Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, nuteisiant jį pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dvejiems mėnesiams, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – keturiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose ir jos pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityta E. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2016 m. liepos 27 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteista solidariai iš E. S. ir L. B., nuteisto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, E. B. 3 431,90 Eur turtinė žala. E. S. ir L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iki jie sulauks pilnametystės, išieškoti 1 715,95 iš L. B. atstovės pagal įstatymą I. V. ir 1 715,95 Eur solidariai iš E. S. atstovų pagal įstatymą R. S. ir G. S..

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteista solidariai iš E. S. ir L. B., nuteisto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ 1 426,96 Eur turtinė žala. E. S. ir L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iki jie sulauks pilnametystės, išieškoti 713,48 Eur iš L. B. atstovės pagal įstatymą I. V. ir 713,48 Eur solidariai iš E. S. atstovų pagal įstatymą R. S. ir G. S..

Priteista iš E. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 1 925,00 Eur ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 6 d. apie 10.04 val., veikdamas kartu su nepilnamečiu L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, kurio atžvilgiu 2016 m. kovo 9 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsibrovė, atrakinus 6 Eur vertės raktu, kurį 2015 m. gegužės 4 d. pagrobė nepilnametis L. B., kotedžo įėjimo duris į patalpą – E. B. priklausantį gyvenamąjį kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini), ir išlaužę seifo, esančio miegamajame kambaryje, duris, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – E. B. priklausančius pinigus – 13 450 Eur, 2 089 JAV dolerių, kurių vertė 1 860,19 Eur (pagal 2015 m. gegužės 6 d. Lietuvos banko kursą 1 euras lygus 1,1230 JAV dolerio), vyrišką auksinę apyrankę 1 000 Eur vertės, vyrišką auksinį žiedą su juodos spalvos akmeniu 500 Eur vertės, auksinį vestuvinį žiedą 300 Eur vertės, moterišką auksinį žiedą 300 Eur vertės, ir iš E. B. priklausančio kotedžo rūsio pagrobė E. B. priklausantį kampinį šlifuoklį „Makita 9565“ 120 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam E. B. padarė viso 17 536,19 Eur turtinę žalą.Be to, jis 2015 m. gegužės 6 d. apie 10.04 val., vykdydamas su nepilnamečiu L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, kurio atžvilgiu 2016 m. kovo 9 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, didelės vertės svetimo turto vagystę iš kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio E. B., veikdamas bendrai su nepilnamečiu L. B., panaudojant įvairius įrankius įsibrovimo į seifą, esantį miegamajame kambaryje, metu, sunaikino svetimą turtą – E. B. priklausantį seifą 252 Eur vertės, ir sunaikino sudaužant mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-19515“ 310 Eur vertės, buvusį miegamajame kambaryje ant spintelės, tuo nukentėjusiajam E. B. padarė 562 Eur turtinę žalą.Druskininkų miesto apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamasis kaltę pripažino, jo kaltė įrodyta, todėl nusikalstamos veikos inkriminuotos teisingai. Nuteistojo elgesys, pabėgimas iš Lietuvos nuo teismo, teismo skirto įpareigojimo nevykdymas, leido teismui pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis, todėl jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę ir taikyti BK 92 straipsnį bei kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendį, kadangi paskirta bausmė per didelė. Jo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis nori mokytis, dirbti, atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nori taisytis. Teigia, kad iki nuosprendžio priėmimo yra sulaikytas, per šį laiką apgalvojo savo veiksmus, dėl to labai gailisi. Skunde nesutinka ir su priteista ekstradicijos išlaidų suma, kuri, pasak jo, yra absurdiška ir labai didelė. Taip pat skundžia 2016 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo konfiskuoti 2015 m. gegužės 6 d. kratos metu rasti daiktai, kadangi pats nuteistasis nedalyvavo, nieko nežinojo apie šį nuosprendį ir nežino dėl kokių priežasčių minėti daiktai buvo konfiskuoti. Apie šį nuosprendį sužinojo tik 2016 m. liepos 27 d. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti pilnai ir pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmės, neskiriant realios atėmimo bausmės bei nepriteisiant ekstradicijos išlaidų. Prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai E. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Keisti nuosprendį galima tik tada, kai bausmė paskirta pažeidžiant baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytus bausmės skyrimo ir paskirtų bausmių bendrinimo principus.Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia (be kita ko) vertybės, į kurias šia veika yra kėsinamasi. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-39-895/2016). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).Nagrinėjamu atveju teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, jog padaryti nusikaltimai yra baigti, tyčiniai, priskirtini sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimais buvo siekiama nusikalstamai pasipelnyti. Teismas teisingai įvertino nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi bei pripažino tai, kaip E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tinkamai įvertino ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės skyriaus ypatumus ir BK 92 straipsnio taikymą. Nors nusikaltimų padarymo metu E. S. buvo neteistas, tačiau iki skundžiamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitos apylinkės teisme. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, nedirbo, nesimokė, buvo pašalintas iš mokyklos dėl jos nelankymo. Teismas teisingai įvertino ir byloje esančius E. S. elgesį ir patį asmenį charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam paskelbė paiešką, o jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – pakeistos į suėmimą. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis, siekdamas išvengti bausmės, pažeidė jam paskirtas kardomąsias priemones ir be teismo leidimo išvyko į Prancūziją, kur buvo nuteistas už nusikalstamą veiką nuosavybei. Pagal Europos arešto orderį E. S. į Lietuvą perduotas 2016 m. birželio 7 d. Sutinkamai su teismo išvada, šios aplinkybės leido pagrįstai teismui spręsti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę ir netaikant BK 92 straipsnio nuostatų. Apelianto skundo motyvai, kurių pagrindu teismas turėtų keisti teismo sprendimą ir paskirti švelnesnę nei paskyrė pirmos instancijos teismas, bausmę yra nepagrįsti, kadangi argumentai, jog nuteistasis nori mokytis, dirbti, atlyginti žalą nukentėjusiesiems, nori taisytis, nėra pagrįsti, nes vertinant bylos duomenis, jį charakterizuojančią medžiagą, atsiliepimus iš Vaikų teisių institucijos atstovės dėl jo siekio neva taisytis, yra įvertinti teismo, o apeliacinės instancijos teismas šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neabejoja, paties nuteistojo teiginiai laikytini tik siekiu sau pašvelninti pasekmes, kilusias iš jo neteisėtų veiksmų. Nors nuteistojo teiginiai, kad per sulaikymo laikotarpį apgalvojo savo veiksmus, dėl to labai gailisi, teismo nuomone tai nėra absoliutūs pagrindai, jog apeliacinės instancijos teismas tenkintų skundą ir švelnintų jau pagrįstai paskirtą teisingą bausmę E. S. atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas sprendė ir į bylą pateikto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl ekstradicijos išlaidų – 1 925,00 Eur – atlyginimo ir visą prašomą išlaidų sumą priteisė iš nuteistojo. Nuteistasis šią nuosprendžio dalį skundžia ir teigia, kad teismas priteisė per didelę sumą, kuri yra neprotinga. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad turi būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą ir prašomų išlaidų sumą pagrindė šiais dokumentais: Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (250 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (132 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (1543 Eur) (4 t., b. l. 146-151). Atsižvelgus į tai, teismas šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 d.) ir pagrįstai priteisė iš kaltinamojo E. S. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai. Nors nuteistasis nurodo šiuo klausimu savo vertinimą ir mano, kad tokios išlaidos yra neprotingos, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija yra kitokios nuomonės ir konstatuoja, kad prašomos išlaidos yra pagrįstos dokumentais, o klausimas išspręstas teisingai.Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia ir 2016 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo konfiskuoti 2015 m. gegužės 6 d. kratos metu rasti daiktai, kadangi pats nuteistasis nedalyvavo, nieko nežinojo apie šį nuosprendį ir nežino dėl kokių priežasčių minėti daiktai buvo konfiskuoti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Druskininkų miesto aplinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį L. B. ir J. J. atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip pats nuteistasis teigia, minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl nekvestionuojamas. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas nuosprendis priimtas ne E. S. atžvilgiu bei yra įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesusijusius su šia baudžiamąją byla. Pirmos instancijos teismas nepadarė ir baudžiamojo proceso pažeidimų taikant E. S. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir sumažindamas 1/3 paskirtą subendrintą bausmę, nes byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskirią bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Bausmes apima arba visiškai arba iš dalies jas sudeda (BK 63 str. 1 d.). Bausmių apėmimas taikomas kai yra ideali nusikaltimų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu teismas teisingai nustatė, jog E. S. nusikaltimus padarė idealiąja nusikaltimų sutaptimi ir teisingai sprendė, jog atskirai paskirtos bausmės už nusikaltimus turi būti subendrintos apėmimo būdu. Taip pat teisingai taikė ir BK 66 straipsnio nuostatas.Konstatuotina, jog pagal BK 178 str. 3 d. ir BK 187 str. 1 d., apylinkės teismas E. S. paskyrė pagrįstą realią laisvės atėmimo bausmę ženkliai švelnesnę negu sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, paskirtoji galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl yra teisinga ir jos švelninti nėra pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 4 d. pažyma patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. S., išlaidos sudaro 34,74 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.