 21.35 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,70 promilių girtumas.

A. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą A. A., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

7. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2023 m. gegužės 6 d., apie 10.35 val. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau 1,51 promilių neblaivumas – policijos pareigūnų 2023 m. gegužės 6 d. 10.51 val. tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 1.75 promilių etilo alkoholio koncentracija

8. Aplinkybes, nurodytas šio baudžiamojo įsakymo 7 punkte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, alkotesterio patikrinimo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų H. Z. ir E. L. duoti parodymai bei protokoluose užfiksuoti duomenys. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, todėl teismui abejonių nekyla. Tad, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

9. Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamasis žinodamas, kad nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo įsiteisėjusiu sprendimu jam, kaip asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, bei būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 6 d. pažymomis dėl baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkos ir sąlygų bei teisinėmis pasekmėmis nevykdant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.11 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.26 prom. girtumas), po to 2023 m. gegužės 6 d., apie 10.35 val. adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.75 prom. girtumas), bei 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.43 val., Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

10. Tai, kad kaltinamasis padarė šio baudžiamojo įsakymo 9 punkte nurodytą baudžiamąjį nusižengimą patvirtina kaltinamojo parodymai, byloje esantis Lietuvos probacijos tarnybos raštas. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjąs ir vykdomas. Tad konstatuotina, jog kaltinamasis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu

Dėl A. A. skirtinos bausmės

12. Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti 75 parų arešto bausmę; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje paskirti 30 parų areštą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 75 parų areštą; paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti – 50 parų areštą. Taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – piniginę vertę, atitinkančią 36 840 Eur dydžio sumą.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skiriama bauda arba areštas.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas, padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

16. Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), veikos baigtos; į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, nevedęs, teistas, baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamasis praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kaltinamasi ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, be to, nuobaudų, už administracinius nusižengimus nemoka), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 75 parų arešto bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus 30 parų areštą. Teismas taip pat sprendžia paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 75 parų areštą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3 ir skiriama sumažinta bausmė – 50 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytų veikų ir kaltinamo asmens pavojingumui. Atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, sistemingą įstatymų pažeidinėjimą, teismas sprendžia, jog pasitikėti kaltinamuoju, jog ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrindo nėra, todėl arešto bausmės vykdymas neatidedamas.

18. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

19. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

21. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad būdamas teistas padarė naują analogišką nusikalstamą veiką bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams.

22. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

23. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

25. Nustatyta, kad transporto priemonė „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos priemone, kurią kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių, tad spręstina, jog nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

26. Kaip minėta, prokurorė palaikanti kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje teismo prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą sumą, t. y. 36 840 Eur.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

28. Be kita ko, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

29. Teismas sprendžia, jog turto vertę atitinkančios 36 840 Eur sumos konfiskavimas vertinamas kaip galintis turėti esminės reikšmės kaltinamojo turtinei padėčiai, be to, minėtos sumos konfiskavimo taikymas, atsižvelgiant į veikos pavojingumą bei finansinę padėtį, būtų neproporcingas, neatitinkantis pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinant teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Šias išvadas teismas daro įvertinęs žemiau esančias aplinkybes:

29.3. Vertindamas konfiskuotinos transporto priemonės vertės dydį teismas atsižvelgia į tai, jog transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, o įmonei, be to, minėtą transporto priemonę išsinuomojo ne pats kaltinamasis, o draugas, kuris paprašė pagalbos; kaltinamasis niekur nedirbantis; iš kart pripažino vairavęs išgėręs; žala nepadaryta.

30. Įvertinus tiek aukščiau nustatytas aplinkybes, tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, spręstina, kad tinkamam įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimui, visuomenės saugumo kelių eismo srityje užtikrinimui, tikslinga skirti dalį konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios sumos išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta su įmonei priklausančiu automobiliu, į tai, jog kaltinamajam nustatytas 1,75 promilių girtumas, bei tai, jog žala nepadaryta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo išieškotina 5 000 Eur dydžio transporto priemonės vertės. Teismo vertinimu toks transporto priemonės vertės išieškojimo dydis nors ir sukels kaltininkui atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštaraus proporcingumo bei teisingumo principams.

31. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas A. A. išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2023 m. gegužės 6 d. 10.49 val. iki 2023 m. gegužės 6 d. 17.45 val., t. y. 1 laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 arešto dienai (1:1).

32. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. A. (A. A.) paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. (A. A.) paskirti – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Į bausmės laiką įskaityti A. A. (A. A.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 6 d. 10.49 val. iki 2023 m. gegužės 6 d. 17.45 val., ir 1 (vieną) parą prilyginti 1 (vienai) arešto dienai.

A. A. (A. A.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. A. (A. A.) išieškoti, transporto priemonės – „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) valstybės naudai.

A. A. (A. A.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nuteistasis per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo prisistatyti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą. Priešingu atveju bus paskelbta nuteistojo paieška.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminas pradedamas skaičiuoti nuo arešto bausmės įvykdymo dienos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi išsiųsti pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, uždraudimą jam naudotis specialia teise, vykdančiai institucija (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.