- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-712-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00775-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- M. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo P. V. priteisti 1 000 Eur skolą, 200 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovas M. N., yra vienintelis 2021 m. spalio 26 d. mirusio tėvo V. N. turto paveldėtojas pagal 2022 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodo, kad V. N., 2019 m. gegužės 10 d. paskolino atsakovui 1 000 Eur, atsakovas skolą patvirtino pasirašydamas paprastąjį vekselį, kuris buvo patvirtintas notaro. Apie šią paskolą M. N. žinojo dar V. N. būnant gyvam, jis ne kartą jam minėjo, kad atsakovas jam skolingas pinigų ir jų negrąžino laiku, su juo kalbėjęs ne kartą, tačiau be jokio rezultato. Mirus tėvui bei paveldėjus jo turtą, įsipareigojimus bei teises, M. N. kreipėsi į atsakovą P. V. dėl skolos grąžinimo. Keletą kartų pastarasis žadėjo grąžinti pinigus, todėl buvo sutarę, kad 2-3 mėnesių laikotarpį skolai grąžinti, tačiau P. V. nesilaikė duoto žodžio ir taip praėjo daugiau nei metai laiko po pirmojo raginimo grąžinti skolą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. V. pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, 2019 m. gegužės 10 d. ieškovo tėvas V. N. buvo paskolinęs jam 1 000 Eur. Buvo pasirašę vekselį, kuris patvirtintas notarės. Skolą turėjo grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Pripažįsta, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. skolos V. N. negrąžino, tačiau su juo buvo sutarę, kad skolą grąžins iki 2020 m. vasaros. Visą skolą, t. y. 1 000 Eur, V. N. dalimis grąžino iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Tai, kad skola grąžinta, iš dalies patvirtina faktas, jog pats V. N. nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. P. V. nėra gavęs jokių raginimų grąžinti skolą nei iš V. N., nei iš jo sūnaus M. N..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. spendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo P. V. ieškovo M. N. naudai 1 000 Eur skolos, 200 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2023 m. birželio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. paprastasis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu. Vadinasi, ieškovui turint neapmokėtą vekselį, jo reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui) yra išlikusi, tik ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka.
5. Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skolą sumokėjo grynais, tačiau teismui jokių įrodymų nepateikė, t. y. nepateikė banko sąskaitos išrašų, kad minėtu laikotarpiu būtų nuimta reikalinga suma skolai atiduoti ar jos dalis, nenurodė jokių liudytojų, kurie patvirtintų, kad atsakovas skolą atidavė.
6. Teismas nurodė, jog ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, jog skola yra grąžinta. Pažymėjo, jog atsakovas neneigė (neginčijo) aplinkybės, jog skolinosi pinigų iš ieškovo tėvo ir taip pat pripažino skolą, tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog grąžino ieškovui ar ieškovo tėvui pagal vekselį jam išduotą sumą. Be to, 2019 m. gegužės 10 d. vekselį (t. y. jo originalą) turėjo ir teismui pateikė būtent ieškovas, kas teismui taip pat sudarė pakankamą pagrindą labai tikėtinos išvados, kad pagal šį vekselį pinigų atsakovas nėra grąžinęs .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas P. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
8. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atsiliepime išdėstytų aplinkybių, jog pripažino 1 000 Eur gavimo faktą ir, jog šią sumą grąžino dalimis iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Mano, jog skolos grąžinimo faktą patvirtina tai, kad V. N. nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, neteikė raginimų dėl skolos grąžinimo. Nurodė, jog neprašė raštiško skolos grąžinimo patvirtinimo, kadangi buvo draugais. Pažymi, jog tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. vekselį turėjo ieškovas nesudaro pagrindo teikti, jog skola nebuvo grąžinta. Vekselis nebuvo grąžintas, nes V. N. pats pažadėjo jį sunaikinti.
9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovas viso teismo proceso metu stengėsi vilkinti bylą, nedalyvavo teismo posėdžiuose, taip pat ir teismo posėdžio metu bandė klaidinti teismą įvairiais išvedžiojimais ir pan. Teismas atsakovui suteikė teisę paaiškinti visas aplinkybes, kaip neva jis grąžino skolą V. N., bet aiškiai to padaryti atsakovas nesugebėjo nei kada perdavė tiksliai pinigus, nei kokiomis sumomis. Be to, teismui pateikiau dar du atsakovo skolos dokumentus, t .y. neapmokėtą vekselį 12 000 Eur sumai bei skolos raštelį, kuriame matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. dar pasiskolino iš V. N. 1 400 Eur prie kiekvienos sumos pasirašydamas parašu. Teismo posėdžio metu paklaustas atsakovas negalėjo paaiškinti aplinkybės, kaip jis teigė, kad grąžino skolą dalimis V. N. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., bet tuo pačiu dar papildomai skolinosi tuo pačiu laikotarpiu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl paskolos grąžinimo fakto ir jo įrodinėjimo ypatumų
12. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus, nusprendęs, kad byloje įrodytas vekselyje nurodytos pinigų sumos, kaip paskolos, apeliantui perdavimo faktas, o apeliantas neįrodė paskolintos pinigų sumos grąžinimo ieškovui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas (atsakovas) kvestionuoja teismo argumentus dėl gautos paskolos negrąžinimo ieškovui. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes susijusias su tuo, jog apeliantas nurodė grąžinęs skolą V. N.. Ieškovas atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantas neįrodė to, jog pasiskolinti pinigai buvo grąžinti. Remiantis šalių procesiniuose dokumentuose apibrėžtomis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinio reikalavimai patenkinti, pagrįstumą ir teisėtumą vertina pagal procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas (vekselio turėtojas) praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 72 straipsnyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to jis neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris yra vykdomasis dokumentas (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti praktiką, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Minėtoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šiuo metu yra praradę vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančių vertybinių popierių ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, pagrįstai pripažino ieškovui pareigą įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą, t. y. kad tarp jo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o vekselius vertino kaip paprastus rašytinius įrodymus kartu su kitais tarp ginčo šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius patvirtinančiais įrodymais. Apeliantas neginčija to, kad tarp jo ir ieškovo tėvo, kuris miręs, susiklostė paskoliniai santykiai. Apeliantas, minėta, kvestionuoja teismo argumentus dėl gautos paskolos negrąžinimo ieškovui.
16. Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento.
17. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą arba grąžinti skolos dokumentą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (CK 6.65 straipsnio 1–3 dalys).
18. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui. Be to, paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
19. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 10 d. atsakovas P. V. ir V. N. sudarė paprastąjį vekselį 1 000 Eur sumai, kuriuo atsakovas įsipareigojo 2019 m. rugsėjo 1 d. grąžinti 1 000 Eur V. N.. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas pasiskolino 1 000 Eur iš V. N.. Ieškovas M. N. yra 2021 m. spalio 26 d. mirusio tėvo V. N. sūnus. 2022 m. vasario 8 d. Palangos miesto pirmasis notaro biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodė, jog V. N. paveldimo turto įpėdinis yra M. N., kuriam paveldėjimo teisę priklauso liudijime nurodytas turtas ir piniginės lėšos. Ieškovas M. N. priėmęs tėvo paliktą palikimą. Atsakovas (apeliantas) P. V. skolą ieškovo M. N. 2021 m. spalio 26 d. mirusiam tėvui V. N. turėjo grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Nustačius bei šalims neginčijant, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kuriuos patvirtina 2019 m. gegužės 10 d. atsakovo išrašytas vekselis, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika rašytinis turi būti ir skolos grąžinimą patvirtinantis dokumentas, kuriame kreditorius (paskolos davėjas) aiškiai patvirtintų, kad prievolė jam yra įvykdyta.
20. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, siekdamas pagrįsti paskolos dalyku esančių lėšų ieškovui gražinimą, pirmosios instancijos teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad skola grąžinta, nenurodė jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti paskolos grąžinimo faktą, neįrodinėjo jokių skolos grąžinimą patvirtinančių aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti kaip ir kokiu būdu grąžino skolą, vengė atsakinėti į teismo klausimus. Apeliantas be savo paties paaiškinimų į bylą nepateikė iš esmės jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytą poziciją. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su skolos grąžinimui skirtos sumos turėjimu. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedėjo maksimalių pastangų įrodyti skolos grąžinimą. Byloje nebuvo pateikta skolos grąžinimo faktą įrodantys duomenys ar kiti dokumentai.
21. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Vertindamas, ar atsakovo pateikti duomenys yra pakankami pinigų pagal šalis siejusius paskolos teisinius santykius grąžinimui patvirtinti, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į įstatymo nustatą, kad pagal paskolos teisinius santykius paskolos gavėjui perduoti pinigai turi būti grąžinti būtent paskolos davėjui; paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 1 ir 5 dalys).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vekselyje nurodytos paskolos sumos grąžinimo apeliantas neįrodė ir konstatuoja, kad apelianto vien žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad paskola buvo grąžinta, kuriais jis siekia pagrįsti atsiskaitymą pagal ginčo šalis siejusius paskolinius teisinius santykius (įformintą vekselį), neįrodo apelianto prievolės pagal 2019 m. gegužės 10 d. išduotą vekselį įvykdymo.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovas, remdamasis 1 000 Eur paskolos grąžinimo ieškovo mirusiam tėvui aplinkybe, neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas. Apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
29. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.