- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- e2-126-999/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00775-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
- 2.1.3.3Vertybiniai popieriai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1000 Eur skolą, 200,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovas M. N., yra vienintelis 2021 m. spalio 26 d. mirusio tėvo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojas, pagal 2022 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodo, kad V. N., 2019 m. gegužės 10 d. paskolino atsakovui 1000 Eur, atsakovas skolą patvirtino pasirašydamas paprastąjį vekselį, kuris buvo patvirtintas notaro. Apie šią paskolą M. N. žinojo dar V. N. būnant gyvam, jis ne kartą jam minėjo, kad atsakovas jam skolingas pinigų ir jų negrąžino laiku, su juo kalbėjęs ne kartą, tačiau be jokio rezultato. Mirus tėvui bei paveldėjus jo turtą, įsipareigojimus bei teises, M. N. kreipėsi į atsakovą P. V. dėl skolos grąžinimo. Keletą kartų pastarasis žadėjo grąžinti pinigus, todėl buvo sutarę, kad 2-3 mėnesių laikotarpį skolai grąžinti, tačiau P. V. nesilaikė duoto žodžio ir taip praėjo daugiau nei metai laiko po pirmojo raginimo grąžinti skolą (e. b. t. 1, b. l. 2-3).
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. V. pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, 2019 m. gegužės 10 d. ieškovo tėvas V. N. buvo paskolinęs jam 1000 Eur. Buvo pasirašę vekselį, kuris patvirtintas notarės. Skolą turėjo grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Pripažįsta, kad iki 2019 m. rugsėjo 1 d. skolos V. N. negrąžino, tačiau su juo buvo sutarę, kad skolą grąžins iki 2020 m. vasaros. Visą skolą, t. y. 1000 eurų, V. N. dalimis grąžino iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Tai, kad skola grąžinta, iš dalies patvirtina faktas, jog pats V. N. nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. P. V. nėra gavęs jokių raginimų grąžinti skolą nei iš V. N., nei iš jo sūnaus M. N. (e. b. t. 1, b. l. 11).
Šalies argumentai
3. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad su atsakovu daug kartų bendravo ir bandė susitarti taikiai, bet iš atsakovo buvo tik pažadai, atsakovas vis prašydavo laiko skolai sumokėti. Apie skolą ieškovas žinojo visą laiką, tų skolų yra ir daugiau iš atsakovo pusės. Ieškovas ir atsakovas yra kelis kartus susitikę ir telefonu kalbėję, atsakovas neneigė skolos. Palūkanas ieškovas paskaičiavo nuo termino, kada turėjo būti grąžinta skola. Ieškovas nurodo, kad atsakovas negrąžino skolos, o dar kartą skolinosi. M. N. teismo posėdžio metu pateikė dokumentus susipažinimui ir dėl kitų atsakovo skolų. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu jau bandė taikiai tartis, tačiau nepavyko, todėl prašo, kad teismas priimtų sprendimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad su ieškovo tėvu V. N. buvo ilgamečiai draugai, vienas kitam yra daug padėję. Kai atsakovui P. V. buvo sunku, V. N. padėjo, paskolino pinigų, surašė vekselį pas notarę. Atsakovas su V. N. eidavo pasivaikščioti, P. V. V. N. vieną kartą, kitą kartą padavė sumą pinigų, atsakovas V. N. pasitikėjo, nes buvo draugai. Po to atsitiko nelaimė V. N. mirė ir nėra užfiksuotas pinigų grąžinimas, įrodymų, kad skolą grąžino P. V. neturi. Dėl termino skolos grąžinimui, per rūpesčius per kitus reikalus terminą praleido, pasitikrinęs savo užrašų knygoje, pamatę kad yra vekselis, pagal kurį per tris kartus atidavė skolą. Atsakovas nurodo, kad su V. N. vaikščiodavo dviese, liudytojų nebuvo, prie M. N. jokių reikalų neaptarinėdavo, pinigus grąžindavo grynais. Šiuo metu yra nedarbingume, kai užsidarys nedarbingumą, nebedirbs, yra senjoras. Teigia, kad pagal tą ieškinį, kurį teikia ieškovas yra visas pilnai atsiskaityta, atsakovas jokių parašų V. N. neprašė atidavinėdamas skolą, nes juo pasitikėjo. Atsakovas nurodo, kad vardan pagarbos tėvui yra galimi visi variantai, nepaisant, kad skola yra grąžinta per tris kartus, jis gali vėl sumokėti 1000 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas M. N. yra savo 2021 m. spalio 26 d. mirusio tėvo V. N. sūnus. Pagal Palangos miesto pirmojo notaro biuro liudijimą 2022 m. sausio 18 d. palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus M. N. (e. b. t. 1, b. l. 62). 2022 m. vasario 8 d. Palangos miesto pirmasis notaro biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame nurodė, jog V. N. paveldimo turto įpėdinis yra M. N., kuriam paveldėjimo teisę priklauso liudijime nurodytas turtas ir piniginės lėšos (e. b. t. 1, b. l. 5). Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 10 d. atsakovas P. V. ir V. N. sudarė paprastąjį vekselį 1000 eurų sumai, kuriuo atsakovas įsipareigojo 2019 m. rugsėjo 1 d. grąžinti 1000 eurų V. N. (e. b. t. 1, b. l. 6). Nagrinėjamoje byloje ieškovas M. N. priėmęs tėvo paliktą palikimą, taip pat įgijo teisę ir į negrąžintas jo tėvui skolas, todėl prašo teismo priteisti skolą paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu. Ieškovas M. N. ne kartą kreipėsi į atsakovą P. V. dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas skolos negrąžino, o tik vilkino laiką. Byloje duomenų, kad atsakovas skolą sumokėjo ieškovui ar ieškovo tėvui nėra.
6. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 1000 Eur skolą, 200,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir žyminį mokestį.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (LAT 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovas M. N., po jo tėvo V. N. mirties, paveldėjo ir visas palikėjo turtines teises, kurios palikimo dieną yra žinomos ir nebuvo žinomos.
8. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ieškovo tėvas su atsakovu suteiktos paskolos užtikrinimui buvo surašę paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1000 Eur sumai. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo kitokio vekselio išrašymo, t. y. atsikirtimo į civilinėje apyvartoje pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė, ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį patenkinti, kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia, arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 23 punktas).
10. Tokiu atveju pripažintina, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. paprastasis vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą dėl įstatyme nustatytos jo realizavimo tvarkos ir terminų nesilaikymo, todėl jis tapo paprastu skoliniu įsipareigojimu. Vadinasi, ieškovui turint neapmokėtą vekselį, jo reikalavimo teisė vekselio davėjui (atsakovui) yra išlikusi, tik ši teisė nebegali būti įgyvendinama ne ginčo tvarka.
11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Ieškovas teismui pateikė neprotestuotą paprastąjį vekselį, kuris patvirtina skolos buvimą, o atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skolą sumokėjo grynais. Teismui jokių įrodymų nepateikė, nei banko sąskaitos išrašų, kad minėtu laikotarpiu būtų nuimta reikalinga suma skolai atiduoti ar jos dalis, nenurodė jokių liudytojų, kurie patvirtintų, kad atsakovas skolą atidavė.
12. Minėta, kad vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
13. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tikrumu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).
14. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
15. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, jog skola yra grąžinta. Nagrinėjamu atveju atsakovas, iš esmės neneigė (neginčijo) aplinkybės, jog skolinosi pinigų iš ieškovo tėvo ir taip pat pripažino skolą, tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog grąžino ieškovui ar ieškovo tėvui pagal vekselį jam išduotą sumą. Be to, 2019 m. gegužės 10 d. vekselį (t. y. jo originalą) turėjo ir teismui pateikė būtent ieškovas, kas taip pat sudaro pakankamą pagrindą labai tikėtinos išvados, kad pagal šį vekselį pinigų atsakovas nėra grąžinęs (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).
16. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-447/2008, Nr. 3K-3-156/2009). Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
17. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 str.). Atsakovas P. V. skolą ieškovo tėvui turėjo grąžinti iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tačiau įrodymų, kad skola buvo grąžinta laiku nepateikė. Atsižvelgiant į tai atsakovas tokiais savo veiksmais (t. y. laiku ir tinkamai negrąžindamas skolos) pažeidė savo sutartines prievoles ir įstatymo nuostatas (CK 6.873 str., 6.256 str. 1 d. ir kt.). Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 1000 Eur negrąžinta paskolos sumą.
18. Ieškovas taip pat prašo priteisti 200,00 Eur palūkanų (1000 Eur x 5 proc. = 50 Eur metinių palūkanų), kurios priskaičiuotinos už ketverius metus ir kurių bendra suma sudaro 200 Eur.
19. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 200,00 Eur palūkanų.
20. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo P. V. priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 27,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 279 str., 307 str.
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini, Palangoje, ieškovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudai 1000 Eur skolos, 200,00 Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2023 m. birželio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.