- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1964-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02448-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei M. G. dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, trečiasis asmuo A. G., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus dėl nepilnamečio A. L. nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. ieškiniu prašė įpareigoti M. G. grąžinti nepilnametį sūnų A. L. motinai A. L. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014 nepilnamečio sūnaus A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L.. Ji su sūnumi gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2017 m. pabaigoje, turėdamas sveikatos problemų, sūnus pradėjo demonstruoti agresyvų elgesį, atsirado problemų ugdymo įstaigoje. Tuo metu ieškovė viena augino ir prižiūrėjo 2016 m. gimusį sūnų D. ir laukėsi dukters, todėl jai buvo reikalinga pagalba, prižiūrint vyresnį specialiųjų poreikių turintį sūnų. Ieškovė sutiko, kad A. grįžtų į Lietuvą, kur jam buvo nustatyta laikinoji globa;
1.2. nuo 2018-11-28 iki 2019-12-30 A. L. laikinąja globėja buvo paskirta močiutė iš tėvo pusės M. G.. Pasibaigus laikinosios globos terminui, nepilnametis buvo perduotas jo tėvo A. G. globai, tačiau jis vaiko neaugina ir nesirūpina. Vaiko tėvas sukūrė kitą šeimą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai nebūna namuose. Jis negali ir nenori auginti sūnaus;
1.3. vaikas iki šiol faktiškai gyvena su močiute, adresu (duomenys neskelbtini), lanko Tauragės (duomenys neskelbtini). M. G. yra garbaus amžiaus, jai sunku prižiūrėti ir rūpintis judriu vaiku, tarp jų dažnai kyla konfliktų. Vaikas prašosi grįžti pas mamą. Ieškovė yra socialiai sustiprėjusi, įsitvirtinusi Jungtinėje Karalystėje, turi nuolatinį darbą ir gyvenamąjį būstą, yra pajėgi pati pasirūpinti sūnumi. 2023 m. vasarą ieškovė grįžo atostogų į Lietuvą. Sūnus A. L. išreiškė norą gyventi su motina, ieškovė pageidauja pati auginti ir prižiūrėti savo vaiką. Kreipėsi į vaiką faktiškai globojančią močiutę ir į A. G., tačiau šie kategoriškai atsisakė perduoti vaiką ieškovei, taikiai susitarti nepavyko;
1.4. atsakovė ieškovei draudžia bendrauti su sūnumi. Visiems aplinkiniams atsakovė skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ieškovei yra atimtos motinystės teisės dėl sūnaus A., tačiau tai netiesa. Ieškovė yra pajėgi ir nori auginti savo sūnų, jį auklėti bei turi teisę tai daryti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, yra galiojantis ir privalomas vykdyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. G. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014 patvirtino, jog jos sūnus A. G. yra A. L. tėvas, priteisė išlaikymą, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina A. L.. Tėvystė patvirtinta, atlikus genominę ekspertizę. Atsakovė sužinojo, jog turi anūką A., ir pradėjo bendrauti. Laikotarpiais, kai ieškovė negalėdavo prižiūrėti vaiko, padėdavo atsakovė. Ieškovė laukėsi antro vaiko, kuris gimė (duomenys neskelbtini), todėl ji apie mėnesį prižiūrėjo A.. 2016-07-16 ieškovė, nepranešusi, išvyko su mažamečiu A. gyventi į Angliją. Vaiko tėvas ir atsakovė nebegalėjo bendrauti su vaiku, negavo informacijos, kaip vaikui sekasi, kaip jis ugdomas ir kokia jo sveikatos būklė. Visą laiką vaiko tėvas teikė išlaikymą savo sūnui;
2.2. 2017 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė susisiekė su atsakove ir vaiko tėvu, prašydama pagalbos. Paaiškino, kad už nepriežiūrą iš jos atimti vaikai. Atsakovė sutiko padėti susigrąžinti vaiką į šeimą ir jį auginti. Tuo tikslu jie tris kartus skrido į Angliją, dalyvavo teismo procese, savo namuose anūkui įrengė kambarį, stengėsi, kad jis atitiktų vaiko poreikius. Šeimos teisme Anglijoje vyko teismo procesas, buvo nustatyta, kad ieškovė pati negali auginti sūnaus. Exeter apylinkės Teismas (Šeimos teismas) išdavė 2018-06-01 Susitarimo dėl vaiko įsakymą ir nustatė A. L. gyventi su jo močiute M. G. Lietuvoje, o kitam ieškovės sūnui – gyventi su jo tėvu L. T. Jungtinėje Karalystėje. Nustatyta, kad atsakovė suteikia galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 m. Šio įsakymo nuostatos galioja iki 2031 m.;
2.3. po teismo proceso ji su anūku grįžo į Lietuvą, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, nuo 2018-11-28 vieneriems metams nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) A. L., atsakovė paskirta globėja (rūpintoja). Parsivežus A. į Lietuvą, jis nekalbėjo lietuviškai, tarė kelis angliškus žodžius, pagal jo amžių jis kalbėjo mažai. Dėjo daug pastangų, kad vaikas pradėtų kalbėti, jis per pusę metų išmoko lietuviškų žodžių ir sugebėjo kalbėti ir susikalbėti. 2019 m. pradėjo lankyti darželį ir tų pačių metų rugsėjo 1-ąją dieną pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) 0 klasę, jam buvo paskirtas logopedas ir psichologas. Per laiką vaikas adaptavosi prie namų, saugios aplinkos, pasikeitė jo būdas, išnyko agresijos priepuoliai, susidraugavo su klasės draugais, priprato prie mokytojos. Šiuo metu vaikui sudaryta palengvinta programa, jis moka skaityti, rašyti, skaičiuoti, atlieka užduotis;
2.4. per penkerių metų laikotarpį tik 2023 m. vasarą mama aplankė A., iki tol su vaiku pabendraudavo ,,Messenger“ programėle. Ieškovė išreiškė norą susigrąžinti sūnų ir išsivežti į Angliją, sūnui prikalbėjo, jog gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra daug lengviau mokintis, kad neužduodami namų darbai, nėra jokių pareigų. Po ieškovės apsilankymo A. tapo vangus mokymuisi, nebenori ruošti namų darbų, atlikti įprastas pareigas. Pagal Anglijos teismo nurodymą ieškovė iki 2031 m. gali bendrauti su savo sūnumi A. prižiūrima atsakovės. Pagal 2018-06-01 teismo įsakymą turėjo būti vykdomas tolimesnis A. L. gebėjimų rūpintis jos dukra A. bendruomenėje vertinimas pagal to krašto įstatymo reikalavimus, tačiau lieka neaišku, koks tolimesnis ieškovės socialinių įgūdžių, vaikų auginimo įgūdžių įsisavinimas, gebėjimas tenkinti vaikų poreikius, nepateikti šiuos faktus patvirtinantys dokumentai;
2.5. atsakovės šeimoje yra nusistovėjusi gyvenimo, bendravimo, vaiko poreikių tenkinimo tvarka. Sūnumi betarpiškai rūpinasi vaiko tėvas A. G.. Kadangi jo darbas yra susijęs su naktiniu darbu, tuo laikotarpiu vaiku rūpinasi ji, vaiko mokymusi progimnazijoje rūpinasi jo tėvas, bendrauja su auklėtoja, stebi vaiko dienyną, ji rūpinasi ugdymo reikalais, bendrauja su mokyklos darbuotojais.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. G. prašė ieškinį atmesti ir pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuria nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L. ir nustatyti A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G. pagal tėvo gyvenamąją vietą ir priteisti iš vaiko motinos A. L. nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur. Nurodė, kad:
3.1. ieškovė į Jungtinę karalystę išvyko be jo sutikimo ir leidimo išsivežti vaiką. Ieškovei išvykus, jam ir vaiko močiutei neliko galimybės susitikti ir bendrauti su vaiku, negavo informacijos, kaip vaikui sekasi. Jis teikė išlaikymą sūnaus poreikių tenkinimui;
3.2. ieškovė nuslėpė aplinkybę, kad iš jos vaikai atimti už vaikų nepriežiūrą. Informaciją apie vaiko paėmimą ieškovė suteikė tik paaiškėjus, kad jeigu jis nesutiktų pasiimti vaiko, vaikas būtų įvaikintas. Vaiko susigrąžinimui į Lietuvą reikėjo daug pastangų, kantrybės, laiko ir finansinių sąnaudų – reikėjo tris kartus skristi į Angliją, dalyvauti teismo procese. Procese paaiškėjo, kad iš ieškovės šeimos paimtas A. aštuonis mėnesius gyveno pas anglus globėjus ir tik po to, kai ieškovei vaiko teisių tarnyba išaiškino, kad bus pradėtas motinystės ir tėvystės apribojimo procesas, vaiko įvaikinimas, ji informavo trečiąjį asmenį. Atsakovė atsisakė darbo, A. G. buvo priverstas prašyti papildomų atostogų. Susigrąžinus vaiką, buvo nutarta, kad kurį laiką vaikas bus su M. G., kadangi iki išvežimo į užsienį ji vaiką augino, pas ją namuose įrengė vaiko kambarį;
3.3. nuo 2018-05-22 iki 2018-06-01 Jungtinėje Karalystėje Šeimos teisme vyko teismo procesas, bylos Nr. EX17C00101. Buvo išklausyti visi suinteresuoti asmenys, liudytojai, išanalizuoti rašytiniai dokumentai. Nustatyta, kad ieškovė pati negali auginti nepilnamečio A. L.. Teismas išdavė Susitarimų dėl vaikų įsakymus – A. L. gyventi su jo močiute M. G. Lietuvoje, nustatyta, kad M. G. suteiks galimybę A. L. gyvai susitikti su sūnumi mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 m. Sprendimas galioja iki 2031 m. A. L. kontaktas su A. L. turi būti prižiūrimas M. G.. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-04 įsakymu Nr. 5-1549 nuo 2018-11-28 vieneriems metams nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) A. L., globėja (rūpintoja) paskirta M. G., kuri vaiku rūpinosi tiek nustatytos laikinosios globos metu, tiek ir po jos;
3.4. A. L. buvo patyręs ne vieną psichologinę traumą, vaiką ypač paveikė jo paėmimas iš mamos pas nepažįstamus žmones, jam reikėjo ypatingo dėmesio bei ugdymo. Dėl nepriežiūros ir vaiko paėmimo į kitą globėjų šeimą, kuri nekalba lietuviškai, sūnus buvo tapęs agresyviu. Teismo proceso metu paaiškėjo, kad ieškovė dažnai į namus pasikviesdavo gyventi vis kitus vyriškius, vaikas nesuprasdavo, kas jo tėvas ir kaip bendrauti. Ieškovė nemokėjo auginti vaiko, nežinojo kaip su juo elgtis, kaip mokinti kalbėti ar atlikti bet kokią nesudėtingą užduotį. Vaikui nebuvo suteikiami socialiniai įgūdžiai, kuriuos jo amžiaus vaikai Lietuvoje būna įgiję dėl tėvų tinkamos priežiūros. Ieškovė A. išsivežė, kai jam buvo 3 m. ir 3 mėn., tuo metu A. buvo pradėjęs tarti lietuviškus žodžius. 2018 m., parsivežus A. į Lietuvą, jis tarė kelis angliškus žodžius, pagal savo amžių – labai mažai. Per pusę metų A. išmoko lietuviškų žodžių ir sugebėjo kalbėti ir laisvai susikalbėti, nuo 2019 m. lanko darželį, vaiko raida pagerėjo. 2019-09-01 A. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Lankant 0 klasę, buvo paskirtas logopedas ir psichologas, vaikas adaptavosi prie lietuviškų namų, saugios aplinkos, pasikeitė jo būdas, išnyko agresijos priepuoliai, susidraugavo su klasės draugais, priprato prie mokytojos. Šiuo metu lanko 4 b klasę, vaikui yra sudaryta palengvinta programa, jis moka skaityti, rašyti, skaičiuoti, atlieka užduotis;
3.5. ieškovė vaiką aplankė tik praėjus 5 m., iki tol bendraudavo „Messenger“ programėle. Atvykusi susitikti ieškovė nesistengė domėtis jo gyvenimo sąlygomis, gyvenimu, ugdymu. Ieškovė pareiškė, kad Jungtinėje Karalystėje auginant tris vaikus, jai nereikės dirbti ir pakaks gaunamų vaiko išmokų. Ieškovės tikslas yra „suvilioti“ vaiką pažadais, kad vaikas pareikalautų vykti gyventi kartu su mama į Jungtinę Karalystę. Ieškovė vaikui įteigė, kad Jungtinėje Karalystėje yra lengviau mokintis, neužduodami namų darbai, nėra pareigų. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, todėl Jungtinėje Karalystėje lankys specializuotą ugdymo įstaigą, o ieškovė gaus valstybės paramą, įvairias privilegijas ir pan. Ieškovei buvo paaiškinta, kad A. Kauno psichiatrijos skyriuje nustatytas 70 proc. gabumo lygis. Vaikui augant ir tinkamai su juo užsiimant, betarpiškai ugdant, jo gebėjimai vystosi, mąstymas tampa produktyvesnis, su amžiumi išnyks vystymosi sutrikimai. Po ieškovės apsilankymo A. tapo vangus mokymuisi – nebenori ruošti namų darbų, atlikti įprastas pareigas. Ieškovei nerūpi, jog A. adaptavosi Lietuvoje, lanko lietuvišką ugdymo įstaigą. Vaiką galutinai traumuos grįžimas į aplinką, iš kurios buvo paimtas Jungtinėje Karalystėje. Tai vaiką sugražins į pradinę būseną, iš kurios išeinant buvo įdėta daug pastangų ir darbo, pasitelkta psichologų bei mokytojų pagalba;
3.6. pagal Jungtinės Karalystės teismo 2018-06-01 įsakymą turėjo būti vertinamas A. L. gebėjimas rūpintis jos dukra A., tačiau nėra žinoma, koks buvo tolimesnis ieškovės socialinių bei vaikų auginimo įgūdžių įsisavinimas. Dėl netinkamos mažamečių vaikų priežiūros iš ieškovės vaikai buvo paimti ir perduoti kitiems šeimos nariams, iki 2031 m. ieškovė gali bendrauti su savo sūnumi tik prižiūrima atsakovės. Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgiant nuo 2018-06-01 Jungtinės Karalystės Šeimos Teismo sprendimu A. buvo perduotas atsakovės globon, ieškovė nepateikė;
3.7. šeimoje yra nusistovėjusi gyvenimo, bendravimo, poreikių tenkinimo tvarka. Trečiasis asmuo rūpinasi sūnumi tiek, kiek leidžia jo darbo specifika. Jo darbas yra susijęs su naktiniu darbu, tuo laikotarpiu vaiku rūpinasi atsakovė. A. mokymusi progimnazijoje daugiausia rūpinasi jis, bendrauja su auklėtoja, stebi Tamo dienyną. Ugdymo reikalais rūpinasi ir atsakovė, bendrauja su mokyklos darbuotojais. Ieškovė beveik neteikė vaikui išlaikymo: 2019 m. – 60 Eur, 2020 m. – 140 Eur, 2021 m. – 560 Eur, 2022 m. – 320 Eur, 2023 m. – 608 Eur. Vaiko išlaikymui nebuvo teikiama pakankamai lėšų, vaiko poreikiai yra ženkliai didesni, ir vaikas buvo išlaikomas tik iš tėvo pajamų. Ieškovė neturi pakankamai lėšų išlaikyti savo vaiką. A. G. su M. G. pagalba dėjo visas pastangas dėl sūnaus auklėjimo ir vystymosi, su jo pagalba yra užtikrinamas visų A. poreikių tenkinimas.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad:
4.1. 2023-12-21 skyriaus specialistė lankėsi M. G. gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog kartu gyvena sutuoktinis S. G., šeimoje auga nepilnametis vaikaitis A. L.. Šeima nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, namuose šilta, švaru ir tvarkinga. Nepilnametis turi savo atskirą kambarį. Kambaryje yra lova, rašomas stalas, spinta bei kiti vaikui reikalingi daiktai. A. G. Tarnybos specialistei teigė, kad jis dažnai būna savo tėvų namuose. A. L. skyriaus specialistei elektroniniu paštu atsiuntė iš anglų kalbos išverstą nuomos sutartį, pagal kurią Exeter miesto savivaldybė nuo 2021-03-08 jai išnuomoja būstą 5 m. laikotarpiui;
4.2. 2023-02-08 bendrauta su A. L., kuris paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) 4b klasėje, mokytis sekasi gerai, turi draugų. Gyvena su močiute ir seneliu, tėtis A. gyvena Šilutėje. Pas tėtį į Šilutę jis nuvažiuoja kas 2 savaites, ten jį nuveža ir parveža močiutė su seneliu arba tėtis. Turi brolį D. ir seserį A., kurie gyvena Anglijoje kartu su mama. Su mama buvo susitikęs šių metų vasarą, kai buvo grįžusi į Lietuvą. A. nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, gerai sutaria, jam labai patiko leisti laiką su ja, broliu D. ir seserimi A., kai jie buvo atvykę į Lietuvą. Mamai yra sakęs, jog norėtų gyventi su ja kartu su broliu ir seserimi. Labai laukia susitikimo su mama, jos pasiilgo. A. L. taip pat pasakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu;
Šalies argumentai
4.3. ieškovė A. L. Tarnybos specialistei paaiškino vaiko paėmimo aplinkybes. Nurodė, kad dabar situacija pasikeitusi, ji gyvena su vaikais Jungtinėje Karalystėje, susirado darbą, pagimdė dukrą, jai paskirtas socialinis būstas ir gražintas kitas sūnus. 2023 m. vasarą ji atvyko Lietuvą pasimatyti su sūnumi, kad galėtų sūnų A. pasiimti su savimi. A. L. teigė, jog jai motinos teisės nėra apribotos nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje. M. G. ir jos vyras nesutinka, kad A. L. išsivežtų A. L. į Jungtinę Karalystę. Pasak M. G., jei A. L. parvažiuotų gyventi į Lietuvą, seneliai atiduotų A. mamai. A. G. nesutinka, kad A. L. išvežtų sūnų A. L. į Jungtinę Karalystę, abejoja dėl A. L. gebėjimo tinkamai pasirūpinti sūnumi;
4.4. Tarnyba mano, jog nėra duomenų, kad aplinka, kurioje dabar auga vaikas, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, mažamečiu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, tenkinami jo poreikiai, sudaromos sąlygos bendrauti su motina. Tarnybos manymu, tuo atveju, jei būtų keičiama vaiko gyvenamoji aplinka, tai turėtų vykti palaipsniui, nesukeliant vaikui streso bei neigiamų dvasinių išgyvenimų. Jeigu teismas nuspręs A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, išlaikymo suma neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus atmetė. Įpareigojo M. G. grąžinti nepilnametį A. L. motinai A. L.. Priteisė iš atsakovės M. G. bei trečiojo asmens A. G. iš kiekvieno po 1 539,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. L. naudai. Priteisė iš trečiojo asmens A. G. valstybės naudai 156,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Likusi dalis (156,25 Eur) padengtina iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovei M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 587,50 Eur išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų. Bylinėjimosi išlaidos valstybei (23,79 Eur) padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų. Nurodė, kad:
5.1. A. L. gyvenamoji vieta yra Tauragės mieste, todėl ieškinys teismingas Tauragės apylinkės teismui. Vaiko gyvenamosios vietos teismas turi nustatyti, ar yra išnykusios priežastys, dėl kurių vaikas buvo perduotas į Lietuvą močiutės globai. Tai, kad Jungtinės Karalystės Exeterio miesto Šeimos teismo 2018-06-01 sprendimas, kuriuo ieškovės sūnus A. L. buvo perduotas atsakovės M. G. globai, yra galiojantis, nereiškia, jog nėra galimybės spręsti vaiko grąžinimo ieškovei klausimo, pasikeitus aplinkybėms. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, nėra panaikintas ir galioja;
5.2. ieškovė sustiprėjo emociškai ir finansiškai, nori, kad A. L. augtų jos šeimoje, pažintų savo brolį ir seserį, ieškovė pateikė įrodymus, kad jai suteiktas Exeterio miesto savivaldybės socialinis būstas, ieškovė nuo 2020-09-13 dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), jai finansiškai padeda jos gyvenimo partneris. Iš pateiktų duomenų apie A. L. šeimos vertinimus matyti, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgus nuo 2018-06-01 Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo sprendimu A. buvo perduotas atsakovės globon;
5.3. ieškovė ėmėsi priemonių, kad užtikrintų A. mokymąsi, surado mokyklą, kurioje bus užtikrinti visi A. poreikiai, susiję su mokslais ir jo sveikatos būkle. Ieškovė pateikė duomenis apie savo gyvenamąjį būstą, iš nuotraukų matyti, kad namai yra tvarkingi, juose yra visi būtini daiktai, bus užtikrinti Ardijano gyvenimo šeimoje poreikiai. Su ieškove A. L. gyvena A. brolis ir sesuo, su kuriais A. palaiko ryšį ir būdamas Lietuvoje, todėl gyvendamas su mama A. galėtų daugiau bendrauti su broliu ir sese, tokiu būdu bus įgyvendinta pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius;
5.4. A. patinka futbolas, atsakovė nurodė, kad jis daug laiko praleidžia stadione, tačiau į futbolo treniruotes atsakovė jo neleidžia, nes jį veda ir parsiveda iš mokyklos, po to ruošia namų darbus su juo, treniruotės vyksta vakare, todėl neketina vakare vesti A.. Toks požiūris neatitinka geriausių vaiko interesų, atsakovė nelavina vaiko įgūdžių aktyviai sportuoti ir judėti, neskatina įgūdžių vesti sveiką gyvenimo būdą, lavinti discipliną, mokytis pritapti komandoje ir pan. Ieškovei siūlant kompensuoti išlaidas už futbolo treniruotes ir pasirūpinti visu sporto inventoriumi, atsakovė neleidžia A. sportuoti profesionaliai, nes tai sukelia nepatogumus atsakovei. Toks elgesys patvirtina, kad atsakovė savo interesus iškelia aukščiau vaiko interesų ir nesistengia užtikrinti visapusiškos jo priežiūros. Atsakovė nurodė, kad siūlė A. lankyti šokių ar keramikos būrelį, tačiau A. atsisakė;
5.5. ieškovė patvirtino, kad neketina trukdyti A. bendrauti su tėčiu ir močiute, sudarys sąlygas bendrauti telekomunikacijų tinklais, be to, grįžusi į Lietuvą atostogų metu sudarys galimybes jiems bendrauti gyvai;
5.6. A. L. saugu grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su ieškove, kuri turi pakankamai socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama ir saugi. Ieškovė įrodė, kad ėmėsi priemonių dėl pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, šiuo metu pati augina kitus du nepilnamečius vaikus, ieškovės elgesys su vaikais yra pasikeitęs ir ji turi visas galimybes dalyvauti A. auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros procese;
5.7. A. nori daugiau laiko praleisti su mama, nori palaikyti glaudesnius ryšius su Anglijoje gyvenančiu broliu. Iš A. paaiškinimų psichologei teismas daro išvadą, kad A. pirmenybę teikia gyvenimui Anglijoje su mama. Matyti, kad močiutė ir jos aplinka daro neigiamą poveikį A., sudarydami įvaizdį, kad jam Anglijoje gyventi būtų sunku, ten negeras maistas, jis liks vienas, gali neturėti draugų. Tačiau šias atsakovės A. įteigtas aplinkybes paneigia kompetentingos institucijos Jungtinėje Karalystėje pateikti duomenys, kad ieškovė tinkamai augina kitus savo vaikus, užtikrina, kad vaikai maitintųsi įvairiai, vaikai turi draugų mokykloje, yra užtikrinami visi vaikų poreikiai;
5.8. A. nori kuo daugiau laiko praleisti su mama ir nuliūstų, jei būtų priimtas sprendimas jam likti gyventi su močiute, tačiau jei būtų priimtas sprendimas jam gyventi su mama, liūdesį jaustų tik dėl to, kad reikia palikti senelius. Iš A. paaiškinimų matyti, kad nors jis ir negali suformuoti kategoriškos nuomonės, su kuo jis norėtų labiau gyventi – su mama, ar su močiute – tačiau labiau ryškėja jo noras gyventi su mama, daugiau laiko praleisti su broliu, kuris gyvena su mama, o pas senelius norėtų grįžti per atostogas;
5.9. A. nurodo, kad jis nenorėtų gyventi su tėčiu A. G.. Iš teismo posėdžio metu duotų A. G. paaiškinimų matyti, kad, nepaisant to, kad jis yra pateikęs savarankišką reikalavimą, kad A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau iš esmės jis nori, kad vaikas ir toliau liktų gyventi su jo mama atsakove. A. G. nerodo suinteresuotumo rūpintis A., nenori auginti ir auklėti vaiko savo šeimoje, yra suinteresuotas, kad A. augtų su močiute. Todėl esant ginčui dėl vaiko tarp A. mamos ir močiutės ir, tėvui nerodant suinteresuotumo auginti A., teismas vertina, kad būtent ieškovė turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti savo vaiką ir būti atsakinga už savo vaiko auklėjimą;
5.10. ieškovė įrodė, kad A. L. grąžinimas motinai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė su sūnumi ir kitais savo vaikais gyvens jai suteiktame Exeterio miesto savivaldybės socialiniame būste, kuris, be kita ko, nepilnamečiui atvykus į šeimą, bus pakeistas didesniu, patogesniu trims, skirtingų lyčių nepilnamečiams vaikams. A. šiek tiek kalba angliškai, bendrauja su broliu, sese, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje. Tokio amžiaus vaikai greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, jie yra imlūs kalboms, naujoms žinioms. Kaip nurodo mama, vaikas lankys mokyklą netoli namų, kurioje jam bus teikiamos psichologo paslaugos, vaikas lankys sustiprintą anglų kalbos kursą. Tauragės apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimu išlaikymas yra priteistas, todėl ir trečiasis asmuo prisidės prie vaiko išlaikymo. Teismas apklausė ir ieškovės gyvenimo partnerį, kuris patvirtino, kad neprieštarauja ieškovės norui susigrąžinti A. į šeimą, jis padeda ieškovei finansiškai, padeda ir auginti jos nepilnamečius vaikus, yra pasirengęs priimti A. ir rūpintis jo poreikiais, kad vaikas galėtų gyventi su ieškove;
Šalies argumentai
5.11. ieškovė padarė pažangą vaikų priežiūroje, padarė reikšmingų teigiamų pokyčių, visi pagrindiniai A. ir D. priežiūros poreikiai yra tenkinami, teismas nemato kliūčių suteikti galimybę ieškovei įrodyti savo ketinimus tinkamai rūpintis ir A. L.. Ieškovės gyvenamojoje vietoje veikia vaikų teisių apsaugos institucijos, Jungtinės Karalystės institucijos rūpinasi socialinės rizikos šeimomis, jas prižiūri ir tinkamai kontroliuoja. Nėra duomenų, kad aplinkos keitimas A. padarys socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų, nėra pagrindo išvadai, kad vaikas negalės adaptuotis kitoje valstybėje;
5.12. vaikui gyvenant Lietuvoje vaiko tėvas A. G. su juo kartu negyvena, nerodo noro jį auginti savo šeimoje, gyvenant su močiute nėra užtikrinama vaiko prigimtinė teisė augti su savo biologiniais tėvais. Ieškovė deda pastangas, kad susigrąžintų vaiką ir jis augtų jos šeimoje kartu su broliu ir seserimi, siekia, kad būtų įgyvendinta pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius. Teismas nemano, jog išvežus vaiką gyventi į užsienį, bus apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku;
5.13. ieškovė patyrė 3 079 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, išlaidos priteistinos iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis. Atsakovei M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 587,50 Eur. Atsakovė 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos. Trečiajam asmeniui A. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 312,50 Eur. Ieškinys tenkintinas visiškai, savarankiški reikalavimai atmestini, A. G. buvo 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš jo valstybei priteistina 156,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o 156,25 Eur dengtina iš valstybės biudžeto lėšų. Trečiasis asmuo A. G. antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus reikalavimus, išlaidos nepriteistinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė M. G. apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas už apeliantės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
6.1. nesutinka su teismo išvada, jog A. L. visapusiškai saugu grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su ieškove. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies normą. Teismas neįvertino, kad ieškovė nuo 2018-06-01 iki 2023-08-01 nelankė sūnaus, išlaikymui mokėjo po maždaug 30 Eur / mėn., o iškėlus civilinę – vidutiniškai po 100 Eur / mėn. Pavedimus darė iš kito asmens sąskaitos, kas rodo, jog jai galimai būdavo apribota galimybė naudotis savo banko sąskaita. Ieškovė neapmokėdavo būtinųjų vaiko poreikių, ši našta buvo perkelta vaiko tėvui ir atsakovei. Ieškovės turtinė padėtis nėra taip pagerėjusi, kad galėtų tenkinti vaiko būtinuosius poreikius. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės didžiąją dalį pajamų sudaro gaunamos pašalpos, kad ji dirba ne pilnu etatu ir gauna mažą darbo užmokestį. Teismas netyrė fakto, ar ieškovė sūnų siekia auginti ne dėl galimybės gauti daugiau pašalpų;
6.2. teismas neanalizavo, dėl kokių priežasčių ieškovei grąžintas sūnus D.. Ši aplinkybė svarbi, nes galbūt D. grąžinimo ieškovei priežastis buvo D. tėvo neturėjimas galimybių auginti vaiką;
6.3. ieškovė nėra pasikeitusi, ji daug keikiasi, yra impulsyvi, dažnai meluoja ir manipuliuoja. Teismas patikėjo ieškovės melu, jog vaikas A. L. yra su negalia. Vaikas neturi nustatyto neįgalumo, tik yra atsilikęs dėl auklėjimo nebuvimo. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) 5b klasėje pagal palengvintą mokymosi programą, mokosi vidutiniais ir patenkinamais pažymiais;
6.4. ieškovė teigė daug netiesos, kad vaiko tėvas nesirūpino vaiku ir neteikė išlaikymo, kad tarp atsakovės ir vaiko kyla konfliktų, kad atsakovė yra prastos sveikatos dėl senyvo amžiaus ir jai sunku pasirūpinti judriu vaiku, kad atsakovė draudžia jai bendrauti su sūnumi. Ieškovė teigė netiesą, kad iš jos vaikai buvo paimti, nes ji nemokėjo anglų kalbos. Nuo pat gyvenimo Jungtinėje Karalystėje pradžios ieškovė gerai kalbėjo angliškai ir padėdavo anglų kalba sutvarkyti dokumentus, tarpininkavo žmonėms, sprendžiant reikalus su Jungtinės Karalystės institucijomis. Ieškovė teigė netiesą, kad atsakovė atima iš vaiko mobilaus ryšio telefoną, melavo, kad ji siūlė atsakovei pinigų vaiko sporto užsiėmimams apmokėti;
6.5. teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas A. L. iki globos nustatymo laikotarpio buvo agresyvus, tačiau gyvendamas su atsakove pasikeitė ir pykčio, agresijos nebereiškia. Tai rodo, jog atsakovė jam suteikė harmoningą gyvenimą. Vaiko seksualizuotas elgesys dingo, vaikui gyvenant su seneliais ir lankant tėvui;
6.6. teismas neatsižvelgė, kad ieškovė neturi teisės vairuoti automobilį. Ieškovė sūnų vežiojo paspirtuku, nors šia priemone dviem asmenims važiuoti draudžiama. Ieškovė sukūrė sūnui „Facebook“ ir „Google“ paskyras, tačiau neapribojo vaiko matomo suaugusiųjų turinio. Ieškovė prie vaikų persirenginėja taip, kad vaikai mato jos nuogą kūną. Tai rodo, kad ieškovė nepaiso teisės aktų reikalavimų ir socialinių normų bei daro žalingą poveikį vaikams;
6.7. teismas neatsižvelgė, kad atsakovės būsto nuomos sutarties terminas yra iki 2026-03-08, todėl nėra garantijų, kad atsakovė turės kur gyventi su vaikais po šio termino pabaigos;
6.8. nėra duomenų, jog atsakovė būtų pažeidusi vaiko teises, globodama vaiką A. L.. Tuo tarpu ieškovė vaikų teises yra pažeidusi ne kartą;
6.9. ieškovė nežino, kas yra jos trečiojo vaiko tėvas. Tai, kad ieškovė, būdama vieniša ir neturėdama normalių gyvenimo sąlygų, pradėjo lauktis trečio vaiko, parodo, jog ji yra neatsakinga;
6.10. byloje pateikti duomenys, jog 2024-06-20 ieškovė galimai paliko vaikus be priežiūros, kas rodo, jog tai gali kartotis ateityje;
6.11. A. L. pas atsakovę turi geras sąlygas gyventi ir socialiai save realizuoti, turi atskirą kambarį, baldus, visus reikalingus daiktus ir mokymosi priemones, turi daug draugų, su kuriais sportuoja ir kitaip leidžia laisvalaikį. Teismas neatsižvelgė, kad vaikas turi stiprų emocinį ryšį su seneliais ir yra jų labai mylimas. Vaikui bus psichologinė trauma adaptuojantis naujoje šalyje, naujoje mokykloje, naujoje šeimoje, bus sudėtinga gerai išmokti anglų kalbą. Jungtinėje Karalystėje vaikas galimai patirs diskriminaciją, kurią patiria visi kitataučiai, nemokantys tos šalies kalbos. Teismas neanalizavo, kokioje mokykloje ir kokia kalba vaikas mokysis Jungtinėje Karalystėje, ar ten bus galimybė jam sudaryti palengvintą mokymosi programą, ar vaikas turės savo kambarį, nes ieškovės keturių asmenų šeima gyvena bute, skirtame keturiems asmenims. Ieškovės teiginiai, kad jai bus suteiktas didesnio ploto būstas Jungtinėje Karalystėje, nėra įrodyti jokiais dokumentais;
6.12. teismas nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų savo sveikatos būklę įrodančius dokumentus. Tačiau atidžiai analizavo atsakovės sveikatos būklę, kas rodo teismo šališkumą ir teisingumo principo pažeidimą;
6.13. teismas sprendimą turi priimti išimtinai vaiko naudai. Sprendimas naudingas ieškovei – ji Jungtinėje Karalystėje gaus išmokas už vaiką, ir galimai gaus didesnį būstą, ieškovės naudai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos;
6.14. atsakovė nori ir toliau globoti anūką, auklėti ir auginti jį, tam ji turi visas sąlygas – gauna pakankamas pajamas, neturi žalingų įpročių, turi tinkamą būstą. Vaikas neturėjo konkrečios nuomonės su kuo (ieškove ar atsakove) norėtų gyventi, teismas turėjo priimti sprendimą, remdamasis išimtinai, su kuo būtų geriau vaikui;
6.15. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Ieškovė A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
7.1. skunde priekaištaujama, kad motina nelankė vaiko Lietuvoje, tačiau ieškovė tuo metu viena augino (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. bei (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A., nedirbo, neturėjo finansinių bei socialinių galimybių keliauti su dviem mažamečiais vaikais į tolimas keliones. M. G. vaiko bendravimui su motina ir su broliu bei seserimi į Angliją neatvežė. Nuo 2020 m. dėl COVID-19 buvo įvesti kelionių ribojimai, saugodama vaikų sveikatą, ieškovė vengė susibūrimų. Atsiradus pirmai galimybei, 2023 m. vasarą ieškovė su dviem vaikais grįžo į Lietuvą ilgų atostogų, aplankyti sūnaus A., sudarė galimybę jam pabendrauti su broliu ir seserimi. 2024 m. vasarą ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą bei siekė ilgesnio betarpiško bendravimo su sūnumi A., tačiau močiutė bendravimą ribojo iki kelių trumpalaikių pasimatymų. 2024–2025 m. žiemos šventėms bei moksleivių atostogų metu ieškovė siekė pasiimti sūnų bendravimui, tačiau nesėkmingai;
7.2. ieškovė dažnai bendrauja su sūnumi A. nuotoliu, jų bendravimas pastovus ir nuolatinis, ji domisi jo gyvenimu, ugdymu, sveikata, jų šeiminiai ryšiai yra tvirti ir pastovūs;
7.3. pretenzijos dėl vaiko išlaikymo nepagrįstos, nes ginčo dėl to nebuvo. Ieškovė išlaikė sūnų siųsdama periodines išmokas, siuntinius, apipirkdama vaiką susitikimų metu. Vaiko išlaikymui lėšų skyrė ir jo tėvas. Atsakovė niekada neprašė papildomų išmokų. Vaiko tėvas ieškovei taip pat pretenzijų dėl išlaikymo nereiškė. Tėvų vaikui suteiktas išlaikymas laikytinas tinkamu, kol teisme neįrodyta priešingai. Nagrinėjamos bylos dalykas neapima šio klausimo;
7.4. atsakovė priekaištauja, kad ieškovė dirba ne pilną darbo dieną ir gauna pašalpas, tačiau Anglijoje tai yra teigiamas dalykas ir siekiamybė. Vaikų turinčios mamos yra skatinamos dirbti ne pilną darbo dieną tam, kad likusią dienos dalį galėtų skirti vaikams. Šios šalies socialinė apsauga ir rūpyba užtikrina, kad dėl to prarastos pajamos būtų kompensuotos iš valstybės. Socialiniai darbuotojai prižiūri, kad šeima būtų pateikusi visus reikalingus prašymus ir gautų visas jai priklausančias išmokas. Ieškovė yra gavusi socialinį būstą ir pasikeitus įstatymams, būsto nuomos sutartis jai tapo neterminuota. Apie tai pranešimą ieškovė gavo po teismo sprendimo priėmimo, todėl teikia jį apeliacinės instancijos teismui;
7.5. Jungtinės Karalystės socialinės tarnybos bei vaiko teisių apsaugos institucija pretenzijų ieškovei dėl vaikų neturi, ieškovei nėra nustatyti jokie ribojimų pačiai auginti savo vaikus. Apeliantės abejonės dėl nepilnamečio D. grąžinimo motinai yra nepagrįstos. Nepagrįsti ir atsakovės nuogąstavimai dėl nepasitvirtinusio pranešimo, jog 2024-06-20 vaikai galimai buvo be priežiūros, nes anonimo informacija nepasitvirtino. Priešingai, tai tik įrodo, jog Anglijoje aplinkiniai nėra abejingi, iškart reaguoja į įtarimų sukėlusią situaciją, o socialinės tarnybos dirba savo darbą, tiria visus pranešimus. Todėl aplinka vaiko teisių apsaugai yra ypač palanki;
7.6. teismas pagrįstai nusprendė nepilnametį vaiką grąžinti jo motinai A. L.. Teismas atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, į valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą, teisę būti auginamam ir globojamam motinos, teisę augti kartu su broliu ir seserimi, todėl nepilnametis A. L. pagrįstai grąžintas motinai A. L.;
Atsiliepimas
7.7. atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ieškovė keikiasi, yra impulsyvi, dažnai meluoja ir manipuliuoja, esą ji melavo duodama parodymus teismui – šmeižia ją. Tokios aplinkybės nėra konstatuotos, yra tik atsakovės niekuo nepagrįsti pareiškimai, siekiant jai palankaus teismo sprendimo;
7.8. močiutė medikams neišsakė nusiskundimų seksualiniu vaiko elgesiu, jei toks buvo pastebėtas, vaiko dėl to negydė. Be to, apsilankymas pas medikus buvo vienkartinis. Nors vaikui gydymas vis dar reikalingas. Iš Tamo dienyno ieškovei žinoma, kad berniukas vis dar turi pykčio protrūkių mokykloje, yra nedrausmingas per pamokas, sulaužė klasiokui akinius ir pan., todėl jo agresija nėra išnykusi iki šiol. Atsakovė tokią vaiko būseną ignoruoja. Vaiko atidavimo močiutės globai metu ieškovė viena augino ir prižiūrėjo 2016 m. gimusį sūnų D. ir laukėsi dukters, todėl jai buvo reikalinga pagalba prižiūrint vyresnįjį, specialiųjų poreikių turintį sūnų;
7.9. ieškovė kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokymo įstaigas, siekdama gauti įrodymų, jog šioje šalyje A. būtų užtikrinta atitinkama mokymo programa bei spec. pedagogo pagalba. Kadangi vaikas kol kas negyvena šalyje, tai įstaigos neturėjo galimybės atsakyti pagal jo faktinę situaciją. Iš mokyklos gautas el. laiškas liudija, jog šioje šalyje visos bendrojo lavinimo mokyklos yra atsakingos už vaiko poreikius, nepaisant jo padėties ar galimo sutrikimo, todėl kiekvienam vaikui pagal jo individualią situaciją yra taikoma jo poreikius atitinkanti ugdymo programa ir suteikiama jam reikalinga pagalba;
7.10. vaiko globa močiutei buvo nustatyta trišaliu vaiko tėvų ir močiutės bendru susitarimu, kurį patvirtino Jungtinės Karalystės teismas. Teismas aplinkybių ir poreikių globai nenustatinėjo. Ieškovės gyvenimo aplinkybės po šio susitarimo pasikeitė, ką liudija faktas, jog dukra A. nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir nebuvo iš jos paimta, o sūnus D. buvo jai grąžintas ir šiuo metu yra jos auginamas ir globojamas. Socialinės tarnybos stebi jos aplinką ir priekaištų jai neturi. Jeigu A. būtų likęs gyventi Anglijoje, ieškovė vaiką jau būtų susigrąžinusi, nes prioritetas visada teikiamas biologinei šeima;
7.11. atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kodėl tikra motina negalėtų pati auginti savo vaiko, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, atsakovė ėmė manipuliuoti vaiku, bandydama jį nuteikti prieš motiną, įtikinti jį, kad šis pasiliktų gyventi su ja;
7.12. atsakovė yra garbaus amžiaus, jai sunku prižiūrėti ir pasirūpinti judriu vaiku, tarp jų dažnai kyla konfliktų. Dėl su amžiumi kylančių sunkumų atsakovė atsisako tenkinti vaiko poreikius – nesutiko leisti vaiko į futbolo būrelį, nes būtų reikalinga vaiką vežioti į užsiėmimus, o ji vakarais važiuoti nenori. Vaikas prašosi grįžti pas mamą. A. L. šiuo metu yra socialiai sustiprėjusi, įsitvirtinusi Jungtinėje Karalystėje, turi pastovų darbą ir gyvenamąjį būstą, todėl pajėgi pati pasirūpinti sūnumi. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenys auginti ir auklėti savo vaikus. Ieškovė siekia, kad vaiko tapatybė bei kilmė būtų užtikrinta jos kaip motinos indėliu ir palikimu;
7.13. apeliaciniame skunde nurodyta daug aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme – kad ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo, kad išlaikymą vaikui pervedė iš kito asmens sąskaitos, kad nežino, kas yra jos vaiko tėvas, kad vežė vaiką paspirtuku, kad sukūrė „Facebook“ ir „Google“ paskyras, kad mokėjo anglų kalbą, keliamos abejonės ieškovės sveikatos būkle ir pan. Apeliaciniame procese ribojamas naujų įrodymų pateikimas bei taikomas draudimas apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis ir kelti naujus reikalavimus;
Šalies argumentai
7.14. apeliantė teigia, kad vaikas patirs sunkumų adaptuodamasis naujoje aplinkoje, tačiau neigiamus išgyvenimus vaikui kelia būtent atsakovės pasipriešinimas ir nesutikimas šį klausimą spręsti geranoriškai. Anglijoje vaiko laukia daugiau galimybių, nei gyvenant Tauragėje su garbaus amžiaus senole. Dėl užsitęsusių ginčų ir močiutei vengiant grąžinti vaiką, adaptacija gali tapti sunkesne, nei galėtų būti. Tokiu būdu atsakovė veikia priešingai vaiko interesams;
7.15. ieškovė nesiekia vaiko atskirti nuo močiutės, drausti jų bendravimą. Vaikas turi teisę bendrauti su artimais giminaičiais, žinoti savo kilmę, puoselėti papročius ir tradicijas. Tačiau augti vaikas turi savo biologinėje šeimoje, su savo tėvais. Ieškovė kaip motina turi prigimtinę teisę pati auginti ir auklėti savo vaiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimas, kuriuo patenkintas vaiko motinos ieškinys dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo ir netenkinti vaiko tėvo savarankiški reikalavimai dėl nepilnamečio A. L. nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą.
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad priimant naujus įrodymus būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė į bylą 2025-03-28 raštą dėl būsto nuomos su vertimu į lietuvių kalbą.
14. Ieškovės pateiktas pranešimas buvo gautas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su apeliacinio skundo argumentu dėl vaiko gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje, todėl prijungtinas prie bylos. Naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių.
Dėl žodinio proceso
15. Apeliantė prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame procese.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-436-611/2015).
17. Pareikšdama prašymą dėl žodinio proceso, apeliantė nenurodo jokios priežasties ir motyvų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliacinio skundo dėstyme nurodyta, jog apeliantė teismui pateiktų duomenis, kad ieškovė turėdavo pasirašyti dokumente apie vaiko pasiėmimą ir atsakomybės už vaiką prisiėmimą, kai atsakovė sudarydavo galimybę bendrauti su vaiku. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. Galimai esantis dokumentas, kuriame ieškovė turėdavo pasirašyti ar pasirašydavo, kai jai buvo sudaroma galimybė bendrauti su vaiku, yra rašytinis įrodymas ir galėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu ar bent su apeliaciniu skundu. Byloje yra surinkti įrodymai, byla išsamiai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, visiems proceso dalyviams sudaryta galimybė duoti paaiškinimus, ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai. Kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Bylos faktinės aplinkybės
18. Ieškovė A. L. ir trečiasis asmuo A. G. yra (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus A. L. tėvai. Gimus sūnui tėvai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014 pripažinta, kad A. G. yra A. L. tėvas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina A. L., iš A. G. priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės.
19. Ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. T. ir kartu su jo tėvu L. T. ir sūnumi A. L. 2016-07-16 išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. 2017 m. dėl nepriežiūros iš ieškovės buvo paimti jos vaikai A. L. ir D. T.. Jungtinės Karalystės Ekseterio miesto Šeimos teismas 2018-06-01 galutiniu teismo įsakymu (susitarimo dėl vaiko įsakymas) nusprendė, jog A. L. gyvens su močiute iš tėvo pusės M. G. Lietuvoje. Nustatyta, kad M. G. suteiks galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 m. Galutinio teismo įsakymo nuostatos galioja iki 2031 m. A. L. iš ieškovės buvo paimtas dėl vaiko nepriežiūros. Šeimos teismas Ekseterio miesto 2018-06-01 patvirtintame sprendime nurodyti nepriežiūros atvejai: 2017-04-04 A., būdamas 3 m. amžiaus, buvo surastas gatvėje neprižiūrimas suaugusiųjų; vietos valdžia teigia, kad A., būdamas 4 m. amžiaus, 2017-07-07 padegė užuolaidą ir subraižė namų savininko mašiną; 2017-07-05 ir 2017-07-25 užfiksuoti atvejai, kai A. išbėgo į gatvę ir 2017-07-26, kai A. buvo persisvėręs per atidarytą langą antrame aukšte ir jo tuo metu niekas neprižiūrėjo. Patvirtintame sprendime atkreiptas dėmesys, kad daug kartų motina pastebėta negatyviai kalbanti apie A., naudojo piktą balso toną, jam agresyviai atsikirtinėjo ir naudojo grasinantį akių kontaktą, kelis kartus pasakė, kad nemyli A., ar žodžius, kurie reiškia kažką panašaus, atsižvelgta į pasikartojantį A. seksualinio elgesio demonstravimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Po Ekseterio miesto Šeimos teismo 2018-06-01 galutinio teismo įsakymo priėmimo A. L. buvo sugrąžintas į Lietuvą ir gyveno tėvo mamos vaiko močiutės atsakovės M. G. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tauragės apylinkės teismo 2018-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5673-439/2018 leista paimti nepilnametį A. L. iš jo tėvų A. L. ir A. G.. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-04 įsakymu Nr. 5-1549 A. L. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėja (rūpintoja) paskirta M. G., globos (rūpybos) vieta nustatyta M. G. šeimoje. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr. 5-1476 vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigta, vaikas grąžintas tėvui A. G., tačiau liko gyventi tėvo mamos, vaiko močiutės šeimoje.
21. Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-36-798/2024 patenkintas pareiškėjos M. G. prašymas, nutarta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Ekseterio apylinkės teismo 2018-06-01 sprendimą, priimtą byloje Nr. EX17C00101, kuriuo atsakovė paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute globėja M. G..
22. Ieškovė A. L. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jos šeimai savivaldybė nuo 2021-03-08 nuomoja socialinį būstą 5 m. laikotarpiui adresu 4(duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė į bylą Ekseterio miesto tarybos 2025-03-28 raštą dėl būsto nuomos su vertimu į lietuvių kalbą. Minėtame rašte nurodyta, kad ieškovei pasiūlys saugią nuomą visam gyvenimui.
23. Ieškovės šeimoje šiuo metu auga sūnus D. ir dukra A.. A. L. dirba (duomenys neskelbtini) valytojos pareigose nuo 2020-09-13. Ieškovė dirba 25 valandas per savaitę, valandinis mokėjimas 11,64 svarų per valandą, kontraktas yra nuolatinio pobūdžio. nėra nustatytas darbo pabaigos terminas. A. L. turi gyvenimo partnerį A. V., kuris dirba, pajamos sudaro apie 19 000 svarų per metus. Ieškovės pateikti duomenys apie gaunamas pašalpas patvirtina, kad ji per mėnesį vidutiniškai gauna apie 770 svarų įvairių pašalpų (2024 m. liepos mėn. – 678 svarų, 2024 m. rugpjūčio mėn. – 998 svarų, 2024 m. rugsėjo mėn. 656 svarų, taip pat 170 svarų per mėnesį vaiko pinigus.
24. Tėvas A. G. gyvena Šilutėje ir veda bendrą ūkį su kita moterimi.
Dėl vaiko teisių į gyvenimą šeimoje
25. Tauragės apylinkės teismas 2025-03-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-90-1177/2025 nusprendė nepilnametį vaiką grąžinti jo motinai A. L.. Bylą nagrinėjęs teismas atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, į valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą, teisę būti auginamam ir globojamam motinos, teisę augti kartu su broliu ir seserimi.
26. CK 3.168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą. CK 3.168 straipsnio 3 dalies nuostata remiasi prioritetinėmis tėvų teisėmis vaikų auklėjimo srityje prieš kitus asmenis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 2 punktas numato biologinės šeimos prioriteto principą, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. To paties straipsnio 8 punktas numato subsidiarumo principą, kad vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų. Tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis, vykdant teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, būti atsakingiems už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, pareigą rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu numatyta CK 3.165 straipsnio 1 dalyje.
27. Apeliaciniame procese kilęs ginčas yra dėl vaiko motinos teisės susigrąžinti savo vaiką iš vaiko močiutės, kuriai vaiko globa paskirta Jungtinės Karalystės Ekseterio apylinkės teismo 2018-06-01 sprendimu, priimtu byloje Nr. EX17C00101. Šis teismo sprendimas buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-36-798/2024, t. y. po 6 m. nuo sprendimo priėmimo. Iki Jungtinės Karalystės Ekseterio apylinkės teismo sprendimo pripažinimo, nepilnametis vaikas liko gyventi atsakovės M. G. namuose po laikinosios globos (rūpybos) pasibaigimo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-12-30 įsakymu Nr. 5-1476. Tokiu būdu nuo 2019-12-30 įsakymo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2024-04-09 nutarties įsiteisėjimo, taip pat ir ieškinio pareiškimo metu, nebuvo teisinio pagrindo nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai bei globai būti su atsakove. Svarbu tai, kad vaiko tėvas A. G. kėlė savarankiškus reikalavimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau skundžiamu teismo sprendimu atmetus jo savarankiškus reikalavimus, su teismo sprendimu sutiko ir apeliacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo neteikė. Taigi apeliaciniame procese nespręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko A. L. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, ginčas dėl nepilnamečio vaiko spręstinas kaip ginčas tarp vaiko motinos ir vaiko močiutės.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-838/2002 išaiškinta, kad teismas, perduodamas vaiką iš vienų asmenų auklėjimui kitiems asmenims, privalo nustatyti, ar šie asmenys užtikrins reikiamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Nors tėvai ir turi prioritetines teises vaikų auklėjimo srityje prieš kitus asmenis, tačiau sprendžiant klausimą dėl vaiko perdavimo tėvui (motinai), teismas taip pat turi išsiaiškinti, ar šis tėvas (motina) užtikrins reikiamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Priešingu atveju būtų pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Teismas turi nustatyti, ar tas iš tėvų, kuriam perduodamas vaikas, užtikrins pagrindinių vaiko teisių: gyventi ir sveikai vystytis, teisės į saugią socialinę aplinką įgyvendinimą ir pan. Be to, vaiko teisių apsaugos srities teisės aktai numato vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę išreikšti savo norus bet kokiais jį liečiančiais klausimais, o kitiems asmenims, tame tarpe ir teismams – pareigą į vaiko norus atsižvelgti išskirtinai, skiriant jiems daug dėmesio, išskyrus atvejus, kai vaiko norai prieštarauja jo interesams.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečiui A. L. yra saugu grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su ieškove. Apeliantės vertinimu teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Apeliantė M. G. prašo įvertinti šias aplinkybes: (1) ieškovė penkerius metus nelankė sūnaus, netenkino būtinųjų vaiko poreikių; (2) neišsiaiškinta, ar sūnaus susigrąžinimo priežastis nėra materialinių lengvatų siekimas; (3) nenustatyta, kodėl ieškovei grąžintas sūnus D.; (4) neįvertinta, jog ieškovės teiginiai yra melagingi; (5) neįvertinta vaiko pažanga, gyvenant su seneliais; (6) neatsižvelgta į neigiamą ieškovės elgesį, vaikų nepriežiūrą; (7) netinkamai įvertintos ieškovės galimybės auginti vaiką, jos sveikatos būklė; (8) sprendimas priimtas ieškovės, o ne vaiko interesais.
Dėl ieškovės motinos pareigų vykdymo
30. Atsakovė M. G. apeliaciniame skunde pažymi, jog priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog ieškovė penkerius metus nuo 2018-06-01 iki 2023-08-01 nelankė sūnaus A. bei neteikė jam išlaikymo.
31. Byloje nėra ginčo, kad buvo laikotarpis, kuomet ieškovė su sūnumi gyvai nesusitiko. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovė sūnų augino nuo jo gimimo ((duomenys neskelbtini)), ieškovė kartu su sūnumi 2016-07-16 išvyko į Jungtinę Karalystę ir sūnų A. augino iki 2018 m., kuomet abu sūnūs iš jos buvo paimti. Po Jungtinės Karalystės Ekseterio apylinkės teismo 2018-06-01 sprendimo byloje Nr. EX17C00101priėmimo A. L. kartu su apeliante grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo 2018-11-28 iki 2019-12-30 A. L. laikinąja globėja buvo paskirta močiutė iš tėvo pusės – M. G.. Jungtinės Karalystės Ekseterio apylinkės teismo 2018-06-01 sprendimu A. L. leista gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 m. Ieškovė turėjo galimybę kiekvienais metais mažiausiai vieną kartą aplankyti sūnų, bet to nedarė. Ieškovė sūnų pirmą kartą gyvai aplankė po 5 metų, 2023 m. vasarą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nepaisant to, jog buvo etapas, kuomet ieškovė su savo sūnumi gyvai nesusitiko, tai mamos ir sūnaus santykiams nepakenkė. Iš byloje esančios Tarnybos išvados matyti, kad 2023-02-08 Tarnybos specialistai bendravo su nepilnamečiu A. L., kuris paaiškino, kad su mama bendrauja dažnai, su ja gerai sutaria, jam labai patiko leisti laiką su ja, broliu D. ir seserimi A., kai jie buvo atvykę į Lietuvą. Berniukas paaiškino, kad yra mamai sakęs, jog norėtų gyventi su ja, laukia susitikimo su mama, jos pasiilgo. A. L. taip pat sakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2024-11-20 psichologės išvados Nr. 11-203 (DOK-26655) matyti, jog A. labai ilgisi bendravimo, buvimo kartu su mama, broliu. A. paaiškino, kad su mama gerai sutarė, kai gyveno Anglijoje. Dabar susiskambina, bendrauja telefonu, „pakalbam 5 minutes”, „kartais nenoriu su mama kalbėti”, „noriu pažaisti”. Mama jam pati skambina, būna, kad ir jis paskambina mamai. Dažnai bendrauja su broliu iš Anglijos, su juo gerai sutaria, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Paaiškina, kad jis pats truputį moka angliškai, o su broliu bendrauja „biškį lietuviškai, biškį angliškai“.
33. Ieškovė paaiškino, kad ji tuo metu viena augino (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. bei (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A., nedirbo, neturėjo finansinių bei socialinių galimybių keliauti su dviem mažamečiais vaikais į tolimas keliones. M. G. vaiko bendravimui su motina ir su broliu bei seserimi į Angliją neatvežė. Nuo 2020 m. dėl COVID-19 buvo įvesti kelionių ribojimai, saugodama vaikų sveikatą, ieškovė vengė susibūrimų. Atsiradus pirmai galimybei, 2023 m. vasarą ieškovė su dviem vaikais grįžo į Lietuvą ilgų atostogų, aplankyti sūnaus A.. 2024 m. vasarą ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą bei siekė ilgesnio betarpiško bendravimo su sūnumi A.. 2024–2025 m. žiemos šventėms bei moksleivių atostogų metu ieškovė siekė pasiimti sūnų bendravimui, tačiau nesėkmingai. Ieškovė dažnai bendrauja su sūnumi A. nuotoliu, jų bendravimas pastovus, jų šeiminiai ryšiai yra tvirti.
34. Iš sūnaus A. paaiškinimų teiktų Tarnybai 2023 m. ir pokalbio su psichologe 2024 m. matyti, kad jis su mama turi gerą santykį, jie nuolat bendrauja, sūnus norėtų gyventi su mama, laukia susitikimų su ja, jos pasiilgo. A. paaiškinimai yra nuoseklūs nepaisant to, kad juos skiria pakankamai ilgas laiko tarpas – daugiau nei 1,5 metų. A. taip pat turi puikų ryšį ir su skyrium gyvenančiu broliu. Taigi, ieškovė sugebėjo per atstumą ir ne itin dažnus gyvus susitikimus ne tik išlaikyti ryšį su sūnumi, tačiau pasiekė ir to, kad skyrium augantys broliai taip pat turi gražų santykį ir palaiko ryšį gyvendami skirtingose valstybėse.
35. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė išlaikymui mokėjo po maždaug 30 Eur / mėn., o iškėlus civilinę – vidutiniškai po 100 Eur / mėn. Pavedimus darė iš kito asmens sąskaitos, kas rodo, jog jai galimai būdavo apribota galimybė naudotis savo banko sąskaita. Ieškovė neapmokėdavo būtinųjų vaiko poreikių, ši našta buvo perkelta vaiko tėvui ir atsakovei. Ieškovės turtinė padėtis nėra taip pagerėjusi, kad galėtų tenkinti vaiko būtinuosius poreikius.
36. Ieškovės vertinimu, pretenzijos dėl vaiko išlaikymo nepagrįstos, nes ginčo dėl to nebuvo. Ieškovė išlaikė sūnų, siųsdama periodines išmokas, siuntinius, apipirkdama vaiką susitikimų metu. Vaiko išlaikymui lėšų skyrė ir jo tėvas. Atsakovė niekada neprašė papildomų išmokų. Vaiko tėvas ieškovei taip pat pretenzijų dėl išlaikymo nereiškė. Tėvų vaikui suteiktas išlaikymas laikytinas tinkamu, kol teisme neįrodyta priešingai. Nagrinėjamos bylos dalykas neapima šio klausimo.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas – nepilnamečio vaiko grąžinimas, todėl nagrinėjama byla neapima klausimų, susijusių su ieškovės teiktu ar nepakankamai teiktu išlaikymu sūnui, jo globos pas atsakovę laikotarpiu. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nenurodė ir nepagrindė, kokio dydžio išlaikymas buvo A. reikalingas, kokį išlaikymą teikė trečiasis asmuo, kokia skola susidarė ir pan. Kaip matyti, vaiko išlaikymo klausimu jokio susitarimo nebuvo, todėl ieškovė išlaikymą mokėjo savo nuožiūra. Nors ir turi būti sutikta su argumentu, jog itin mažo išlaikymo 30-100 Eur teikimas turi būti suprastas kaip nepakankamas vaiko poreikių tenkinimui, tačiau šiuo atveju, yra svarbiau vertinti, ar ieškovė tinkamai supranta vaiko išlaikymo pareigą šiuo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės turtinė padėtis niekada nebuvo gera, didelę jos pajamų dalį sudaro socialinės išmokos, augindama mažo amžiaus vaikus, ieškovė turėjo iš dalies ribotas galimybes gauti darbo pajamų. Tačiau šuo metu ieškovė dirba, gauna pajamas, vaikams paaugus gali susirasti darbą pilnu etatu, gauti didesnį darbo užmokestį, kuris būtų pakankamas vaikų išlaikymui. Aplinkybė dėl galimo ieškovės sąskaitų arešto nebuvo tirta pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti vertinama bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme. Banko sąskaitos areštas negali būti pripažįstamas aplinkybe, ribojančia tėvystės teisę. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad ieškovė neapmokėjo būtinųjų vaiko poreikių, laikytinas nepagrįstu, sprendžiant vaiko perdavimo motinai klausimą.
Dėl ieškovės galimybių auginti vaiką
38. Apeliantė M. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovės didžiąją dalį pajamų sudaro gaunamos pašalpos, kad ji dirba ne pilnu etatu ir gauna mažą darbo užmokestį. Teismas netyrė fakto, ar ieškovė sūnų siekia auginti ne dėl galimybės gauti daugiau pašalpų.
39. Ieškovė paaiškina, kad dirbti ne pilną darbo dieną Anglijoje yra teigiamas dalykas, kad vaikų turinčios mamos yra skatinamos dirbti ne pilną darbo dieną tam, kad likusią dienos dalį galėtų skirti vaikams. Šios šalies socialinė apsauga ir rūpyba užtikrina, kad dėl to prarastos pajamos būtų kompensuotos iš valstybės. Ieškovė yra gavusi socialinį būstą ir pasikeitus įstatymams, būsto nuomos sutartis tapo neterminuota. Apie tai pranešimą ieškovė gavo po teismo sprendimo priėmimo.
40. Ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas pašalpas – ji per mėnesį vidutiniškai gauna apie 770 svarų įvairių pašalpų (2024 m. liepos mėnesį – 678 svarų, 2024 m. rugpjūčio mėnesį – 998 svarų, 2024 m. rugsėjo mėnesį 656 svarų, taip pat 170 svarų per mėnesį vaiko pinigus). Ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 1 200–1300 svarų, taip pat gauna apie 800–900 svarų pašalpų, gyvena socialiniame būste, nuoma kainuoja 400 svarų, komunaliniai mokesčiai apie 300 svarų.
Žemesnės instancijos teismas
41. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik ieškovės tačiau ir ieškovės gyvenimo partnerio finansinę padėtį. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad yra dirbantis ir jo gaunamos pajamos sudaro apie 19 000 svarų per metus. Tai patvirtina ir byloje pateikta A. V. mokesčių deklaracija už 2023–2024 metus.
42. Byloje yra nustatyta ir apeliaciniame procese nepaneigta, kad ieškovė dirba ir gauna su tuo susijusias pajamas, taip pat gauna ir jai priklausančias kitas išmokas, pašalpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog ieškovė susitvarkė dokumentus ir gauna jai priklausančias pašalpas bei išmokas, rodo, kad ji yra atsakinga ir siekia užtikrinti sau ir savo vaikams tinkamą išlaikymą. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti socialinės apsaugos sistemos ypatybių Jungtinėje Karalystėje, tačiau vien tai, kad dalį ieškovės pajamų sudaro gaunamos pašalpos, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė neturi galimybių tinkamai išlaikyti sūnų A. Jungtinėje Karalystėje. Kita vertus, A. tėvas A. G. turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų ir turi mokėti išlaikymą. Nėra pagrindo išvadai, kad A. L. Jungtinėje Karalystėje negautų nepilnamečio vaiko poriekius atitinkančio išlaikymo, kad dėl to jam gyventi su ieškove būtų nesaugu.
43. Apeliantė teigia, kad ieškovė nėra pasikeitusi, ji daug keikiasi, yra impulsyvi, dažnai meluoja ir manipuliuoja. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė neturi teisės vairuoti automobilį. Ieškovė sūnų vežiojo paspirtuku, nors šia priemone dviem asmenims važiuoti draudžiama. Ieškovė sukūrė sūnui „Facebook“ ir „Google“ paskyras, tačiau neapribojo vaiko matomo suaugusiųjų turinio. Ieškovė prie vaikų persirenginėja taip, kad vaikai mato jos nuogą kūną. Tai rodo, kad ieškovė nepaiso teisės aktų reikalavimų ir socialinių normų bei daro žalingą poveikį vaikams.
44. Ieškovė teigia, kad tokiais teiginiais atsakovė teikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir ją šmeižia, tokios aplinkybės nėra konstatuotos, yra tik atsakovės niekuo nepagrįsti pareiškimai, siekiant jai palankaus teismo sprendimo. Ieškovės vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyta daug aplinkybių, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme – kad ieškovė neturi vairuotojo pažymėjimo, kad išlaikymą vaikui vedė iš kito asmens sąskaitos, kad nežino, kas yra jos vaiko tėvas, kad vežė vaiką paspirtuku, kad sukūrė „Facebook“ ir „Google“ paskyras, kad mokėjo anglų kalbą, keliamos abejonės ieškovės sveikatos būkle ir pan. Apeliaciniame procese ribojamas naujų įrodymų pateikimas bei taikomas draudimas apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis ir kelti naujus reikalavimus.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais.
46. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės teikiami argumentai yra niekuo nepagrįsti. Remiantis bylos duomenis nenustatyta, kad ieškovė šiuo metu darytų žalingą poveikį savo vaikams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi pakankamai socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama ir saugi. Ieškovė įrodė, kad ėmėsi priemonių dėl pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, šiuo metu pati augina kitus du nepilnamečius vaikus, ieškovės elgesys su vaikais yra pasikeitęs ir ji turi visas galimybes dalyvauti A. auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros procese.
Žemesnės instancijos teismas
47. Apeliacinės instancijos teismas nevertina šalių subjektyvaus požiūrio vienai į kitą ir dėl to plačiau apie ieškovės elgesį nepasisako, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų tokius apeliantės teiginius. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovės šeimą kontroliuoja Jungtinės Karalystės vaikų teisių priežiūros įstaigos, todėl yra pagrindas ieškovės būdo savybių įtaką jos galimybėms pačiai auginti vaikus vertinti, remiantis šių institucijų sudarytais dokumentais.
48. Apeliantės teikiamas argumentas, jog ieškovė siekia auginti sūnų A. tik dėl didesnių pašalpų ir didesnio būsto, laikomas subjektyvia atsakovės nuomone. Teismas ieškovės pasirengimą auginti sūnų konstatuoja pagal teismui pateiktus objektyvius duomenis, vertindamas, ar ieškovė užtikrins reikiamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje valstybė teikia paramą tėvams, auginantiems vaikus, taigi savaime valstybės paramos priėmimas negali būti vertinamas kaip tėvų nesugebėjimas savarankiškai auginti vaikų.
49. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir tai, kokioje mokykloje ir kokia kalba vaikas mokysis Jungtinėje Karalystėje, bei ar bus galimybė jam sudaryti palengvintą mokymosi programą.
50. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokymo įstaigas, siekdama gauti įrodymų, jog šioje šalyje A. būtų užtikrinta atitinkama mokymo programa bei spec. pedagogo pagalba. Kadangi vaikas kol kas negyvena šalyje, tai įstaigos neturėjo galimybės atsakyti pagal jo faktinę situaciją. Iš mokyklos gautas el. laiškas liudija, jog šioje šalyje visos bendrojo lavinimo mokyklos yra atsakingos už vaiko poreikius, nepaisant jo padėties ar galimo sutrikimo, todėl kiekvienam vaikui pagal jo individualią situaciją yra taikoma jo poreikius atitinkanti ugdymo programa ir suteikiama jam reikalinga pagalba
Žemesnės instancijos teismas
51. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė paaiškino, jog vaikas lankys mokyklą netoli namų, kurioje vaikui bus teikiamos psichologo paslaugos, vaikas lankys sustiprintą anglų kalbos kursą, kad greičiau išmoktų anglų kalbą.
52. Iš 2022-12-15 vaiko (A. L.) vertinimo ataskaitos nustatyta, kad abu ieškovės vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Mokykla pranešė, kad nuo paskutinio vertinimo pradžios nei su vienu iš vaikų nebuvo jokių problemų. Taip pat ataskaitoje nurodyta, kad ieškovės namas yra netoli mokyklų, bendrosios praktikos gydytojo ir parduotuvių.
Žemesnės instancijos teismas
53. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti ieškovės argumentus, kad sūnui Jungtinėje Karalystėje bus užtikrintas jo poreikius atitinkantis ugdymas ir teikiama papildoma reikalinga pagalba. Pritartina ieškovės argumentams, kad vaikui, negyvenant šalyje, nėra galimybės pateikti tikslių duomenų dėl vaiko ugdymo ir konkrečios jam galimai ateityje taikytinos ugdymo programos.
54. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovės būsto nuomos sutarties terminas yra iki 2026-03-08, todėl nėra garantijų, kad atsakovė turės kur gyventi su vaikais po šio termino pabaigos. Ieškovė nurodo, kad gavo socialinį būstą ir pasikeitus įstatymams šalyje, šio būsto nuomos sutartis jai tapo neterminuota. Apie tai pranešimą ieškovė gavo po teismo sprendimo priėmimo. Dėl to, yra paneigiami apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties termino.
55. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2025-03-28 raštą dėl būsto nuomos su vertimu į lietuvių kalbą. Minėtame rašte nurodyta, kad ieškovė šiuo metu turi lanksčią saugią nuomos sutarti. Taryba nusprendė, kad nebesiūlys lanksčių saugių nuomos sutarčių, kurios peržiūrimos po 2 arba 5 metų (jei reikia, po įvadinio laikotarpio). Vietoj to dabar pasiūlys saugią nuomą visam gyvenimui (po įvadinio laikotarpio naujiems nuomininkams). Tai reiškia, kad nebus peržiūrima ieškovės nuomos sutartis numatytą peržiūros datą ir nuo numatomos pabaigos datos bus leista pakeisti į saugią nuomos sutartį visam gyvenimui. Nuomos sutarties sąlygos nesikeičia.
56. Remiantis ieškovės naujais į bylą pateiktais įrodymais, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl terminuotos nuomos sutarties atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, įvertinus pateikto Ekseterio miesto tarybos 2025-03-28 pranešimo turinį, ieškovei suteikta nuoma visam gyvenimui.
Dėl ieškovės teikiamos kitų jos nepilnamečių vaikų priežiūros
57. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, dėl kokių priežasčių ieškovei grąžintas sūnus D.. Ši aplinkybė svarbi, nes galbūt D. grąžinimo ieškovei priežastis buvo tik ta, kad D. tėvas neturėjo galimybių auginti vaiką.
58. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra trijų vaikų motina, ieškovė susilaukė sūnaus D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), su L. T., taip pat A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), su A. A. (A. A.).
59. Jungtinės Karalystės Ekseterio miesto Šeimos teismas 2018-06-01 galutiniu teismo įsakymu (susitarimo dėl vaiko įsakymas) nusprendė, jog D. T. bus perduotas tėvo priežiūrai. Iš 2022-12-15 vaiko (A. L.) vertinimo ataskaitos nustatyta, kad D. buvo paskirta 12 mėnesių priežiūros tvarka Kembridže. D. gyveno su tėvu Hulo mieste. D. T. neleido motinai bendrauti su D., todėl ji pateikė prašymą, kuris buvo išnagrinėtas 2019-06-17. D. gyvenant su tėvu, vaikas ne visada reguliariai bendravo su mama, kurį laiko jie nesimatė. 2022 m. rugpjūtį D. ir jo tėvas L. T. atvyko gyventi pas ieškovę, nes tėvas turėjo psichikos sveikatos problemų. Buvo susirūpinta tėvo psichikos sveikata, jis lankėsi ligoninėje su mintimis apie savižudybę ir paranojiniu mąstymu. Vertinimo išvadose teigiama, kad ieškovė galėjo patenkinti visus abiejų vaikų poreikius. 2022-09-23 D. tėtis L. T. išvyko į Vokietiją, D. liko su ieškove ir, kaip nurodyta vertinimo ataskaitoje, tikėtina, liks jos globoje iki tol, kol bus baigtas civilinės teisės procesas. Atsižvelgiant į dabartinę L. T. psichinės sveikatos būklę ir tai, kad jis išvyko į Vokietiją, tikėtina, kad A. bus suteikta visiška D. globa. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad A. įrodė savo vertę – nuo tada, kai gimė A., po globos bylos, dėl kurios D. gyveno su L. ir A. išvyko gyventi pas savo tėvą į Lietuvą, A. buvo atlikti du tėvystės vertinimai, ji buvo apgyvendinta motinos ir kūdikio skyriuje, po to jai buvo paskirta 12 mėnesių priežiūros priemonė, per tą laiką nekilo jokių abejonių, A. padarė reikšmingų teigiamų pokyčių, o visi pagrindiniai A. priežiūros poreikiai yra tenkinami. A. užtikrina, kad jos vaikai namuose būtų saugūs, jų elektroniniuose prietaisuose būtų įdiegtos interneto saugos funkcijos ir jie negali žaisti lauke be suaugusiojo.
60. Nors ir nustačius, jog D. T. grąžinimas motinai yra susijęs ir su pasikeitusia jo tėvo L. T. sveikatos būkle bei gyvenamosios vietos pasikeitimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybe užtikrinti tinkamą savo vaikų priežiūrą. Priešingai, įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad Jungtinės Karalystės socialinės tarnybos bei vaiko teisių apsaugos institucija pretenzijų ieškovei dėl vaikų priežiūros neturi, ieškovei nėra nustatyta ribojimų pačiai auginti savo vaikus. Nėra jokio pagrindo manyti, kad sūnaus D. T. priežiūra būtų suteikta ieškovei, jeigu Jungtinės Karalystės vaiko priežiūros institucijos būtų nustačiusios priežastis, dėl kurių ieškovė negali tinkamai atlikti motinos pareigų D. T. atžvilgiu.
Dėl ieškovės melagingų duomenų teikimo
61. Apeliantė M. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patikėjo ieškovės melagingais argumentais. Apeliantė pažymi, jog ieškovė melavo, kad vaikas A. L. yra su negalia. Vaikas neturi nustatyto neįgalumo, tik yra atsilikęs dėl auklėjimo nebuvimo. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) 5b klasėje pagal palengvintą mokymosi programą, mokosi vidutiniais ir patenkinamais pažymiais.
62. Iš 2022-08-18 Mokinio sveikatos pažymėjimo nustatyta, kad A. diagnozuotos ligos / sveikatos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad reikalinga spec. pedagogo pagalba. Iš 2023-08-29 Mokinio sveikatos pažymėjimo nustatyta, kad A. diagnozuotos ligos / sveikatos sutrikimai – (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad reikalinga spec. pedagogo pagalba. Remiantis TLK-10 (tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminis ligų sąrašas), poskyrį (duomenys neskelbtini) sudaro 7 diagnozės patikslinimo kategorijos kodai. Kategoriją (duomenys neskelbtini) sudaro 6 diagnozę patikslinantys TLK kodai. Ligos kodas (duomenys neskelbtini) naudojamas tada, kai nurodoma diagnozė: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) diagnozė apibūdinama kaip prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas. (Duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)sutrikimai, (duomenys neskelbtini) diagnozė apibūdinama kaip (duomenys neskelbtini).
63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir A. nustatytas diagnozes, sutinka su apeliantės argumentu, kad vaikui nėra nustatyta negalia, tačiau vaikui yra diagnozuoti tam tikri sutrikimai, dėl ko ginčo byloje nėra. Tai, kad galimai netiksliai ieškovė įvardino vaikui diagnozuotą ligą / sutrikimą, nereiškia, kad ieškovė siekė sąmoningai apgauti teismą. Priešingai, tai rodo, jog ieškovė domisi sūnaus sveikata ir siekia Jungtinėje Karalystėje rasti mokyklą, kurioje būtų atsižvelgta į individualius vaiko poreikius.
64. Apeliantės nuomone, ieškovė melagingai teigė, kad vaiko tėvas nesirūpino vaiku ir neteikė išlaikymo, kad tarp atsakovės ir vaiko kyla konfliktų, kad atsakovė yra prastos sveikatos dėl senyvo amžiaus ir jai sunku pasirūpinti judriu vaiku, kad atsakovė draudžia jai bendrauti su sūnumi. Ieškovė teigė netiesą, kad iš jos vaikai buvo paimti, nes ji nemokėjo anglų kalbos. Nuo gyvenimo Jungtinėje Karalystėje pradžios ieškovė gerai kalbėjo angliškai ir padėdavo anglų kalba sutvarkyti dokumentus, tarpininkavo žmonėms, sprendžiant reikalus su Jungtinės Karalystės institucijomis. Ieškovė teigė netiesą, kad atsakovė atima iš vaiko mobilaus ryšio telefoną, melavo, kad ji siūlė atsakovei pinigų vaiko sporto užsiėmimams apmokėti.
65. Apeliantės teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, byloje nebuvo išsamiai nagrinėtas faktas dėl tėvo teikto išlaikymo vaikui, ar teikiamas išlaikymas buvo pakankamas vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui visu vaiko gyvenimo atsakovės namuose laikotarpiu, atsižvelgiant į orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos dydį. Vyresnis amžius savaime nėra kliūtis rūpintis vaiku, visgi atsakovės gebėjimas rūpintis vaiku negali nusverti jai pirmumą suteikiančios ieškovės motinystės teisės. Vaiko paėmimo aplinkybės buvo aptartos Jungtinės Karalystės Ekseterio miesto Šeimos teismo dokumentuose. Tiek, kiek yra reikalinga sprendžiant šią bylą, reikšmingi duomenys buvo surinkti, ieškovės asmeninės savybės įvertintos Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės vaiko teisių specialistų ir nenustatyta, kad apeliaciniame skunde kaip neigiamos ieškovės savybės nurodomi bruožai neleistų ieškovei auginti savo vaikų.
Dėl A. L. tinkamos gyvenamosios aplinkos praradimo
66. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teigiamą atsakovės įtaką vaiko auklėjime, kad A. L. iki globos nustatymo laikotarpio buvo agresyvus, tačiau gyvendamas su atsakove pasikeitė ir pykčio, agresijos nebereiškia, taip pat dingo seksualizuotas elgesys. Tai rodo, jog atsakovė jam suteikė harmoningą gyvenimą.
67. Ieškovė nurodo, kad jai iš Tamo dienyno žinoma, kad berniukas vis dar turi pykčio protrūkių mokykloje, nedrausmingas per pamokas, sulaužė klasiokui akinius ir pan., todėl jo agresija nėra išnykusi iki šiol. Atsakovė tokią vaiko būseną ignoruoja.
68. Ieškovė iš esmės neįrodinėja, jog atsakovė netinkamai atliko globėjos pareigas, yra dėkinga už paramą auginant vaikus. Tarnyba taip pat teismui pateikė nuomonę, jog nėra duomenų, kad aplinka, kurioje dabar auga vaikas, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, mažamečiu vaiku yra tinkamai rūpinamasi. Ieškovė teikė įrodymus (DOK-22192), kad 2024-09-10 A. gavo pastabą mokykloje dėl netinkamo elgesio – pakėlė ranką prieš kitą mokinį ir prieš mokytoją.
Žemesnės instancijos teismas
69. Pirmosios instancijos teismo sprendime konkrečiai nebuvo pasisakyta dėl apeliantės globos metu įvykusius pokyčius A. elgesyje, tačiau ieškovei neįrodinėjant neigiamo atsakovės poveikio, taip pat ir nesant pakankamų duomenų pokyčiams įvertinti, pirmosios instancijos teismas neturėjo būtinybės vertinti neginčijamų aplinkybių.
70. Apeliantė nurodo, kad nėra duomenų, jog ji būtų pažeidusi vaiko teises, globodama vaiką A. L.. Tuo tarpu ieškovė vaikų teises yra pažeidusi ne kartą. Ieškovė nežino, kas yra jos trečiojo vaiko tėvas. Tai, kad ieškovė, būdama vieniša ir neturėdama normalių gyvenimo sąlygų, pradėjo lauktis trečio vaiko, parodo, jog ji yra neatsakinga. Byloje pateikti duomenys, jog 2024-06-20 ieškovė galimai paliko vaikus be priežiūros, kas rodo, jog tai gali kartotis ateityje.
71. Ieškovės teigia, kad jos gyvenimo aplinkybės po šio susitarimo pasikeitė, ką liudija faktas, jog dukra A. nuo pat gimimo gyvena su ieškove ir nebuvo iš jos paimta, o sūnus D. buvo jai grąžintas ir šiuo metu yra jos auginamas ir globojamas. Socialinės tarnybos stebi jos aplinką ir priekaištų jai neturi. Jeigu A. būtų likęs gyventi Anglijoje, ieškovė vaiką jau būtų susigrąžinusi, nes prioritetas visada teikiamas biologinei šeima. Atsakovės nuogąstavimai dėl 2024-06-20 nepasitvirtinusio pranešimo yra nepagrįsti. Priešingai, tai rodo, jog Anglijoje aplinkiniai nėra abejingi, iškart reaguoja į įtarimų sukėlusią situaciją, o socialinės tarnybos dirba savo darbą.
72. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-06-20 kaimynė pranešė, kad ieškovės vaikai yra palikti vieni namuose. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė gyvena kaimynystėje, kuri nėra abejinga vaiko teisių pažeidimams, ką įrodo ir 2024-06-20 kaimynės pranešimas apie galbūt be suaugusiųjų priežiūros paliktus vaikus, kuris nebuvo patvirtintas. Taigi apeliantės nuogąstavimai, kad neva ieškovė ir ateityje paliks vaikus be suaugusiųjų priežiūros yra atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliantės minimas 2024-06-20 pranešimas nepasitvirtino, buvo nepagrįstas, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Jungtinės Karalystės institucijos rūpinasi socialinės rizikos šeimomis, jas prižiūri ir tinkamai kontroliuoja.
73. Apeliantė nurodo, kad A. L. pas atsakovę turi geras sąlygas gyventi ir socialiai save realizuoti, turi atskirą kambarį, baldus, visus reikalingus daiktus ir mokymosi priemones, turi daug draugų, su kuriais sportuoja ir kitaip leidžia laisvalaikį. Teismas neatsižvelgė, kad vaikas turi stiprų emocinį ryšį su seneliais ir yra jų labai mylimas. Vaikui bus psichologinė trauma adaptuojantis naujoje šalyje, naujoje mokykloje, naujoje šeimoje, bus sudėtinga gerai išmokti anglų kalbą. Jungtinėje Karalystėje vaikas galimai patirs diskriminaciją, kurią patiria visi kitataučiai, nemokantys tos šalies kalbos. Teismas neanalizavo, kokioje mokykloje ir kokia kalba vaikas mokysis Jungtinėje Karalystėje, ar ten bus galimybė jam sudaryti palengvintą mokymosi programą, ar vaikas turės savo kambarį, nes ieškovės keturių asmenų šeima gyvena bute, skirtame keturiems asmenims. Ieškovės teiginiai, kad jai bus suteiktas didesnio ploto būstas Jungtinėje Karalystėje, nėra įrodyti jokiais dokumentais.
74. Ieškovė teigia, kad neigiamus išgyvenimus vaikui kelia atsakovės pasipriešinimas ir nesutikimas šį klausimą spręsti geranoriškai. Anglijoje vaiko laukia daugiau galimybių, nei gyvenant Tauragėje su garbaus amžiaus senole. Dėl užsitęsusių ginčų ir močiutei vengiant grąžinti vaiką, adaptacija gali tapti sunkesne, nei galėtų būti. Tokiu būdu atsakovė veikia priešingai vaiko interesams.
75. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės namuose augti A. yra sudarytos tinkamos sąlygos. Tarnyba išvadoje teismui nurodė, kad 2023-12-21 Tarnybos specialistė lankėsi M. G. gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog kartu gyvena sutuoktinis S. G., šeimoje auga nepilnametis vaikaitis A. L.. Šeima nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, kuriame yra tualetas, vonia, būstas su visais patogumais, šildymas – centrinis. Namuose šilta, švaru ir tvarkinga. Nepilnametis turi savo atskirą kambarį. Kambaryje yra lova, rašomas stalas, spinta bei kiti vaikui reikalingi daiktai. Tarnybos vertinimu nėra duomenų, kad aplinka, kurioje dabar auga vaikas, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, mažamečiu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, tenkinami jo poreikiai, sudaromos sąlygos bendrauti su motina.
76. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl vaiko mokymosi kitoje šalyje, taip pat dėl ieškovės turimo būsto, todėl savo argumentų nekartoja. Ieškovė pateikė (DOK-22151) elektroninį laišką iš savivaldybės, kuriuo patvirtinama apie teisę / galimybę gauti didesnį būstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai ar vaikas turės atskirą savo kambarį ir ar ieškovės šeima gaus didesnį būstą šeimai padidėjus, nėra esminiai argumentai, kurie turėtų lemti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Žemesnės instancijos teismas
77. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2024-11-20 psichologės išvados Nr. 11-203 ir vaiko paaiškinimų psichologei matyti, kad močiutė ir jos aplinka daro neigiamą poveikį A. sudarydami įvaizdį, kad jam Anglijoje gyventi būtų sunku – pvz., A. psichologei paaiškino, kad močiutė jam pataria į Angliją nevažiuoti, sako: „ką ten darysi vienas“. Jei gyventų Anglijoje, bijo, kad gali būti negeras maistas, prisimena, kai pas globėjus valgė maistą, po kurio jį pykindavo. Močiutė taip pat sako, kad Anglijoje nesveikas maistas, galima apsinuodyti. Jam neramu dėl vykimo į Angliją, nes kai pasikalba su seneliu, tėčiu, jie sako, kad neaišku kaip jam ten seksis mokslai, „gal anglai tave skriaus mokykloje“, bus kitų sunkumų.
78. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikui yra įteigta, kad jam išvykus į Jungtinėje Karalystėje ten bus sunku, bus negeras maistas, jis liks vienas, gali neturėti draugų. Tačiau šias atsakovės A. įteigtas aplinkybes paneigia Tarnybos, bendradarbiaujant tarpžinybiniu būdu su kompetentingomis institucijos Jungtinėje Karalystėje, pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė tinkamai augina kitus savo vaikus, užtikrina, kad vaikai maitintųsi įvairiai, įskaitant šviežią mėsą, vaisius ir daržoves, visas maistas yra šviežiai paruoštas ir vaikai retai valgo perdirbtus maisto produktus, vaikai turi draugų mokykloje, yra užtikrinami visi vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė neleidžia A. sportuoti profesionaliai, nes tai sukelia nepatogumus atsakovei, kuriai vakare reikėtų nuvesti vaiką į treniruotes. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys patvirtina, kad ji savo interesus iškelia aukščiau vaiko interesų ir nesistengia užtikrinti visapusiškos jo priežiūros. Atsakovė nurodė, kad siūlė A. lankyti šokių ar keramikos būrelį, tačiau A. atsisakė lankyti šiuos būrelius.
79. Taigi, nepaisant to, jog atsakovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos A. augti, tuo pačiu nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovė negeba ar nenori atliepti kitų vaiko poreikių, nesistengia užtikrinti visapusiškos jo priežiūros. Atsakovė neigiamai atsiliepia apie A. galimybę gyventi Jungtinėje Karalystėje ir formuoja neigiamą vaiko nuomonę apie tai, nepaisant to, jog Tarnyba išvadoje aiškiai nurodė, kad tuo atveju, jei būtų keičiama vaiko gyvenamoji aplinka, tai turėtų vykti palaipsniui, nesukeliant vaikui streso bei neigiamų dvasinių išgyvenimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys, kuomet ji neigiamai atsiliepia apie gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, A. sukelia papildomus neigiamus išgyvenimus ir nepadeda jam pasiruošti galimiems gyvenimo pokyčiams. Vien ta aplinkybė, jog A. gimė Lietuvoje, apie šešerius metus čia gyvena, lanko mokyklą, jam gerai sekasi, čia gyvena jo giminaičiai, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog vaikas negebės adaptuotis kitoje valstybėje, jog nutrūks jo ryšiai su artimais giminaičiais Lietuvoje. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokio amžiaus vaikai greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, jie yra imlūs kalboms, naujoms žinioms. Apeliantė taip pat nors ir siūlė A. lankyti šokių ar keramikos būrelį, tačiau negebėjo įvertinti to, jog A. gali būti neįdomūs jos siūlomi būreliai ir nesudarė sąlygų A. užsiimti veikla, kuri yra įdomi būtent jam, t. y. lankyti futbolo treniruotes.
80. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ypatingą reikšmę turi aplinkybė, jog ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos bei globos teisių kyla tarp vaiko motinos ir jo močiutės. Vaiko tėvas A. G., nors pirmosios instancijos teismui buvo pareiškęs savarankiškus reikalavimus, tačiau apeliaciniame procese nedalyvauja ir apeliacine tvarka ginčo nekelia. Vaiko tėvas su sūnumi kartu negyvena, tik kartais su juo matosi, faktiškai vaiko neaugina. Šiuo atveju vaiko motinai įrodžius, jog ji gali užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui, jai suteikiama pirmumo teisė.
81. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų savo sveikatos būklę įrodančius dokumentus. Tačiau atidžiai analizavo atsakovės sveikatos būklę, kas rodo teismo šališkumą ir teisingumo principo pažeidimą.
82. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra garbaus amžiaus, jai sunku prižiūrėti ir pasirūpinti judriu vaiku, tarp jų dažnai kyla konfliktų. Dėl su amžiumi kylančių sunkumų atsakovė atsisako tenkinti vaiko poreikius – nesutiko leisti vaiko į futbolo būrelį, nes būtų reikalinga vaiką vežioti į užsiėmimus, o ji vakarais važiuoti nenori. A. L. yra pajėgi pati pasirūpinti sūnumi.
83. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį nerado užuominų apie tai, jog apeliantės sveikatos būklė neleistų jai rūpintis anūku. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo apeliantės sveikatos būklės, nepasisakė dėl apeliantės amžiaus, nepaisant to, kad apeliantė yra vyresnio amžiaus (šiuo metu jai yra 67 metai). Taigi, įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo motyvams dėl teismo galimo šališkumo, taip pat negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo principą. Vien ta aplinkybė, jog teismo išvados neatitinka šalies subjektyvaus šalių ginčo vertinimo, nereiškia teismo šališkumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo šališkumą vienai iš bylos šalių (CPK 64–66 straipsniai).
84. Apeliantės vertinimu, teismas sprendimą turi priimti išimtinai vaiko naudai. Sprendimas naudingas ieškovei – ji Jungtinėje Karalystėje gaus išmokas už vaiką, ir galimai gaus didesnį būstą, ieškovės naudai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nori ir toliau globoti anūką, auklėti ir auginti jį, tam ji turi visas sąlygas – gauna pakankamas pajamas, neturi žalingų įpročių, turi tinkamą būstą. Vaikas neturėjo konkrečios nuomonės su kuo (ieškove ar atsakove) norėtų gyventi, teismas turėjo priimti sprendimą, remdamasis išimtinai, su kuo būtų geriau vaikui.
85. Ieškovė teigia, kad atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kodėl tikra motina negalėtų pati auginti savo vaiko, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, atsakovė ėmė manipuliuoti vaiku, bandydama jį nuteikti prieš motiną, įtikinti jį, kad šis pasiliktų gyventi su ja. ieškovė nesiekia vaiko atskirti nuo močiutės, drausti jų bendravimą. Vaikas turi teisę bendrauti su artimais giminaičiais, žinoti savo kilmę, puoselėti papročius ir tradicijas. Tačiau augti vaikas turi savo biologinėje šeimoje, su savo tėvais. Ieškovė, kaip motina, turi prigimtinę teisę pati auginti ir auklėti savo vaiką.
86. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų.
87. Europos Žmogaus Teisių Teismas, plėtodamas praktiką pagal Konvencijos 8 straipsnį, yra nurodęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).
88. Vaiko globos tikslas yra vaiko grįžimas į šeimą, nes vaiko natūrali prigimtis augti savo biologinių tėvų šeimoje. Vaiko prigimtinė teisė yra augti su savo biologiniais tėvais. Šiuo atveju, vaikui, gyvenant su močiute, nėra užtikrinama vaiko prigimtinė teisė augti su savo biologiniais tėvais. Įvertinus visą bylos medžiagą, nustatyta, kad ieškovė, po vaiko grąžinimo į Lietuvą, padarė pažangą vaikų priežiūroje, padarė reikšmingų teigiamų pokyčių, o visi pagrindiniai jos kitų vaikų – A. ir D., priežiūros poreikiai yra tenkinami. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė nesugebės auginti vaiko Jungtinėje Karalystėje, juo tinkamai pasirūpinti, apeliantė tokių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Ieškovė deda pastangas, kad susigrąžintų vaiką ir jis augtų jos šeimoje kartu su broliu ir seserimi, siekia, kad būtų įgyvendinta pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nemato kliūčių suteikti galimybę ieškovei įrodyti savo ketinimus tinkamai rūpintis savo sūnumi A. L.. Atsakovė, nepilnamečio A. L. močiutė, bei trečiasis asmuo – vaiko tėvas, nepagrįstai atsisako grąžinti sūnų motinai ieškovei A. L..
89. Apibendrinant sprendžiama, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
90. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
91. Ieškovė A. L. pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ji yra patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui. Ieškovė pateikė 2025-05-02 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0950 ir 800 Eur 2025-05-05 pavedimą. Ieškovės pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės M. G..
92. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-05-27 pažymos Nr. ATP-2025-23539 nustatyta, kad atsakovei M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 312,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos iš jos valstybei nepriteistinos, o dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės M. G. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. G. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų A. L. naudai.
Atsakovei M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 312,50 Eur (tris šimtus dvylikos eurų, 50 ct) išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.