- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2-90-1177/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02448-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vygantas Skladaitis, Petras Remeikis
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų
trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. G., jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,
Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei M. G., trečiajam asmeniui A. G. dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus dėl nepilnamečio A. L. nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti M. G. grąžinti nepilnametį A. L. motinai A. L. bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodoma, kad įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, nepilnamečio A. L., gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L.. Ji su sūnumi gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2017 m. pabaigoje, turėdamas sveikatos problemų, sūnus pradėjo demonstruoti agresyvų elgesį aplinkiniams, atsirado problemų ugdymo įstaigoje. Tuo metu ieškovė viena augino ir prižiūrėjo 2016 m. gimusį sūnų D. ir laukėsi dukters, todėl jai buvo reikalinga pagalba prižiūrint vyresnįjį specialiųjų poreikių turintį sūnų, todėl ieškovė sutiko, kad A. grįžtų į Lietuvą, kur jam buvo nustatyta laikinoji globa. Nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. A. L. laikinąja globėja buvo paskirta močiutė iš tėvo pusės - M. G.. Pasibaigus laikinosios globos terminui, nepilnametis buvo perduotas biologinio tėvo A. G. globai, tačiau šis vaiko neaugina, juo nesirūpina. Vaiko tėvas turi sukūręs kitą šeimą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai nebūna namuose. Jis negali ir nenori pats auginti sūnaus. Vaikas iki šiol faktiškai gyvena su močiute adresu (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją. M. G. jau yra garbaus amžiaus, natūralu, kad jai sunku prižiūrėti ir pasirūpinti judriu vaiku, tarp jų dažnai kyla konfliktų. Vaikas prašosi grįžti pas mamą. Ieškovė A. L. šiuo metu yra socialiai sustiprėjusi, įsitvirtinusi Jungtinėje Karalystėje, turi nuolatinį darbą ir gyvenamąjį būstą, todėl pajėgi pati pasirūpinti sūnumi. 2023 m. vasarą ieškovė grįžo atostogų į Lietuvą. Sūnus A. L. išreiškė norą gyventi su motina, ieškovė taip pat pageidauja pati auginti ir prižiūrėti savo vaiką. Dėl to kreipėsi į vaiką faktiškai globojančią močiutę ir į vaiko biologinį tėvą, tačiau šie kategoriškai atsisakė perduoti vaiką ieškovei. Taikiai susitarti nepavyko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovė ieškovei ne tik negrąžina jos vaiko, bet ir draudžia su juo bendrauti. Visiems aplinkiniams atsakovė skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ieškovei yra atimtos motinystės teisės dėl sūnaus A., tačiau tai netiesa. Ieškovė yra pajėgi ir nori pati auginti savo sūnų, pati jį auklėti, bei turi teisę tai daryti. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, yra galiojantis ir privalomas vykdyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko.
2.1. Atsiliepime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977- 377/2014, teismas patvirtino, jog jos sūnus A. G. yra A. L. tėvas, buvo priteistas vaikui išlaikymas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L.. Tuo metu ji sužinojo, jog turi anūką A.. Vaiko tėvystė buvo patvirtinta atlikus genominę ekspertizę. Nuo tada ji pradėjo bendrauti su anūku, laikotarpiais, kai ieškovė negalėdavo prižiūrėti vaiko, tai darydavo atsakovė. Ieškovė laukėsi antro vaiko, kuris gimė (duomenys neskelbtini), todėl ji apie mėnesį laiko prižiūrėjo A.. 2016 m. liepos 16 d., ieškovė, nepranešusi, išvyko su mažamečiu A. gyventi į Angliją. Nei vaiko tėvas A. G., nei ji nebegalėjo bendrauti su vaiku, informacijos kaip vaikui sekasi, kaip jis ugdomas ir kokia jo sveikatos būklė, taip pat negavo. Visą tą laiką vaiko tėvas A. G. teikė išlaikymą savo sūnui.
2.2. 2017 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė susisiekė su ja ir vaiko tėvu prašydama pagalbos. Paaiškino, kad iš jos už nepriežiūrą yra atimti vaikai. Todėl ji sutiko padėti susigrąžinti vaiką į savo šeimą ir jį auginti. Tuo tikslu jie tris kartus skrido į Angliją, dalyvavo teismo procese, taip pat savo namuose įrengė anūkui kambarį, stengėsi, kad jis atitiktų vaiko poreikius. Šeimos teisme Anglijoje vyko teismo procesas, buvo nustatyta, kad ieškovė negali pati auginti nepilnamečio A.. Teismas išdavė Susitarimo dėl vaiko įsakymą - A. L. gyventi su jo močiute M. G. Lietuvoje, o ieškovės kitam sūnui gyventi su jo tėvu L. T. Jungtinėje Karalystėje. Exeter apylinkės Teismas (Šeimos teismas) 2018 m. birželio 1 d. jai M. G. (Susitarimo dėl vaiko įsakymu, nurodančiu, kad vaikas gyvens su ja) pagrindu nurodė, kad nepilnametis A. L. gyvens Lietuvoje. Nustatyta, kad ji suteikia galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 metais. Šio įsakymo nuostatos galioja iki 2031 metų.
2.3. Po teismo proceso ji su anūku grįžo į Lietuvą, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jai nuo 2018 m. lapkričio 28 d. buvo vieneriems metams nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) A. L., o jo globėja (rūpintoja) paskirta ji. Parsivežus A. į Lietuvą, jis nekalbėjo lietuviškai, tarė tik kelis angliškus žodžius, pagal jo amžių jis kalbėjo mažai. Dėjo daug pastangų, kad vaikas pradėtų kalbėti, jis per pusę metų išmoko lietuviškų žodžių ir sugebėjo kalbėti ir susikalbėti. 2019 metais pradėjo lankyti darželį ir tų pačių metų rugsėjo 1-ąją dieną pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, jam buvo paskirtas logopedas ir psichologas. Per laiką vaikas adaptavosi prie namų, saugios aplinkos, pasikeitė jo būdas, išnyko agresijos priepuoliai, susidraugavo su klasės draugais, priprato prie mokytojos. Šiuo metu vaikui yra sudaryta palengvinta programa, jis moka skaityti, rašyti, skaičiuoti, atlieka užduotis, kurias užduoda mokytoja. Per visą penkerių metų laikotarpį tik 2023 m. vasarą mama aplankė A., iki tol mama su vaiku pabendraudavo ,,messenger‘‘ programėle. Ieškovė tada atvykusi išreiškė norą susigrąžinti savo sūnų ir išsivežti jį į Angliją, sūnui prikalbėjo, jog gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra daug lengviau mokintis, kad neužduodami namų darbai, kad faktiškai nėra jokių pareigų. Tada po ieškovės apsilankymo, A. tapo vangus mokymuisi, nebenori ruošti namų darbų, atlikti jam įprastas pareigas ir panašiai. Pagal Anglijos teismo nurodymą, ieškovė iki 2031 metų jos prižiūrima gali bendrauti su savo sūnumi A.. Pagal 2018 m. birželio 1 d. teismo įsakymą turėjo būti vykdomas tolimesnis A. L. gebėjimų rūpintis jos dukra A. bendruomenėje vertinimas pagal to krašto įstatymo reikalavimus, tačiau lieka neaišku, koks vyko tolimesnis ieškovės socialinių įgūdžių, vaikų auginimo įgūdžių įsisavinimas, gebėjimas tenkinti vaikų poreikius, dokumentai patvirtinantys šiuos faktus, nepateikti.
2.4. Atsakovės teigimu, jos šeimoje yra nusistovėjusi gyvenimo, bendravimo, vaiko poreikių tenkinimo tvarka. Sūnumi betarpiškai rūpinasi vaiko tėvas A. G.. Kadangi jo darbas yra susijęs su naktiniu darbu, tuo laikotarpiu vaiku rūpinasi ji, vaiko mokymusi progimnazijoje taip pat rūpinasi jo tėvas, bendrauja su auklėtoja, stebi vaiko dienyną, ji taip pat rūpinasi ugdymo reikalais, bendrauja su mokyklos darbuotojais.
3. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu su savarankiškais reikalavimais prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuria nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L. ir nustatyti A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G. pagal tėvo gyvenamąją vietą. Nustačius A. L. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. G., prašo priteisti iš vaiko motinos, A. L., nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, išlaikymą skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
3.1. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė į Jungtinę karalystę išvyko be jo sutikimo ir leidimo išsivežti vaiką, ieškovei išvykus su jų vaiku nei jam, nei vaiko močiutei, susitikti ir bendrauti su vaiku nebeliko galimybės, o informacijos kaip vaikui sekasi, kaip jis ugdomas ir kokia jo sveikatos būklė, negavo, nors jis kaip vaiko tėvas ieškovei teikė išlaikymą sūnaus poreikių tenkinimui. Nuo teismo ieškovė nuslepia ir tą aplinkybę, kad iš ieškovės vaikai yra atimti už vaikų nepriežiūrą. Ieškovė informaciją apie vaiko paėmimą iš jos suteikė tik tuomet, kai paaiškėjo, jeigu jis nesutiktų pasiimti vaiko pas save tai jis būtų įvaikintas kitos šeimos. Nenorėjo, kad vaikas būtų įvaikintas, todėl jis buvo susigrąžintas į Lietuvą. Tam, kad visa tai įvyktų, reikėjo labai daug pastangų, kantrybės, laiko ir finansinių sąnaudų. Reikėjo tris kartus skristi į Angliją dalyvauti teismo procese. Dalyvaujant vaiko susigrąžinimo procese paaiškėjo, kad kai A. buvo paimtas iš ieškovės šeimos, jis aštuonis mėnesius gyveno pas anglus globėjus ir tik po to, kai ieškovei vaiko teisių tarnyboms išaiškinus, kad bus pradėtas motinystės ir tėvystės apribojimo procesas, vaiko įvaikinimas ir panašiai, ji sugebėjo apie tai informuoti jį. Atsakovė M. G. atsisakė darbo, jis pats buvo priverstas prašyti papildomų atostogų. Susigrąžinus vaiką buvo nutarta, kad kurį tai laiką vaikas bus su jo mama, kadangi ir ankščiau mama vaiką augino iki išvežimo į užsienį, dėl to pas mamą namuose įrengė vaiko kambarį, stengėsi, kad jis atitiktų vaiko poreikius.
3.2. Nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Jungtinėje Karalystėje Šeimos teisme vyko teismo procesas, bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo išklausyti visi suinteresuoti asmenys, liudytojai, išanalizuota visa teismui pateikta rašytinė informacija, dokumentai. Buvo nustatyta, kad ieškovė negali pati auginti nepilnamečio A. L.. Teismas išdavė Susitarimų dėl vaikų įsakymus - A. L. gyventi su jo močiute M. G. Lietuvoje, nustatyta, kad M. G. suteiks galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 metais (12.1.1.). Šio sprendimo nuostatos galioja iki 2031 metų (12.1.2. p.). Pažymėta, kad A. L. kontaktas su A. L. bus prižiūrimas M. G. (12.3. p.). Po teismo proceso grįžus į Lietuvą 2018 m. gruodžio 4 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-1549 nuo 2018 m. lapkričio 28 d. buvo vieneriems metams nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) A. L., o jo globėja (rūpintoja) paskirta M. G., kuri vaiku rūpinosi tiek nustatytos laikinosios globos metu, tiek ir po jos.
3.3. Kadangi A. L. buvo patyręs ne vieną psichologinę traumą, ypač vaiką paveikė jo paėmimas iš mamos pas nepažįstamus žmones, mažamečiui reikėjo ypatingo ir specialaus dėmesio bei ugdymo, nes dėl minėtų aplinkybių, t. y. nepriežiūros ir vaiko paėmimo į kitą globėjų šeimą, kuri nekalba lietuviškai, sūnus buvo tapęs agresyvus. Teismo proceso metu paaiškėjo, kad ieškovė dažnai į namus pasikviesdavo gyventi vis kitus vyriškius, dėl to vaikas nebesuprasdavo, kuris jo tėvas ir kurio jis privalo klausyti, kaip su kuriuo bendrauti ir panašiai. Įsitikino, kad ieškovė visiškai nemokėjo auginti savo vaiko, nežinojo kaip su juo elgtis, kaip mokinti vaiką kalbėti ar atlikti bet kokią visai nesudėtingą užduotį. Akivaizdu, kad vaikui nebuvo suteikiami jokie socialiniai įgūdžiai, kuriuos jo amžiaus vaikai Lietuvoje jau būna įgiję dėl tėvų tinkamos priežiūros ir auklėjimo. Ieškovė A. į UK išsivežė, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai, tuo metu A. jau buvo pradėjęs tarti kelis lietuviškus žodžius. 2018 metais jiems parsivežus A. į Lietuvą išgirdo, kad jis taria tik kelis angliškus žodžius, t. y. pagal savo amžiaus raidą labai mažai. Buvo nesuprantama sutrikimų priežastis, tačiau per pusę metų A. buvo išmokintas lietuviškų žodžių ir sugebėjo kalbėti ir laisvai susikalbėti, o nuo 2019 metu pradėjo lankyti darželį, kur vaiko raida bendraujant daugiau su bendraamžiais dar pagerėjo. 2019 m. rugsėjo 1 d. A. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Jam lankant (duomenys neskelbtini) klasę, buvo paskirtas logopedas ir psichologas, per laiką vaikas adaptavosi prie lietuviškų namų, saugios aplinkos, pasikeitė jo būdas, išnyko agresijos priepuoliai, susidraugavo su klasės draugais, priprato prie mokytojos. Šiuo metu jis jau lanko (duomenys neskelbtini) klasę, vaikui yra sudaryta palengvinta programa, jis moka skaityti, rašyti, skaičiuoti, atlieka užduotis, kurias užduoda mokytoja.
3.4. Ieškovė vaiką aplankė tik praėjus penkiems metams, iki tol ji laikas nuo laiko su vaiku pabendraudavo „messenger“ programėle. Atvykusi susitikti su vaiku ji visiškai nesistengė domėtis jo gyvenimo sąlygomis, gyvenimu, ugdymu ar dar kažkuo. Ieškovė pareiškė, kad jai Jungtinėje Karalystėje auginant tris vaikus, nereikės visiškai dirbti ir pakaks gaunamų vaiko išmokų. Akivaizdu, kad ieškovės tikslas yra „suvilioti“ vaiką kalbomis, nebūtais pažadais iki tiek, kad vaikas pareikalautų vykti gyventi kartu su mama į Jungtinę Karalystę. Ieškovė vaikui įteigė, kad gyvenant Jungtinėje Karalystėje yra daug lengviau mokintis, kad neužduodami namų darbai, kad faktiškai nėra jokių pareigų. Ieškovė nurodė, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, todėl jis Jungtinėje Karalystėje lankys specializuotą ugdymo įstaigą. Atitinkamai ieškovė gaus valstybės paramą, įvairias privilegijas ir pan. Ieškovei buvo paaiškinta, kad A. buvo nuvežę tyrimams į Kauno psichiatrijos skyrių, kur jam buvo nustatytas 70 procentų gabumo lygis. Be to, matosi, kad vaikui augant ir tinkamai su juo užsiimant, betarpiškai ugdant, jo gebėjimai vystosi, mąstymas tampa vis produktyvesnis, t. y. su amžiumi išnyks visi minimalūs vystymosi sutrikimai. Be to, po ieškovės apsilankymo, A. tapo vangus mokymuisi – nebenori ruošti namų darbų, atlikti jam įprastas pareigas ir panašiai. Ieškovei visiškai nerūpi ta aplinkybė, jog A. adaptavosi Lietuvoje, lanko lietuvišką ugdymo įstaigą ir jam vėl pradėti mokytis kita kalba bei grįžti į tą aplinką, iš kurios buvo paimtas Jungtinėje Karalystėje teismo sprendimu, vaiką galutinai traumuos ir sugražins į pradinę būseną, iš kurios siekiant pašalinti buvo įdėta daug pastangų ir darbo tiek pasitelkiant psichologų, tiek mokytojų pagalbą.
3.5. Pagal Jungtinės Karalystės teismo 2018 m. birželio 1 d. įsakymą turėjo būti vykdomas tolimesnis A. L. gebėjimų rūpintis jos dukra A. bendruomenėje vertinimas, tačiau koks vyko tolimesnis ieškovės socialinių įgūdžių, vaikų auginimo įgūdžių įsisavinimas, gebėjimas tenkinti vaikų poreikius, nėra žinoma, o dokumentai patvirtinantys šiuos faktus, į bylą nepateikti. Būtent dėl mažamečių vaikų netinkamos priežiūros iš ieškovės vaikai buvo paimti ir perduoti kitiems šeimos nariams, iki 2031 metų ieškovė gali bendrauti su savo sūnumi A. tik atsakovės prižiūrima. Dokumentų, įrodančių, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgiant nuo 2018 m. birželio 1 d. Jungtinės Karalystės Šeimos Teismo sprendimu A. buvo perduotas atsakovės globon, ieškovė nepateikė. Ieškovė turėjo galimybę kiekvienais metais mažiausiai vieną kartą aplankyti sūnų, bet to nedarė. Atvykusi po penkių metų nuo vaiko perleidimo jų globon nesiekia tinkamai jį ugdyti, auklėti, domėtis poreikiais, bet priešingai - visą įdirbį sugadina per kelis pokalbius su vaiku, nuteikdama jį nesistengti ir nieko nesiekti, nesimokinti ir pan., nes Jungtinėje Karalystėje taip galima elgtis.
3.6. Pažymi, kad 2017 metais ieškovė būtent į atsakovę kreipėsi prašydama auginti, globoti jos vaiką, nes institucijos Jungtinėje Karalystėje jai tai draudžia daryti. Šiuo metu jų šeimoje yra nusistovėjusi gyvenimo, bendravimo, poreikių tenkinimo tvarka. Jis rūpinasi sūnumi kiek leidžia jo darbo specifika, kadangi jo darbas yra susijęs su naktiniu darbu, tuo laikotarpiu vaiku rūpinasi atsakovė. A. mokymusi progimnazijoje daugiausia rūpinasi jis, kiek įmanoma bendrauja su auklėtoja, stebi Tamo dienyną. Priešingai nei nurodo ieškovė, ugdymo reikalais rūpinasi ir atsakovė, bendrauja su mokyklos darbuotojais. Kad su vaiko mama niekada nebuvo bendrauta gali patvirtinti (duomenys neskelbtini) progimnazija. Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovė beveik neteikė vaikui išlaikymo, t. y. būdavo nestabilūs piniginiai pervedimai, kurie buvo nepakankami bent dalies vaiko poreikių patenkinimui: 2019 metais – 60,00 €, 2020 metais – 140,00 €, 2021 metais – 560,00 €, 2022 metais – 320,00 €, 2023 metais – 608,00 €. Vaiko išlaikymui nebuvo teikiama pakankamai lėšų, nes vaiko poreikiai yra ženkliai didesni, ir vaikas buvo išlaikomas tik iš jo gaunamų pajamų. Akivaizdu, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų išlaikyti savo vaiką, dėl to ieškinys negali būti tenkinamas. Šiuo atveju būtent jis – vaiko tėvas – A. G. su atsakovės M. G. pagalba dėjo visas pastangas į sūnaus auklėjimą ir vystymąsi, su jo pagalba yra užtikrinamas visų A. poreikių tenkinimas.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. kovo 4 d. pateikė teismui išvadą. Išvadoje nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. skyriaus specialistė lankėsi M. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog kartu gyvena sutuoktinis S. G., šeimoje auga nepilnametis vaikaitis A. L.. Šeima nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, kuriame yra tualetas, vonia, būstas su visais patogumais, šildymas - centrinis. Namuose šilta, švaru ir tvarkinga. Nepilnametis turi savo atskirą kambarį. Kambaryje yra lova, rašomas stalas, spinta bei kiti vaikui reikalingi daiktai. A. G. Skyriaus specialistei teigė, kad jis dažnai būna savo tėvų namuose. A. L. skyriaus specialistei elektroniniu paštu atsiuntė iš anglų kalbos išverstą nuomos sutartį, pagal kurią Exeter miesto savivaldybė nuo 2021-03-08 jai išnuomoja būstą 5 metų laikotarpiui. 2023 m. vasario 8 d. buvo bendrauta su A. L., kuris paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje, mokytis sekasi gerai, turi draugų. Vaikas papasakojo, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su močiute ir seneliu. Tėčio vardas A., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas tėtį į (duomenys neskelbtini) jis nuvažiuoja kas 2 savaites, ten jį nuveža ir parveža močiutė su seneliu arba pats tėtis. Taip pat paaiškino, kad dar turi brolį D. ir seserį A., jie gyvena Anglijoje kartu su mama. Mamos vardas A.. Su mama buvo susitikęs šių metų vasarą, mama buvo grįžusi į Lietuvą. A. nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, su ja gerai sutaria, jam labai patiko leisti laiką su ja, broliu D. ir seserimi A., kai jie buvo atvykę į Lietuvą. Berniukas paaiškino, kad yra mamai sakęs, jog norėtų gyventi su ja, gyventi kartu su broliu ir seserimi. Labai laukia susitikimo su mama, jos pasiilgo. A. L. taip pat pasakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu. Ieškovė A. L. skyriaus specialistei paaiškino visas vaiko paėmimo aplinkybes, kad dabar situacija pasikeitusi, susirado darbą, pasigimdė dukrą, buvo paskirtas socialinis būstas ir jai buvo gražintas kitas sūnus. Ji šiuo metu gyvena su vaikais Jungtinėje Karalystėje. Turi darbą pusei dienos ir gyvena socialiniame būste. 2023 m. vasarą ji atvyko Lietuvą pasimatyti su sūnumi, ir kad galėtų sūnų A. pasiimti su savimi. Tačiau jo močiutė M. G. nesutiko, ji be žinios nenorėjo sūnaus išsivežti kartu su savimi. M. G. pradėjo jai sakyti, kad sūnaus neatiduos, nes jai Jungtinėje Karalystėje apribotos motinos teisės. A. L. teigė, jog motinos teisės nėra apribotos nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje. M. G. ir jos vyras nesutinka, kad A. L. išsivežtų A. L. į Jungtinę Karalystę. Pasak M. G., jei A. L. parvažiuotų gyventi į Lietuvą, jie (seneliai) atiduotų A. mamai. A. G. nesutinka, kad A. L. išvežtų sūnų A. L. į Jungtinę Karalystę. Tėvas abejoja dėl A. L. gebėjimo tinkamai pasirūpinti sūnumi. Atsižvelgus į turimus duomenis, išklausius vaiko nuomonę, ištyrus vaiko esamos aplinkos sąlygas, gavus informaciją iš vaiko ugdymo, gydymo įstaigų, institucija mano, jog nėra duomenų, kad aplinka, kurioje dabar auga vaikas, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, mažamečiu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, tenkinami jo poreikiai, sudaromos sąlygos bendrauti su motina. Skyriaus manymu tuo atveju, jei būtų keičiama vaiko gyvenamoji aplinka, tai turėtų vykti palaipsniui, nesukeliant vaikui streso bei neigiamų dvasinių išgyvenimų. Jeigu teismas nuspręs A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, A. G. prašoma išlaikymo suma neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tačiau nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais bei paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje iš jos paėmė 2 vaikus, kadangi juos augino kaip vieniša mama ir neturėjo normalių gyvenimo sąlygų, dirbo pilnu etatu, be to, laukėsi trečiojo vaiko. Visą tą laiką, kai A. buvo paimtas iš jos, su A. bendravo žinutėmis ir vaizdo skambučiais, tuo metu negalėjo grįžti į Lietuvą, nes augino vaiką iki dviejų metų, niekur nedirbo, kai vaikui suėjo du metai ir galėjo pradėti dirbti bei leisti vaiką į darželį, prasidėjo korona viruso pandemija ir tris metus buvo uždrausti skrydžiai, todėl penkis metus negalėjo grįžti į Lietuvą. Pradėjusi dirbti 2023 m. grįžo į Lietuvą aplankyti vaiką. Tuo metu, kai A. buvo perduotas atsakovės globai, ji buvo pasakiusi atsakovei, kad kai ji atsistos ant kojų, pradės dirbti, turės gyvenamąją vietą, ji norės susigrąžinti A., tačiau atsakovė jau nuo tos dienos prieštaravo tokiam ieškovės norui. Atsakovė visą laiką nesiėmė priemonių, kad Anglijos teismo sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas Lietuvoje, tai padarė tik šios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Kai ji 2016 m. liepos mėnesį atvyko gyventi į Angliją, ten neturėjo savo namų, nuomojosi kambarį gyvenamajame name, ten gyveno su dviem vaikais, dirbo pilnu etatu, nes vaikams teikiamo išlaikymo nepakako pragyvenimui. Dažnai dėl A. elgesio reikėjo keisti aukles, jis pradėjo lankyti darželį, ten pastebėjo keistą vaiko seksualizuotą elgesį ir pranešė vaikų teises, todėl ją pradėjo prižiūrėti vaiko teisės. Ji tuo metu jau laukėsi dukters, socialinės darbuotojos ateidavo kiekvieną dieną, išsiskyrė su mergaitės tėvu, ji buvo nusprendusi išvykti į Lietuvą. Per savaitgalį įvyko teismas, po savaitgalio atėjo su teismo dokumentais, ji tuo metu ji iš viso nekalbėjo angliškai, nežinojo tos šalies įstatymų, jai buvo pateikti dokumentai ir paimti du vaikai. A. buvo paimtas dėl to, kad ją kaltino, jog ji prie vaikų užsiima lytiniais santykiais, nors ji prašė, kad atliktų tyrimus vaikui, tačiau niekas nieko nedarė, paėmė vaikus, kuriuos apgyvendino pas globėjus. Tuo metu viskas susidėjo – neturėjo namų, buvo praradusi darbą, viskas vyko 2017 m., vaikai iš jos buvo paimti 2017 m. rugsėjo 9 d., A. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Po to prasidėjo teismai, 2018 m. vieną vaiką atidavė vaiko tėvui, o A. atidavė jo močiutei, nes teismo metu A. G. atsisakė auginti vaiką ir paprašė, kad jį galėtų auginti jo mama. Ji sutiko ir pasirašė dokumentus, kad ji sutinka, jog A. augintų jo močiutė, toks buvo jų susitarimas. Visų šių įvykių metu ji laukėsi trečiojo vaiko, nuo gimimo jos dukra augo su ja ir nebuvo iš jos paimta, nes jai leido pasitaisyti, kad ji galėtų susigrąžinti ir kitus du iš jos paimtus vaikus. 2022 m. rugpjūčio mėnesį jai buvo grąžintas ir kitas iš jos paimtas vaikas, kuris iki šiol auga su ja. Buvo patikrintos jos gyvenimo sąlygos ir jai buvo leista susigrąžinti vaiką. Dėl kito vaiko Anglijos teisme buvo pradėta vaiko grąžinimo procedūra ir vaikas jai buvo grąžintas, ji pati kreipėsi į teismą, kad nori susigrąžinti vaiką. Jai advokatas Anglijoje pasakė, kad dėl A. grąžinimo klausimai turi būti sprendžiami vaiko gyvenamojoje vietoje, dėl kito vaiko ji galėjo kreiptis į Anglijos teismą, nes vaikas ir gyveno Anglijoje, o A. gyvena Lietuvoje, todėl Lietuvos teismai turi spręsti visus su A. susijusius klausimus. Vaikų teisių darbuotojos jai taip pat paaiškino, kad negali teikti jokios informacijos, nes šiuo metu jie neatlieka jos priežiūros ir jos nekontroliuoja, todėl jokių veiksmų ir negali atlikti ir jokios informacijos pateikti negali. Šiuo metu bendrauja su A., anksčiau bendraudavo daugiau iki kol prasidėjo šis teismo procesas, daugiausiai bendrauja telefonu, sakė, kad iš jo labai dažnai atimamas telefonas, ji pildo jam sąskaitą, kad jis galėtų su ja bendrauti. Ji pati dažnai skambina A., kai grįžta į Lietuvą bendrauja su vaiku gyvai, visas dienas praleisdavo kartu, tačiau atsakovė neleido pasiimti vaiką į kitą miestą su nakvyne, nes atsakovė jai nurodė, kad kol vyksta teismo procesas, ji neleis jai pasiimti vaiko, ir pats vaikas sakė, kad močiutė liepė jai atsiimti skundą ir baigti teismo procesą, tada galės pasiimti vaiką. Pats A. apie teismo procesą sužinojo iš atsakovės, nes buvo toks įvykis, kad ji paskambino A. ir jis atsisakė su ja kalbėti, paklausus kodėl, jis pasakė, kad pirma ji turi atsiprašyti močiutės, nes mama yra bloga, kadangi padavė močiutę į teismą. Iš A. ji supranta, kad jis norėtų su ja gyventi, norėtų būti su sese ir broliu. Visus tuos metus, kai A. iš jos paimtas, jis gyveno tik su močiute, pas tėvą niekada negyveno, visus klausimus dėl susitikimo su vaiku ji derindavo tik su močiute. Nuo to laiko, kai iš jos paimtas vaikas, viskas pasikeitė – ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vaikai lanko mokyklą, yra registruoti gydymo įstaigose, turi rutiną, ji turi darbą (dirba valytoja 0,5 etato, dirba lietuvio kompanijoje, ten dirba jau 4 metus). Kai jai gimė dukra, ji metus laiko buvo stebima socialinių darbuotojų, buvo vertinami jos motinystės įgūdžiai, penkis mėnesius su kūdikiu gyveno globėjos namuose ir visą parą buvo stebima, Anglijoje tokia tvarka, kad socialiniai darbuotojai prižiūri šeimas, nėra kažkokių kursų ar mokymų, kuriuos reikia lankyti, ji tik lankė tėvų skyrybų programą, kaip bendrauti su vaikais tėvų skyrybų atvejais. Jos pajamos per mėnesį yra apie 1200 – 1300 svarų, taip pat gauna apie 800 – 900 svarų pašalpų, gyvena socialiniame būste, tai yra dalis namo, yra du kambariai, svetainė, virtuvė, tualetas ir vonia, nuoma kainuoja 400 svarų, komunaliniai apie 300 svarų. Šiuo metu atnaujina informaciją ir planuoja prašyti didesnio būsto, nes kai sūnui bus 10 metų jie su dukra negalės gyventi viename kambaryje, todėl tikisi, kad jai bus suteiktas didesnis būstas. Šiuo metu vaikai registruoti pas gydytoją, jei A. jai būtų grąžintas, yra susitarusi, kad jis būtų priimtas į mokyklą, kur jam būtų sudarytos visos sąlygos mokytis, jis būtų registruotas gydymo įstaigoje. Jau keturi metai ji nėra prižiūrima vaiko teisių specialistų. Mano, kad M. G. jau yra garbaus amžiaus, senų pažiūrų ir labai griežtai auklėja jos sūnų, A. turi daug poreikių, su juo reikia švelniai bendrauti. A. gerai sutaria su broliu D. ir jos dukra, mėgsta žaisti futbolą, todėl galėtų lankyti futbolo treniruotes. Ji turi sugyventinį, jis yra lietuvis, jos vaikai taip pat gerai sutaria su jos sugyventiniu. Kai 2016 m. ji išvyko į Angliją, ji neturėjo jokio tėvo leidimo ar sutikimo išsivežti A., nes jo tėvas niekada nelankė sūnaus A., ji atsakovei pasakė, kad išvyksta.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Atkreipė dėmesį į tai, kad A. L. yra gimęs Jungtinėje Karalystėje ir ten ilgą laiką gyveno. Taip pat aktualus ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimas kuriuo A. L. gyvenamoji vieta su vaiko mama A. L., šis sprendimas galiojo ir tebegalioja. Iš šio sprendimo matyti, kad vaikas visą laiką gyveno su mama, tėvas vaiku nesirūpino. Šiuo metu esminis ginčas kyla tarp mamos ir vaiko močiutės, kuriai Anglijos teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko globa. Pagal teisės aktus, su vaikais susiję klausimai tokie kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo dydis, neįguja res judicata galios ir gali būti peržiūrimi, net jeigu ir nustatytas terminas iki vaiko pilnametystės. Klausimas turi būti sprendžiamas valstybės, kurioje gyvena vaikas, teismų jurisdikcijoje, todėl Tauragės apylinkės teismas ir yra teismas, kuris turi jurisdikciją šioje byloje. Aplinkybės šiuo metu yra iš esmės pasikeitusios, A. L. iš tikrųjų padarė išvadas ir pakeitė savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, kad su ja galėtų gyventi nepilnamečiai vaikai, šiuo metu vaikai registruoti medicinos įstaigoje, yra paskiepyti, valgo įvairų maistą, turi režimą, lanko mokyklą, jokių problemų mokykloje dėl vaikų nekyla, gyvena trijų kambarių bute Exeter mieste kartu su A. V.. Taip pat pateikė informaciją, kad A. būtų priimtas į mokyklą, būtų registruotas gydymo įstaigoje, visi jo poreikiai būtų užtikrinti, jeigu jis persikeltų gyventi su mama. Be to, A. L. dirba puse etato, geba tvarkytis su pinigais, gauna visas jai priklausančias išvadas, šeima integruota į bendruomenę, į kaimynystę, A. L. apibūdinama kaip padariusi didelius ir esminius pokyčius, padaryta išvada, kad visi vaikų poreikiai yra tenkinami, ji rūpinasi vaikų saugumu, vaikus auklėja tinkamai. Taigi specialistai vertina, kad nebėra poreikio stebėti šią šeimą. Be to, pateiktas ir kursų baigimo pažymėjimą. Ieškovė neketina nutraukti močiutės ir A. ryšio, sudarys visas galimybes palaikyti ryšį tiek nuotoliu, tiek grįžtant atostogų į Lietuvą. Ieškovė yra dėkinga M. G., kad ji padėjo sunkiu periodu, kad priėmė globoti A., tačiau negali sutikti su M. G. pareiškimu, kad vaikas jai bus grąžintas tik jam sulaukus 18 metų. Nors medicininė pažyma patvirtina, kad M. G. globoti gali, tačiau ji jau yra senyvo amžiaus, jai yra sunku prižiūrėti auklėti guvų ir aktyvų vaiką, kartų skirtumas atsiliepia ir vaiko auklėjimui, taip pat nėra jokių duomenų, kad močiutė rūpintųsi vaiko sveikata. Be to, A. vartoja necenzūrinius žodžius, nemoka bendrauti su bendraamžiais, todėl vaiko auklėjimas taip pat atliekamas netinkamai. Vaikas psichologui neišsakė kategoriškos nuomonės, su kuo jis norėtų gyventi, tai natūrali vaiko reakcija. Procesas šioje byloje jau trunka ilgai, vieną kartą jau buvo priimtas sprendimas šioje byloje, kuris buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo, šis teismas nurodė, kad ieškinio dalykas suformuluotas tinkamai.
7. Atsakovė M. G. teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes ji A. sutiko prižiūrėti, jai taip paskyrė teismas, pati A. L. jos to prašė, nes vaiko tėvas atsisakė. Ji pasitarė su sūnumi ir sutiko parsivežti A. į Lietuvą, su ja jis turi gyventi iki 2031 metų. Mano, kad A. L. turi būti jai dėkinga, kad ji sutiko pasiimti anūką, kad jo neįvaikintų anglų šeima. Visą tą laiką A. gyveno su ja, tėvas jį dažnai lanko, kadangi jo tėvas dirba naktinį darbą ir ne visada išeina atvažiuoti, jai lengviau yra prižiūrėti anūką, su tėvu susitinka savaitgaliais, taip pat bendrauja telefonu. Mano, kad jai neblogai sekasi auginti A., su ja jis išmoko ir kalbėti, ir skaityti, ir rašyti, ir skaičiuoti, viskas tik jos dėka, nes ji daug laiko skiria pamokų ruošimui su anūku, per dieną maždaug po 3 valandas, jei ne ji, anūkas visai neruoštų pamokų. A. lanko mokyklą, eis į (duomenys neskelbtini) klasę, mokytoja jį giria. Tačiau kai A. L. padavė ieškinį teismui, situacija pablogėjo, ji A. papasakojo apie teismo procesą. A. turi telefoną, su mama bendrauja per telefoną, tačiau jis labiau nori žaisti žaidimus su telefonu, jam yra ribojamas laikas su telefonu, tėvas bando riboti telefono naudojimo laiką, tačiau tiksliai nežino kaip ir kokiu būdu tai daroma. Kai mama grįžta į Lietuvą, jis dienomis susitinka su ja ir būna su mama, bet jai daug nepasakoja apie tai, kaip sekasi bendrauti su mama. A. patinka futbolas, jis eidavo į mokyklos stadioną su draugu žaisti futbolą, treniruočių nelanko, nes jam nebelieka laiko, kadangi 3 valandas ruošia namų darbus, mano, kad jeigu pradėtų lankyti būrelį, nespėtų paruošti pamokų, tai jau būtų 18 val. ir tokiu laiku jau neišeitų lankyti treniruočių naktį. Paaiškino, kad ji globėja tik nuo balandžio mėnesio, visą laiką globėjas buvo A. tėvas, nors faktiškai visą laiką A. gyveno su ja. Jau ir taip 3 metus vedžioja jį kiekvieną dieną į mokyklą ir iš jos, mano, kad daugiau neprivalo vedžioti jo po treniruotes ar būrelius, nes turi ir savo asmeninį gyvenimą ir savo reikalų. Siūlė jam lankyti keramikos ar šokių būrelį, tačiau jis tokių būrelių lankyti nenorėjo, jis nori tik į futbolo treniruotes. Kai A. pradėjo lankyti mokyklą, buvo atliktas jo įvertinimas ir nustatytas 70 procentų gabumų, todėl jis mokosi pagal specialią programą. Šiuo metu jo medicininė priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini), periodiškai tikrina jo sveikatą, dantų būklę, jis yra paskiepytas. Mokykloje didelių nusiskundimų dėl elgesio nėra, mokytojai taip pat nesiskundžia. Jų namuose A. turi atskirą kambarį, visi jo poreikiai patenkinti, vietos užtenka. Klausė A., ar jis važiuotų pas mamą gyventi, tai jis atsakė, kad nevažiuos, sakė, kad nori tik į Šiaulius, kol mama yra Lietuvoje, nori bendrauti su broliu ir sese. A. gerai nemoka anglų kalbos, todėl sakė, kad niekur nevažiuos, mokinsis čia Lietuvoje. Mano, kad jei A. būtų grąžintas mamai ir jį išsivežtų į Angliją, jam būtų trauma, nes viską reikėtų pradėti nuo pradžių, neturės draugų. Be to, jam prasidės paauglystė ir mama su juo nesusitvarkys, mano, kad mama vėl praras vaikus, o čia vietoje yra tėvas, kuris yra griežtesnis ir A. jo klauso. Ieškovė gyvai sūnų pamatė po 5 metų, iki to laiko jie bendraudavo per „messenger“ programėlę. Mano, kad ieškovė nori susigrąžinti vaiką į Angliją tik todėl, kad ten gaus daugiau lengvatų ir didesnes pašalpas. Kartais turi sudrausminti A., kai jis neklauso, todėl kartais ir pakelia balsą, iš ieškovės pusės nepagarbaus elgesio su vaiku nėra pastebėjusi, ieškovė išlaikymą teikė ne visada reguliariai. Ji pati sveikatos problemų neturi ir gali rūpintis A..
8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, todėl prašė jį atmesti. 2018 m. birželio 1 d. Jungtinės Karalystės teismo sprendimu vaiko globėja paskirta M. G. iki 2031 m., 2024 m. nutartimis Lietuvos apeliacinis teismas šį sprendimą pripažino ir jis galiojantis. Byloje yra surinkta daug medžiagos, tačiau mano, kad ieškovė vaiką siekia susigrąžinti vaiką tik todėl, kad galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gautų daugiau išmokų. M. G. gali globoti vaiką, yra sveika, turi lėšų ir tinkamas sąlygas jį globoti, jokių pažeidimų dėl A. auklėjimo nenustatyta. Mano, kad procesas dėl vaiko grąžinimo turėjo prasidėti Jungtinėje Karalystėje, nes pati ieškovė nesikreipė dėl šio sprendimo panaikinimo.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nesutinka su ieškiniu. Palaiko prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (duomenys neskelbtini), kartu su močiute. Nurodė, kad tuo metu, kad A. grįžo iš Anglijos, jis dirbo naktinį darbą, kurį ir dirba iki šiol, todėl neturėjo galimybės nuolat rūpintis vaiku, susitarė, kad A. gyvens pas močiutę ir ji juo rūpinsis. Dabar grafikas laisvesnis, todėl dažnai atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) susitikti su sūnumi. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai būna ir (duomenys neskelbtini) pas mamą. Po darbo grįžta į (duomenys neskelbtini), tada atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), kur dažnai būna mamos namuose, dirba Klaipėdoje, yra vairuotojas siuntų tarnyboje. Turi sužadėtinę, su kuria turi sūnų, su ja nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra registruotas (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) tik grįžta, todėl prašo A. gyvenamąją vietą nustatyti čia (duomenys neskelbtini) atsakovės adresu. Jis gyvena per tris miestus, nori, kad A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta jo mamos adresu, nes jis ten irgi dažnai būna, kol jis negalės rūpintis vaiku, tada jį prižiūrės atsakovė, jeigu kažkas nutiktų mamai su sveikata tada A. pasiimtų su savimi į Šilutę. Šiuo metu neketina kraustytis pas mamą gyventi, mamą yra pasamdęs kaip auklę savo vaikui. Jo sužadėtinė nenori, kad A. gyventų su juo, be to, neturi sąlygų, kad pas jį, geresnės sąlygos jam augti yra pas M. G., todėl A. ir gyvena su močiute. Jis klausė sūnaus, kur jis nori gyventi, ir A. išreiškė norą, kad jis nori gyventi pas močiutę, nes ten jis yra pripratęs prie visko. Jis išlaiko A.. Sūnus bendrauja su ieškove per „messenger“ programėle, kai ieškovė būna Lietuvoje susitinka ir bendrauja gyvai, sūnus nesiskundė, kad nenorėtų bendrauti su mama. Dėl A. elgesio didelių problemų nekyla, mokytoja pagyrė A., buvo atlikta jo raidos patikra, jokių raidos sutrikimų nenustatė, mokykloje jam buvo paskirta padėjėja. Jis kontroliuoja A. naudojimosi telefonu laiką, blokuoja kai kuriuos žaidimus, problemų dėl jo elgesio nekyla, jokių sveikatos problemų neturi. Negali atsakyti, ar ieškovė galėtų užtikrinti A. priežiūrą, mano, kad jam čia yra geriau ir jam būtų sunku pakeisti aplinką, išvykti į kitą šalį, jam būtų sunku pritapti, gerai nemoka anglų kalbos, būtų jam sunku adaptuotis, bijo, kad iš ieškovės vėl gali būti atimtas vaikas, mano, kad vaikui geriausia likti Lietuvoje, nenorėtų nieko keisti. Neturi informacijos, kad šiuo metu ieškovė netinkamai prižiūri kitus savo vaikus.
10. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti, nurodė, kad vaikas yra auginamas močiutės ir nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Atsakovė gali globoti vaiką, jos sveikatos būklė jai leidžia tai daryti, šiuo metu ji teisėtai globoją anūką. Byloje nepateikti jokie dokumentai, kaip vaikas būtų adaptuotas Anglijoje, kaip jis prisitaikytų mokykloje, prie kito gyvenimo būdo. Kai vaikas buvo parvežtas iš Anglijos, jis nemokėjo nei kalbėti, ir tik močiutės dėka vaikas buvo adaptuotas ir galėjo mokytis mokykloje. Vaiko mama tik po 5 metų atvyko į Lietuvą susitikti su vaiku, be to, po vaiko susitikimų su mama pasikeičia vaiko elgesys. 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pasakyta, kad Jungtinės Karalystės Exeterio teismo sprendimas yra teisėtas ir vykdytinas Lietuvoje, todėl močiutė ir vykdo jai šio teismo pavestas teises – globoja anūką ir sudaro galimybes vaiko mamai bendrauti su vaiku. Mano, kad ieškovė būtent Anglijos teisme turi imtis priemonių, kad šis teismas panaikintų ar pakeistų savo sprendimą. Vaikas be tėvo sutikimo buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos, tai negalėjo būti padaryta, todėl vaikas šiuo metu teisėtai ir pagrįstai yra Lietuvoje. Mano, kad vaikui geriau augti ir gyventi Lietuvoje, kur jis jau adaptavosi, o dar kartą adaptuotis kitoje valstybėje, jam būtų sunku, jis nežino, į kokias sąlygas jis paklius Jungtinėje Karalystėje.
11. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 5-6 metus gyvena kartu su A. L., buvo keli kartai, kai buvo išsiskyrę, tačiau dabar jau porą metų kartu gyvena Jungtinėje Karalystėje, jis į Jungtinę Karalystę atvyko 2015 m., tačiau anksčiau gyveno kitame mieste. Jis dirba, vežioja siuntas. Asmeniškai A. L. sūnaus A. L. nepažįsta, tik tiek, kiek yra girdėjęs, kaip jis bendrauja su kitais A. vaikais D. ir A., kurie gyvena kartu su juo ir A. Jungtinėje Karalystėje. A. su D.ir A. bendrauja telefonu, yra girdėjęs, kad A. kelis kartus vartojo keiksmažodžius, bet šiaip jie bendrauja gražiai. Jis pats nėra bendravęs su A., į Lietuvą su ieškove nėra buvęs atvykęs, nes neatitinka jų grafikai. A. dirba valytoja pusę etato. Jis padeda A. sumokėti mokesčius, duoda pinigų maistui, visada duoda pinigų, kai jai reikia. Su A. vaikais sutaria gerai, jokių pykčių ar problemų nekyla, padeda A. juo prižiūrėti ir auklėti, savaitgaliais stengiasi pakeliauti, prie jūros nuvažiuoti, nueina į parką. Pritaria A. norui susigrąžinti A., mano, kad vaikai turi augti su mama, bandytų susidraugauti su A. ir užmegzti ryšį, surasti bendrų pomėgių ir veiklų. Šiuo metu jie gyvena namo dalyje, ten yra du kambariai ir svetainė, jei A. susigrąžintų A., tai ji prašys didesnio būsto, nes A. dukra negalėtų augti tame pačiame kambaryje su berniukais. Būstas, kuriame gyvena, yra socialinis būstas, tačiau laikui bėgant galima jį išsipirkti. Šiuo metu A. vaikai lanko mokyklą, yra registruoti gydymo įstaigoje, jie stengiasi patenkinti visus jų poreikius, vaikai sveikatos problemų neturi. Būste yra visi patogumai – baldai, šildymas, karštas vanduo ir pan. Kiek mato, A. su A. bendrauja telefonu, per vaizdo skambučius, dažnai susiskambina, kartą per dieną, bendrauja gražiai, be konfliktų. Jis sutinka, kad A. sūnus A. gyventų su juo ir A.. 2024 m. birželio 20 d. kaimynė pasakė, kad vaikai palikti vieni namuose, nors tai buvo netiesa, nes vaikai buvo su A. drauge, po to ir jis grįžo. Jis žino, kad iš A. buvo paimti vaikai, ji buvo prižiūrima socialinių darbuotojų, kontroliuojamas jos elgesys, vertinama, kaip ji prižiūri vaikus, rašydavo ataskaitas. Šiuo metu niekas A. neprižiūri ir jos elgesio nekontroliuoja jau maždaug 3-4 metai.
12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Armonaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucija buvo pateikusi rašytinę išvadą byloje, tačiau šiai dienai situacija yra pasikeitusi, yra gauta daugiau informacijos apie esamą situaciją iš Jungtinės Karalystės institucijų, 2022 m. vaiko vertinimo ataskaitos, situacija apie šeimą 2024 m. viduryje. Iš šių duomenų galima spręsti, kad A. L. dėjo pastangas, kad jos nepilnamečiai vaikai, kurie šiuo metu auga su ja, turėtų tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, iš pateiktų ataskaitų matyti, kad šeimos lankymas nebėra vykdomas, tai reiškia, kad šeimoje nebėra tų problemų, kurios buvo anksčiau, bylos yra baigtos, paskutinis įvykis buvo 2024 m., kai buvo gauta informacija, jog vaikai palikti be suaugusių priežiūros, tačiau iš gautų duomenų matyti, kad šios informacijos nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti. Taip pat yra aprašytos ir šeimos gyvenimo, buities sąlygos, nes šeima iki šiol gyvena tame pačiame būste, sąlygos tinkamos. A. L. kaip mama tikrai yra padariusi pažangą. Situacija yra sudėtinga dėl vaiko, nes berniukas auga Lietuvoje, čia yra pripratęs prie aplinkos, draugų, ugdymo įstaigos. Institucijos nuomone, visi nepilnamečiai vaikai turi augti su savo tėvais ir būti tėvų prižiūrimi, išlaikomi ir auginami. A. L. globėja yra močiutė, kuri tinkamai rūpinasi vaiku, skyrius atlieka globojamo vaiko priežiūrą, gauna informaciją iš ugdymo įstaigos, gydymo įstaigų, kad vaiko poreikiai yra tenkinami. Vis dėl to, vaiko globos tikslas yra vaiko grįžimas į šeimą, nes vaiko natūrali prigimtis augti savo biologinių tėvų šeimoje. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą vaiką grąžinti mamai, rekomenduotų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad grįžimas į šeimą vyktų palaipsniui nesukeliant vaikui didesnių išgyvenimų. Pagal gautą medžiagą, skyrius neįžvelgia, kad mamos šeimoje kiltų grėsmė vaikui. Šiuo metu teikia kitokią išvadą, negu pateikta byloje rašytinė išvadą, nes tuo metu neturėjo visos informacijos apie A. L. dabartinę situaciją. Skyrius buvo pateikęs išvadą, kad vaikui saugi ir stabili aplinka labiau būtų užtikrinta tėvo šeimoje, tačiau šią dieną mato, kad vaikas iš tikrųjų auga ne su tėčiu, o su močiute, į vaiko auginimą pretenduoja mama, todėl dėl tėčio ir nebepasisako, nes teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tėtis nori, jog vaikas augtų su močiute. Remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko teises, vaiko prigimtinė teisė yra augti su savo biologiniais tėvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.
I. Nustatytos faktinės aplinkybės
13. Ieškovė A. L. ir trečiasis asmuo A. G. yra nepilnamečio vaiko A. L., gimusio 2013 m. balandžio 24 d., tėvai.
14. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, nuginčyta A. tėvystė ir nustatyta, kad A. V. nėra vaiko A. V. biologinis tėvas; pripažinta, kad A. G. yra A. L. tėvas, o A. L. yra A. G. sūnus; nustatyta A. L. gyvenamoji vieta su vaiko motina A. L. bei priteistas iš A. G. išlaikymas sūnui A. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 litų iki sūnaus pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš byloje pateiktos Jungtinės Karalystės Šeimos teismo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Jungtinėje Karalystėje Šeimos teisme vyko teismo procesas dėl globėjo paskyrimo ieškovės vaikams A. L. bei D. T.. 2018 m. birželio 1 d. Šeimos teismas, posėdžiaujantis Exeter mieste nusprendė, jog A. L. gyvens su močiute iš tėvo pusės M. G. Lietuvoje. Nustatyta, kad M. G. suteiks galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 metais. Šio įsakymo nuostatos galioja iki 2031 metų.
16. 2018 m. lapkričio 23 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5673-439/2018 leista paimti nepilnametį A. L. iš jo tėvų A. L. ir A. G..
17. 2018 m. gruodžio 4 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-1549 A. L. nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėja (rūpintoja) paskirta M. G., globos (rūpybos) vieta nustatyta M. G. šeimoje. M. G. buvo išaiškinta, jog ji turi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pripažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. 2019 m. gruodžio 30 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-1476 vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigta, vaikas grąžintas tėvui A. G., tačiau vaikas A. liko gyventi tėvo mamos, vaiko močiutės šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).
19. 2018 m. sugrąžinus A. L. į Lietuvą, jis visada gyveno tėvo mamos, vaiko močiutės M. G., šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas A. G. gyveno ir gyvena ir veda bendrą ūkį su kita moterimi adresu (duomenys neskelbtini).
20. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-36-798/2024 teismas tenkino pareiškėjos M. G. prašymą, nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G..
21. 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis palikta nepakeista.
22. Ieškovė šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametis sūnus A. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su atsakove M. G..
Žemesnės instancijos teismas
23. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi minėtas sprendimas buvo panaikintas ir byla parduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, akcentavo, kad siekiant išspręsti ginčą būtina papildomai išsiaiškinti apie ieškovės pozityvios tėvystės įgūdžių pokyčius nuo 2018 m. birželio 1 d. bei jos šeimos priežiūrą vykdžiusių institucijų išvadas ir/ar sprendimus susijusius su ieškovės galimybėmis savarankiškai auginti jos vaikus, surinkti papildomus įrodymus apie ieškovės pasirengimą tinkamai pasirūpinti A., kad jis augtų visapusiškai saugioje aplinkoje, užtikrinant geriausius vaiko interesus.
II. Teismo argumentai ir išvados, įrodymų vertinimas
24. Nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, o taip pat ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės yra sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu bei 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – atitinkamai 1996 m. Hagos Konvencija ir 2007 m. Hagos konvencija), kurių dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.
25. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Ši nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę, pagal kurią jurisdikciją turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas.
26. Pažymėtina, kad 1996 m. Hagos konvencija remiasi fundamentaliu geriausių vaiko interesų apsaugos principu. Žodis „interesas“ bendrine prasme reiškia „svarbus, rūpimas dalykas, reikalas, nauda“. Reikalavimai dėl tėvų pareigų jurisdikcijos taisyklės suformuluotos atsižvelgiant ne į tėvų, o į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnis nustato ir įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Tokios teismingumo taisyklės susijusios su tuo, kad šiandieninėmis laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių sąlygomis svarbu užtikrinti vaiko, kaip socialiai labiau pažeidžiamo ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumą ir jo įprasto gyvenimo būdo tęstinumą. Jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vieną pagrindinių vaiko teisių būti išklausytam, sužinoti vaiko nuomonę, surinkti kitus įrodymus, kurie reikšmingi siekiant teisingai išspręsti civilinę bylą, liečiančią vaiko teises ir teisėtus interesus.
27. Šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), čia vaikas gyvena nuo 2018 m., kai 2018 m. birželio 1 d. Šeimos teismas, posėdžiaujantis Exeter mieste nusprendė, jog A. L. gyvens su močiute iš tėvo pusės M. G. Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. Todėl, remiantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju Tauragės apylinkės teismui yra teisminga byla dėl ieškovės keliamo reikalavimo grąžinti nepilnametį vaiką, nes vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
28. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus, atstovas teigė, kad 2018 m. birželio 1 d. Exeter miesto Šeimos teismo sprendimas yra galiojantis iki 2031 m., jis pripažintas ir vykdytinas Lietuvoje, todėl ieškovė visų pirma turi kreiptis dėl minėto Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo kreiptis į Exeterio miesto teismą.
29. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
30. Šiuo atveju, nepaisant to, kad 2018 m. birželio 1 d. Jungtinės Karalystės Exeterio miesto Šeimos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės sūnus A. L. buvo perduotas atsakovės M. G. globai, yra galiojantis, tai nereiškia, kad nėra galimybės spręsti vaiko grąžinimo ieškovei klausimą pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Kaip jau minėta, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškinys dėl vaiko grąžinimo teismingas Tauragės apylinkės teismui, todėl sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą būtent vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismas turi nustatyti, ar priežastys, dėl kurių iš ieškovės buvo paimtas vaikas ir perduotas į Lietuvą vaiko močiutės globai, išnykusios.
31. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. L. grąžinimo jo motinai A. L. iš atsakovės, vaiko močiutės M. G.. 2014 m. rugsėjo 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, nėra panaikintas ir šiuo metu galiojantis.
32. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė A. L. su trečiuoju asmeniu A. G. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui A. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, A. G. teikė priteistą išlaikymą. Ieškovė, gyvendama su kitu vyriškiu, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. T. ir kartu su jo tėvu L. T. ir sūnumi A. L. 2016 m. liepos 16 d. išvyko gyventi į Angliją. Nors A. L. išvykdama su sūnumi A. L. į Angliją ir neturėjo vaiko tėvo, trečiojo asmens A. G. sutikimo išsivežti vaiką gyventi į kitą šalį, tačiau po ieškovės išvykimo A. G. jai jokių pretenzijų nereiškė, nesikreipė į Jungtinės karalystės kompetentingas institucijas dėl neteisėto vaiko išvežimo, nesiekė jo susigrąžinti į Lietuvą. Be to, šioje byloje tarp šalių ginčas kilo ne dėl leidimo ieškovei išsivežti sūnų gyventi į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo, o dėl jo grąžinimo iš atsakovės ieškovei.
33. 2017 m. dėl nepriežiūros iš ieškovės buvo paimti jos vaikai A. L. ir D. T.. 2018 m. birželio 1 d. Šeimos teismas, posėdžiaujantis Exeter mieste nusprendė, jog A. L. gyvens su močiute iš tėvo pusės M. G. Lietuvoje. Nustatyta, kad M. G. suteiks galimybę A. L. gyvai susitikti su A. L. mažiausiai vieną kartą per metus, pradedant 2018 metais. Šio įsakymo nuostatos galioja iki 2031 metų. Iš šio sprendimo, kurio vertimas pateiktas byloje, matyti, kad A. L. iš ieškovės buvo paimtas dėl nepriežiūros. Sprendime nurodyti užfiksuoti nepriežiūros atvejai: 2017 balandžio 4 d. A. būdamas trijų metų amžiaus buvo surastas gatvėje neprižiūrimas suaugusiųjų; vietos valdžia teigia, kad A. būdamas ketverių metų amžiaus, 2017 birželio 7d., padegė užuolaidą ir subraižė namų savininko mašiną; 2017 liepos 5 d. ir 2017 liepos 25 d. atvejai, kai A. išbėgo į gatvę į atvažiuojantį eismą ir liepos 26 d. kai A. buvo persisvėręs per atidarytą langą antrame aukšte ir jo tuo metu niekas neprižiūrėjo. Taip pat sprendime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad daug kartų motina buvo stebėta negatyviai kalbanti apie A., naudodama piktą balso toną, agresyviai jam atsikirtinėjanti ir naudojanti grasinantį akių kontaktą, ji kelis kartus yra pasakiusi, kad nemyli A., ar žodžius, kurie reiškia kažką panašaus, taip pat buvo atsižvelgta ir į pasikartojantį A. seksualinio elgesio demonstravimą.
34. Ieškovė teigia, kad priežastys, dėl kurių iš ieškovės buvo paimtas vaikas ir perduotas į Lietuvą vaiko močiutės globai, išnykusios, todėl siekia susigrąžinti nepilnametį vaiką A. L. gyventi su ja.
35. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
36. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
37. Pažymėtina ir tai, kad vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
38. Įvertinus anksčiau aptartas CK nuostatas, konstatuotina, kad kilęs tarp šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gyvenimo sąlygų užtikrinimo, vaiko ugdymo, bendravimo su tėvu ir motina, artimaisiais giminaičiais ir kiti klausimai spręstini atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju vertintina konkreti situacija, konkrečios individualios aplinkybės, todėl ieškovės pareiga yra įrodyti, kad vaiko grąžinimas jai, pasiimant vaiką nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
39. Esant galiojančiam Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-977-377/2014, kuriuo nepilnamečio A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L., taip pat šiuo metu esant pripažintam ir vykdytinam Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimui dėl globos paskyrimo A. L., sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, buvo būtina gauti ir ištirti įrodymus, rodančius, ar ieškovė padarė ir kokią pažangą padarė tam, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką, suteikti jam saugią aplinką ir visapusiškai juo pasirūpinti.
40. Kaip ir minėta, Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimu atsakovė buvo paskirta nepilnamečio vaiko A. L. globėja ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su močiute, globėja M. G. (byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindas ieškovės sūnų perduoti vaiko tėvo močiutės globai buvo ieškovės vaikų (tiek A., tiek kito sūnaus D.) nepriežiūra. Todėl ieškovei prašant grąžinti jai nepilnametį A., būtina įvertinti, kokios esminės aplinkybės pasikeitė, kad būtų pagrindas leisti vaiką grąžinti motinai, išsivežant jį į Jungtinę Karalystę.
41. Ieškovė, prašydama grąžinti jai nepilnametį vaiką, nurodo, kad jos materialinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi, šeimos socialinė padėtis ir aplinka pagerėjusi, jai grąžintas sūnus D., ji augina dukrą A., kuri niekada nebuvo paimta iš ieškovės.
41.1. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina jos pateikti duomenys apie jos darbo santykius bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ ir gaunamą darbo užmokestį. Nustatyta, kad A. L. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, valytojos pareigose nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. A. dirba 25 valandas per savaitę, valandinis mokėjimas £11.64 per valandą. A. kontraktas yra nuolatinio pobūdžio ir nėra nustatytas darbo pabaigos terminas. Taip pat A. L. turi gyvenimo partnerį, teismo posėdyje apklaustą liudytoją A. V., kuris taip pat yra dirbantis ir jo gaunamos pajamos sudaro apie £19 000 per metus, tai patvirtina byloje pateikta A. V. mokesčių deklaracija už 2023-24 metus. Ieškovės pateikti duomenys apie gaunamas pašalpas patvirtina, kad ji per mėnesį vidutiniškai gauna apie £770 įvairių pašalpų (2024 m. liepos mėnesį – £678, 2024 m. rugpjūčio mėnesį - £998, 2024 m. rugsėjo mėnesį 656), taip pat £170 per mėnesį vaiko pinigus.
41.2. Taip pat ieškovės argumentus apie tai, kad ji yra pasikeitusi ir padariusi pažangą ir augina kitus du savo vaikus pati, patvirtina išvadą teikiančios institucijos, bendradarbiaujant tarpžinybiniu būdu su kompetentingomis institucijos Jungtinėje Karalystėje, pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė tinkamai augina dukrą A., taip pat jai grąžintas ir sūnus D.. Iš teismui pateiktų 2019 m. birželio 24 d., 2022 m. spalio 5 d., vaiko (A. L.) vertinimo ataskaitų matyti, kad A. L. šeima buvo prižiūrima Jungtinės Karalystės socialinių darbuotojų ir jai teikiama pagalba, buvo atliekami A. L. šeimos vertinimai ir jos gebėjimų rūpintis vaikais patikrinimai.
41.3. Iš 2022 m. gruodžio 15 d. vaiko (A. L.) vertinimo ataskaitos matyti, kad atliekant vertinimą nustatyta, kad šeima yra registruota (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojo kabinete, vaikai (A. ir D.) yra registruoti ir yra sveiki, jie neserga jokiomis vaikiškomis ligomis, yra pasiskiepiję, maitinasi įvairiai, įskaitant šviežią mėsą, vaisius ir daržoves, visas maistas yra šviežiai paruoštas ir retai valgo perdirbtus maisto produktus. Vaikai turi nuoseklią ir struktūrizuotą valgymo ir miego tvarką, kuri palaiko stabilumą. Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Mokykla praneša, kad nuo paskutinio vertinimo pradžios nei su vienu iš vaikų nebuvo jokių problemų. A. gimusi Jungtinėje Karalystėje, ji visada gyveno su mama, o atlikus teigiamą tėvystės vertinimą jokių abejonių nekilo. A. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste esančiame 2 miegamųjų bute, kuris įrengtas pagal gerą standartą ir kuriame yra visi būtini patogumai: skalbimo mašina, viryklė ir šaldytuvas, o vaikai gyvena viename miegamajame, kuris yra gražiai įrengtas ir atspindi jų tapatybę, nes jame yra jų pačių žaislų ir žaidimų. Valgio metu vaikai sėdi prie stalo. Buvo stebėtas vaikų bendravimas su A. ir jos elgesys su vaikais ir nebuvo pastebėta jokių skirtumų, kaip ji elgiasi su vaikais. A. dirba ne visą darbo dieną studentų apgyvendinimo namų „Depot“ valytoja, o viršvalandžius ji gali dirbti papildomai. A. praneša, kad ji neturi jokių skolų, gerai tvarko savo pinigus ir gauna visas priklausančias išmokas. Šeima jau kurį laiką gyvena dabartiniame būste ir jaučiasi integruota į vietos bendruomenę. A. teigia, kad turi gerus kaimynus ir nejaučia jokios socialinės izoliacijos ar diskriminacijos. A.žino visus bendruomenės išteklius. Namas yra netoli mokyklų, bendrosios praktikos gydytojo ir parduotuvių. A. įrodė savo vertę nuo tada, kai gimė A., po globos bylos, dėl kurios D. gyveno su L. ir A. išvyko gyventi pas savo tėvą į Lietuvą, A. buvo atlikti du tėvystės vertinimai, ji buvo apgyvendinta motinos ir kūdikio skyriuje, po to jai buvo paskirta 12 mėnesių priežiūros priemonė, per tą laiką nekilo jokių abejonių, A. padarė reikšmingų teigiamų pokyčių, o visi pagrindiniai A. priežiūros poreikiai yra tenkinami. A. užtikrina, kad jos vaikai namuose būtų saugūs, jų elektroniniuose prietaisuose būtų įdiegtos interneto saugos funkcijos ir jie negali žaisti lauke be suaugusiojo. A. teigiamai ir šiltai atsiliepia apie abu vaikus ir šypsosi kalbėdama apie jų pasiekimus. Visame bute yra šeimos nuotraukų, kurios padeda vaikams suvokti savo tapatybę ir priklausymo šeimai jausmą. A. siekia, kad D. būtų išduotas orderis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir yra pradėjusi privatinės teisės procesą. Vaikų miegamuosiuose yra įvairių žaislų, knygų ir žaidimų, atitinkančių jų amžių. D. mėgsta žaisti savo „Xbox“ ir mėgsta žaisti „FIFA“, o per vieną apsilankymą namuose sėdėjo ir žaidė su B.. A. mėgsta žaisti su lėlėmis ir mamos telefone esančiais žaidimais, o D. turi planšetinį kompiuterį. Vaikai savo kambaryje turi sofą, staliuką, prie kurio gali sėdėti ir piešti, ir kitų žaislų. A. auklėjimas nekelia jokių abejonių, ji paprašė pagalbos ir (arba) patarimų dėl auklėjimo, kurie jai buvo suteikti. Jokių kitų susirūpinimą keliančių klausimų nebuvo pareikšta. Nebuvo pasiekta vaiko apsaugos ar vaiko poreikių riba, taip pat A. prašė ankstyvosios pagalbos, tiesioginio darbo ir strategijų, skirtų D. elgesiui valdyti, todėl atvejis turėtų būti baigtas nesiimant jokių tolesnių veiksmų.
41.4. 2022 m. balandžio 22 d. Sertifikatas liudija, jog A. L. dalyvavo Išsiskyrusių tėvų informacinėje programoje, kurios tikslas padėti skyrium gyvenantiems tėvams spręsti konfliktines situacijas, rasti bendrus sprendimus vaikų naudai ir susitarti vaiko klausimais.
41.5. Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovė sustiprėjo emociškai ir finansiškai, nori, kad A. L. augtų jos šeimoje, pažintų savo brolį ir seserį, ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad jai suteiktas Exeterio miesto savivaldybės socialinis būstas, ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. dirba bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, jai finansiškai padeda jos gyvenimo partneris. Iš pateiktų duomenų apie A. L. šeimos vertinimus matyti, kad šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo nustatytos ir į kurias atsižvelgus nuo 2018 m. birželio l d. Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo sprendimu A. buvo perduotas atsakovės globon.
41.6. Iš ieškovės pateiktų duomenų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė ėmėsi priemonių, kad užtikrintų A. mokymąsi, surado mokyklą, kurioje bus užtikrinti visi A. poreikiai, susiję su mokslais ir jo sveikatos būkle. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie savo gyvenamąjį būstą, iš nuotraukų matyti, kad namai yra tvarkingi, juose yra visi būtini daiktai, todėl bus užtikrinti A. gyvenimo šeimoje poreikiai. Svarbu pažymėti ir tai, kad su ieškove A. L. gyvena A. brolis ir sesuo, su kuriais A. palaiko ryšį ir būdamas Lietuvoje, todėl gyvendamas su mama A. galėtų daugiau bendrauti su broliu ir sese, tokiu būdu bus įgyvendinta pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą.
41.7. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nurodė, jog yra pasirengusi patenkinti A. norą lankyti futbolo treniruotes, nes tokias treniruotes jau lanko ir kitas jos sūnus, todėl A. taip pat turės galimybę lankyti treniruotes gyvendamas su ieškove. Iš ieškovės ir atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat iš paties A. paaiškinimų teismo psichologei matyti, kad A. patinka sportas – futbolas, atsakovė nurodė, kad jis daug laiko praleidžia stadione, tačiau į futbolo treniruotes jo neleidžia, nes ji ir taip jį veda ir parsiveda iš mokyklos, po to ruošia namų darbus su juo, o treniruotės vyksta vakare, todėl ji neketina dar ir vakare kažkur vesti A.. Akivaizdu, kad toks atsakovės požiūris neatitinka geriausių vaiko interesų, atsakovė nelavina vaiko įgūdžių aktyviai sportuoti ir judėti, stiprinti sveikatą, neskatina įgūdžių vesti sveiką gyvenimo būdą, lavinti discipliną, mokytis pritapti komandoje ir pan. Net ir ieškovei siūlant kompensuoti išlaidas už futbolo treniruotes ir pasirūpinti visu sporto inventoriumi, atsakovė neleidžia A. sportuoti profesionaliai, nes tai sukelia nepatogumus atsakovei, kuriai vakare reikėtų nuvesti vaiką į treniruotes. Toks jos elgesys patvirtina, kad ji savo interesus iškelia aukščiau vaiko interesų ir nesistengia užtikrinti visapusiškos jo priežiūros. Atsakovė nurodė, kad siūlė A. lankyti šokių ar keramikos būrelį, tačiau A. atsisakė lankyti šiuos būrelius. Natūralu, kad tokio amžiaus berniukui gali būti neįdomūs atsakovės siūlomi būreliai, tačiau tai negali būti kliūtis vaikui užsiimti tokia veikla, kokia yra įdomi būtent jam.
41.8. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neketina trukdyti A. bendrauti su tėčiu A. G. ir močiute M. G., sudarys sąlygas nuolat bendrauti telekomunikacijų tinklais, be to, grįžusi į Lietuvą atostogų metu taip pat sudarys galimybes jiems bendrauti gyvai.
42. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad A. L. visapusiškai saugu grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su ieškove, kuri, atsižvelgiant į A. poreikius, turi pakankamai socialinių įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama ir saugi. Ieškovė įrodė, kad ėmėsi priemonių dėl pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo, šiuo metu pati augina kitus du nepilnamečius vaikus, ieškovės elgesys su vaikais yra pasikeitęs ir ji turi visas galimybes dalyvauti A. auklėjimo, ugdymo, sveikatos priežiūros procese.
43. Pažymėtina, kad remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu, valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, sprendžiant vaiką liečiančius klausimus, svarbu, kad vaikas gebantis suformuluoti nuomonę buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).
44. Iš byloje esančios Institucijos išvados matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su nepilnamečiu A. L.. Vaikas paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaikas nurodė, kad mokykloje jam sekasi gerai, turi draugų. Gyvena su močiute ir seneliu. Tėčio vardas A., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas taip pat paaiškino, kad dar turi brolį D. ir seserį A., jie gyvena Anglijoje kartu su mama. Mamos vardas A.. Su mama buvo susitikęs šių metų vasarą, mama buvo grįžusi į Lietuvą. A. nurodė, kad su mama bendrauja dažnai, su ja gerai sutaria, jam labai patiko leisti laiką su ja, broliu D. ir seserimi A., kai jie buvo atvykę į Lietuvą. Berniukas paaiškino, kad yra mamai sakęs, jog norėtų gyventi su ja, laukia susitikimo su mama, jos pasiilgo. A. L. taip pat pasakė, kad jam patinka gyventi ir pas močiutę, patinka susitikti su tėčiu. Berniukas paaiškino, kad norėtų išvažiuoti gyventi pas mamą, tačiau tuo pačiu nenorėtų palikti močiutės, todėl nežino kur iš tikrųjų norėtų gyventi. Vaikas taip pat pasakė, kad nenorėtų išvykti gyventi pas tėtį į Šilutę. Tėtis taip pat jam perka batus, rūbus, kitus daiktus. Mama yra ne kartą atsiuntusi dovanų (žaislų, batų, planšetinį kompiuterį ir kt.).
45. Bylos nagrinėjimo teisme metu 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo psichologei buvo pavesta vykdyti individualius pokalbius su nepilnamečiu vaiku A. L. išsiaiškinant vaiko psichologinę būseną, jo nuomonę bei motyvus dėl teisme nagrinėjamų su juo susijusių klausimų, ir pateikti rašytinę išvadą.
46. Iš 2024 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo psichologės išvados Nr. 11-203 matyti, kad individualaus pokalbio su nepilnamečiu A. L. metu jaučiamas nerimas, įtampa, stresas, kalbant apie artimus šeimos narius bei teisme sprendžiamus gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Pastebima, jog vaikas išgyvena stiprų lojalumo konfliktą, kas ypač apsunkina jo psichologinę būseną, kuomet pakartotinai kalbama apie gyvenamosios vietos pasirinkimus. Šiuo metu vaikui sunku konkrečiai ir savarankiškai išreikšti savo nuomonę teisme nagrinėjamu klausimu, dauguma jo paaiškinimų, pavyzdžių ir motyvų atspindi ne jo paties, bet jam svarbių artimų asmenų (šiuo atveju močiutės ir mamos aplinkos) nuomonę bei paaiškinimus. Pagal savo amžių, išsivystymo lygį, individualius ypatumus, berniukas nurodo, jog jam emociškai svarbūs ir reikšmingi yra tiek mama, tiek močiutė, o pasirinkdamas vieną ar kitą iš jų, jaučia stiprų nerimą, nesaugumą, jog gali prarasti ir/ar įskaudinti vienus ar kitus artimuosius. Berniukas išreiškia natūralius ateities, permainų nerimo jausmus, tačiau išsako savo norą vykti pas mamą į užsienį, praleisti ten daugiau laiko, taip susipažįstant su aplinka, adaptuojantis, įsivertinant naujos gyvenamosios vietos privalumus, sunkumus. Taip pat nurodo, jei keistųsi jo gyvenamoji vieta, norėtų ir toliau palaikyti artimus santykius, bendravimą su močiute, tėvu, jų artimaisiais, leisti atostogas kartu su jais. Atsižvelgiant į jauną A. amžių, nepilnamečio raidos, brandos ypatumus, vaikas šiuo metu nėra pajėgus pilnai išreikšti savarankiškos savo nuomonės teisme nagrinėjamais klausimais, jos argumentuoti. Vaikas geba įvardinti savo norus, kylančius jausmus, abejones, savijautą bei apibūdinti savo artimus santykius tiek su mama, tiek su močiute, kitais jo aplinkos žmonėmis. Berniukas nurodo, jog šiuo metu gyvendamas su močiute jaučiasi psichologiškai gerai, saugiai, yra užtikrinami pagrindiniai jo poreikiai, tačiau tuo pačiu pažymi, jog labai ilgisi bendravimo, buvimo kartu su mama, broliu. Prioritetas šiuo metu turėtų būti skirtas vaiko emocinės, psichologinės būsenos gerinimui, negatyvių jausmų, baimių, įtampos šalinimui. Geriausia, kad sprendimą priimtų atsakingi suaugę asmenys, teisininkai, atsižvelgiant į tai, kuri iš šalių šiuo metu geba užtikrinti geriausius vaiko interesus, poreikius ir priimtą sprendimą tinkamai paaiškinti vaikui. Koks bebūtų priimtas teismo sprendimas, ateityje būtina užtikrinti saugų ir tinkamą vaiko bendravimą su abiejų šalių artimaisiais. O bet kokiam sprendimui, kuris susijęs su pokyčiais, vaikui reikalinga suaugusiųjų parama, supratimas ir pereinamasis adaptacinis laikotarpis.
46.1. Iš minėtos išvados taip pat matyti, kad psichologė bendravo su vaiku įvairiais bylos nagrinėjimui reikšmingais klausimais ir berniukas išsakė savo nuomonę, iš kurios teismas daro išvadą, kad A. nori daugiau laiko praleisti su mama, nori palaikyti glaudesnius ryšius su Anglijoje gyvenančiu broliu: A. paaiškino, kad su mama gerai sutarė, kai gyveno Anglijoje. Dabar susiskambina, bendrauja telefonu, „pakalbam 5 minutes”, „kartais nenoriu su mama kalbėti”, „noriu pažaisti”. Mama jam pati skambina, būna, kad ir jis paskambina mamai. Dažnai bendrauja su broliu iš Anglijos, su juo gerai sutaria, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Paaiškina, kad jis pats truputį moka angliškai, o su broliu bendrauja „biškį lietuviškai, biškį angliškai“. Su sese A. iš Anglijos jis nebendrauja, „neįdomu man“, ji nelabai moka lietuviškai“. Bendraujant su mama, ji dažnai kviečia berniuką atvažiuoti praleisti atostogas, pabūti, apsiprasti. Žino, kad mamai atvažiuoti sunkiau, „kainuoja daug pinigėlių“. Nurodo, jog važiuoti gyventi pas mamą iš karto jam būtų nelabai drąsu, bet norėtų nuvykti į Angliją praleisti atostogų, „pavyzdžiui pabūti 20 ar 30 dienų“. Taip pat matyti, kad jam sunku išreikšti kategorišką nuomonę, su kuo jis labiau norėtų gyventi – vaikas nurodo, kad norėtų gyventi ir Anglijoje su mama, tačiau šiuo metu gyvenant (duomenys neskelbtini) su močiute irgi viskas gerai. Iš A. teiktų paaiškinimų psichologei teismas daro išvadą, kad A. pirmenybę teikia gyvenimui Anglijoje su mama, nes jis nurodo, kad jei gyventų Anglijoje, jam patiktų, jog galėtų būti kartu su mama, broliu, sese, nes dabar jų pasiilgsta, retai susitinka.
46.2. Be to, iš vaiko paaiškinimų psichologei matyti, kad močiutė ir jos aplinka daro neigiamą poveikį A. sudarydami įvaizdį, kad jam Anglijoje gyventi būtų sunku – pvz. A. psichologei paaiškino, kad močiutė jam pataria į Angliją nevažiuoti, sako: „ką ten darysi vienas“. Jei gyventų Anglijoje, bijo, kad gali būti negeras maistas, prisimena, kai pas globėjus valgė maistą, po kurio jį pykindavo. Močiutė taip pat sako, kad Anglijoje nesveikas maistas, galima apsinuodyti. Jam neramu dėl vykimo į Angliją, nes kai pasikalba su seneliu, tėčiu, jie sako, kad neaišku kaip jam ten seksis mokslai, „gal anglai tave skriaus mokykloje“, bus kitų sunkumų. Akivaizdu, kad vaikui yra įteigta, kad jam išvykus į Angliją ten bus sunku, ten bus negeras maistas, jis liks vienas, gali neturėti draugų. Tačiau šias atsakovės A. įteigtas aplinkybes paneigia anksčiau aptarti institucijos, bendradarbiaujant tarpžinybiniu būdu su kompetentingomis institucijos Jungtinėje Karalystėje, pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė tinkamai augina kitus savo vaikus, užtikrina, kad vaikai maitintųsi įvairiai, įskaitant šviežią mėsą, vaisius ir daržoves, visas maistas yra šviežiai paruoštas ir vaikai retai valgo perdirbtus maisto produktus, vaikai turi draugų mokykloje, yra užtikrinami visi vaikų poreikiai.
46.3. Vis dėl to, iš vaiko paaiškinimų matyti, kad A. nori kuo daugiau laiko praleisti su mama ir nuliūstų, jei būtų priimtas sprendimas jam likti gyventi su močiute (jausčiausi pusiau“ ,,jausčiausi truputį liūdnas, truputį linksmas“. Būtų liūdnas, kad su broliu negali matytis, vėl reiktų laukti vasaros, kad susitikti, „o gal ir iš vis neatvažiuos“), tačiau jei būtų priimtas sprendimas jam gyventi su mama, liūdesį jaustų tik dėl to, kad reikia palikti senelius, tačiau galvoja, kad atvažiuotų pas juos per atostogas. Iš A. paaiškinimų matyti, kad nors jis ir negali suformuoti kategoriškos nuomonės, su kuo jis norėtų labiau gyventi – su mama, ar su močiute – tačiau labiau išryškėja jo noras gyventi su mama, daugiau laiko praleisti su broliu, kuris gyvena su mama, o pas senelius norėtų grįžti per atostogas.
47. Pažymėtina ir tai, kad A. nurodo, kad jis nenorėtų gyventi su tėčiu A. G.. Iš teismo posėdžio metu duotų A. G. paaiškinimų taip pat matyti, kad, nepaisant to, kad jis yra pateikęs savarankišką reikalavimą, kad A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, tačiau iš esmės jis nori, kad vaikas ir toliau liktų gyventi su jo mama atsakove M. G.. Taigi akivaizdu, kad A. G. nerodo suinteresuotumo rūpintis A., nenori auginti ir auklėti vaiko savo šeimoje, labiau yra suinteresuotas, kad A. augtų su močiute. Todėl šiuo atveju esant ginčui dėl vaiko tarp A. mamos ir močiutės ir, tėvui nerodant suinteresuotumo auginti A., teismas vertina, kad būtent ieškovė A. L. turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti savo vaiką ir būti atsakinga už savo vaiko auklėjimą. Kaip jau minėta, CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Todėl šiuo atveju būtent atsakovė A. L. šiuo metu geriausiai gali užtikrinti A. L. interesus, tenkinti jo poreikius augti ir gyventi šeimoje su savo biologine mama.
48. Teismas, išklausęs ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, atsakovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ir jų atstovus, nepilnamečio vaiko nuomonę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, išsakytą teismo posėdžio metu, taip pat įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad A. L. grąžinimas motinai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė su sūnumi ir kitais savo vaikais gyvens jai suteiktame Exeterio miesto savivaldybės socialiniame būste, kuris, be kita ko, nepilnamečiui atvykus į šeimą, bus pakeistas didesniu, patogesniu trims, skirtingų lyčių nepilnamečiams vaikams. Atsakovė ir trečiasis asmuo nuogąstavo, kad A. nemoka anglų kalbos ir jam bus sunku prisitaikyti naujoje aplinkoje, tačiau pastebėtina tai, kad A. šiek tiek kalba angliškai, kaip ir minėta, bendrauja su broliu, kažkiek bendrauja su sese, gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje. Be to, tokio amžiaus vaikai greitai adaptuojasi naujoje aplinkoje, jie yra imlūs kalboms, naujoms žinioms. Kaip nurodo mama, vaikas lankys mokyklą netoli namų, kurioje vaikui bus teikiamos psichologo paslaugos, vaikas lankys sustiprintą anglų kalbos kursą, kad greičiau išmoktų anglų kalbą. 2014 m. rugsėjo 11 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu išlaikymas yra priteistas ir vaiko tėvui, todėl ir trečiasis asmuo prisidės prie vaiko išlaikymo. Be to, teismas apklausė ir ieškovės gyvenimo partnerį, kuris patvirtino, kad neprieštarauja ieškovės norui susigrąžinti A. į šeimą, jis padeda ieškovei finansiškai, taip pat padeda ir auginti jos nepilnamečius vaikus, yra pasirengęs priimti A. ir rūpintis jo poreikiais, kad vaikas galėtų gyventi su ieškove.
49. Pagrindinis atsakovės ir trečiojo asmens argumentas, kodėl nesutinka grąžinti vaiko ieškovei, yra baimė, kad vėl gali pasikartoti 2017 m. įvykiai ir A. gali būti paimtas iš ieškovės už nepriežiūrą. Tačiau pažymėtina, kad net ir Jungtinės Karalystės Exeterio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendime buvo nurodyta, kad išsakyta kritika motinai ir jos elgesiui su berniukais neturėtų būti laikoma, kad ši motina ir jos vaikų auklėjimo sugebėjimai yra nepataisomi (sprendimo 29 p.). Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad ieškovė padarė pažangą vaikų priežiūroje, padarė reikšmingų teigiamų pokyčių, visi pagrindiniai A. ir D. priežiūros poreikiai yra tenkinami, todėl teismas nemato kliūčių suteikti galimybę ieškovei įrodyti savo ketinimus tinkamai rūpintis ir A. L., įrodyti, kad šie jos elgesio pokyčiai yra ne trumpalaikiai. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje veikia vaikų teisių apsaugos institucijos, kurios, esant reikalui reaguoja į netinkamą ieškovės elgesį su vaikais. Taip pat matyti, kad ieškovė gyvena kaimynystėje, kuri nėra abejinga vaiko teisių pažeidimams (tai įrodo ir 2024 m. birželio 20 d. kaimynės pranešimas apie galbūt be suaugusiųjų priežiūros paliktus vaikus, kuris nebuvo patvirtintas), todėl neabejotina, kad Jungtinės Karalystės institucijos rūpinasi socialinės rizikos šeimomis, jas prižiūri ir tinkamai kontroliuoja. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad aplinkos keitimas A. padarys socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų, nėra pagrindo išvadai, kad vaikas negalės adaptuotis kitoje valstybėje. Pažymėtina, kad vaikui gyvenant Lietuvoje vaiko biologinis tėvas A. G. su juo kartu negyvena, nerodo noro jį auginti savo šeimoje, todėl jam čia gyvenant su močiute nėra užtikrinama vaiko prigimtinė teisė augti su savo biologiniais tėvais. Tuo tarpu ieškovė A. L. deda pastangas, kad susigrąžintų vaiką ir jis augtų jos šeimoje kartu su broliu ir seserimi, siekia, kad būtų įgyvendinta pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius. Teismas taip pat nemano, jog išvežus vaiką gyventi į užsienį, bus apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į ankstesnį atsakovo bendravimą, intensyvaus bendravimo nebuvimą, į vaiko nuomonę. Teismas neturi duomenų, kad ieškovė būtų trukdžiusi ir anksčiau, dar vaikui gyvenant su mama tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tėvui ar močiutei bendrauti su vaiku.
50. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovė, nepilnamečio A. L. močiutė, bei trečiasis asmuo – vaiko tėvas A. G., nepagrįstai atsisako grąžinti sūnų motinai ieškovei A. L.. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, reikalavimai atmestini. Ieškovė teismui prašymo ar siūlymų bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neteikė, tokio prašymo teismui neteikė nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Todėl laikytina, jog šalys geranoriškai susitars dėl bendravimo su vaiku, priešingu atveju pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę teikti ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.
53. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė viso proceso metu patyrė 3079 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 2970 Eur išlaidos už advokato teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas sprendžia, kad jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismas priteisia iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), nes jos atitinka leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
54. Iš byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 7 d. pažymos Nr. APD-2025-00204 nustatyta, kad atsakovei M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 587,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o savarankiški reikalavimai atmestini, atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos iš jos valstybei nepriteistinos, o dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis).
55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. vasario 28 d. pažymos Nr. APD-2024-02353 pažymos nustatyta, kad trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 312,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, savarankiški reikalavimai atmestini, o A. G. buvo 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš jo valstybei priteistina 156,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o 156,25 Eur dengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis).
56. Iš byloje pateikto trečiojo asmens atstovo prašymo matyti, kad trečiasis asmuo A. G. dėl jo atstovavimo antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens reikalavimai atmestini, o ieškovės ieškinys tenkintinas, trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
57. Teismas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 23,79 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovė 100 proc. atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos kiekvienam neviršija 8 Eur, šios išlaidos dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškovės A. L. ieškinį patenkinti visiškai.
Trečiojo asmens A. G. savarankiškus reikalavimus atmesti.
Įpareigoti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti nepilnametį A. L., gim. (duomenys neskelbtini), motinai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės M. G. bei trečiojo asmens A. G. iš kiekvieno po 1539,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio bei advokato patirtų išlaidų) A. L. naudai.
Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 156,25 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale (įmokos kodas - 5630, langelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodyti: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“). Likusioje dalyje, t. y. 156,25 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsakovei M. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 587,50 Eur išlaidas išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Bylinėjimosi išlaidas valstybei (23,79 Eur) padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.