- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-226-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17560-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J., kuriame prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur negrąžinto kredito, 22,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.), 18,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 11 proc. (37,05 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. balandžio 4 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 65,48 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. rugsėjo 12 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. balandžio 4 d.), 4,60 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas, be kita ko, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytoms sąlygoms, 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti teismui ne tik išsamius paaiškinimus, tačiau taip pat ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovė iš tikrųjų įgyvendino Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įvertinti atsakovės kreditingumą prieš suteikdama atsakovei kreditą, taip pat konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kaip ieškovė tai padarė, vertino atsakovės mokumą, kokie buvo atsakovės mokumo vertinimo rezultatai (žr. nutarties 8 punktą). Teismas išaiškino CPK 115 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnyje nustatytas ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes.
Šalies argumentai
4. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, per teismo nustatytą terminą pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo su jo priedais (DOK-194158). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą prašymą dėl trūkumų šalinimo su paaiškinimais, taip pat papildomus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė nepašalino visų teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovė buvo aiškiai įpareigota pateikti ne tik išsamius paaiškinimus, tačiau taip pat ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovė iš tikrųjų įgyvendino VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą įvertinti atsakovės kreditingumą prieš suteikdama atsakovei kreditą, taip pat konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kaip tai padarė, ar vertino atsakovės mokumą, kokie buvo atsakovės mokumo vertinimo rezultatai (žr. nutarties 7 punktą). Vis dėlto ieškovė pateikdama prašymą dėl trūkumų šalinimo pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus ne dėl visų teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodytų 7 punkto papunkčių, t. y. nepateikė paaiškinimų, kokie kiti veiksniai buvo vertinami, kurie galėtų paveikti atsakovės galimybes tinkamai įvykdyti finansinius įsipareigojimus, sukeltų nepagrįstų finansinių sunkumų ar lemtų per didelį atsakovės įsiskolinimą; taip pat nepateikė paaiškinimų ir jų pagrindžiančių rašytinių įrodymų, ar buvo tikrinama atsakovės kredito istorija, ar atsakovė netinkamai vykdė turimus finansinius įsipareigojimus.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė teismui tik BKA sistemos duomenis iš kurių matyti, kaip teigia ieškovė, kad galiojančių sutarčių nėra (žr. duomenis iš BKA sistemos). Iš šių duomenų nesimato, kad ieškovė būtų tikrinusi atsakovės kredito istoriją ir aplinkybes ar atsakovė tinkamai /netinkamai vykdė turimus finansinius įsipareigojimus. Juo labiau, kad teismų infomacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė turėjo ne vieną finansinį įsipareigojimą, ne vieno kreditoriaus atžvilgiu, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, skolos buvo išieškotos teismine tvarka (CPK 179 straipsnis). Ieškovė atsakovės rizikos reitingą nustatė – B (aukštesnis nei vidutinis patikimumas), priežasčių dėl tokio sprendimo nenurodė, kaip ir aplinkybių kurios lėmė atsakovės priskyrimą būtent tokiam rizikos reitingui. Aptariami trūkumai yra esminiai, nes ieškovei įstatymo nustatyta kreditingumo vertinimo pareiga yra imperatyvi, be to, jai tenka aplinkybių, patvirtinančių, kad ji vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo pareigą atliko tinkamai, įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 65 punktas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 2 dalis). Nepaisant to, ieškovė nepateikė teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodytų visų paaiškinimų ir duomenų, nepateikė daugiau jokių papildomų prašymų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, konstatuotina, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų. Dėl to teismas nutrė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) akcinė bendrovė „Neo Finance“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
9. Nurodo, kad apeliantė kredito davėjui prieinamos ir kredito gavėjo pateiktos informacijos (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas) vartojimo kredito suteikimo momentu atsakovės kreditingumą įvertino tinkamai, nepažeisdama imperatyvių įstatymo nuostatų. Visą turimą ir apeliantei žinomą informaciją apeliantė pateikė kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo. Apeliantė, tikrindama kredito gavėjo kreditingumą, privalo patikrinti tik BKA sistemos, kuri sujungia ir sinchronizuoja kredito biuro „Infobankas“ informaciją (KBS2), Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazę (PRDB3). BKA sistemos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad klientas neturi finansinių įsipareigojimų.
10. Vartojimo kredito davėjui vertinant vartojimo kredito gavėjo pajamas, atsižvelgiama į faktines vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo metu gaunamas vartojimo kredito gavėjo pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus (jų likusį terminą, palūkanų normas ir negrąžintas sumas bei skolos grąžinimo praktiką), tiek ir į tikėtinas būsimas pajamas, jei pajamų sumažėjimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, o pajamų augimas – patvirtintas atitinkamais įrodymais.
11. Vertinant surinktus ir įrodymais patvirtintus duomenis apie atsakovo gaunamas tvarias pajamas ir turimus įsipareigojimus, buvo nustatytas santykis tarp kliento gaunamų asmeninių tvarių mėnesinių pajamų ir turimų asmeninių įsipareigojimų.
12. Vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių duomenų bazių, kuriose vartojimo kredito davėjas privalo tikrinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumui vertinti surinktus duomenis, todėl vartojimo kredito davėjas gali pats pasirinkti, kuriose duomenų bazėse atlikti tokių duomenų patikrinimą. Papildomai pažymi, kad 2023 m. gruodžio 11 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo apeliantė nurodė, kad atlikus kreditingumo vertinimą, atsakovo galima maksimali mėnesio įmoka kreditingumo vertinimo diena buvo 192,02 Eur, atsižvelgdami į vertintą informaciją, remdamasi galiojusiu teisiniu reguliavimu, bendrovė priėmė sprendimą sudaryti su klientu vartojimo kredito sutartį Nr. K046501572, pagal kurią kliento mėnesio įmoka lygi 26,80 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).
17. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
18. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
19. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
20. Reikalavimai ieškinio turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, kai yra tokių ieškinio trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.
21. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
22. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).
24. Nagrinėjamu atveju reikalavimai atsakovei (ieškinio dalykas) yra suformuluoti aiškiai, ieškinyje pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai, kuriais grindžiami šie ieškinio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas aptartą procesinį sprendimą, rėmėsi tuo, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių savo pareigos, įvertinti atsakovės kreditingumą prieš suteikiant atsakovei kreditą, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia pasisakymą dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo jau ieškinio priėmimo stadijoje. Vis dėlto, civilinės bylos iškėlimo stadijoje yra patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialiojo teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
25. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio dalykas (reikalavimai atsakovei) ir jo pagrindas yra nurodyti taip neaiškiai, jog nebūtų galimybės nustatyti ginčo ribų. Pirmosios instancijos teismo argumentai, konstatuojant ieškinio trūkumų nepašalinimą, iš esmės reiškia, kad ieškovė, teismo vertinimu, nepagrindžia faktinio reikalavimų pagrindo, t. y. kad remiasi argumentais, kuriems pagrįsti nepateikė konkrečių įrodymų. Tačiau ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą.
26. Ieškinio priėmimo stadijoje, kai tiek ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas suformuluoti pakankamai aiškiai, abejojimas ieškinio reikalavimų pagrįstumu dėl įrodymų jiems pagrįsti nepakankamumo, nors šis klausimas sprendžiamas nagrinėjant ginčą iš esmės, neatitinka civilinės bylos iškėlimą reglamentuojančių teisės normų ir neproporcingai apriboja asmens teisę į teismą. Pažymėtina tai, kad įrodymų nepakankamumas yra pagrindas bylą išnagrinėjus iš esmės atmesti ieškinį, bet ne atsisakyti jį priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1185-910/2023).
27. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai pritaikė CPK 115 straipsnio 3, 5 dalį, todėl apskųsta nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Neo Finance“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinio priėmimimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.