Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui V. M. dėl iškeldinimo bei atsakovo V. M. priešieškinį ieškovui G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas V. M. ir T. M., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 1991-10-07 (pagal gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 51) iki 2018-09-19 T. M. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2018-09-19 pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui G. B. T. M. (duomenys neskelbtini) testamento, patvirtinto Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini)notarų biure, notarė A. K., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Ginčo, jog T. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iki santuokos su atsakovu, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis turtas buvo asmeninė T. M. nuosavybė, nėra. Tačiau, atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinas CK 3.90 straipsnis, kurio pagrindu iki santuokos įgytą turtą būtų galima pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jo ir T. M. jungtinė nuosavybė.

Teismas nemato pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnyje numatyto teisinio reglamentavimo, kadangi šiuo atveju atsakovo reikalavimus nėra kreditorinis.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015).

Pažymėtina, jog teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju atsakovui kyla pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006).

Byloje ginčo, jog atsakovui gyvenant ginčo bute buvo keičiami langai, įstiklintas balkonas, keistos lauko durys, nėra. Tuo tarpu, ieškovo teigimu, vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno, radiatorių, elektros instaliacijos ir elektroninių ryšių tinklų keitimas bei kiti atsakovo nurodyti darbai bute nebuvo atliekami.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu atsakovas turi įrodyti atliktų darbų mastą, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių tokių darbų, kaip vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno keitimą, radiatorių keitimą ir pan., atlikimą. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad su mirusiąja vedė bendrą ūkį ir nebuvo poreikio saugoti remonto darbus pagrindžiančius dokumentus, tačiau ir be remonto darbų dokumentų atsakovas kitaip nepagrindė atliktų darbų. Byloje apklausti tiek ieškovo, tiek atsakovo liudytojai patvirtino, kad bute buvo atliekamas kosmetinis remontas – tapetuotos sienos, keisti langai, lauko durys, įstiklintas balkonas, tačiau nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti apie kitų darbų bute atlikimą. Pats atsakovas į bylą nepateikė ir fotonuotraukų šioms aplinkybėms pagrįsti, ką priešingai padarė ieškovas. Atsakovas pateikė tik foto nuotraukas, kuriose fiksuoti plastikiniai langai, lauko durys, įstiklintas balkonas, virtuvės kriauklė su maišytuvu bei virtuvės apdailos plytelės. Tuo tarpu ieškovas pateikė fotofiksacijas, iš kurių matyti, kad bute yra naujas klozetas su nulūžusiu klozeto dangčiu, sena vonia ir jos apdaila (prie lubų atšokęs tinkas nuo drėgmės), vonioje apynaujis maišytuvas, apiplyšęs linoleumas, atplyšę ir atšokinėję tapetai, senos grindų plokštės, apynaujėmis plastikinėmis lentelėmis iškaltos lubos, senos medinės durys, seni vamzdžiai, elektros instaliacija netvarkinga (pravedžioti laidai ant sienų išorės), sena spintelė ir spinta, apynaujės medinės lauko durys, senos gamybos virtuvės baldų komplektas su senu ir neprižiūrėtu garų surinkėju, seni radiatoriai ir gyvatukas, tvarkingai apynaujai ištapetuotas pagrindinis kambarys. Atsakovas neginčija, kad ieškovo pateiktos fotonuotraukos yra ginčo buto ir kad juose fiksuotas buto stovis atitinka realiai egzistuojančią situaciją. Pažymėtina, jog atsakovas ir pagal ieškovo pateiktas nuotraukas neįvardija, kurie darbai buvo atlikti gerinant butą, t. y. nenurodė, kad būtų keisti nuotraukose fiksuoti radiatoriai ar gyvatukas ir kt. Taigi vertinant šalių, liudytojų paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jo nurodyti buto remonto darbai buvo iš tikro atlikti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Minėta, jog ginčo dėl langų, lauko durų keitimo, balkono įstiklinimo, nėra. Taigi šiuo atveju vertintina, ar minimi darbai atitinka esminį buto pagerinimą. Duomenų, kad atlikus minėtus darbus pasikeitė buto konstrukcija, padidėjo buto plotas ar kitaip pasikeitė buto funkcionalumas, į bylą nepateikta (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Pastebėtina, jog teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Vadinasi, atsakovas, teikdamas reikalavimą pripažinti butą jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turto rinkos vertė po turto pagerinimo žymiai padidėjo. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, tarp jų ir įrodymų teikimą. Šiuo atveju atsakovas apsiribojo tik formaliu ir deklaratyviu teiginiu, jog buto vertė padidėjo, į bylą tam pagrįsti neteikdamas jokių įrodymų, t. y. į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrįsti turto vertę iki minėtų darbų atlikimo ir po to, nebuvo prašyta atlikti turto vertinimo. Pastebėtina, kad atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, o atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas neįrodė buto vertės padidėjimo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į darbų pobūdį (langų, lauko durų keitimas, balkono įstiklinimas), mažai tikėtina, jog buto vertė būtų ženkliai padidėjusi.

Atsakovas taip pat nurodė, kad bute buvo pakeistos grindys, pakeista visa bute esanti santechnika, vidaus durys, perdažytos sienos, naujai išklotos plytelės, supirkti nauji baldai, keletą kartų darytas buto kosmetinis remontas. Dėl šių aplinkybių pažymėtina, kad byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kokie baldai buvo pirkti, kokia santechnika buvo pakeista, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių vidaus durų keitimą bei kada šie darbai atsakovo buvo atlikti. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad bute yra senos vidaus durys (seno modelio, atitinkančios senos statybos butų standartines duris). Pats atsakovas savo teiginiams pagrįsti pateikė tik vieną durų fotonuotrauką, kur fiksuotos lauko durys. Atsakovas taip pat pateikė tik vieno vandens maišytuvo, esančio virtuvėje, fotonuotrauką, kokia dar santechnika buvo jo pakeista, atsakovas nenurodė. Tas pats pasakytina ir apie naujų plytelių išklojimą, grindų keitimą, t. y. byloje nėra duomenų, kad buvo keistos vonios ar virtuvės plytelės, keistos grindys atsakovui gyvenant ginčo bute. Byloje pateikti rašytiniai liudytojų M. S., D. B.-E., V. B. parodymai, byloje apklaustų liudytojų J. B., N. Ž. duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog tokie darbai, kaip grindų keitimas, plytelių keitimas, virtuvinių baldų gamyba, baldų keitimas, buvo atliekami ir įsigyjami T. M. dar gyvenant su ieškovo tėvu V. B., mirusiu (duomenys neskelbtini). Liudytojai nurodė, kad būtent pastarasis atliko buto remonto darbus, tuo tarpu nei pats atsakovas, nei vienas iš atsakovo kviestų liudytojų negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių dėl minimų darbų atlikimo. Dėl perdažytų sienų taip pat kyla pagrįstų abejonių, kadangi byloje apklausti liudytojai paaiškino, jog bute buvo keičiami tapetai ir apie dažytas sienas niekas negalėjo paaiškinti jokių aplinkybių. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad tokiu būdu buvo pagerintas butas. Kita vertus, pažymėtina, kad net jei ir buvo atlikti tokie darbai, kaip santechnikos pakeitimas, sienų dažymas, plytelių keitimas, šie darbai laikytini einamieji buto priežiūros darbai.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad atsakovo nurodyti buto remonto darbai (langų, lauko durų keitimas, balkono įstiklinimas) nekeičiant statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog atliktų darbų verte, tokia pat suma padidina nekilnojamojo turto vertė, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl atsakovo reikalavimas butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jo ir T. M. jungtinė nuosavybė, atmestinas (CK 3.90 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Konstatavus, jog nenustatyta, kad turtas buvo iš esmės pagerintas, šalių nurodytos aplinkybės, iš kieno lėšų buvo atliekami remonto darbai, neturi esminės reikšmės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatytos aplinkybės, jog sutuoktiniai, t. y. atsakovas ir T. M., būdami santuokoje nevedė bendro ūkio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad butas buvo išlaikomas ir prižiūrimas ne iš bendrų lėšų. Dėl ieškovo teiginių, kad tiek remonto darbams, tiek buto, tiek mamos išlaikymui lėšas skirdavo jis su broliu, pastebėtina, kad tai yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, byloje apklausti liudytojai aplinkybes, susijusias su sutuoktinių bendru gyvenimu ir namų ūkio vedimu, galėjo nurodyti tik iš pačių sutuoktinių pasakojimų, patys nedalyvaudami pasakojamuose įvykiuose. Dėl šalių, liudytojų paaiškinimų, susijusių su T. M. priežiūra, laidotuvėmis bei kapo priežiūra teismas atkreipia dėmesį, jog tai yra iš esmės moraliniai byloje dalyvaujančių asmenų santykių aspektai, neturintys esminės įtakos nagrinėjamam teisiniam ginčui, o esant minėtų išlaidų klausimams, šalims neužkertama galimybė ginčus spręsti įstatymo nustatyta tvarka keliant reikalavimus kitose bylose.

Atsakovas kaip pagrindą ginčo butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nurodė ir tai, kad ieškovas dabartinį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), turi jo dėka, nes jis, sudaręs santuoką su T. M., užleido jam paskirtą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minimą butą ieškovas 1994-03-24 privatizavo, o 1994-07-02 pardavė. 1997-10-31 ieškovui buvo suteiktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2000-11-09 pardavė ir 2000-10-04 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1988-08-06 Klaipėdos miesto liaudies teismo sprendimu V. M. su nepilnamečiu sūnumi D. iškeldintas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Nuo 1994-03-24 pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) iki 1994-07-02 pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. B. nuosavybės teise priklausė 54/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis užleido butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui dėl ieškovo ir jo motinos konfliktų ir vėliau pagrįstai tikėjosi teisės į ginčo butą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo 1992-06-23, butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo privatizuotas 1994-03-24, t. y. praėjus beveik 2 metams, kai atsakovas iš jo išsikėlė. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas butą būtų privatizavęs ne iš savo lėšų, kadangi iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, jog butas ieškovui priklauso nuo 1994-03-24 pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). Kad į minimą butą būtų pretendavęs ar privatizavęs atsakovas, duomenų nėra. Iš paties atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad jis nepamena kur dėjo investicinius čekius, tačiau nei buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizacijai nei kitam nekilnojam turtui nenaudojo. Aplinkybių, ar buvo jam siūlyta privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepamena. Teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo už savo lėšas, į tai, kad byloje nėra pateiktą jokių susitarimų dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimo ar mainų, daro išvadą, kad šių aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip prisidėjimo prie ginčo buto pagerinimo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Tiek priešieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad apie (duomenys neskelbtini) T. M. testamentą nieko nežinojo, kad apie jį sužinojo tik kai kreipėsi dėl paveldėjimo, tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovo teiginius. Byloje apklausti liudytojai J. B., N. Ž. parodė, jog atsakovui buvo žinoma apie testamentą, ne kartą buvo sakyta, kad butas liks jaunesniajam sūnui. Teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, kad butu rūpinosi ne kaip savo, o kaip žmonos. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog atsakovui buvo žinoma apie testamentą, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų spręsti klausimą dėl buto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Išvadą, kad atsakovui buvo žinoma apie testamentą leidžia daryti atsakovo veiksmai ir po sutuoktinės mirties. Iš byloje pateikto 2019-03-06 Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. K. rašto nustatyta, kad po T. M. mirties (duomenys neskelbtini) buvo užvesta paveldėjimo byla. Palikimą priėmė jos sūnus, testamentinis įpėdinis G. B., kuris paveldėjo mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Mirusiosios sutuoktinis V. M. dėl paveldėjimo nesikreipė. Taigi, priešingai nei nurodė atsakovas, notarė patvirtino, kad atsakovas nesikreipė dėl paveldėjimo. Manytina, jog atsakovas dėl paveldėjimo nesikreipė, kadangi jam buvo žinoma apie testamentą. Be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ginčo buto pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe iki kol ieškovas nesikreipė į teismą su ieškiniu. Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovui buvo žinoma apie testamentą ir šios aplinkybės galimai lėmė atsakovo pasyvų elgesį ginčo buto gerinimui.

Priešieškiniu atsakovas prašo iš dalies panaikinti 2018-09-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimą ir nustatyti, kad ieškovas G. B. pagal (duomenys neskelbtini) T. M. testamentą paveldėjo ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Testamentą iš dalies panaikinti prašo tuo pagrindu, jog ginčo butas sutuoktinių – jo ir T. M. bendra jungtinė nuosavybė, kitų pagrindų testamento panaikinimui nenurodė.

Konstatavus, jog nėra pagrindo ginčo buto pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, atmestinas atsakovo reikalavimas dėl testamento iš dalies panaikinimo (CPK185 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas pripažįsta, kad atsakovo priešieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 3.90 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą V. M. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Vadinasi, šiuo atveju ieškovas turi įrodyti, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas ir atsakovas pažeidžia jo teises.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui G. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas, būdamas teisėtas buto savininkas, turi teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, t. y. prašyti iškeldinti atsakovą teismo tvarka (CK 4.98 straipsnis).

Pastebėtina, kad ginčo, jog minimame bute gyvena atsakovas, nėra. Ieškovas 2018-11-30 registruotu laišku išsiuntė atsakovui įspėjimą per tris mėnesius nuo įspėjimo gavimo išsikelti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas į įspėjimą nereagavo. Iš 2019-01-18 garso įrašo, daryto tarp šalių, nustatyta, jog atsakovas gera valia atsisakė išsikelti iš buto. Duomenų, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisę gyventi ieškovui priklausančiame bute, nepateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovas bute šiuo metu gyvena be teisėto pagrindo ir ieškovo sutikimo. Vadinasi, atsakovo neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu, objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ginčo turtas, jis yra šio turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovas gyvena ir naudojasi jam priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis neturi galimybės įsigyti kito būsto pastebėtina, jog šiuo atveju ginčas sprendžiamas ne fizinio asmens su valstybės institucijomis dėl teisių į valstybės teikiamą socialinį būstą, byloje ginčas kilęs tarp fizinių asmenų, kurioje nustatyta, kad atsakovas be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu turtu, todėl aplinkybės dėl kito būsto įsigijimo ar suteikimo nagrinėjamoje byloje teisiškai nereikšmingos ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Visiškai tenkinus ieškovo ieškinį ir atmetus atsakovo priešieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1444,08 Eur rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. B. ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovui G. B. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui G. B. iš atsakovo V. M. 1444,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo V. M. priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.